Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (estų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Ieškiniai dėl nedidelių sumų

Estija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Civilinių bylų nagrinėjimo Estijos teismuose proceso taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekse (est. tsiviilkohtumenetluse seadustik (TsMS)). Jei civilinė byla nagrinėjama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, Civilinio proceso kodekse nustatytos taisyklės dėl supaprastinto proceso bus taikomos tiek, kiek šie klausimai nėra reglamentuoti reglamente. Nagrinėti bylas pagal reglamentą gali apylinkės teismas (est. maakohus), kuris turi tokią kompetenciją atsižvelgiant į jurisdikciją. Pagal Civilinio proceso kodekso 405 straipsnį, kuriame reglamentuotas supaprastintas procesas, teismai ieškinius pagal supaprastinto proceso tvarką nagrinėja savo pagrįsta nuožiūra vadovaudamiesi supaprastintomis taisyklėmis ir atsižvelgdami tik į bendruosius kodekse nustatytus proceso principus.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Jei civilinė byla nagrinėjama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, Civilinio proceso kodekse nustatytos taisyklės dėl supaprastinto proceso bus taikomos tiek, kiek šie klausimai nėra reglamentuoti tame reglamente.

Supaprastinto proceso taisyklės taikomos tik nacionalinėms byloms, susijusioms su turtiniais reikalavimais, kai pagrindinio reikalavimo suma neviršija 2 000 EUR, o pagrindinio reikalavimo kartu su šalutiniais reikalavimais suma – 4 000 EUR.

1.2 Procedūros taikymas

Pagal Civilinio proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalį teismai gali nagrinėti bylas pagal supaprastintas taisykles neprivalėdami dėl to priimti atskiro sprendimo. Teismai nagrinėja ieškinius savo pagrįsta nuožiūra vadovaudamiesi supaprastintomis taisyklėmis ir atsižvelgdami tik į bendruosius nustatytus proceso principus. Supaprastinto proceso metu teismai užtikrina, kad būtų laikomasi byloje dalyvaujančių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių bei pagrindinių procesinių teisių ir kad byloje dalyvaujantys asmenys būtų išklausyti, jei jie to prašo. Šiuo tikslu nebūtina rengti teismo posėdžio. Byloje dalyvaujantiems asmenims vis tiek turi būti pranešta apie jų teisę būti išklausytiems teismo. Teismai gali taikyti supaprastintą tvarką, tačiau neprivalo to daryti.

Nagrinėdamas ieškinį supaprastinto proceso tvarka teismas gali:

-           proceso veiksmus protokoluoti tik tiek, kiek teismas mano, jog tai reikalinga, ir neleisti teikti jokių prieštaravimų dėl posėdžio protokolo;

-           nustatyti terminą, kuris skiriasi nuo įstatyme nustatyto termino;

-           įstatyme nenurodytus asmenis pripažinti byloje dalyvaujančių asmenų atstovais pagal sutartį;

-           nukrypti nuo įstatymo nuostatų, susijusių su formaliais įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimais, taip pat priimti įstatyme nenurodytus įrodymus, įskaitant byloje dalyvaujančių asmenų parodymus, kurie duodami neprisiekus;

-           nukrypti nuo įstatymų nuostatų, susijusių su formaliais reikalavimais dėl procesinių dokumentų įteikimo ir formaliais reikalavimais pateikti dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus reikalavimą įteikti ieškinį atsakovui;

-           atsisakyti rašytinės ikiteisminės procedūros ar nerengti teismo posėdžio;

-           savo iniciatyva rinkti įrodymus;

-           priimti sprendimą byloje be aprašomosios ir motyvuojamosios dalių;

-           paskelbti byloje priimtą sprendimą nedelsiant vykdytinu ir įstatyme nenurodytais atvejais ar be įstatyme nurodytos užtikrinimo priemonės.

Prašymą pradėti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą teismui galima pateikti elektronine forma arba paštu. Elektroninės formos prašymą galima pateikti naudojant tam skirtą informacinę sistemą („E-toimik“ (e. bylų sistema), https://www.e-toimik.ee/). Norėdamas pateikti prašymą per e. bylų sistemą, asmuo gali prisijungti prie informacinės sistemos ir atlikti joje veiksmus tik turėdamas Estijos asmens tapatybės kortelę. Elektroninį prašymą teismui taip pat galima pateikti e. paštu. Estijos teismų kontaktiniai duomenys pateikiami teismų svetainėje adresu https://www.kohus.ee.

Prašymą privalo pasirašyti jį siunčiantis asmuo. Elektroniniu būdu teikiamą prašymą siuntėjas turi pasirašyti elektroniniu parašu arba pateikti bet kokiu kitu vienodai saugiu būdu, kurį naudojant galima nustatyti siuntėjo tapatybę. Elektroninį prašymą taip pat galima pateikti faksu ar bet kokia kita forma, iš kurios galima atkurti rašytinį dokumentą, jei teismui nedelsiant pateikiamas originalus rašytinis dokumentas. Jeigu skundžiamas teismo sprendimas, apeliacinio skundo originalą reikia pateikti per dešimt dienų.

Teismas gali nuspręsti, kad byloje dalyvaujančio asmens e. paštu pateikto prašymo ar kurio nors kito procesinio dokumento pakanka, net jei šis dokumentas neatitinka reikalavimo dėl pasirašymo skaitmeniniu parašu. Tai taikoma tuo atveju, jei teismui nekyla jokių abejonių dėl siuntėjo tapatybės ir dokumento siuntimo, visų pirma, jei byloje dėl to paties dalyko tas pats byloje dalyvaujantis asmuo iš to paties e. pašto adreso anksčiau siuntė teismui dokumentus su skaitmeniniu parašu, arba jei teismas sutiko, kad prašymus ar kitus dokumentus taip pat galima pateikti tokiu būdu.

Reglamento, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 13 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą sutikimą galima pateikti elektroniniu būdu naudojant e. bylų elektroninę informacinę sistemą (https://www.e-toimik.ee/) arba e. paštu ar faksu pagal pirmiau nurodytas sąlygas. Tokį sutikimą teismui taip pat galima pateikti kartu su prašymu taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Procesiniai dokumentai advokatams, notarams, antstoliams, bankroto administratoriams ir valstybės ar vietos valdžios institucijoms turi būti įteikiami elektroniniu būdu naudojant tam skirtą informacinę sistemą. Juos įteikti kokiu nors kitu būdu leidžiama tik dėl pateisinamos priežasties. Supaprastinto proceso metu galima nukrypti nuo formalių procesinių dokumentų įteikimo reikalavimų; tačiau šia galimybe reikia naudotis apdairiai. Įteikiant ieškinius atsakovams ir teismo sprendimus byloje dalyvaujantiems asmenims nuo procesinių dokumentų įteikimo taisyklių nukrypti negalima.

Valstybės rinkliavos dydis nustatomas pagal civilinio ieškinio sumą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į pinigų sumą, kurią reikalaujama sumokėti. Apskaičiuojant civilinio ieškinio sumą prie pagrindinio reikalavimo sumos reikia pridėti šalutinių reikalavimų sumą. Jei Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros metu reikalaujama sumokėti baudą už pavėluotą mokėjimą, tačiau prašymo pateikimo metu baudos mokėjimo terminas dar nesuėjo, prie baudos sumos, apskaičiuotos prašymo pateikimo dieną, reikia pridėti baudos sumą, kurią reikėtų sumokėti už vienus metus. Valstybės rinkliavos dydis nustatomas pagal apskaičiuotą galutinę pinigų sumą (civilinio ieškinio sumą) ir, vadovaujantis Valstybės rinkliavų įstatymo (est. riigilõivuseadus) 59 straipsnio 1 dalimi, pagal šio įstatymo 1 priede pateiktą lentelę.

Teikiant apeliacinį skundą reikės sumokėti tokią pačią valstybės rinkliavą kaip ta, kuri iš pradžių buvo sumokėta apylinkės teismui teikiant prašymą taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį. Teikiant apygardos teismui (est. ringkonnakohus) apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo reikia sumokėti 50 EUR valstybės rinkliavą. Teikiant kasacinį skundą ar apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo Aukščiausiajam Teismui (est. Riigikohus) reikia sumokėti kasacinio skundo užstatą. Kasacinio skundo užstato, kurį reikia sumokėti teikiant kasacinį skundą, dydis yra vienas procentas civilinio ieškinio sumos, atsižvelgiant į skundo apimtį; tačiau užstatas negali būti mažesnis kaip 100 EUR arba didesnis kaip 3 000 EUR. Kasacinio skundo užstato, kurį reikia sumokėti teikiant apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, dydis yra 50 EUR.

Valstybės rinkliavas ir kasacinio skundo užstatus, mokėtinus už veiksmus, kuriuos reikia atlikti teismo bylose, reikia sumokėti į šias Finansų ministerijos banko sąskaitas:

„SEB Bank“ – a. s. EE571010220229377229 (SWIFT: EEUHEE2X)

„Swedbank“ – a. s. EE062200221059223099 (SWIFT: HABAEE2X)

„Luminor Bank“ – a. s. EE221700017003510302 (SWIFT: NDEAEE2X)

Jei Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros metu priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas savanoriškai nevykdomas, asmuo, norintis, kad sprendimas būtų vykdomas priverstinai, turi kreiptis į antstolį, kad būtų pradėtas vykdymo procesas.

Pagal reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą sprendimas, priimtas byloje, kuri buvo nagrinėjama pagal šį reglamentą, Estijoje bus vykdytinas tik tuo atveju, jei sprendimas priimtas estų ar anglų kalba arba jei prie pažymos pridedamas jo vertimas į estų ar anglų kalbą. Jei pateikiamas apeliacinis skundas dėl sprendimo, priimto pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, apygardos teismas, kuriam pateiktas šis skundas, imsis reglamento 23 straipsnyje nurodytų priemonių. Jei priimamas teismo sprendimas už akių ir pagal Civilinio proceso kodekso 415 straipsnį pateikiamas pareiškimas dėl šio sprendimo panaikinimo, prašymą taikyti priemones reikia pateikti skundą nagrinėjančiam teismui.

Jei apeliacinis skundas dar nepateiktas, reglamento 23 straipsnyje nurodytų priemonių imasi sprendimą priėmęs teismas. Reglamento 23 straipsnio c punkte nurodytą priemonę gali taikyti apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje atliekami arba turėtų būti atliekami vykdymo veiksmai.

Vykdymo proceso kodekso (est. täitemenetluse seadustik) 46 straipsnyje nurodytais atvejais vykdymo procesą gali sustabdyti ne tik teismas, bet ir vykdymo veiksmus atliekantis antstolis.

1.3 Formos

Standartinių supaprastinto proceso formų, kurios būtų taikomos visoje šalyje, nėra.

1.4 Pagalba

Jei asmuo teismo procese dalyvauja per atstovą pagal sutartį, atstovas paprastai turi turėti bent valstybės pripažintą teisės magistro laipsnį, atitinkamą kvalifikacinį laipsnį pagal Estijos švietimo įstatymo (est. Eesti Vabariigi haridusseadus) 28 straipsnio 22 dalį arba atitinkamą užsienio valstybės kvalifikacinį laipsnį. Tačiau supaprastinto proceso metu teismas gali leisti, kad kaip atstovas veiktų asmuo, kuris, nors ir neatitinka minėtų išsilavinimo reikalavimų, teismo nuomone, yra kompetentingas atstovauti kitam asmeniui teisme. Supaprastinto proceso specialiosios taisyklės taikomos tik apylinkės teismuose pirmąja instancija nagrinėjamose bylose. Atstovas pagal sutartį, kuriam apylinkės teismas leido atstovauti kitam asmeniui, tačiau kuris neatitinka išsilavinimo reikalavimų, negali atlikti jokių proceso veiksmų apygardos teisme ar Aukščiausiajame Teisme.

Byloje dalyvaujant atstovui byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems civilinį procesinį veiksnumą, nedraudžiama asmeniškai dalyvauti byloje. Atstovo veiksmai ir žinios prilyginami byloje dalyvaujančio asmens veiksmams ir žinioms.

Jei teismas nustato, kad fizinis asmuo, kuris yra byloje dalyvaujantis asmuo, negali pats apginti savo teisių arba kad be advokato pagalbos jo pagrindiniai interesai gali būti nepakankamai apsaugoti, teismas šiam asmeniui išaiškins, kad yra galimybė gauti valstybės teisinę pagalbą.

Teisinė pagalba teikiama pagal Civilinio proceso kodekso (180 ir tolesni straipsniai) taisykles dėl pagalbos proceso metu ir Valstybės teisinės pagalbos įstatyme (est. riigi õigusabi seadus) nustatytą procedūrą. Valstybės teisinė pagalba teikiama pagal asmens prašymą.

Valstybės teisinė pagalba teikiama fiziniam asmeniui, kuris prašymo dėl valstybės pagalbos pateikimo metu yra Estijos Respublikos ar kitos ES valstybės narės gyventojas ar pilietis. Gyvenamoji vieta nustatoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 62 straipsnį. Kitiems fiziniams asmenims teisinė pagalba teikiama tik tuo atveju, jeigu tai numatyta pagal Estijai privalomą tarptautinį įsipareigojimą.

Prašymą dėl valstybės teisinės pagalbos teikimo teismo procese kaip civilinės bylos šaliai reikia pateikti bylą nagrinėjančiam teismui arba teismui, kuris būtų kompetentingas nagrinėti bylą.

Fizinis asmuo turi teisę gauti valstybės teisinę pagalbą, jei jis negali susimokėti už tinkamas teisines paslaugas dėl savo finansinės padėties tuo metu, kai tam asmeniui reikia teisinės pagalbos, arba jei asmuo už teisines paslaugas gali susimokėti tik iš dalies ar dalimis, arba jei dėl savo finansinės padėties asmuo, susimokėjęs už teisines paslaugas, negalės patenkinti savo būtinųjų pragyvenimo poreikių.

Teisinė pagalba fiziniam asmeniui neteikiama, jeigu:

1) nenumatoma, kad proceso išlaidos viršys asmens, prašančio suteikti teisinę pagalbą, vidutines mėnesines pajamas, padaugintas iš dviejų. Šios pajamos apskaičiuojamos pagal paskutinių keturių mėnesių iki prašymo pateikimo vidutines mėnesines pajamas atskaičius visus mokesčius ir privalomojo draudimo įmokas, sumas, skirtas pagal įstatymą numatytai išlaikymo prievolei vykdyti, ir pagrįstas būsto ir transporto išlaidas;

2) asmuo, prašantis suteikti teisinę pagalbą, proceso išlaidas gali padengti iš turimo turto, kurį galima parduoti be jokių didelių sunkumų ir dėl kurio pagal įstatymą galima pateikti mokėjimo reikalavimą;

3) byla yra susijusi su asmens, prašančio suteikti pagalbą proceso metu, ekonomine ar profesine veikla ir nėra susijusi su jo teisėmis, nesusijusiomis su asmens ekonomine ar profesine veikla. Ši taisyklė netaikoma tiek, kiek ja draudžiama fiziniams asmenims teikti pagalbą proceso metu visiškai ar iš dalies atleidžiant nuo valstybės rinkliavos mokėjimo kreipiantis į teismą ar teikiant apeliacinį skundą, jei byla yra susijusi su asmens, prašančio suteikti pagalbą proceso metu, ekonomine ar profesine veikla ir nėra susijusi su jo teisėmis, nesusijusiomis su asmens ekonomine ar profesine veikla.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka teismas gali nukrypti nuo įstatymų nuostatų, susijusių su formaliais įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimais, taip pat priimti įstatyme nenurodytus įrodymus (pvz., byloje dalyvaujančio asmens parodymus, kurie duodami neprisiekus). Kitaip nei nagrinėjant ieškinį įprasta tvarka, byloje, nagrinėjamoje supaprastinto proceso tvarka, teismas įrodymus gali rinkti ir savo iniciatyva. Tačiau privaloma užtikrinti, kad teismo veiksmais nebus pažeista šalių lygybė prieš teismą. Apie aplinkybes, dėl kurių teismas renka įrodymus, turi būti iš anksto pranešta teismui.

Įrodymų rinkimo taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso 25 skyriuje. Nagrinėjant ieškinius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami jų reikalavimai ir prieštaravimai, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip. Šalys gali susitarti prievolę įrodyti paskirstyti kitaip, nei nustatyta įstatyme, ir susitarti, kokiais įrodymais gali būti įrodyta tam tikra aplinkybė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip. Įrodymus teikia byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas byloje dalyvaujantiems asmenims gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus. Jei byloje dalyvaujantis asmuo, kuris nori pateikti įrodymus, to padaryti negali, jis gali prašyti, kad įrodymus surinktų teismas. Byloje dalyvaujantis asmuo, kuris teikia įrodymus arba prašo juos surinkti, privalo pagrįsti, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jis nori įrodyti teikdamas įrodymus arba prašydamas juos surinkti. Prašyme surinkti įrodymus taip pat turi būti pateikta bet kokia informacija, kuri leistų surinkti įrodymus. Ikiteisminės procedūros metu teismas nustato byloje dalyvaujantiems asmenims terminą, iki kurio reikia pateikti įrodymus ir prašymus surinkti įrodymus. Jei byloje dalyvaujančio asmens prašymas surinkti įrodymus netenkinamas dėl to, kad asmuo iš anksto nesumokėjo su įrodymų rinkimu susijusių išlaidų, nors teismas to reikalavo, byloje dalyvaujantis asmuo neturės teisės vėliau prašyti surinkti įrodymus, jei patenkinus tokį prašymą bylos nagrinėjimą reikėtų atidėti.

Jei įrodymus reikia rinkti vietoje, kuri nepriklauso bylą nagrinėjančio teismo teritorinei jurisdikcijai, šis gali teismo pavedimu nurodyti, kad proceso veiksmą atliktų teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje galima surinkti įrodymus. Teismo pavedimas vykdomas pagal taisykles, kuriomis reglamentuojamas procesinio veiksmo, kurį prašoma atlikti teismo pavedime, vykdymas. Byloje dalyvaujantiems asmenims pranešama apie proceso veiksmo laiką ir vietą; tačiau nedraudžiama vykdyti teismo pavedimą neatvykus byloje dalyvaujantiems asmenims. Proceso veiksmų protokolas ir vykdant teismo pavedimą surinkti įrodymai nedelsiant išsiunčiami bylą nagrinėjančiam teismui. Jei teismui, atliekančiam proceso veiksmus pagal teismo pavedimą, renkant įrodymus kyla ginčas, kurio tas teismas negali išspręsti, tačiau tolesnis įrodymų rinkimas priklauso nuo ginčo sprendimo, ginčą išspręs pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas. Jei teismo pavedimą vykdantis teismas nustato, kad siekiant geriau išnagrinėti bylą įrodymų rinkimo pareigą būtų tikslinga perduoti kitam teismui, jis pateiks kitam teismui atitinkamą prašymą ir apie tai informuos byloje dalyvaujančius asmenis.

Užsienio valstybėje pagal tos valstybės teisės aktus surinktus įrodymus gali naudoti Estijos civilinių bylų teismai, išskyrus atvejus, kai proceso veiksmai, atlikti siekiant gauti įrodymus, prieštarauja Estijos civilinio proceso principams. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose užsienio valstybės teismui renkant įrodymus gali dalyvauti teismo, kuris pagal minėtą reglamentą prašė surinkti įrodymus, kolegija arba teisėjas, veikiantis pagal pavedimą. Byloje dalyvaujantys asmenys, jų atstovai ir ekspertai užsienio valstybės teismui renkant įrodymus gali dalyvauti tiek pat, kiek jie gali dalyvauti renkant įrodymus Estijoje. Pagal 17 straipsnio 3 dalį Estijos teismui tiesiogiai renkant įrodymus kitoje ES valstybėje narėje gali dalyvauti bylą nagrinėjanti teismo kolegija, pagal pavedimą veikiantis teisėjas ar teismo paskirtas ekspertas.

Jei įrodymus reikia rinkti ne ES valstybėje narėje, pagal Konvenciją dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje teismas įrodymus rinkti prašys per kompetentingą instituciją. Teismas taip pat gali rinkti įrodymus užsienio valstybėje tarpininkaujant ambasadoriui, Estijos Respublikos atstovui tokioje valstybėje arba kompetentingam konsuliniam pareigūnui, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal užsienio valstybės teisę.

Šalis, kuri pateikė įrodymus arba prašė juos surinkti, atsisakyti įrodymų ir juos atsiimti gali tik esant kitos šalies sutikimui, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

1.6 Rašytinė procedūra

Supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamos bylos gali būti peržiūrimos rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju teismas užtikrins, kad būtų laikomasi byloje dalyvaujančių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių bei pagrindinių procesinių teisių ir kad byloje dalyvaujantis asmuo būtų išklausytas, jei jis to prašo. Šiuo tikslu nebūtina rengti teismo posėdžio. Teismas gali atsisakyti rašytinės ikiteisminės procedūros ar nerengti teismo posėdžio.

1.7 Sprendimo turinys

Teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.

Teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma:

  • teismo, kuris priėmė sprendimą, pavadinimas;
  • sprendimą priėmusio teisėjo vardas ir pavardė;
  • sprendimo paskelbimo laikas ir vieta;
  • civilinės bylos numeris;
  • ieškinio dalykas;
  • civilinio ieškinio suma;
  • byloje dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės ir (arba) pavadinimai ir asmens kodai ir (arba) registracijos numeriai;
  • byloje dalyvaujančių asmenų adresai, jei to aiškiai reikia sprendimui vykdyti ar pripažinti;
  • byloje dalyvaujančių asmenų atstovų vardai ir pavardės, o, jei atstovai buvo pakeisti – paskutinių atstovų vardai ir pavardės;
  • paskutinio teismo posėdžio laikas arba bylos, peržiūrimos supaprastinto proceso tvarka, numeris.

Sprendimo aprašomojoje dalyje glaustai ir logine tvarka išdėstomas reikšmingas pareikštų reikalavimų ir suformuluotų teiginių, pareikštų priešieškinių ir dėl tokių reikalavimų pateiktų įrodymų turinys.

Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, išvados, padarytos remiantis šiomis aplinkybėmis, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir teismo taikyti teisės aktai. Sprendime teismas turi pagrįsti savo argumentus, kuriais remdamasis jis nesutinka su ieškovo ar atsakovo faktiniais tvirtinimais. Sprendime teismas turi ištirti visus įrodymus. Jeigu teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, sprendime jis turi pagrįsti, kodėl įrodymai buvo atmesti. Jeigu tenkinamas vienas iš alternatyvių reikalavimų, nebūtina pagrįsti, kodėl atsisakyta tenkinti kitą reikalavimą.

Supaprastinto proceso metu teismas gali priimti sprendimą be aprašomosios ir motyvuojamosios dalių arba motyvuojamojoje dalyje nurodyti tik teisinius motyvus ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas aiškiai ir vienareikšmiškai priima sprendimą dėl šalių reikalavimų ir bet kokių dar neišnagrinėtų šalių prašymų, taip pat dėl bet kokių klausimų, susijusių su taikomomis ieškinio užtikrinimo priemonėmis. Sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškiai suprantama ir vykdytina net ir be likusio sprendimo teksto.

Rezoliucinėje dalyje taip pat nurodoma sprendimo apskundimo tvarka, terminas ir, be kita ko, teismas, kuriam reikėtų pateikti apeliacinį skundą, taip pat nurodoma tai, kad apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti teismo posėdyje. Teismo sprendime už akių nurodoma teisė pateikti pareiškimą dėl šio sprendimo panaikinimo. Rezoliucinėje dalyje taip pat išaiškinama, kad, jei apeliantas nori prašyti pagalbos proceso metu apeliaciniam skundui pateikti (pvz., teikiant apeliacinį skundą atleisti nuo valstybės rinkliavos mokėjimo), atitinkamą proceso veiksmą, pvz., pateikti apeliacinį skundą, reikia atlikti per apeliacinio skundo pateikimo terminą, kad būtų laikomasi procesinių terminų.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Bendrieji principai

  • Ieškinio išlaidas padengia bylą pralaimėjusi proceso šalis.
  • Bylą pralaimėjusi proceso šalis kitai šaliai turi atlyginti ir teismo išlaidas, ir bet kokias būtinas ne teismo išlaidas, kurios buvo patirtos dėl bylos nagrinėjimo teisme.
  • Teismo išlaidos apima valstybės rinkliavą, užstatą ir bylos nagrinėjimui būtinas išlaidas. Bylos nagrinėjimui būtinos išlaidos yra: a) su liudytojais, ekspertais, vertėjais žodžiu ir vertėjais raštu susijusios išlaidos, taip pat byloje nedalyvaujančių asmenų išlaidos, patirtos dėl ekspertizių, už kurias atlyginama pagal Teismo ekspertizės įstatymą (est. kohtuekspertiisiseadus); b) išlaidos, susijusios su rašytinių ir daiktinių įrodymų gavimu; c) su patikrinimu susijusios išlaidos, įskaitant teismo patirtas būtinas kelionės išlaidas; d) procesinių dokumentų įteikimo ir siuntimo per antstolį, užsienio valstybėje arba įteikimo ir siuntimo kitose valstybėse esantiems Estijos Respublikos piliečiams išlaidos; e) procesinių dokumentų parengimo išlaidos; f) išlaidos, susijusios su civilinio ieškinio sumos nustatymu. Prie ne teismo išlaidų priskiriamos: a) išlaidos, susijusios su byloje dalyvaujančių asmenų atstovais; b) byloje dalyvaujančių asmenų kelionės, pašto, ryšių, apgyvendinimo ir kitos panašios išlaidos, patirtos dėl bylos nagrinėjimo; c) byloje dalyvaujančių asmenų negauta alga ar darbo užmokestis arba kitos negautos nuolatinės pajamos; d) įstatyme numatytos ikiteisminės procedūros išlaidos, išskyrus atvejus, kai ieškinys pateikiamas praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo ikiteisminės procedūros pabaigos; e) atlygis antstoliui už ieškinio užtikrinimą ir su sprendimo dėl ieškinio užtikrinimo vykdymu susijusios išlaidos; f) atlygis antstoliui už procesinių dokumentų įteikimą; g) atlygis antstoliui už europinio sąskaitos blokavimo įsakymo, priimto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 655/2014, vykdymą ir išlaidos, susijusios su europinio sąskaitos blokavimo įsakymo vykdymu, taip pat Antstolių ir bankroto administratorių rūmų (est. Kohtutäiturite ja Pankrotihaldurite Koda) mokestis už prašymo pateikti informaciją, pateiktą remiantis tuo įsakymu, nagrinėjimą; h) išlaidos, susijusios su prašymo dėl pagalbos proceso metu, skirtos proceso išlaidoms padengti, nagrinėjimu; i) dalyvavimo taikinimo procedūroje išlaidos, jei teismas šalims nustatė pareigą dalyvauti tokioje procedūroje.
  • Šalies teisinio atstovo proceso išlaidos atlyginamos pagal taisykles, kurios taikomos atlyginant šalies proceso išlaidas.
  • Jei ieškinys tenkinamas iš dalies, šalys proceso išlaidas padengs lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai teismas proceso išlaidas padalija proporcingai ieškinio daliai, kuri buvo patenkinta, arba nusprendžia, kad visas proceso išlaidas arba jų dalį turi padengti pačios šalys.

Galutiniame sprendime nurodoma, kaip padalijamos proceso išlaidos. Išlaidų dydžiai nustatomi galutiniame sprendime dėl ginčo esmės arba atskirame sprendime, kuris priimamas įsiteisėjus galutiniam sprendimui dėl ginčo esmės, vadovaujantis taisyklėmis dėl proceso išlaidų nustatymo.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Sprendime, priimtame nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, apylinkės teismas gali nurodyti, kad jis leidžia pateikti apeliacinį skundą dėl sprendimo. Apylinkės teismas leis pateikti apeliacinį skundą, jei, teismo nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra būtinas siekiant gauti šio teismo nuomonę dėl teisės nuostatos. Sprendime nereikia pagrįsti leidimo pateikti apeliacinį skundą.

Sprendimo, priimto nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, rezoliucinėje dalyje teismas taip pat nurodo sprendimo apskundimo tvarką ir terminą. Apygardos teismas gali nagrinėti apeliacinį skundą, pateiktą supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamoje byloje, nepriklausomai nuo apylinkės teismo leidimo pateikti apeliacinį skundą, o apeliacinį skundą galima pateikti nepriklausomai nuo to, ar apylinkės teismas davė leidimą. Jei apylinkės teismas neleido pateikti apeliacinio skundo, apygardos teismas jį gali nagrinėti tuo atveju, jei apylinkės teismo priimtam sprendimui galėjo turėti įtakos akivaizdi teisės taikymo ar faktinių aplinkybių nustatymo klaida. Tačiau apygardos teismas gali atsisakyti nagrinėti apeliacinį skundą, kai ieškinio suma yra nedidelė, tačiau tik tuo atveju, kai apylinkės teismas greičiausiai teisingai išsprendė ginčą, o bylą toliau nagrinėjant apeliacine tvarka tik būtų patiriama nebūtinų laiko sąnaudų ir piniginių išlaidų. Apygardos teismas negali atsisakyti priimti apeliacinio skundo tik todėl, kad byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka. Šalis arba trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, gali apskųsti apygardos teismui, kurio veiklos teritorija apima apylinkės teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, veiklos teritoriją. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiško reikalavimo, gali pateikti apeliacinį skundą, jei jis neprieštarauja ieškovo arba atsakovo, kurio pusėje trečiasis asmuo dalyvauja byloje, apeliaciniam skundui. Trečiajam asmeniui taikomi tokie apeliacinio skundo pateikimo ar kitų proceso veiksmų atlikimo terminai, kokie taikomi ieškovui arba atsakovui, kurio pusėje trečiasis asmuo dalyvauja byloje.

Apeliacinio skundo pateikti negalima, jei abi šalys teismui pateiktu prašymu atsisakė savo teisės apskųsti.

Apeliacinį skundą galima pateikti per 30 dienų nuo tada, kai sprendimas buvo įteiktas apeliantui, bet ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Jei iki apeliacinio skundo pateikimo termino pabaigos byloje priimamas papildomas sprendimas, pradinio sprendimo apskundimo terminas bus pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo papildomo sprendimo įteikimo dienos. Jei sprendimas be aprašomosios ar motyvuojamosios dalies papildomas priimant praleistą dalį, apeliacinio skundo pateikimo terminas bus pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo viso sprendimo įteikimo dienos.

Apeliacinio skundo pateikimo terminas gali būti sutrumpintas arba pratęstas iki penkių mėnesių nuo sprendimo paskelbimo dienos, jei šalys sudaro atitinkamą susitarimą ir apie tai informuoja teismą.

Apeliaciniame skunde gali būti tik nurodoma, kad pirmosios instancijos sprendimas priimtas pažeidžiant teisės normas, arba nurodoma, kad atsižvelgiant į aplinkybes ir įrodymus, kuriuos reikia įvertinti apeliaciniame procese, turėtų būti priimtas kitoks sprendimas nei tas, kurį priėmė pirmosios instancijos teismas.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma: 1) sprendimą, dėl kurio teikiamas apeliacinis skundas, priėmusio teismo pavadinimas, sprendimo data ir civilinės bylos numeris; 2) aiškiai suformuluotas apelianto prašymas, kuriame nurodoma, kokia apimtimi apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir kokį sprendimą apeliantas prašo priimti apygardos teismo; 3) apeliacinio skundo motyvai; 4) sprendimo, dėl kurio teikiamas apeliacinis skundas, įteikimo laikas.

Apeliacinio skundo motyvuose turi būti nurodyta: 1) teisės norma, kurią pirmosios instancijos teismas pažeidė sprendime ar priimdamas sprendimą, arba aplinkybė, kurią pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ar nepakankamai įrodė; 2) teisės normos pažeidimo priežastis arba priežastis, dėl kurios aplinkybė buvo neteisingai nustatyta ar nepakankamai įrodyta; 3) įrodymai, kuriuos apeliantas nori pateikti įrodinėdamas kiekvieną faktinį tvirtinimą.

Dokumentiniai įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kuriuos apeliantas teismo prašo priimti, pridedami prie apeliacinio skundo. Jei kaip apeliacinio skundo pateikimo motyvas nurodomos naujos aplinkybės ir įrodymai, skunde turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios tokios aplinkybės ir įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Jei apeliantas nori, kad teismas išklausytų liudytoją ar paimtų byloje dalyvaujančio asmens parodymus davus priesaiką arba skirtų ekspertizę ar patikrinimą, tai jis turi nurodyti apeliaciniame skunde kartu su tokio prašymo motyvu. Tokiu atveju apeliaciniame skunde turi būti nurodyti liudytojų ar ekspertų vardai, pavardės, adresai ir, jei žinoma, kontaktiniai numeriai.

Jei apeliantas nori, kad byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje, jis turi tai nurodyti apeliaciniame skunde. Priešingu atveju laikoma, jog apeliantas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Jei teismas priėmė sprendimą be aprašomosios ar motyvuojamosios dalies, apie ketinimą pateikti apeliacinį skundą dėl sprendimo per dešimt dienų nuo sprendimo įteikimo reikia pranešti apylinkės teismui. Tada teismas rašytinio proceso tvarka į sprendimą įtrauks praleistas dalis. Jei į sprendimą įtraukiamos praleistos dalys, apeliacinio skundo pateikimo terminas bus pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo papildomo sprendimo įteikimo dienos. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujantis asmuo gali Aukščiausiajam Teismui pateikti skundą dėl apygardos teismo sprendimo, jei šis teismas iš esmės pažeidė proceso teisės nuostatą ar neteisingai taikė materialinės teisės nuostatą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiško reikalavimo, gali pateikti kasacinį skundą Civilinio proceso kodekse nustatytomis sąlygomis.

Kasacinio skundo pateikti negalima, jei abi šalys teismui pateiktu pareiškimu atsisakė savo teisės apskųsti.

Kasacinis skundas gali būti pateiktas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo kasatoriui dienos, bet ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo apygardos teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Norint prašyti peržiūrėti sprendimą pagal 18 straipsnį, apylinkės teismui, kuris nagrinėjo prašymą, reikia pateikti prašymą dėl sprendimo už akių panaikinimo. Prašymas dėl teismo sprendimo už akių panaikinimo per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo turi būti pateiktas jį priėmusiam apylinkės teismui. Jei sprendimas už akių įteikiamas jį viešai paskelbiant, pareiškimą dėl sprendimo už akių panaikinimo galima pateikti per 30 dienų nuo tos dienos, kurią atsakovas sužinojo apie teismo sprendimą už akių arba šio sprendimo vykdymo procesą.

Paskutinis naujinimas: 16/12/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.