Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą?

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Taisyklės dėl to, kaip užtikrinamas teismo sprendimų civilinėse bylose, įskaitant komercines bylas, vykdymas, yra nustatytos 1964 m. lapkričio 17 d. Lenkijos civilinio proceso kodekse (lenk. Kodeks postępowania cywilnego) (oficialusis valstybės leidinys, 2021 m., eil. Nr. 1805, su pakeitimais).

Vykdymu vadinama procedūra, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pagal vykdomąjį dokumentą imasi įstatymų nustatytų procesinių prievartos priemonių tam, kad išieškotų mokėjimus kreditoriams. Vykdymo procesas pradedamas pateikus vykdymo prašymą.

Vykdomasis dokumentas yra vykdymo pagrindas. Paprastai vykdomasis dokumentas yra vykdomasis raštas su jame padarytu vykdomuoju įrašu (Civilinio proceso kodekso 776 straipsnis). Šis įrašas nėra būtinas vykdant kai kurias teismo nutartis, priimtas valstybės narės lygmeniu, arba taikius susitarimus ir oficialius dokumentus, nurodytus Civilinio proceso kodekso 1153(14) straipsnyje. Jeigu šie teismo sprendimai, taikūs susitarimai ir oficialūs dokumentai atitinka pirmiau nurodytas sąlygas, jie yra vykdomieji dokumentai, kuriuos kreditoriai gali tiesiogiai pateikti vykdymo institucijai.

Vykdymo procesuose dalyvauja dvejopos institucijos:

• teisminės institucijos – procesuose, per kuriuos vykdomajame dokumente padaromas vykdomasis įrašas (pirmininkaujantis teisėjas; apylinkės teismai (sąd rejonowy), apygardos teismai (sąd okręgowy) ir apeliaciniai teismai (sąd apelacyjny), teismo pareigūnai (referendarz sądowy));
• vykdymo institucijos – atitinkamuose vykdymo procesuose: jos yra apylinkės teismai ir antstoliai (Civilinio proceso kodekso 758 straipsnis).

Vykdytinumo paskelbimo proceso ir vykdymo proceso šalys yra skolininkas ir kreditorius.

Lenkijos teisėje skiriami šie vykdymo procedūrų tipai:

piniginių reikalavimų vykdymas iš:

• kilnojamojo turto;
• darbo užmokesčio;
• banko sąskaitų;
• kitų reikalavimų;
• kitų nuosavybės teisių;
• nekilnojamojo turto;
• jūrų laivų;

nepiniginių reikalavimų vykdymas:

• kilnojamojo turto perdavimas;
• nekilnojamojo turto perdavimas;
• sprendimų, kuriuose reikalaujama pareikšti ketinimus, įskaitant sutarties sudarymą, vykdymas (Civilinio proceso kodekso 1047 straipsnis);
• pakeičiamų ir nepakeičiamų veiksmų ir neveikimo vykdymo užtikrinimas (Civilinio proceso kodekso 1049–1056 straipsniai);

Išlaikymo reikalavimų vykdymas – teismas automatiškai įtraukia vykdomąjį įrašą į vykdomąjį dokumentą. Tokiais atvejais vykdomasis dokumentas automatiškai įteikiamas kreditoriui. Bylose, kuriose skiriamas išlaikymas, vykdymo procesas gali būti inicijuotas bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo prašymu. Šis prašymas pateikiamas jurisdikciją turinčiai vykdymo institucijai. Antstolis pagal įstatymą privalo atlikti tyrimą, kuriuo būtų nustatytos skolininko pajamos, turtas ir gyvenamoji vieta. Jei tai neduoda rezultatų, policija antstolio prašymu imasi tinkamų veiksmų skolininko gyvenamajai vietai ir darbovietei nustatyti. Toks tyrimas turėtų būti atliekamas ne daugiau kaip 6 mėnesių intervalais. Jeigu atliekant tyrimą nepavyksta nustatyti skolininko pajamų ar turto, antstolis prašo teismo įsakyti skolininkui deklaruoti nuosavą turtą. Jei skolininkas yra įsiskolinęs daugiau kaip 6 mėnesius, antstolis ex officio kreipiasi į Nacionalinį teismų registrą (Krajowy Rejestr Sądowy), kad skolininkas būtų įtrauktas į nemokių skolininkų sąrašą. Nesėkmingas vykdymo priemonės taikymas nėra pagrindas nutraukti procesą.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Pagal Civilinio proceso kodekso 758 straipsnį vykdymo klausimai priklauso apylinkių teismų ir jų antstolių kompetencijai.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Pagal Civilinio proceso kodekso 803 straipsnį vykdomasis dokumentas yra pagrindas užtikrinti, kad būtų įvykdytas visas reikalavimas iš visų kategorijų turto, priklausančio skolininkui, nebent būtų nustatyta kitaip. Vykdymo institucija nėra įgaliota tikrinti vykdomojo dokumento, kuriam taikoma ši prievolė, galiojimo ir taikomumo, tačiau ji turi išnagrinėti, ar reikalavimas, dėl kurio išduotas vykdomasis dokumentas, galėtų būti užginčytas.

Paprastai vykdomajame dokumente padaromas vykdomasis įrašas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 777 straipsnį vykdomaisiais dokumentais laikoma:

• galutinis arba nedelsiant vykdytinas teismo sprendimas ir teisme sudaryti taikūs susitarimai;
• galutinis arba nedelsiant vykdytinas teismo pareigūno (referendarz sądowy) sprendimas;
• kiti teismo sprendimai, taikūs susitarimai ir teisiniai dokumentai, kurie vykdomi teisminio vykdymo tvarka;
• notarinis aktas, pagal kurį skolininkas savanoriškai sutinka patenkinti vykdymo priemonės reikalavimą sumokėti pinigų sumą arba perduoti tame akte nurodytos rūšies daiktų nurodytą kiekį, arba perduoti atskirai nurodytus daiktus; tame akte turi būti nustatyta data, iki kurios turi būti įvykdyta ši prievolė, arba nurodytas įvykis, kuris yra būtina vykdymo sąlyga;
• notarinis aktas, pagal kurį skolininkas savanoriškai sutinka patenkinti vykdymo priemonės reikalavimą sumokėti tame akte nurodytą arba pagal jame nurodytą indeksą apskaičiuotą sumą, kai tame akte yra nurodytas įvykis, kuris yra būtina šios prievolės vykdymo sąlyga, ir data, iki kurios kreditorius gali prašyti į tą aktą įtraukti vykdomąjį įrašą;
• 4 ar 5 dalyje nurodytas notarinis aktas, pagal kurį asmuo, kuris asmeniškai nėra skolininkas ir kurio turtas, reikalavimas ar teisė yra suvaržyti hipoteka ar įkeitimu, savanoriškai paklūsta vykdymo veiksmams, to hipoteka ar įkeitimu suvaržyto turto atžvilgiu vykdomiems tenkinant kreditoriaus, turinčio tą užtikrinimo priemonę, piniginį reikalavimą.

Skolininko pareiškimas, kad jis savanoriškai sutinka su vykdymu, taip pat gali būti padarytas atskiru notariniu aktu.

Vykdomuoju dokumentu gali būti tik galiojančios teismo nutartys, kuriose padarytas vykdomasis įrašas arba kurios yra nedelsiant vykdytinos (pagal nutartį dėl nedelsiamo vykdytinumo, kuri priimta ex officio ar bet kurios proceso šalies prašymu). Notarinis aktas laikomas lygiaverčiu vykdomajam dokumentui, jeigu jis atitinka Civilinio proceso kodekse ir notarinėse taisyklėse nustatytas sąlygas.

Kiti vykdomieji dokumentai yra: išrašas iš reikalavimų sąrašo bankroto byloje; teisiškai galiojantis susitarimas dėl atsiskaitymo su banku; planas paskirstyti sumas, gautas atėmus nuosavybės teisę iš įkeisto turto savininko; banko vykdomasis dokumentas, numatytas bankų teisės aktuose, tačiau tik po to, kai teismas jame padaro vykdomąjį įrašą; užsienio valstybių teismų sprendimai ir tuose teismuose sudaryti taikūs susitarimai, po to, kai Lenkijos teismas juos paskelbia vykdytinais. Sprendimai, užsienio valstybių teismų priimti civilinėse bylose ir vykdytini teisminio vykdymo tvarka, yra laikomi vykdomaisiais dokumentais po to, kai Lenkijos teismas juos paskelbia vykdytinais. Teismo sprendimas laikomas vykdytinu, jeigu jis yra vykdytinas jo kilmės šalyje ir jeigu nėra jokių Civilinio proceso kodekso 1146 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų kliūčių.

3.1 Procedūra

Vykdytinas dokumentas suteikia pagrindą pradėti vykdymo procesą. Paprastai pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylą, įtraukia vykdomąjį įrašą į kito teismo pateiktus vykdomuosius dokumentus (Civilinio proceso kodekso 781 straipsnio 1 dalis).

Prašymus dėl vykdomojo įrašo įtraukimo teismas išnagrinėja nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 3 dienas po prašymo pateikimo kompetentingai institucijai (Civilinio proceso kodekso 781 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis įrašas ex officio įtraukiamas į dokumentus, priimtus bylose, kurios yra arba galėjo būti pradėtos ex officio pagrindu. Teismas įtraukia vykdomąjį įrašą į mokėjimo nurodymus, priimtus per teismo įsakymų procesus, atliekamus elektroninėmis priemonėmis ex officio pagrindu, iškart po to, kai jie galutinai įsiteisėja (Civilinio proceso kodekso 782 straipsnis).

Paprastai vykdymo veiksmai gali būti pradedami gavus prašymą. Byloje, kuri gali būti iškelta ex officio, vykdymo procesas gali būti pradedamas ex officio pagrindu, pagal bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prašymą, pateiktą teismui, turinčiam jurisdikciją, arba antstoliui (Civilinio proceso kodekso 796 straipsnio 2 dalis).

Prašymą pradėti vykdymo procesą kreditorius gali pateikti apylinkės teismui, turinčiam jurisdikciją, arba to teismo antstoliui. Tokį prašymą gali pateikti ir kitos kompetentingos institucijos (teismas arba prokuroras bylose, susijusiose su baudų, piniginių nuobaudų, teismo mokesčių ir proceso išlaidų, apmokėtinų valstybei, išieškojimu).

Paprastai prašymai pradėti vykdymo procesą pateikiami raštu. Būtina pridėti vykdomąjį dokumentą.

Taisyklės dėl susijusių mokesčių surinkimo ir dydžio yra nustatytos 2018 m. vasario 28 d. Antstolių išlaidų įstatymu (oficialusis valstybės leidinys, 2023 m., eil. Nr. 1357).

Renkami tokie vykdymo mokesčiai:

1) vykdymo mokesčiai už vykdymo proceso atlikimą, už nutarties, kad būtų užtikrintas piniginio reikalavimo patenkinimas, arba europinio sąskaitos blokavimo įsakymo vykdymą arba už sprendimo dėl tam tikro įrodymo išsaugojimo arba nurodymo perduoti įrodymus intelektinės nuosavybės bylose vykdymą: bylose dėl piniginių reikalavimų vykdymo antstolis iš skolininko ima proporcingą mokestį, kurio dydis – 10 proc. vykdomo reikalavimo sumos. Jeigu per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai skolininkui įteiktas pranešimas apie vykdymo proceso pradžią, skolininkas antstoliui sumoka arba į jo banko sąskaitą perveda viso vykdytino reikalavimo arba jo dalies sumą, antstolis iš skolininko ima proporcingą mokestį, kurio dydis – 3 proc. šiuo būdu įvykdyto reikalavimo sumos. Minimalus mokestis už tokį reikalavimo vykdymo užtikrinimą yra 150 PLN. Jeigu reikalavimo įvykdymas pasiektas tik išieškojimu pagal kitą reikalavimą ar iš banko sąskaitos, darbo užmokesčio ar socialinės apsaugos išmokų, arba jeigu skolininkas antstoliui sumokėjo arba į antstolio banko sąskaitą pervedė reikalavimo sumą pasibaigus vieno mėnesio terminui nuo tos dienos, kurią skolininkui įteiktas pranešimas apie vykdymo proceso pradžią, minimalus mokestis yra 200 PLN.

Jei reikalavimas įvykdytas kitu, o ne pirmiau aprašytu būdu, minimalus mokestis yra 300 PLN.

Nustatytasis mokestis už prašymą perduoti kilnojamąjį turtą yra 400 PLN. Nustatytasis mokestis už prašymą perduoti nekilnojamąjį turtą, kuriuo tenkinami skolininko būsto poreikiai, arba paimti bet kokį kilnojamąjį turtą iš patalpų, skolininko naudojamų savo būsto poreikiams tenkinti, yra 1 500 PLN. Nustatytasis mokestis už prašymą dėl kito nekilnojamojo turto perėmimo nuosavybėn ar bet kokio kilnojamojo turto paėmimo iš kitų patalpų yra 2 000 PLN. Jeigu skolininkas nekilnojamąjį turtą, patalpas ar kambarį naudoja tik verslo veiklai vykdyti, 2 000 PLN mokestis padidinamas 1 000 PLN suma už kambarį, mokėtina už antrąjį ir kiekvieną papildomą kambarį, esantį nekilnojamojo turto valdoje ar patalpose, į kurias nukreipiamas vykdymas. Visa mokesčio suma negali viršyti 30 000 PLN.

Nustatytasis mokestis už:

• turto perdavimą bankroto administratoriui arba turto valdytojui,
• turto valdymo perdavimą turto valdytojui,
• įrodymo išsaugojimą intelektinės nuosavybės byloje arba
• įrodymo perdavimą intelektinės nuosavybės byloje – 400 PLN.

Nustatytasis mokestis už dalyvavimą įveikiant skolininko fizinį pasipriešinimą ir už teismo nurodymų areštuoti skolininką vykdymą yra 1 000 PLN.

Jeigu skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą reikalavimo sumą ne vėliau kaip likus trims dienoms iki vykdomojo dokumento įvykdymo termino, antstolis kreditoriui grąžina 50 proc. sumokėto mokesčio. Jeigu skolininkas sumoka reikalavimo sumą anksčiau nei jam įteikiamas pranešimas apie vykdymo pradžią arba raginimas sumokėti savanoriškai, antstolis kreditoriui grąžina tą sumokėtos sumos dalį, kuri viršija 200 PLN.

2) Mokesčiai už kitų procedūrų arba kitų veiksmų atlikimą: nustatytasis mokestis už prašymą:

• vykdyti sprendimą dėl paveldėjimo užtikrinimo arba
• sudaryti palikėjo turto aprašą – 400 PLN.

Nustatytasis mokestis už tiesioginį ir asmeninį dokumentų įteikimą teismo nurodymu arba ieškovo prašymu yra 60 PLN. Mokestis imamas už konkretaus bylos dokumento įteikimą vienu adresu, nepriklausomai nuo tuo adresu gyvenančių adresatų skaičiaus ir nuo to, kiek kartų bandoma įteikti dokumentą. Nustatytasis mokestis už prašymą imtis priemonių nustatyti dabartinį adresato adresą yra 40 PLN. Nustatytasis mokestis už oficialų faktinių aplinkybių konstatavimą yra 400 PLN.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Vykdymo veiksmai inicijuojami kreditoriaus pateiktu prašymu, prie kurio pridėtas vykdomasis dokumentas. Prašyme svarbu nurodyti skolininką. Kreditorius gali nurodyti vykdymo pobūdį, t. y. nurodyti atitinkamas nuosavybės teises, su kuriomis tai susiję. Jei siekiama įvykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, taip pat būtina nurodyti žemės registrą. Jei vykdymas susijęs su kilnojamuoju turtu, nebūtina išsamiai nurodyti kiekvieno atskiro kilnojamojo turto vieneto, nes vykdymas nukreipiamas į visą skolininko kilnojamąjį turtą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymo veiksmai gali būti nukreipti į visus skolininkui priklausančius daiktus ar įrenginius, įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, darbo užmokestį, banko sąskaitas, nekilnojamojo turto dalį, jūrų laivus ir kitus skolininko reikalavimus bei nuosavybės teises.

Civilinio proceso kodekso 829–831 straipsniuose nustatyti tam tikri apribojimai dėl daiktų ar įrenginių, į kuriuos gali būti nukreiptas vykdymas, pobūdžio. Pagal šias nuostatas vykdymas neapima šių daiktų ar įrenginių: namų ūkio reikmenų, patalynės, apatinių ir kasdienių drabužių, kurių gali pagrįstai reikėti svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių buities poreikiams patenkinti, taip pat aprangos, kurios gali reikėti skolininko viešosioms ar profesinėms pareigoms atlikti; maisto ir kuro atsargų, būtinų svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių vieno mėnesio poreikiams tenkinti; darbo įrankių ir kitų priemonių, kurių gali reikėti skolininkui dirbant mokamą darbą, ir žaliavų, kurių gali reikėti vienos savaitės gamybiniam darbui, išskyrus motorines transporto priemones.

Be Civilinio proceso kodekso, yra ir kitų nacionalinių taisyklių, kuriomis apibrėžiama, kokio pobūdžio reikalavimų neapima vykdymo veiksmai ir kokiu mastu taikoma tokia išimtis (pvz., Darbo kodekse (Kodeks pracy) nustatyta, kiek darbo užmokestis gali būti panaudotas prievolei vykdyti).

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Vykdomasis dokumentas sudaro pagrindą įvykdyti visą reikalavimą viso skolininko turto sąskaita, jeigu nenustatyta kitaip.

Skolininkai turi teisę valdyti savo turtą, nebent teismas iš jų šią teisę atima.

Nukreipus vykdymo procesą į kilnojamąjį turtą, antstolis areštuoja šį turtą ir surašo arešto protokolą. Atlikus areštą, areštuoto nekilnojamojo turto valdymas nedaro poveikio tolesnei proceso eigai, o vykdymo procesas areštuoto nekilnojamojo turto atžvilgiu gali būti nukreiptas ir prieš jo pirkėją. Tačiau antstolis gali dėl svarbių priežasčių bet kuriame proceso etape perleisti areštuoto kilnojamojo turto kontrolę kitam asmeniui, kuriuo gali būti ir kreditorius.

Jei vykdymo veiksmai nukreipiami į nekilnojamąjį turtą, antstolis pirma prašo skolininko sumokėti skolą per dvi savaites, o jei jis to nepadaro, antstolis aprašo turtą ir nustato jo vertę. Nekilnojamojo turto valdymas po jo arešto neturi įtakos tolesnei proceso eigai. To turto pirkėjas gali dalyvauti procese kaip skolininkas.

Jei skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba nesikišti į kreditoriaus veiksmus, teismas, gavęs kreditoriaus prašymą, skiria skolininkui baudą, jei šis nevykdo tos prievolės; skolininkas, kuris baudos nesumoka, gali būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Civilinio proceso kodekse nenustatyti terminai dėl vykdymo prašymų; tačiau pagal Lenkijos teisę galutiniu teismo ar kitos tokias bylas nagrinėti paskirtos institucijos sprendimu arba arbitražo teismo sprendimu nustatytiems reikalavimams, arba reikalavimams, nustatytiems susitarimu, sudarytu teisme ar arbitražo teisme, arba nustatytiems tarpininko akivaizdoje sudarytu ir teismo patvirtintu susitarimu, taikoma 6 metų senatis, net jei nustatytas tokių reikalavimų galiojimo terminas yra trumpesnis (Civilinio kodekso (Kodeks cywilny) 125 straipsnio 1 dalis). Jeigu tokia tvarka patvirtinti reikalavimai apima periodines prievoles, bet kokiems būsimiems reikalavimams vykdyti periodines prievoles taikoma trejų metų senatis.

Vykdymo prašymus nagrinėja kompetentinga institucija, nustatydama, ar jie atitinka formalius reikalavimus ir priimtinumo kriterijus. Jei nesilaikoma konkrečių reikalavimų, prašymas gali būti atmestas arba vykdymo procesas gali būti nutrauktas.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Bylos šalys gali apskųsti teismo nutartį dėl vykdomojo įrašo padarymo.

Vykdymo procesuose yra galimos tokios teisių gynimo priemonės:

• skundas dėl antstolio veiksmų (jis turi būti pateiktas apylinkės teismui; tai taikoma ir tais atvejais, kai antstolis nesiima veiksmų. Skundą gali paduoti bylos šalis arba asmuo, kurio teisės pažeistos arba gali būti pažeistos dėl tokių antstolio veiksmų ar neveikimo. Skundo pateikimo terminas yra viena savaitė nuo tos dienos, kurią atliktas atitinkamas veiksmas, arba nuo tos dienos, kurią bylos šalis ar asmuo sužinojo apie neveikimą);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties (apeliacinis skundas dėl teismo pareigūno sprendimo) padaryti vykdomąjį įrašą (Civilinio proceso kodekso 795 straipsnis; apeliacinio skundo pateikimo terminas kreditoriaus atveju skaičiuojamas nuo tos dienos, kai kreditorius gavo vykdomąjį dokumentą, arba sprendimo, kuriuo vykdymo prašymas atmestas, priėmimo dienos, o skolininko atveju – nuo tos dienos, kai jam įteiktas pranešimas apie vykdymo proceso pradžią);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties, kuria Europos mokėjimo įsakymas paskelbtas vykdytinu (Civilinio proceso kodekso 795 straipsnio 5 dalis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties sustabdyti arba nutraukti procesą (Civilinio proceso kodekso 828 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties apriboti vykdymą (Civilinio proceso kodekso 839 straipsnis);
• teismo nutartis apriboti vykdymą ir apeliacinis skundas dėl šios nutarties (Civilinio proceso kodekso 839 straipsnis);
• skolininko ieškiniai, kuriais ginčijamos vykdymo priemonės (Civilinio proceso kodekso 840–843 straipsniai);
• apeliaciniai skundai dėl teismo nutarties dėl prižiūrėtojo išlaidų padengimo (Civilinio proceso kodekso 859 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties dėl turto aprašymo ir vertės nustatymo veiksmų, kai atimamos teisės naudotis turtu (Civilinio proceso kodekso 950 straipsnis);
• priežiūros institucijai teikiamas žodinis skundas dėl antstolio veiksmų rengiant aukcioną (Civilinio proceso kodekso 986 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties dėl sutarties sudarymo (Civilinio proceso kodekso 997 straipsnis);
• prieštaravimai dėl sumų, išieškomų per vykdymo procesą, paskirstymo plano (per dvi savaites nuo pranešimo šį planą sudariusiai vykdymo institucijai dienos) (Civilinio proceso kodekso 998 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties dėl prieštaravimų, pareikštų dėl minėto paskirstymo plano (Civilinio proceso kodekso 1028 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties sustabdyti arba nutraukti procesą (Civilinio proceso kodekso 1055 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo nepaimti tam tikro turto per vykdymo procesą, kai tai susiję su valstybės lėšomis (Civilinio proceso kodekso 1061 straipsnio 2 dalis).

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Pagal Civilinio proceso kodekso 829 straipsnį vykdymas neapima:

1. namų ūkio reikmenų, patalynės, apatinių ir kasdienių drabužių, kurių gali pagrįstai reikėti svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių buities poreikiams patenkinti: tai visų pirma šaldytuvas, skalbyklė, dulkių siurblys, orkaitė ar mikrobangų krosnelė, kaitlentė maistui pašildyti ir ruošti, lovos, stalai ir kėdės – tiek, kiek jų reikia skolininkui ir jo šeimos nariams – ir po vieną apšvietimo šaltinį kiekviename kambaryje, nebent tai būtų daiktai, kurių vertė yra kur kas didesnė už vidutinę naujų atitinkamos rūšies daiktų vertę;
2. aprangos, kurios gali reikėti skolininko viešosioms ar profesinėms pareigoms atlikti;
3. maisto ir kuro atsargų, būtinų svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių vieno mėnesio poreikiams tenkinti;
4. vienos karvės, dviejų ožkų ar trijų avių, kurios yra būtinos skolininko ir jo išlaikytinių pragyvenimui, ir pakankamo kiekio pašarų ir kraiko, kurių užtektų šiems gyvūnams laikyti iki kito derliaus;
5. darbo įrankių ir kitų priemonių, kurių gali reikėti skolininkui dirbant mokamą darbą, ir žaliavų, kurių gali reikėti vienos savaitės gamybiniam darbui, išskyrus motorines transporto priemones.
6. jeigu skolininkas periodiškai gauna nustatyto dydžio darbo užmokestį – darbo užmokesčio sumos, atitinkančios negalimą išieškoti darbo užmokesčio dalį už laikotarpį iki kitos mokėjimo dienos; o jeigu skolininkas negauna nustatyto dydžio darbo užmokesčio – pinigų sumos, atitinkančios skolininko ir jo šeimos narių dviejų savaičių pragyvenimo lėšų dydį;
7. mokymosi reikmenų ar įrangos, asmeninių dokumentų, apdovanojimų ir religinėms apeigoms reikalingų objektų, taip pat kasdienių daiktų, kurių pardavimo kaina neišvengiamai būtų daug mažesnė už jų pradinę vertę, tačiau kurie turi didelę praktinę vertę skolininkui;
8. vaistų, kaip apibrėžta 2001 m. rugsėjo 6 d. Farmacijos įstatyme (Prawo farmaceutyczne) (oficialusis valstybės leidinys, 2008 m., Nr. 45, eil. Nr. 271, su pakeitimais), kurie yra būtini tinkamai sveikatos priežiūros įstaigos veiklai, kaip apibrėžta nuostatose dėl medicinos veiklos, trijų mėnesių laikotarpiu; taip pat medicinos priemonių, reikalingų tokios įstaigos veikimui užtikrinti, kaip apibrėžta 2010 m. gegužės 20 d. Medicinos priemonių įstatyme (Ustawa o wyrobach medycznych) (oficialusis valstybės leidinys Nr. 107, eil. Nr. 679; 2011/102, eil. Nr. 586; ir 2011/113, eil. Nr. 657);
9. daiktų ar įrangos, kurie yra reikalingi dėl skolininko ar jo šeimos narių negalios.

Pagal 831 straipsnio 1 dalį vykdymas neapima:

1. mokėjimų ir išmokų natūra, kurie yra atidėti išlaidoms ar verslo kelionių išlaidoms padengti;
2. valstybės lėšų sumų, skiriamų konkrečiais tikslais (visų pirma stipendijoms ir paramos programoms), nebent vykdomas reikalavimas būtų nustatytas siekiant tų tikslų arba dėl išlaikymo prievolių;
3. išteklių pagal programas, finansuojamas 2009 m. rugpjūčio 27 d. Viešųjų finansų įstatymo (Ustawa o finansach publicznych) (oficialusis valstybės leidinys, 2013 m., eil. Nr. 885, 938 ir 1646) 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytomis lėšomis, nebent vykdomas reikalavimas būtų nustatytas dėl projekto, kuriam skirtos tos lėšos, įgyvendinimo;
4. neperleidžiamų teisių, nebent pagal susitarimą jos taptų perleidžiamos ir teikiamų paslaugų būtų galima reikalauti arba šios teisės įgyvendinimą būtų galima patikėti kitam subjektui;
5. asmens draudimo išmokų ir turto draudimo reikalavimų, laikantis finansų ministro ir teisingumo ministro nutarimais nustatytų apribojimų; tai netaikoma vykdymo priemonėms, kuriomis siekiama patenkinti reikalavimus, kylančius iš išlaikymo prievolių;
6. socialinės paramos, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatyme (Ustawa o pomocy społecznej) (oficialusis valstybės leidinys, 2013 m., eil. Nr. 182, su pakeitimais);
7. sumų, mokėtinų skolininkui iš valstybės biudžeto ar Nacionalinio sveikatos fondo skiriant sveikatos priežiūros išmokas, kaip apibrėžta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Įstatyme dėl valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros (Ustawa o świadczeniach opieki zdrowotnej finansowanych ze środków publicznych) (oficialusis valstybės leidinys 2008/164, eil. Nr. 1027, su pakeitimais), prieš nutraukiant šių išmokų mokėjimą, iki 75 proc. kiekvienos išmokos dalies, nebent tokius reikalavimus pateiktų skolininko darbuotojai ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kaip nurodyta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros įstatymo 5 straipsnio 41 dalies a ir b punktuose;
8. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu priteistų sumų, jei reikalavimas yra papildyti valstybės iždą;
9. reabilitacijos išmokų, kaip apibrėžta 2003 m. birželio 13 d. Socialinio užimtumo įstatyme (Ustawa o zatrudnieniu socjalnym) (oficialusis valstybės leidinys, 2020 m., eil. Nr. 176);
10. sumų, kurias būstų kooperatyvo nariai ir ne nariai, turintys kooperatinę teisę į patalpas arba esantys patalpų savininkai, turi mokėti būstų kooperatyvui dėl mokesčių, nurodytų 2000 m. gruodžio 15 d. Būstų kooperatyvų įstatymo (oficialusis valstybės leidinys, 2021 m., eil. Nr. 1208) 4 straipsnyje, taip pat kooperatyvo turimų su šių mokesčių mokėjimu susijusių išteklių, nebent reikalavimas, kuris yra vykdomas, būtų atsiradęs dėl kreditoriaus mokėjimo pagal vykdytinus reikalavimus iš to įstatymo 4 straipsnyje nurodytų mokesčių lėšų.

Pagal Civilinio proceso kodekso 833 straipsnio 1 dalį vykdymas nukreipiamas į darbo užmokestį, kaip nustatyta 1974 m. birželio 26 d. Darbo kodekse (oficialusis valstybės leidinys, 2020 m., eil. Nr. 1320). Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos bedarbio pašalpoms, užmokesčiui už pasiekimus, stipendijoms ir mokymo išmokoms, mokėtinoms pagal nuostatas dėl užimtumo skatinimo ir darbo rinkos institucijų.

Pagal Darbo kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą negali būti išskaitoma iš šių darbo užmokesčio sumų:

1) minimaliojo darbo užmokesčio, nustatyto pagal atskiras nuostatas, mokėtino visą darbo laiką dirbantiems asmenims, atskaičius socialinio draudimo įmokas ir išskaičiuojamuosius mokesčius, ir atėmus sumas, išieškotas pagal vykdomuosius dokumentus tenkinant kitus nei išlaikymo mokėjimo reikalavimus;

2) 75 proc. 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, atskaičius darbuotojui išmokėtą avansą pinigais;

3) 90 proc. 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, atskaičius Darbo kodekso 108 straipsnyje nurodytas baudas.

Jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, atitinkamos sumos sumažinamos proporcingai dirbtų valandų skaičiui.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.