Ieškiniai dėl nedidelių sumų

---

25 straipsnio 1 dalies a punktas. Kompetentingi teismai

Estijoje sprendimą per Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priima atitinkamą jurisdikciją turintis apylinkės teismas (maakohus).

25 straipsnio 1 dalies b punktas. Ryšio priemonės

Estijoje vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą leidžiamos ryšio priemonės, kuriomis teismai gali naudotis pagal reglamento 4 straipsnio 1 dalį, yra tokios: dokumentai įteikiami asmeniškai, paštu, faksu ir elektroninio perdavimo kanalais. Pateikiant dokumentus turi būti laikomasi Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniuose nustatytų formos reikalavimų.

Pagal šias nuostatas teismui teikiami prašymai turi būti aiškiai įskaitomi ir parašyti spausdintu šriftu A4 formato lape. Tai taikoma ranka pasirašytiems dokumentams. Pagal įstatymą bylos dalyviai, jei įmanoma, taip pat pateikia teismui elektronines raštu pateiktų procesinių dokumentų kopijas. Tai reiškia, kad dokumentai turi būti siunčiami paprastu e. paštu, jų nereikia pasirašyti skaitmeniniu parašu arba kaip nors kitaip autentifikuoti, siekiant supaprastinti teismų darbą tvarkant dokumentus.

Jeigu dokumentai faksu arba e. paštu atitinkamu adresu pateikiami kita forma, kuri gali būti rašytinis įrodymas, rašytinio dokumento originalas teismui turi būti perduodamas nedelsiant arba vėliausiai – išnagrinėjus bylą teisme arba per dokumentų įteikimui per rašytinį procesą nustatytą laikotarpį. Tokiu atveju terminas rašytiniam prašymui arba apeliaciniam skundui paduoti laikomas nepažeistu.

Prašymus ir kitus dokumentus, kurie turi būti rašytinės formos, teismui taip pat galima teikti elektronine forma, jeigu teismas gali išspausdinti dokumentus ir padaryti jų kopijas. Tokiu atveju ant dokumento turi būti siuntėjo skaitmeninis parašas arba jis turi būti persiųstas panašiu saugiu būdu, kuris leistų nustatyti siuntėjo tapatybę. Elektroninis dokumentas laikomas įteiktu teismui jį užregistravus teismo gautų dokumentų duomenų bazėje. Išsamesnės elektroninių dokumentų pateikimo teismams taisyklės ir dokumentų formos reikalavimai nustatyti teisingumo ministro priimtose taisyklėse.

Teismas gali pripažinti pakankamu prašymą ar kitą procesinį dokumentą, kurį bylos dalyvis atsiuntė e. paštu, net jei jis nepasirašytas ranka arba jei jame nėra skaitmeninio parašo, jeigu teismas neabejoja siuntėjo tapatybe arba dokumento siuntimu, visų pirma jeigu skaitmeniniu parašu pasirašyti dokumentai anksčiau buvo siunčiami teismui iš to paties e. pašto adreso toje pačioje byloje to paties dalyvio arba jeigu teismas sutiko, kad prašymai ar kiti dokumentai jam gali būti teikiami ir šia forma.

Prašymo pateikimas per šiuo tikslu sukurtą informacinę sistemą (e. ‑rinkmenų procesinės informacijos sistema) adresu https://www.e-toimik.ee/ taip pat laikomas elektroniniu pateikimu. Jeigu prašymas pateikiamas per e. rinkmenų procesinės informacijos sistemą, jo nebegalima siųsti e. paštu, nebent tam būtų pagrįsta priežastis. Teisingumo ministro įsakymu nustatytas per šią sistemą pateiktinų dokumentų sąrašas.

Pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą teismas gali netaikyti kodekso nuostatų dėl procesinių dokumentų įteikimo ir bylos dalyvių pateiktų dokumentų formos, išskyrus atvejus, kai atsakovui įteikiamas pranešimas apie ieškinį.

25 straipsnio 1 dalies c punktas. Valdžios institucijos ar organizacijos, teikiančios praktinę pagalbą

Praktinę pagalbą, susijusią su Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, galima gauti teismo kanceliarijoje.

25 straipsnio 1 dalies d punktas. Elektroninio įteikimo ir ryšio priemonės ir būdai pareikšti sutikimą jas naudoti

Estijos teismuose techniškai prieinamos ir priimtinos elektroninio įteikimo ir ryšių priemonės yra viešoji e. rinkmenų sistema (https://www.e-toimik.ee/) ir dokumentų įteikimas e. paštu arba faksu.

Jeigu teismas įteikia procesinį dokumentą per viešąją e. rinkmenų procesinės informacijos sistemą, pranešimą apie tai, kad dokumentas pateiktas sistemoje, teismas gavėjui išsiunčia:

1. teismui nurodytu e. pašto adresu arba telefono numeriu;
2. jeigu gavėjas yra vienintelis savininkas arba juridinis asmuo – e. pašto adresu arba telefono numeriu, nurodytu Estijos registro informacinėje sistemoje;
3. gyventojų registre nurodytu gavėjo arba jo (jos) teisinio atstovo e. pašto adresu arba telefono numeriu;
4. gavėjo arba jo (jos) teisinio atstovo e. pašto adresu arba telefono numeriu, nurodytu kitoje nacionalinėje duomenų bazėje, kurioje teismas gali pats patikrinti informaciją, pateikdamas elektroninę užklausą;
5. jeigu gavėjas arba jo (jos) teisinis atstovas turi Estijos asmens tapatybės kodą – e. pašto adresu personal-identification-code@eesti.ee (Civilinio proceso kodekso 311¹ straipsnio 1 dalis).

Pranešimą apie tai, kad dokumentas pateiktas, teismas taip pat gali siųsti telefono numeriu arba internete rastu e. pašto adresu, arba paskelbti numanomame naudotojo paskyros tinklalapyje virtualiame socialiniame tinkle arba kitos virtualios bendravimo aplinkos, kurią, kaip spėjama pagal internete esančią informaciją, naudoja adresatas, tinklalapyje, arba jeigu skelbiant informaciją galima daryti prielaidą, kad ši ji pasieks adresatą. Jei įmanoma, teismas pranešimą virtualaus socialinio tinklo arba kitos virtualios bendravimo aplinkos tinklalapyje esančioje numanomoje naudotojo paskyroje pateikia taip, kad pranešimo negalėtų matyti kiti asmenys, išskyrus adresatą. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu, jei gavėjas atidaro jį informacinėje sistemoje arba patvirtina jo gavimą informacinėje sistemoje neatidarydamas dokumento ir jei tą patį padaro kitas asmuo, kuriam gavėjas suteikė galimybę pamatyti informacinėje sistemoje esančius dokumentus. Informacinėje sistemoje dokumento įteikimas registruojamas automatiškai.

Jei negalima tikėtis, kad gavėjas galės naudotis e. rinkmenų procesinės informacijos sistema, arba jei techniškai neįmanoma procesinių dokumentų įteikti per informacinę sistemą, teismas taip pat gali gavėjui juos įteikti elektroninėmis priemonėmis, e. paštu arba faksu. Tokiais atvejais procesinis dokumentas laikomas įteiktu gavėjui, jeigu gavėjas raštu, faksu arba elektroninėmis priemonėmis patvirtina procesinio dokumento gavimą. Patvirtinime turi būti nurodyta dokumento gavimo data ir gavėjo arba jo atstovo parašas. Elektronine forma parengtame patvirtinime turi būti siuntėjo skaitmeninis parašas arba patvirtinimas siunčiamas kitu saugiu būdu, kuris leistų nustatyti siuntėjo tapatybę ir siuntimo laiką, nebent teismas neturi pagrindo abejoti, kad patvirtinimą be skaitmeninio parašo išsiuntė gavėjas arba jo atstovas. Elektronine forma parengtas patvirtinimas gali būti siunčiamas teismui e. paštu, jeigu teismui yra žinomas gavėjo e. pašto adresas ir gali būti daroma prielaida, kad leidimo neturintys asmenys neturi prieigos prie jo, taip pat jeigu teismas jau yra siuntęs dokumentus šiuo e. pašto adresu nagrinėdamas tą pačią bylą arba jeigu bylos dalyvis teismui pats pateikė savo e. pašto adresą.

Išankstinis sutikimas naudoti elektroninį dokumentų įteikimą gali būti duodamas per e. rinkmenų procesinės informacijos sistemą, e. paštu arba faksu. Toks sutikimas teismui gali būti siunčiamas paduodant prašymą dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros arba atsakant į jį.

25 straipsnio 1 dalies e punktas. Asmenys arba profesijų atstovai, įpareigoti priimti įteikiamus dokumentus arba kitų formų susirašinėjimą elektroninėmis priemonėmis

Paprastai procesinius dokumentus elektroninėmis priemonėmis, per e. rinkmenų procesinės informacijos sistemą, privaloma įteikti advokatams, notarams, antstoliams, bankroto administratoriams ir valstybės arba vietos valdžios institucijoms. Dokumentus įteikti kitais būdais leidžiama tik esant pagrįstai priežasčiai. Privalomų įteikimo būdų kitiems asmenims įstatyme nustatyta nėra.

25 straipsnio 1 dalies f punktas. Teismo mokesčiai ir mokėjimo būdai

Apylinkės teismui paduodant prašymą dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros, mokamas mokestis. Šio mokesčio dydis nustatomas remiantis civilinės bylos verte, kuri savo ruožtu nustatoma pagal sumą, kurios reikalaujama. Apskaičiuojant civilinės bylos vertę, prie pagrindinio reikalavimo sumos pridedama papildomų reikalavimų suma. Jeigu yra paduodamas prašymas dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros siekiant susigrąžinti palūkanas, kurios dar netaikomos, prie šios sumos reikia pridėti sumą, atitinkančią vienų metų palūkanų sumą. Valstybės mokesčio dydis nustatomas pagal gautą galutinę sumą (civilinės bylos išlaidos) ir pagal Valstybės mokesčių įstatymo 1 priede pateiktą lentelę, kaip nurodyta 59 straipsnio 1 dalyje.

Pateikiant prašymą dėl teismo sprendimo peržiūros turi būti sumokėtas užstatas (paduodant prašymą panaikinti už akių priimtą teismo sprendimą). Užstatas – tai suma, atitinkanti valstybės mokestį, lygų pusei ieškinio sumos. Valstybės mokestis turi būti ne mažesnis nei 100 EUR ir ne didesnis nei 1 500 EUR.

Paduodant apeliacinį skundą turi būti sumokėtas toks pat valstybės mokestis, kaip ir sumokėtas prieš tai, apylinkės teisme paduodant prašymą dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros, atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį.

Užstatas taip pat būtinai mokamas paduodant kasacinį skundą ir prašymą dėl peržiūros. Užstatas sudaro 1 proc. civilinės bylos išlaidų ir skaičiuojamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį, tačiau užstato suma turi būti ne mažesnė nei 100 EUR ir ne didesnė nei 3 000 EUR

Apygardos teismui arba Aukščiausiajam Teismui už apeliacinio skundo padavimą turi būti sumokėtas 50 EUR valstybės mokestis.

Valstybės mokestis gali būti sumokėtas į bet kurią Finansų ministerijos sąskaitą banko pavedimu. Sąskaitų Nr. galima rasti teismo svetainėje.

Visais atvejais valstybės mokestį būtina sumokėti prieš paduodant prašymą. Kartu su prašymu teismui būtina pateikti dokumentą, kuriuo įrodomas valstybės mokesčio sumokėjimas, arba informaciją, kuria remdamasis teismas galėtų patikrinti valstybės mokesčio sumokėjimą (pavyzdžiui, mokėjimo atlikimo data, suma, mokesčio mokėtojas ir kt.).

25 straipsnio 1 dalies g punktas. Apskundimo procedūra ir teismai, kompetentingi nagrinėti skundą

Taikant apeliacinę procedūrą gali būti paduotas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo, priimto vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Jeigu ieškinio vertė neviršija 2 000 EUR skaičiuojant pagal pagrindinio reikalavimo sumą ir 4 000 EUR – pagal pagrindinio reikalavimo ir papildomų reikalavimų sumą, apylinkės teismas savo sprendime gali leisti sprendimą apskųsti. Apskritai teismas leidžia apskųsti sprendimą, jeigu nusprendžia, kad, siekiant gauti apygardos teismo nuomonę teisės klausimu, būtinas apeliacinio teismo sprendimas. Jeigu apylinkės teismo sprendime neleidžiama paduoti apeliacinio skundo, jį vis tiek galima paduoti apygardos teismui, tačiau apygardos teismas apeliacinį skundą priims tik jeigu yra aišku, kad priimdamas sprendimą apylinkės teismas neteisingai taikė materialinės teisės nuostatą, pažeidė procedūrinius reikalavimus arba neteisingai vertino įrodymus, ir jeigu tai galėtų turėti didelį poveikį sprendimui.

Apeliaciniai skundai paduodami apygardos teismui, kurio jurisdikcijoje yra apylinkės teismas, priimantis sprendimą dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo apeliantui, tačiau ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Jeigu priimtame apylinkės teismo sprendime nėra dalies, kurioje šis sprendimas būtų aprašytas ir pagrįstas, ir jeigu bylos dalyvis paprašė teismo įtraukti šią dalį į savo sprendimą, apeliacinio skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo naujo teismo sprendimo įteikimo. Apeliacinis skundas negali būti paduodamas, jeigu abi šalys teisme pateiktu prašymu atsisakė teisės jį paduoti.

Aukščiausiajam Teismui gali būti paduotas kasacinis skundas dėl teismo sprendimo, priimto apeliaciniame procese (Civilinio proceso kodekso 66 straipsnis). Bylos dalyvis gali paduoti kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, jeigu apygardos teismas reikšmingai pažeidė procedūrinius reikalavimus arba neteisingai taikė materialinės teisės nuostatą.

Kasacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo dalyviui, tačiau ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo apygardos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Kasacinis skundas negali būti paduodamas, jeigu abi šalys teisme pateiktu prašymu atsisakė teisės jį paduoti.

Išimtinėmis aplinkybėmis, jeigu bylos dalyvis to pageidauja ir atsiranda naujų įrodymų, Aukščiausiajam Teismui galima paduoti prašymą peržiūrėti įsigaliojusį teismo sprendimą vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 68 straipsnyje nustatyta procedūra. Prašymą dėl peržiūros galima paduoti per du mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinoma apie peržiūros pagrindą. Jeigu bylos dalyviui nebuvo atstovaujama byloje, prašymas dėl peržiūros gali būti paduotas per du mėnesius nuo sprendimo įteikimo dalyviui arba, jeigu civilinėje byloje dalyvauja visiškai neveiksni šalis, – dalyvio teisiniam atstovui. Šiuo tikslu neatsižvelgiama į įteikimą paskelbiant viešai. Prašymo dėl peržiūros negalima paduoti, jeigu nuo teismo sprendimo, kurį prašoma peržiūrėti, įsiteisėjimo praėjo penkeri metai. Prašymo dėl peržiūros neleidžiama paduoti remiantis tuo, kad šalis nedalyvavo byloje arba jai nebuvo atstovaujama, arba Civilinio proceso kodekso 702 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu atveju, jeigu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo praėjo dešimt metų.

25 straipsnio 1 dalies h punktas. Teismo sprendimo peržiūros procedūra ir tokią peržiūrą atlikti kompetentingi teismai

Prašymo peržiūrėti teismo sprendimą procedūra atitinka už akių priimto teismo sprendimo panaikinimo procedūrą (Civilinio proceso kodekso 415 straipsnis). Prašymas dėl peržiūros turi būti paduotas teismui, kuris priėmė sprendimą byloje dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros. Prašymas turi būti paduotas raštu ir jame turi būti pateikta ši informacija: nuoroda į teismo sprendimą, kurį prašoma peržiūrėti; prašymas peržiūrėti teismo sprendimą; aplinkybės ir priežastys, dėl kurių teismo sprendimą reikėtų peržiūrėti. Paskui teismas įteikia prašymą priešingai šaliai ir nustato jai terminą pozicijai pateikti. Teismas sprendimą dėl prašymo priima raštu. Jei reikia, prašymas panaikinti už akių priimtą teismo sprendimą nagrinėjamas teismo posėdyje. Jeigu prašymas patenkinamas, bylos nagrinėjimas bus atnaujinamas ir Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra tęsiama tokios stadijos, kokios ji buvo iki procesinio akto neįvykdymo ir prieš priimant sprendimą už akių. Apygardos teismui gali būti paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimų, kuriais atmetamas prašymas peržiūrėti teismo sprendimą. Apeliacinį skundą dėl apeliacinių sprendimų, kuriuos priėmė apylinkės teismas, Aukščiausiajam Teismui galima paduoti tik jeigu apygardos teismas atmetė apeliaciją.

25 straipsnio 1 dalies i punktas. Priimtinos kalbos

Pagal reglamento 21a straipsnio 1 dalį galimos kalbos yra estų ir anglų.

25 straipsnio 1 dalies j punktas. Valdžios institucijos, kompetentingos veikti vykdymo užtikrinimo srityje

Estijoje sprendimus, priimtus pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, vykdo nepriklausomi antstoliai. Prašymas iškelti vykdymo bylą pateikiamas skolininko gyvenamosios vietos arba buveinės, arba turto buvimo vietos antstoliui. Antstolių kontorų sąrašas skelbiamas Estijos antstolių ir bankroto patikėtinių rūmų interneto svetainėje.

Jeigu dėl teismo sprendimo, priimto per Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, buvo paduotas apeliacinis skundas, apygardos teismas, kuriame paduodamas apeliacinis skundas, taiko reglamento 23 straipsnyje nurodytas priemones. Jeigu paduodamas apeliacinis skundas, prašymas dėl taikytinų priemonių paduodamas sprendimą dėl apeliacinio skundo priimančiam teismui.

Jeigu apeliacinis skundas dar nepaduotas, reglamento 23 straipsnyje nurodytas priemones taiko sprendimą byloje priėmęs teismas. Teismas, turintis jurisdikciją taikyti reglamento 23 straipsnio c punkte nurodytą priemonę, yra apylinkės teismas, kurio jurisdikcijoje yra arba būtų nagrinėjama vykdymo byla. Sprendimą sustabdyti vykdymo bylą Vykdymo proceso kodekso 46 straipsnyje nurodytais atvejais gali priimti vykdymo bylą tvarkantis antstolis, taip pat teismas.