Paveldėjimas - Kroatija

Grąžinti pirminį Išsaugoti PDF formatu

KOMPETENTINGŲ TEISMŲ IR INSTITUCIJŲ PAIEŠKA

Ši paieškos priemonė jums padės nustatyti, į kokių teismų arba institucijų kompetencijos sritį patenka konkretus Europos teisės aktas. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad nors buvo padaryta viskas stengiantis užtikrinti rezultatų tikslumą, vis dėlto gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kai kompetencijos nustatyti nepavyks.

Kroatija

Šeimos teisė. Paveldėjimo bylos.


78 straipsnio a punktas. - teismų ar institucijų, kurios turi kompetenciją nagrinėti prašymus dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal 45 straipsnio 1 dalį bei skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal 50 straipsnio 2 dalį, pavadinimus ir kontaktinius duomenis

78 straipsnio b punktas. - teismo sprendimo dėl skundo ginčijimo tvarka, nurodyta 51 straipsnyje

78 straipsnio c punktas. - atitinkamą informaciją apie institucijas, kompetentingas išduoti pažymėjimą pagal 64 straipsnį

78 straipsnio d punktas. - apie 72 straipsnyje nurodytas teisių gynimo priemones

79 straipsnis - 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto informacijos sąrašo nustatymas ir vėlesnis keitimas

78 straipsnio a punktas. - teismų ar institucijų, kurios turi kompetenciją nagrinėti prašymus dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal 45 straipsnio 1 dalį bei skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal 50 straipsnio 2 dalį, pavadinimus ir kontaktinius duomenis

Kompetentingų savivaldybių teismų pavadinimai ir kontaktiniai duomenys pateikiami Europos e. teisingumo portale esančioje teismų duomenų bazėje.

78 straipsnio b punktas. - teismo sprendimo dėl skundo ginčijimo tvarka, nurodyta 51 straipsnyje

Apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (kuriuo prieštaraujama valstybės notaro sprendimui) turi būti pateikti per penkiolika dienų nuo tokio sprendimo paskelbimo.

Remdamasis pateiktu apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas gali savarankiškai pakeisti ginčijamą sprendimą priimdamas naują sprendimą. Jeigu pirmosios instancijos teismas savo sprendimo nepakeičia, jis apeliacinį skundą perduoda antrosios instancijos teismui (kuris gali nagrinėti net vėliau pateiktą apeliacinį skundą, jei tai nepažeidžia kitų šalių teisių).

Reikėtų pažymėti, kad bet koks asmuo, turintis teisėtų interesų, gali, pateikdamas civilinį ieškinį, reikalauti, būtų ištaisyti visi sprendimo dėl paveldėjimo aspektai, kurie jų nuomone yra klaidingi, nebent tokiems asmenims galutinis sprendimas dėl paveldėjimo yra privalomas (Paveldėjimo įstatymo 232 straipsnis).

78 straipsnio c punktas. - atitinkamą informaciją apie institucijas, kompetentingas išduoti pažymėjimą pagal 64 straipsnį

Vadovaujantis Paveldėjimo įstatymu, Europos paveldėjimo pažymėjimus išduoda savivaldybių teismai ir valstybės notarai, veikdami kaip teismo įgaliotiniai.

78 straipsnio d punktas. - apie 72 straipsnyje nurodytas teisių gynimo priemones

Įstatymą įgyvendinančio Reglamento (ES) Nr. 650/2012 7 straipsnyje numatyta galimybė pateikti prieštaravimą dėl valstybės notaro išduoto Europos paveldėjimo pažymėjimo (toliau – pažymėjimas). Sprendimą dėl prieštaravimo priima savivaldybės teismas. Tame straipsnyje taip pat numatyta galimybė pateikti skundą dėl savivaldybės teismo išduoto pažymėjimo arba dėl savivaldybės teismo priimto sprendimo, kuriuo suteikiamas pažymėjimas arba atsisakoma jį suteikti. Sprendimą dėl skundo priima apygardos teismas.

Savivaldybės teismas arba valstybės notaras, išdavęs pažymėjimą, jį gali ištaisyti, pakeisti ar panaikinti savo iniciatyva arba bet kurios teisėtų interesų turinčios šalies prašymu. Įstatymą įgyvendinančio Reglamento (ES) Nr. 650/2012 9 straipsnyje numatyta galimybė pateikti prieštaravimą dėl valstybės notaro sprendimo, kuriuo ištaisomas, keičiamas arba panaikinamas pažymėjimas. Sprendimą dėl prieštaravimo priima savivaldybės teismas. Tam straipsnyje taip pat numatyta galimybė pateikti skundą dėl savivaldybės teismo sprendimo, kuriuo ištaisomas, keičiamas arba panaikinamas pažymėjimas. Sprendimą dėl skundo priima apygardos teismas.

Sprendimą dėl prašymo sustabdyti pažymėjimo galiojimą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 650/2012 73 straipsnio 1 dalies a punkte, priima savivaldybės teismas arba valstybės notaras, kuris nagrinėja pažymėjimo keitimą arba panaikinimą. Galima pateikti prieštaravimą dėl valstybės notaro sprendimo, kuriuo sustabdomas pažymėjimo galiojimas; dėl prieštaravimo sprendimą priima savivaldybės teismas. Galima pateikti skundą dėl savivaldybės teismo sprendimo, kuriuo sustabdomas pažymėjimo galiojimas; dėl prieštaravimo sprendimą priima apygardos teismas.

Visais pirmiau išvardytais atvejais Paveldėjimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios procesą ir sprendimus dėl prieštaravimų dėl sprendimų dėl paveldėjimo, taikomos mutatis mutandis procesams ir sprendimams dėl prieštaravimų dėl valstybės notaro sprendimų ir skundams dėl savivaldybės teismo sprendimų.

Pagal Paveldėjimo įstatymą prieštaravimas dėl valstybės notaro, veikiančio kaip teismo įgaliotinis paveldėjimo procese, priimto sprendimo gali būti pateiktas per aštuonias dienas nuo dienos, kurią sprendimas įteiktas šalims. Prieštaravimas turi būti pateiktas valstybės notarui, kuris turi nedelsdamas jį kartu su susijusia byla perduoti kompetentingam savivaldybės teismui. Dėl prieštaravimo sprendžia vienas teisėjas. Per vėlai pateiktus, nevisapusiškus ar nepriimtus prieštaravimus teismas atmeta. Kai teismas sprendžia dėl prieštaravimo dėl valstybės notaro priimto sprendimo, jis gali nuspręsti nekeisti viso sprendimo ar jo dalies arba jį panaikinti. Teismas gali savo nuožiūra nuspręsti, kurią sprendimo dalį panaikinti ar kurios sprendimo dalies nekeisti. Teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas visas valstybės notaro sprendimas ar jo dalis, negali būti skundžiamas pateikiant atskirąjį skundą.

Paveldėjimo įstatyme numatyta galimybė pateikti skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Skundas turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui per penkiolika dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo datos. Remdamasis laiku pateikti skundu, pirmosios instancijos teismas gali savarankiškai pakeisti skundžiamą sprendimą priimdamas naują sprendimą, jei tai nepažeidžia kitų to sprendimo šalies teisių. Jeigu pirmosios instancijos teismas savo sprendimo nepakeičia, jis skundą perduoda antrosios instancijos teismui neatsižvelgiant į tai, ar skundas buvo pateiktas per teisės aktais nustatytą laikotarpį. Paprastai, antrosios instancijos teismas priima sprendimus tik dėl per tinkamą laiką pateiktų skundų. Tačiau, jis gali atsižvelgti ir į vėliau pateiktus skundus, jei tai nepažeidžia kitų ginčijamo sprendimo šalių teisių.

79 straipsnis - 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto informacijos sąrašo nustatymas ir vėlesnis keitimas

Kroatijoje, ne tik kompetentingi savivaldybių teismai, bet ir valstybės notaraiPDF(194 Kb)hr yra skiriami teisininkais, turinčiais kompetenciją paveldėjimo klausimais, kurie vykdo teismines funkcijas ar veikia įgalioti teisminės institucijos ar jos prižiūrimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 3 straipsnio 2 dalį.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 19/06/2019