Uždaryti

JAU VEIKIA PORTALO BETA VERSIJA!

Apsilankykite beta versijos Europos e. teisingumo portale ir išsakykite, ką apie jį manote!

 
 

Naršymo kelias

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Ieškiniai dėl nedidelių sumų - Italija

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (italų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Specialios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros nėra. Ieškinius dėl nedidelių sumų nagrinėja taikos teismas (it. giudice di pace).

Paprastai byla taikos teisme nagrinėjama taikant kuo paprastesnę procedūrą (Civilinio proceso kodekso 316−318 straipsniai).

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Taikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ginčus, susijusius su kilnojamuoju turtu, kurio vertė yra ne didesnė kaip 5 000 EUR, išskyrus atvejus, kai įstatyme aiškiai nustatyta kitaip.

Taikos teisėjas taip pat nagrinėja ieškinius dėl nuostolių, susijusių su transporto priemonių ir vandens eismo nelaimingais atsitikimais, atlyginimo, jeigu ieškinio suma neviršija 20 000 EUR.

Nepaisant ieškinio sumos, taikos teisėjas nagrinėja visas bylas, susijusias su:

  • ribų nustatymu ir įstatymu, teisės aktu arba papročiu nustatytų atstumų laikymusi sodinant medžius ir gyvatvores;
  • gyvenamųjų namų aptarnavimo paslaugų taikymo sritimi ir jų naudojimusi;
  • pastatų savininkų arba gyventojų santykiais dėl įprastas normas viršijančio dūmų, garų, karščio, triukšmo, vibracijų ir panašių trikdžių lygio;
  • palūkanomis arba išlaidomis, susijusiomis su pavėluotai mokama pensija arba socialinėmis išmokomis.

1.2 Procedūros taikymas

Bylos taikos teisme pradedamos įteikiant šaukimą (it. citazione) atvykti į nurodytą bylos nagrinėjimo posėdį. Ieškinį taip pat galima pareikšti žodžiu; tokiu atveju teisėjas įrašo jį į dokumentą, kurį ieškovas atsakovui įteikia kartu su šaukimu atvykti į paskirtą bylos nagrinėjimo teisme posėdį (Civilinio proceso kodekso 316 straipsnis). Pareiškime reikia nurodyti teismą, šalis, išdėstyti faktines aplinkybes ir nurodyti bylos dalyką. Terminą, per kurį šaukimą gavęs atsakovas turi atvykti į teismo posėdį, sudaro pusė bendrosios kompetencijos teisme (it. tribunale) taikomo analogiško termino (Civilinio proceso kodekso 318 straipsnis). Pirmajame bylos nagrinėjimo teisme posėdyje taikos teisėjas savo nuožiūra apklausia šalis ir bando jas sutaikyti: jeigu šalis pavyksta sutaikyti, apie pasiektą susitarimą įrašoma į bylos protokolą. Jeigu taikaus susitarimo pasiekti nepavyksta, taikos teisėjas šalių prašys išsamiai nurodyti jų reikalavimus, gynybą ir prieštaravimus pagrindžiančias faktines aplinkybes, taip pat pateikti dokumentus ir bet kokius kitus įrodymus. Jeigu per pirmąjį posėdį, atsižvelgiant į šalių elgesį bylos metu, paaiškėja, kad reikia surengti naują posėdį, taikos teisėjas tokį posėdį surengia tik vieną kartą ir nustato jo datą, kad šalys galėtų pateikti dokumentus ir surinkti papildomus įrodymus. Šalių pateikti dokumentai gali būti pridedami prie bylos medžiagos ir laikomi, iki byla bus išnagrinėta.

1.3 Formos

Jokių formų nėra.

1.4 Pagalba

Jeigu bylos vertė neviršija 1 100 EUR, šalys gali taikos teisme išsiversti be advokato (Civilinio proceso kodekso 82 straipsnis; žr. informacijos suvestinę „Kaip kreiptis į teismą?“).

Visose kitose bylose šalims turi atstovauti advokatai. Tačiau taikos teisėjas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir apimtį, gali leisti šaliai jos žodiniu arba kitokiu būdu pateiktu prašymu bylinėtis pačiai.

Teisėjas patikrina, ar šalys ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad atvyktų į teismą, ir prireikus prašo jų papildyti arba patikslinti dokumentus, kurie, teisėjo manymu, turi trūkumų.

Jeigu teisėjas nustato, kad advokatui suteikti įgaliojimai turi kokių nors trūkumų, jis nustato terminą, per kurį šalys turi šiuos trūkumus pašalinti. Jeigu trūkumas per nustatytą terminą ištaisomas, pareiškimas laikomas patikslintu ir su juo susijusios materialinės ir procesinės pasekmės atsiranda nuo pirmo pranešimo apie jį dienos (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis).

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Taikomos įrodymų rinkimo bendrosios kompetencijos teismuose taisyklės (žr. informacijos suvestinę „Įrodymų rinkimas“).

1.6 Rašytinė procedūra

Išimtinai rašytinė procedūra nėra numatyta, nes taikos teisėjai turi pareigą apklausti šalis ir siekti jas sutaikyti.

1.7 Sprendimo turinys

Ar taisyklės dėl teismo sprendimo turinio yra mažiau griežtos nei tos, kurios taikomos įprastose bylose? Jeigu taip, kiek?

Ne. Taikomos įprastos taisyklės.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Ar išlaidų atlyginimui taikomi kokie nors apribojimai? Jeigu taip, tai kokie?

Sprendimai, kuriais priteisiama atlyginti išlaidas, priimami vadovaujantis įprastomis taisyklėmis ir tai reiškia, kad pralaimėjusioji šalis turi apmokėti išlaidas. Tačiau pralaimėjus abiem šalims arba dėl kitos rimtos priežasties šalims gali būti nurodyta apmokėti tik savo išlaidas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Ar galimybė paduoti apeliacinį skundą yra panaikinama, ar paprasčiausiai ribojama?

Neseniai atlikus reformą (2006 m. įstatymo dekretas Nr. 40) buvo pakeistos taikos teisėjų sprendimų (it. sentenze di equità, kurį teisėjas priima savo nuožiūra), priimtų išnagrinėjus ne didesnės nei 1 100 EUR vertės ginčus, ginčijimo taisyklės: tokius taikos teisėjo sprendimus apeliacine tvarka galima apskųsti tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos procesinės taisyklės, konstitucinis įstatymas, Bendrijos teisės aktas arba bylos dalyką reglamentuojantys principai.

Naujos nuostatos taikomos visiems taikos teisėjo sprendimams, priimtiems nuo 2006 m. kovo 2 d. (įstatymo dekreto Nr. 2006/40 27 straipsnis).

Iki minėtos datos priimti taikos teisėjo sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka Kasaciniam teismui (per įstatymuose nustatytus terminus) remiantis konstitucinių, Bendrijos arba procesinių taisyklių, bylos esmę reglamentuojančių principų pažeidimais arba tinkamų pradinio sprendimo motyvų nebuvimu. Taikos teisėjo priimti sprendimai dėl administracinių nuobaudų gali būti ginčijami tik pateikiant išimtinį apeliacinį skundą Kasaciniam teismui.

Visus kitus taikos teisėjo priimtus sprendimus apeliacine tvarka galima apskųsti apeliaciniam teismui.

Žr. informacijos suvestines apie teismų sistemą, jurisdikciją ir kaip kreiptis į teismą.

Susiję priedai

Ieškiniai dėl nedidelių sumų: Civilinio proceso kodekso straipsniaiPDF(114 Kb)it


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 04/02/2019