menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Dokumentų įteikimas - Slovėnija

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (slovėnų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

TURINIO LENTELE

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?

Praktiškai dokumentų įteikimas reiškia dokumentų pateikimą fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra bylos šalys. Viena vertus, tai reiškia, kad adresatui pranešama apie teismo arba bylos šalies procesinius veiksmus, kita vertus, teismas gauna patikimą patvirtinimą, kad šalys gavo dokumentus. Patvirtinimas, kad dokumentai iš tikrųjų ir tinkamai įteikti, yra sąlyga, be kurios procedūra nevykdoma įprasta tvarka, be to, tinkamas įteikimas šalims užtikrina audi alteram partem principą. Todėl įteikimas yra teismo procesinis veiksmas, kurio tikslas – informuoti šalį apie teismo procesą, oponuojančios šalies ir teismo procesinius veiksmus ir kuris kartu užtikrina šalies teisę pateikti atsiliepimą.

Būtinos konkrečios dokumentų įteikimo taisyklės, siekiant laikytis įvairių civilinio proceso taisyklių principų ir užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą be nereikalingos gaišaties, nes dokumentų įteikimu užtikrinamas visų dalyvių informavimas apie teismo ir (arba) šalių procesinius veiksmus. Konkrečios dokumentų įteikimo taisyklės taip pat suteikia apsaugos priemones netinkamo įteikimo atveju.

2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Šalims ar dalyviams turi būti įteikti visi teisminiai dokumentai pagal Civilinio proceso įstatymo (toliau – ZPP; Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys [Uradni list RS], Nr. 73/07 – oficialus konsoliduotas tekstas, 45/08 – ZArbit, 45/08, 111/08 – Konstitucinio Teismo sprendimas, 121/08 – Konstitucinio Teismo nutartis, 57/09 – Konstitucinio Teismo sprendimas, 12/10 – Konstitucinio Teismo sprendimas, 50/10 – Konstitucinio Teismo sprendimas, 107/10 – Konstitucinio Teismo sprendimas, 75/12 – Konstitucinio Teismo sprendimas, 76/12 – pakeistas, 40/13 – Konstitucinio Teismo sprendimas, 92/13 – Konstitucinio Teismo sprendimas, 6/14, 10/14 – Konstitucinio Teismo sprendimas, 48/14 ir 48/15 – Konstitucinio Teismo sprendimas) 142 straipsnį, kuriame numatoma, kad ieškiniai ir teismų sprendimai, kurie gali būti skundžiami, neeilinės teisinės priemonės ir teismo mokesčių mokėjimo nurodymai teikiant procesinius dokumentus, gynybos pareiškimus ir teisės gynybos priemones ir šaukimai bylos šalims į teisminio nagrinėjimo posėdžius ar parengtinius teismo posėdžius, jei teisminio nagrinėjimo posėdis nenumatytas, turi būti įteikti šalims asmeniškai ir faktiniu dokumentų įteikimu remiantis ZPP nuostatomis laikomas tiek fizinis įteikimas, tiek įteikimas naudojant saugias elektronines priemones. Kiti dokumentai asmeniškai įteikiami tik įstatymuose nustatyta tvarka arba jei teismas mano, kad būtinas ypatingas apdairumas dėl pridedamų dokumentų ar dėl kitų priežasčių.

3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Dokumentai įteikiami paštu, per teismo pareigūnus, teisme ar kita įstatymuose nustatyta tvarka. Oponuojančios šalies siūlymu teismai gali nurodyti įteikti dokumentus per juridinius ar fizinius asmenis, kurių registruota veikla yra dokumentų įteikimas pagal specialų Teisingumo ministerijos leidimą, kai tokį įteikimą finansuoja tokį įteikimo būdą siūlanti šalis (ZPP 132 straipsnis). Šalys gali pranešti teismui pageidaujančios, kad dokumentų įteikimas būtų atliekamas elektroniniu būdu, persiunčiant juos prašyme nurodytu saugiu elektroninio pašto adresu. Nurodytas saugus elektroninio pašto adresas yra lygiavertis šalies gyvenamajai vietai ar registruotai buveinei. Jei šalys pateikia dokumentus saugiomis elektroninėmis priemonėmis, laikoma, kad jos pageidauja, jog dokumentai taip pat būtų įteikti elektroniniu būdu, nebent jos nurodo kitaip. Jei teismas nustato, kad saugus elektroninis dokumentų įteikimas neįmanomas, jis įteikia dokumentus materialia forma ir nurodo tokio įteikimo priežastis. Dokumentai valstybės institucijoms, teisininkams, notarams, vykdytojams, ekspertams, teismo vertintojams, teismo vertėjams, gavėjams ir kitiems asmenims arba institucijoms elektroniniu būdu visada įteikiami išsiunčiant saugiu elektroninio pašto adresu. Slovėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas rengia ir savo interneto svetainėje skelbia asmenų ir institucijų, kurių didesnį patikimumą galima numanyti dėl jų darbo pobūdžio, sąrašą. Sąraše išvardyti asmenys ir institucijos turi turėti saugų elektroninio pašto adresą, pranešti jį Slovėnijos Respublikos Aukščiausiajam Teismui ir visuomet informuoti apie saugaus elektroninio pašto adreso pakeitimą. Sąraše paskelbtas adresas laikomas oficialiuoju saugiu elektroninio pašto adresu.

Valstybinėms institucijoms, juridiniams asmenims ir individualiems prekiautojams dokumentai įteikiami pateikiant juos asmeniui, kuris įgaliotas juos priimti, ar darbuotojui biure, įmonės patalpose arba registruotojoje buveinėje (ZPP 133 straipsnis). Dokumentai kariuomenės ir policijos pareigūnams gali būti įteikti per jų vadus arba tiesioginius viršininkus; jei būtina, tokiu būdu jiems gali būti įteikti ir kiti dokumentai (ZPP 134 straipsnis). Asmenims, atliekantiems įkalinimo bausmę, dokumentus įteikia kalėjimo ar kitos institucijos, kurioje jie atlieka bausmę ar laisvės atėmimo bausmę, valdyba (ZPP, 136 straipsnis).

Kai šalis turi teisinį atstovą arba įgaliotinį, dokumentai turi būti įteikti tokiam teisiniam atstovui ar įgaliotiniui, jeigu šiame įstatyme nenurodyta kitaip; dokumentų įteikimas advokatui, veikiančiam kaip įgaliotiniui, gali būti įgyvendintas įteikiant juos advokatų kontoroje dirbančiam asmeniui (ZPP 137 ir 138 straipsniai).

4 Adreso nustatymas

4.1 Ar, pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti adresato buvimo vietą, jei prašančiosios institucijos nurodytu adresu jis nebegyvena?

Dokumentų įteikimas valstybėse narėse vykdomas pagal nacionalinės teisės aktus. Civilinio proceso įstatymo 143 straipsnio 3 dalyje (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys [Uradni list RS], Nr. 45/08, su pakeitimais, toliau – ZPP) numatoma teismo pareiga gauti informaciją, ar adresas, kuriuo įteikti dokumentai, yra toks pat kaip ir dokumentų įteikimo adresas, nurodytas oficialiuose įrašuose. Tai reiškia, kad kai įteikimas nurodytu adresu yra nesėkmingas (dėl bet kokios priežasties), teismas turi patikrinti adresą centriniame gyventojų registre. Teismas šią tvarką taiko ir kai nagrinėjimas vyksta Slovėnijoje, ir kai dokumentų įteikimas atliekamas kitoje valstybėje narėje esančio teismo prašymu (nacionalinės procedūrinės autonomijos principas). Jei dokumentai turi būti įteikti juridiniam asmeniui, adresas pagal ZPP 139 straipsnio trečią pastraipą tikrinamas verslo registre (AJPES), kuriame viešai prieinami juridinių asmenų registruotųjų buveinių duomenys. Jei jame informacijos rasti nepavyksta, teismas grąžina dokumentus perduodančiajai agentūrai.

4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?

Jie neturi prieigos prie šios informacijos; dėl asmens duomenų apsaugos tokia prieiga yra labai apribota. Jei užsienio institucija pageidauja gauti informaciją apie asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į informaciją iš administracinių vienetų, paraiškos turi būti teikiamos slovėnų kalba (už šią paslaugą nereikia mokėti jokių mokesčių ar kitų rinkliavų), o tada administracinė institucija priima sprendimą dėl prašymo remdamasi nacionalinės teisės normomis. Jei šalis, pageidaujanti gauti informaciją, yra fizinis asmuo, užklausa yra dar sudėtingesnė. Atsižvelgiant į informaciją iš administracinių vienetų, jie neteikia tokios informacijos šalims. Be to, galima teikti užklausas diplomatiniais kanalais.

Kaip nurodyta pirmiau, užsienio teismo prašymu Slovėnijos jurisdikcijos teismas tik patikrina duomenis ir gauna informaciją apie asmens adresą.

4.3 Kaip šios valstybės narės institucijos tvarko pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose pateiktą prašymą nustatyti asmens dabartinį adresą?

Teismas vykdo užklausas dėl asmens gyvenamosios vietos (ieškodamas centriniame gyventojų registre arba per administracinį vienetą) gavęs prašymą dėl įrodymų pateikimo.

5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 6 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?

Paprastai dokumentai įteikiami paštu, tačiau jie taip pat gali būti įteikiami per teismo pareigūnus, teisme ar kita įstatymuose nustatyta tvarka, taip pat per juridinius ar fizinius asmenis, kurių registruota veikla yra dokumentų įteikimas pagal specialų Teisingumo ministerijos leidimą, ir elektroninėmis priemonėmis (žr. 3 punktą).

6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumento įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?

Taip. Dokumentų įteikimas atliekamas per nacionalinę e. teisingumo svetainę, kurią administruoja Slovėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, išsiunčiant juos gavėjų saugiais elektroninio pašto adresais.

Elektroninis įteikimas leistinas civiliniame procese ir kitose civilinėse bylose, kuriose taikomos Civilinio proceso įstatymo nuostatos dėl elektroninio dokumentų įteikimo, pvz., bylose dėl komercinių ginčų, darbo ir socialinių ginčų, ne civilinio proceso procedūrose, paveldėjimo bylose (jis dar taikomas ne visuose šiuose procesuose), žemės registro procedūrose, bankroto bylose ir vykdymo procese (elektroninis įteikimas jau taikomas visuose šiuose procesuose).

Esama apribojimų, susijusių su grupėmis, į kurias klasifikuojami vartotojai. Jie pirmiausia skirstomi į bendrąsias grupes:

- vartotojai, kurie neprivalo pateikti tapatybės įrodymo naudodami e. teisingumo sistemą (įprasti vartotojai),

- vartotojai, kurie prisijungia prie e. teisingumo sistemos naudodami vartotojo vardą ir slaptažodį (registruoti vartotojai), ir

- vartotojai, kurie prisijungia prie e. teisingumo sistemos naudodami vartotojo vardą ir slaptažodį ir kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą (kvalifikuoti vartotojai).

Kvalifikuoti vartotojai yra:

- vidiniai kvalifikuoti vartotojai (teisėjai ir teismo pareigūnai, įgalioti atlikti elektronines užduotis atitinkamos rūšies civilinėse bylose), ir

- išoriniai kvalifikuoti vartotojai (notarai, advokatai, vykdytojai, gavėjai, Valstybinė prokuratūra, nekilnojamojo turto bendrovės ir savivaldybių advokatų kontoros, t. y. subjektai, kurie atlieka įgaliotinio arba teisminės įstaigos vaidmenį civilinėse bylose, ir vartotojai (šalys), t. y. juridiniai asmenys, fiziniai asmenys ar valstybės bei savivaldos įstaigos, kurios atlieka bylos šalies vaidmenį civilinėje byloje).

7 Pakaitinis įteikimas

7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?

Teisminių dokumentų įteikimo atveju reikia skirti įprastą įteikimą ir įteikimą asmeniškai.

Įprasto įteikimo atveju pirmiausia būtina pamėginti pakaitinio įteikimo būdą. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai asmuo, kuriam dokumentai turi būti įteikti, nerandamas jo gyvenamojoje vietoje, dokumentai įteikiami kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių šeimos narių, kurie yra įpareigoti juos priimti (ZPP 140 straipsnio 1 dalis). Tik tuo atveju, kai toks įteikimas neįmanomas, fiziniam asmeniui procesinius dokumentus pristatantis asmuo palieka juos pašto dėžutėje gyvenamosios vietos adresu. Jei adresatas neturi pašto dėžutės arba jei ji nenaudotina, dokumentai grąžinami teismui, kuris užsakė įteikimą, o įteikimo paštu atveju – į pašto skyrių pagal adresato gyvenamosios vietos adresą, palikus prie adresato durų pranešimą apie dokumentų įteikimą, kuriame nurodyta dokumentų buvimo vieta (ZPP 141 straipsnio 1 ir 2 dalys). Juridiniams asmenims skirti dokumentai įteikiami registre nurodytu buveinės adresu. Jei tuo adresu neįmanoma įteikti dokumentų, įteikimas vykdomas pirmiau aprašyta įteikimo fiziniams asmenims tvarka, paliekant dokumentus ar pranešimą apie dokumentų įteikimą registre nurodytu buveinės adresu.

Įteikimas asmeniškai reiškia, kad dokumentai turi būti pristatyti bylos šaliai asmeniškai. Pagal ZPP 142 straipsnį teisminiais dokumentais laikomi ieškiniai, teismų sprendimai, kurie gali būti skundžiami, neeilinės teisinės priemonės ir teismo mokesčių mokėjimo nurodymai teikiant prašymus pagal ZPP 105 straipsnį (ieškinius, priešieškinius, pasiūlymus taikiai išspręsti ieškinį ir pan.) ir šaukimai bylos šalims į teisminio nagrinėjimo posėdžius ar parengtinius teismo posėdžius, jei teisminio nagrinėjimo posėdis nenumatytas. Kiti dokumentai įteikiami asmeniškai tik įstatymuose nustatyta tvarka arba jei teismas mano, kad tai būtina dėl pridedamų dokumentų.

Jei dokumentų neįmanoma įteikti adresatui asmeniškai, procesinius dokumentus pristatantis asmuo grąžina fiziniam asmeniui skirtus dokumentus teismui, kuris užsakė įteikimą, o įteikimo paštu atveju – į pašto skyrių pagal adresato gyvenamosios vietos adresą, palikęs pašto dėžutėje pranešimą apie dokumentų įteikimą, kuriame nurodyta dokumentų buvimo vieta ir jų atsiėmimo terminas.

Šalys ar jų teisiniai atstovai privalo nedelsdami pranešti teismui apie adreso pakeitimą, jei toks pakeitimas įvyko prieš priimant antrosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjimas. Jiems to nepadarius, teismas nurodo, kad visi tokiai šaliai įteiktini bylos dokumentai ateityje būtų viešinami teismo skelbimų lentoje. Dokumentai laikomi įteiktais praėjus aštuonioms dienoms po dokumentų paviešinimo teismo skelbimų lentoje (ZPP 145 straipsnis).

7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?

Įprasto įteikimo atveju dokumentai laikomi įteiktais tą dieną, kai jie buvo palikti pašto dėžutėje ir apie tai buvo pranešta adresatui. Jei adresatas neturi pašto dėžutės, dokumentai laikomi įteiktais tą dieną, kai prie adresato durų buvo priklijuotas pranešimas apie dokumentų įteikimą.

Įteikimo asmeniškai atveju dokumentai laikomi įteiktais tą dieną, kai adresatas juos atsiima. Jei adresatas neatsiima dokumentų per 15 dienų, dokumentai laikomi įteiktais pasibaigus šiam terminui. Pasibaigus šiam terminui, procesinius dokumentus pristatantis asmuo palieka dokumentus adresato pašto dėžutėje; jei adresatas neturi pašto dėžutės arba ji nenaudotina, dokumentai grąžinami teismui.

7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?

Įprasto įteikimo atveju, kai dokumentai paliekami pašto dėžutėje, procesinius dokumentus pristatantis asmuo informuoja adresatą apie teisines pasekmes dėl dokumentų, nurodo tokių teisinių veiksmų priežastį bei dokumentų palikimo pašto dėžutėje datą pristatymo pranešime ir ant dokumentų ir juos pasirašo. Jei adresatas neturi pašto dėžutės ir dokumentai grąžinami teismui (į pašto skyrių), procesinius dokumentus pristatantis asmuo palieka ant gyvenamosios vietos durų pranešimą apie dokumentų įteikimą, kuriame nurodyta dokumentų buvimo vieta ir data, kada dokumentai bus laikomi įteiktais.

Įteikimo asmeniškai atveju procesinius dokumentus pristatantis asmuo palieka pašto dėžutėje pranešimą, kuriame nurodyta dokumentų buvimo vieta, jų atsiėmimo terminas ir pasekmės, jei adresatas numatytu laiku neatsiims dokumentų. Procesinius dokumentus pristatantis asmuo nurodo pristatymo pranešime ir ant įteiktų dokumentų teisinių veiksmų priežastį ir dokumentų palikimo adresatui datą ir juos pasirašo.

7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?

Tuo atveju, kai asmuo, kuriam skirti dokumentai, arba asmuo, kuris privalo atsiimti dokumentus, be teisėtos priežasties atsisako priimti dokumentus, procesinius dokumentus pristatantis asmuo palieka juos asmens gyvenamosios vietos adresu, darbo vietoje arba atitinkamoje pašto dėžutėje, o jei pašto dėžutės nėra, priklijuoja dokumentus prie gyvenamosios vietos durų. Procesinius dokumentus pristatantis asmuo įrašo pristatymo pranešime datą, laiką, nepavykusio įteikimo priežastį ir dokumentų buvimo vietą. Dokumentai laikomi įteiktais (ZPP 144 straipsnis).

8 Įteikimas paštu iš užsienio (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis)

8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis šalies pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?

Pašto paslaugų įstatyme (toliau – ZPSto-2; Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys [Uradni list RS], Nr. 51/09, 77/10 ir 40/14 – ZIN-B) numatoma, kad registruotosios ir apdraustosios pašto siuntos turi būti pristatytos adresatams asmeniškai jų adresu. Jei tai neįmanoma, registruotoji ir apdraustoji pašto siunta įteikiama kuriam nors iš kartu gyvenančių suaugusių šeimos narių arba asmeniui, įgaliotam priimti pašto siuntas (ZPSto-2 41 straipsnis); suaugęs šeimos narys yra vyresnis nei 15 metų asmuo, gyvenantis kartu su adresatu (2014 m. rugsėjo 1 d. Bendrosios universaliųjų pašto paslaugų teikimo nuostatos ir sąlygos, toliau – BN).

8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento Nr. 1393/2007 dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?

Jei registruotosios pašto siuntos neįmanoma pristatyti pirmiau nurodytiems asmenims (adresatui asmeniškai, suaugusiam šeimos nariui ar šaliai, įgaliotai priimti dokumentus) dėl to, kad jų nepavyksta surasti, dokumentus pristatantis asmuo palieka pašto dėžutėje pranešimą, kuriame nurodyta atsiėmimo vieta ir terminas. Jei adresatas neatsiima pašto siuntos per pašto pranešime numatytą terminą, pašto siunta grąžinama siuntėjui. Jei adresatas nesutinka priimti registruotosios ar apdraustosios pašto siuntos, procesinius dokumentus pristatantis asmuo nurodo ant pašto siuntos ar pristatymo pranešime atsisakymo datą ir priežastį ir grąžina pašto siuntą siuntėjui.

8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?

Pašto siuntą galima atsiimti pašto skyriuje per 15 dienų nuo datos, kai adresatui buvo pranešta apie pašto siuntos pristatymą. Šios taisyklės išimtis taikoma, jei siuntinys gautas iš užsienio ir siuntėjas jį siųsdamas nurodė trumpesnį nei 15 dienų terminą. Pašto siuntų atsiėmimo terminai yra kalendoriniai ir pradedami skaičiuoti kitą dieną po dienos, kai adresatas gavo pranešimą apie pristatymą. Pašto siuntų, kurios laikomos pašto skyriuje kaip poste restante, ir pašto siuntų, skirtų pašto dėžučių naudotojams, terminai yra kalendoriniai ir pradedami skaičiuoti kitą dieną po dienos, kai pašto siunta buvo pristatyta į pašto skyrių. (BN 27 straipsnis)

Adresato pašto dėžutėje paliekamas pranešimas, kuriame nurodyta pašto siuntos buvimo vieta ir atsiėmimo terminas.

9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Pristatymo pranešimas yra tinkamo dokumento įteikimo įrodymas. Pristatymo pranešimą pasirašo gavėjas ir dokumentus pristatantis asmuo, o gavėjas pristatymo pranešime asmeniškai įrašo gavimo datą žodžiais. Jei gavėjas nemoka rašyti ar negali pasirašyti, dokumentus pristatantis asmuo įrašo vardą, pavardę, gavimo datą žodžiais ir pateikia paaiškinimą, kodėl gavėjas nepasirašė.

Jei gavėjas nesutinka pasirašyti pristatymo pranešimo, dokumentus pristatantis asmuo įrašo į pristatymo pranešimą pastabą ir nurodo įteikimo datą žodžiais; dokumentai laikomi tinkamai įteiktais. Jei dokumentų įteikimas vykdomas pagal ZPP 142 straipsnio trečią pastraipą (pakaitinis įteikimas ar „fiktyvusis“ įteikimas; taip pat žr. 8.2 ir 7.3 punktus), pristatymo pranešime nurodoma pranešimo adresatui palikimo data ir dokumentų grąžinimo teismui ar į pašto skyrių data.

Jei pagal ZPP nuostatas dokumentai pristatomi asmeniui, kuris nėra dokumentų adresatas, procesinius dokumentus pristatantis asmuo pristatymo pranešime nurodo jų giminystės ryšį ar santykius (ZPP 149 straipsnio 5 dalis).

10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?

Pristatymo pranešimas atitinka visus viešojo dokumento elementus, todėl įrodo jame nurodytų faktų teisingumą. Tačiau jis yra priimtinas ir siekiant įrodyti, kad jame nurodyti faktai nėra teisingi.

Jei adresatas negauna dokumentų arba teigiamas tariamai netinkamas dokumentų įteikimas, konstatuojama, kad tam tikri dokumentų įteikimo trūkumai ar klaidos gali būti pašalintos. Todėl adresatai negali teigti tariamai netinkamo dokumentų įteikimo, jei jų elgesys vienareikšmiškai rodo, kad, nepaisant netinkamo dokumentų įteikimo, jie kitu būdu sužinojo dokumentų turinį. Tokia pat išvada daroma ir tuo atveju, kai dokumentai faktiškai pateko adresatui į rankas (pvz., jei adresatas atsiėmė juos pasibaigus atsiėmimo terminui). ZPP taip pat numatoma, kad tariamas dokumentų įteikimo taisyklių pažeidimas negali būti teigiamas, jeigu adresatas atsiima dokumentus nepaisant tokio pažeidimo. Tokiu atveju dokumentai laikomi įteiktais adresatui faktiškai juos atsiėmus (ZPP 139 straipsnio 5 dalis).

Dokumentų įteikimo klaidų pašalinimas ar ištaisymas taip pat gali būti įgyvendintas taikant restitutio ad integrum, principą, pagal kurį numatomas teisių atkūrimas, jei tam tikro procesinio veiksmo panaikinimo vėlavimas sukelia įvykį, kurio šalis negali numatyti arba išvengti, nepaisant pakankamų pastangų įrodymo. Jei bylos šalis praleidžia teismo posėdį ar teisinių veiksmų terminą ir todėl praranda teisę atlikti šiuos veiksmus, šalies siūlymu teismas gali leisti šaliai tai padaryti vėliau (atkurti teises), jei jis pripažįsta, kad šalis praleido teismo posėdį ar galutinį terminą dėl teisėtos priežasties. Jei leidžiamas restitutio ad integrum, grąžinama ta teismo proceso būsena, kuri buvo prieš vėlavimą, ir visi dėl tokio vėlavimo priimti teismo sprendimai panaikinami (ZPP 116 straipsnis).

Siūlymas turi būti pateiktas per penkiolika dienų po priežasties, dėl kurios šalis praleido teismo posėdį ar galutinį terminą, baigties arba po dienos, kai bylos šalis sužinojo apie vėlavimą, jei tai įvyko vėliau. Restitutio ad integrum taikymo negalima reikalauti praėjus šešiems mėnesiams po termino praleidimo datos (ZPP 117 straipsnis). Tiek subjektyvūs, tiek objektyvūs terminai yra teisiškai saistomi ir negali būti pratęsti.

11 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)?

Taikant dokumentų įteikimo paštu, kuris yra visuotinai priimtinas teismo dokumentų įteikimo būdas, procedūrą nenumatoma jokių papildomų išlaidų bylos šalims. Kitoks dokumentų įteikimo būdas (pvz., pasitelkiant specialias tarnybas, kurių registruota veikla yra dokumentų įteikimas) sukelia papildomų išlaidų, todėl teismas gali nurodyti tokį įteikimo būdą tik šalies siūlymu, jei ši iš anksto sumoka pakankamą sumą išlaidoms padengti. Kaip numatoma specialiosiose Asmenų, atliekančių dokumentų įteikimą baudžiamosiose ir civilinėse bylose, veiklos taisyklėse, procesinius dokumentus pristatantys asmenys turi teisę į su jų darbu susijusių išlaidų kompensavimą ir atlyginimą pagal su teismu sudarytą sutartį, o teismas nurodo tokioms išlaidoms padengti mokėtiną sumą.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 13/01/2017