Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą?

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Priverstinis vykdymas (vok. Zwangsvollstreckung) – tai procedūra, kuria siekiama privaloma tvarka užtikrinti, kad būtų įvykdyti kreditorių reikalavimai skolininkams arba būtų apsaugotos lėšos jiems įvykdyti. Vykdymo užtikrinimo įgaliojimai priklauso valstybei, kuri savo suverenią valdžią įgyvendina per atstovus.

Kreditoriaus reikalavimo vykdymas gali būti užtikrintas įvairiomis priemonėmis, tai:

• prekių areštas (vok. Pfändung);
• reikalavimų ir kito skolininkui priklausančio turto areštas (ypač banko sąskaitų arba pajamų areštas);
• skolininko turto aprašo sudarymas (vok. Vermögensauskunft);
• priverstinės priemonės (vok. Zwangsmaßnahmen), kuriomis užtikrinama, kad prekės būtų grąžintos arba kad veiksmai būtų atlikti ar nuo jų susilaikyta;
• hipotekos, kuria užtikrinamas reikalavimas (vok. Sicherungshypothek), užregistravimas;
• priverstinis pardavimas (vok. Zwangsversteigerung);
• likvidavimo administravimas (vok. Zwangsverwaltung).

Vokietijoje priverstinis vykdymas daugiausia reglamentuojamas pagal Civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung, ZPO) 704 straipsnį ir tolesnius straipsnius ir pagal Priverstinio pardavimo ir likvidavimo administravimo įstatymo (vok. Gesetz über die Zwangsversteigerung und Zwangsverwaltung, ZVG) 946 straipsnį ir tolesnius straipsnius.

ZPO išdėstytos nuostatos, susijusios su Reglamentu (ES) Nr. 655/2014, kuriuo reglamentuojamas reikalavimų vykdymo užtikrinimas tarpvalstybiniu lygiu tarp ES valstybių narių.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Apylinkės teismas (vok. Amtsgericht), kurio apylinkėje yra skolininko gyvenamoji vieta, yra kompetentingas užtikrinti vykdymą bylose, susijusiose su reikalavimais ir kitu turtu. Jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra ne Vokietijoje, kompetencija priklauso teismui, kurio apylinkėje yra turtas (Civilinio proceso kodekso 13, 23 ir 828 straipsniai).

Apylinkės teismas, kurio apylinkėje yra žemės sklypas, yra kompetentingas užtikrinti vykdymą priverstinio pardavimo ir likvidavimo administravimo būdu (Civilinio proceso kodekso 869 straipsnis, taikomas kartu su Priverstinio pardavimo ir likvidavimo administravimo įstatymo (vok. Gesetz über die Zwangsversteigerung und Zwangsverwaltung) 1 straipsniu).

Reikalavimui užtikrinti skirtą hipoteką registruoja apylinkės teismas, kurio būstinėje vedamas žemės registras (Civilinio proceso kodekso 867 straipsnis, Žemės registro kodekso (vok. Grundbuchordnung) 1 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas užtikrinti veiksmų vykdymą, jų toleravimą arba jų nevykdymą (Civilinio proceso kodekso 887, 888, 890 straipsniai).

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Procedūra priklauso nuo to, dėl kokios vykdymo užtikrinimo priemonės kreipiamasi. Vykdymas užtikrinamas remiantis galutiniais teismo sprendimais, kurių nebegalima apskųsti arba kurie yra laikinai vykdytini (Civilinio proceso kodekso 704 straipsnis), laikinu areštu (vok. Arrest) ir laikinosiomis priemonėmis (einstweilige Verfügungen, Civilinio proceso kodekso 929 ir 936 straipsniai) ir kitais Civilinio proceso kodekso 794 straipsnyje išvardytais vykdytinais dokumentais; tai apima ne tik teismo nutartis, bet ir visų pirma arbitražo komisijoje sudarytus susitarimus (vok. Vergleiche vor Gütestellen), advokatų parengtus susitarimus (Anwaltsvergleiche) ir notarinius aktus (notarielle Urkunden). Dėl vykdymo užtikrinimo priemonės galima kreiptis į kompetentingą instituciją, remiantis vykdomuoju dokumentu.

Teismai priima sprendimą dėl kreditoriaus prašymo, paprastai prieš tai neišklausę skolininko, kad nebūtų pakenkta sėkmingam vykdymo užtikrinimui. Teisė būti išklausytam suteikiama taikant priemonę. Sprendimas dėl prašymo priimamas nutarties forma. Teismo sprendimai gali būti skundžiami pareiškiant prieštaravimą (Civilinio proceso kodekso 766 straipsnis) arba iš karto pateikiant skundą (Civilinio proceso kodekso 793 straipsnis).

Teisinio atstovavimo iš esmės nereikalaujama (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnis).

Antstolio atliekami vykdymo užtikrinimo veiksmai yra nukreipiami į kilnojamąjį turtą. Kai sudaromi taikūs susitarimai (Civilinio proceso kodekso 802b straipsnis), antstolis yra įgaliotas iš esmės leisti skolininkui sumokėti skolą dalimis, ir yra atsakingas už tai, kad vykdymo užtikrinimo procedūra būtų pradėta laiku ir būtų veiksmingai užbaigta. Viena iš pagrindinių antstolio pareigų – priimti skolininko priesaiką dėl turto aprašo. Be to, antstolis privalo:

• sugrąžinti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (iškeldinti);
• įveikti skolininko pasipriešinimą veiksmams, kuriuos skolininkas turi toleruoti;
• šalies prašymu įteikti priverstiniam vykdymui reikalingus dokumentus;
• užtikrinti nutarčių dėl laikino arešto ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą (jei už tai nėra atsakingas teismas);
• užtikrinti arešto orderio vykdymą, jeigu atsisakoma pateikti turto aprašą.

Antstolis yra federacinės žemės (vok. Land) teismo pareigūnas, kurio veiklos administracinę priežiūrą vykdo apylinkės teismo pirmininkas. Atlikdami vykdymo užtikrinimo pareigas antstoliai yra nepriklausoma teisminė institucija ir iš esmės savo oficialius įgaliojimus vykdo savarankiškai. Antstolio taikomas priemones ir sudarytas išlaidų ataskaitas galima ginčyti pagal Civilinio proceso kodekso 766 straipsnį. Ši nuostata taip pat taikoma tais atvejais, kai antstolis atsisako užtikrinti nutarties vykdymą. Skundus dėl priverstinio vykdymo pobūdžio (vok. Erinnerung) nagrinėja teismas, turintis jurisdikciją užtikrinti vykdymą.

Taikant vykdymo užtikrinimo priemones patiriamos išlaidos

Įstatyme nustatyti įvairūs vykdymo užtikrinimo būdai, kurie priklauso nuo reikalavimo, kurį reikia užtikrinti. Taikant skirtingas vykdymo užtikrinimo priemones, patiriamos nevienodos išlaidos.

• a. Daiktų suvaržymas

Jeigu teisė į tai, kad būtų sumokėta tam tikra suma pinigų, yra patvirtinta, kreditorius gali prašyti, kad antstolis užtikrintų jos sumokėjimą. Kaip nustatyta mokesčių tarifų sąrašo (vok. Kostenverzeichnis, KV), pridėto prie Antstolių mokesčių įstatymo (vok. Gerichtsvollzieherkostengesetz, GvKostG), 205 punktą, už skolininko kilnojamojo turto areštą antstoliui mokamas 31,20 EUR mokestis. Areštuotus daiktus parduodant viešame aukcione (tai gali būti vietos aukcionas arba internete rengiamas aukcionas, kuriame visuomenė gali dalyvauti naudodamasi aukciono platforma) arba juos realizuojant kitu būdu pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Antstolių mokesčių įstatymo, 300 punktą mokamas papildomas 62,40 EUR mokestis. Galioja bendras principas, kad pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Antstolių mokesčių įstatymo, 500 punktą taip pat turi būti mokamas papildomas mokestis už sugaištą laiką, jeigu iš antstolio parengtos ataskaitos matyti, kad oficialiam veiksmui įvykdyti jam prireikė daugiau negu trijų valandų. Papildomas mokestis yra 24,00 EUR už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį. Antstolis patiria ir kitų išlaidų, ypač kelionės išlaidų (mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Antstolių mokesčių įstatymo, 711 punktas).

• b. Skolininkui priklausančių reikalavimų areštas

Nutarties dėl tam tikros sumos pinigų sumokėjimo vykdymas taip pat gali būti užtikrinamas pateikiant teismui prašymą dėl skolininkui priklausančio reikalavimo (pavyzdžiui, darbo pajamų) arešto ir jo perleidimo kreditoriui bei mokėjimų išskaičiavimo iš tos skolos (vok. zur Einziehung – išieškojimo tikslais) arba kreditoriaus reikalavimo skolininkui patenkinimo iš perleisto reikalavimo (vok. an Zahlungs statt – vietoj sumokėjimo) (Civilinio proceso kodekso 829, 835 straipsniai). Paprastai areštuoti ir perleisti reikalavimą prašoma vienu metu ir dėl to priimamas bendras sprendimas dėl arešto ir perleidimo. Pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Teismo mokesčių įstatymo (vok. Gerichtskostengesetz, GKG), 2111 punktą už prašymo nagrinėjimą mokamas 24,00 EUR mokestis. Taip pat turi būti padengiamos ir antstolio išlaidos, patirtos įteikiant sprendimą dėl arešto ir perleidimo skolininkui trečiajam asmeniui.

• c. Turto aprašo sudarymas

Už turto aprašo sudarymą pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Antstolių mokesčių įstatymo, 260 punktą antstoliui mokamas 39,50 EUR mokestis.

• d. Į nekilnojamąjį turtą nukreiptas vykdymo užtikrinimas

Prie priverstinio vykdymo užtikrinimo priemonių, nukreiptų į skolininko nekilnojamąjį turtą, priskiriama hipoteka, registruojama žemės registre, priverstinis turto pardavimas arba likvidavimo administravimas.

Už hipotekos, kuria užtikrinama skola, įregistravimą žemės registre pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Teismo ir notarų mokesčių įstatymo (vok. Gerichts- und Notarkostengesetz, GNotKG), 14121 punktą mokamas 1,0 dydžio mokestis, nustatomas pagal užtikrinamo reikalavimo vertę (Teismo ir notarų mokesčių įstatymo 53 straipsnio 1 dalis). 1 priede pateiktoje lentelėje nurodyti už reikalavimus iki 3 mln. EUR mokėtini mokesčiai.

Teismo mokesčiai už bylas, nagrinėjamas pagal Priverstinio pardavimo ir likvidavimo administravimo įstatymą, nustatomi pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Teismo mokesčių įstatymo, 2 dalies 2 skirsnio 1 ir 2 poskirsnius. Už sprendimą pagal prašymą priimti nutartį dėl priverstinio žemės pardavimo arba pagal prašymą leisti įstoti į bylą mokėtinas 120,00 EUR mokestis. Taip pat yra nustatytas mokestis už patį teismo procesą, už tai, kad surengiamas bent vienas aukcionas, kuriame skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus, už pardavimo sandorio sudarymą ir už pajamų paskirstymą; kiekvienas iš šių mokesčių yra 0,5 dydžio. Mokesčiai už teismo procesus ir už aukciono surengimą nustatomi pagal turto, į kurį teismas leido nukreipti vykdymo užtikrinimo veiksmus, vertę (rinkos vertę, Teismo mokesčių įstatymo 54 straipsnio 1 dalis). Mokesčiai už pajamų paskirstymą nustatomi pagal aukcioną laimėjusio pasiūlymo kainą, neįskaitant palūkanų, bet įskaitant visų pagal aukciono sąlygas vykdytinų teisių vertę (Teismo mokesčių įstatymo 54 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatant mokestį už pardavimo sandorio sudarymą taip pat būtina atsižvelgti į tai, kokia suma būtų laikoma priimtina pasiūlymo teikėjui kaip pajamos iš žemės sklypo pardavimo (Teismo mokesčių įstatymo 54 straipsnio 2 dalis). 2 priede pateiktoje lentelėje nurodyti mokesčiai už reikalavimus iki 500 000 EUR. Pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Teismo mokesčių įstatymo, 9 dalį be mokesčių atskirai dar reikia padengti bylos nagrinėjimo išlaidas; šias išlaidas sudaro ekspertui, kuris nustato turto rinkos vertę, mokamas mokestis, kaip nustatyta Teisminio atlygio ir kompensavimo įstatyme (vok. Justizvergütungs und entschädigungsgesetz, JVEG) (mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Teismo mokesčių įstatymo, 9005 punktas).

Už sprendimą pagal prašymą priimti nutartį dėl likvidavimo administravimo arba pagal prašymą leisti įstoti į bylą mokamas 120,00 EUR mokestis. Už patį likvidavimo administravimą imamas 0,5 dydžio metinis mokestis, tačiau mokestis už visą administravimo laikotarpį negali būti mažesnis kaip 144,00 EUR, o už pirmuosius ir paskutiniuosius kalendorinius metus – ne mažesnis kaip po 72,00 EUR. Mokesčio dydis nustatomas pagal bendras iš likvidavimo administravimo gautas pajamas (Teismo mokesčių įstatymo 55 straipsnis).

• e. Išieškojimas ir priverstinės priemonės, kuriomis užtikrinama, kad veiksmai būtų atlikti, juos būtų leista atlikti arba nuo jų būtų susilaikyta

Jeigu skolininkas privalo perduoti kilnojamąjį turtą, antstolis turi paimti turtą iš skolininko ir perduoti jį kreditoriui. Už šį oficialų veiksmą pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Antstolių mokesčių įstatymo, 221 punktą antstoliui mokamas 31,20 EUR mokestis. Be šio mokesčio, pagal mokesčių tarifų sąrašo 500 punktą taip pat turi būti mokamas papildomas mokestis už sugaištą laiką, jeigu iš antstolio parengtos ataskaitos matyti, kad oficialiam veiksmui įvykdyti jam prireikė daugiau negu trijų valandų. Papildomas mokestis yra 24,00 EUR už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį.

Jeigu skolininkas turi perduoti nekilnojamąjį turtą, antstolis turi perimti iš skolininko disponavimo šiuo turtu teisę ir perduoti ją kreditoriui (iškeldinimas). Pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Antstolių mokesčių įstatymo, 240 punktą imamas 163,50 EUR mokestis. Jeigu oficialaus veiksmo vykdymas trunka ilgiau negu tris valandas, šiuo atveju už sugaištą laiką pagal mokesčių tarifų sąrašo 500 punktą taip pat mokamas papildomas 24,00 EUR mokestis už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį. Be to, pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Antstolių mokesčių įstatymo, 7 poskirsnį turi būti padengtos antstolio išlaidos, įskaitant trečiųjų šalių suteiktų būtinų paslaugų, pavyzdžiui, iškeldinimo arba spynų meistro paslaugų, kainą.

Teismo procese, kuriame siekiama priversti atlikti tam tikrą veiksmą (nepriklausomai nuo to, ar jį gali atlikti tik skolininkas, ar vietoj jo šį veiksmą gali atlikti kitas asmuo), leisti atlikti veiksmą arba susilaikyti nuo veiksmo, kiekvienu atveju pagal mokesčių tarifų sąrašo, pridėto prie Teismo mokesčių įstatymo, 2111 punktą mokamas 24,00 EUR mokestis.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Vykdymo užtikrinimo priemones kreditoriaus prašymu leidžiama taikyti tik tuo atveju, jeigu kreditorius turi jo reikalavimą patvirtinantį vykdomąjį dokumentą. Tai gali būti galutinis neskundžiamas teismo sprendimas, preliminariai vykdytinas teismo sprendimas (Civilinio proceso kodekso 704 straipsnis) arba vienas iš Civilinio proceso kodekso 794 straipsnyje nurodytų dokumentų (pavyzdžiui, teisminis susitarimas (vok. gerichtlicher Vergleich), vykdomasis dokumentas (Vollstreckungsbescheid) arba notarinis aktas). Galioja bendra taisyklė, kad į dokumentą turi būti įtraukta vykdytinumo patvirtinimo sąlyga (vok. Vollstreckungsklausel) (Civilinio proceso kodekso 724 straipsnis). Vykdytinumo patvirtinimo sąlygos reikalaujama tik išimtiniais atvejais vykdomuosiuose raštuose, nutartyse dėl laikino arešto ir nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių (Civilinio proceso kodekso 796 straipsnis, 929 straipsnio 1 dalis ir 936 straipsnis). Be to, vykdymo užtikrinimas gali būti pradedamas tik tokiu atveju, jeigu dokumentas jau yra įteiktas skolininkui, arba tuo pačiu metu, kai jis įteikiamas (Civilinio proceso kodekso 750 straipsnio 1 dalis).

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymo užtikrinimas gali būti nukreiptas į skolininko kilnojamąjį turtą, reikalavimus ir kitas turtines teises bei nekilnojamąjį turtą.

Civilinio proceso kodekso 811 straipsnyje nurodytas tam tikras turtas, kurio areštuoti negalima. Taip siekiama užtikrinti, kad skolininkas ir jo šeimos ūkis išsaugotų būtiniausius esminius asmeninėms ar profesinėms reikmėms reikalingus daiktus.

Ribojamas ir skolininko uždirbtų pajamų areštas. Civilinio proceso kodekso 850 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose numatytos tam tikros sumos, kurių negalima areštuoti, nes jos reikalingos skolininko pragyvenimui. Kredito likučiai gali būti apsaugomi „neareštuotinoje sąskaitoje“ (vok. Pfändungsschutzkonto, Civilinio proceso kodekso 850k straipsnis). Šiose sąskaitose laikomos konkrečios sumos, kurioms netaikomas areštas, neatsižvelgiant į kredito likučio kilmę, be to, kredito įstaigai gali būti pateikti papildomų sumų, kurioms netaikomas areštas, įrodymai (Civilinio proceso kodekso 899 straipsnis ir tolesni straipsniai).

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

• Skolininko atžvilgiu

Jei užtikrinamas piniginio reikalavimo vykdymas ir jis yra nukreipiamas į skolininko kilnojamąjį turtą, toks turtas areštuojamas ir parduodamas. Areštas yra oficialus veiksmas, per kurį areštuotas objektas konfiskuojamas. Jei objektas konfiskuojamas, skolininkas, be kitų pasekmių, netenka teisės disponuoti konfiskuotu objektu.

• Kreditoriaus atžvilgiu

Kreditorius įgyja kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę – teisę patenkinti reikalavimą iš areštuoto objekto (vok. Pfandrecht) (Civilinio proceso kodekso 804 straipsnio 1 dalis). Dėl teisės patenkinti reikalavimą iš areštuoto objekto atsiranda teisė naudoti areštuotą objektą ir savo reikalavimą patenkinti iš gaunamų įplaukų.

• Trečiųjų šalių atžvilgiu

Kai skolininko reikalavimai trečiajai šaliai yra areštuoti ir perleisti, ši trečioji šalis skolininkė nebeturi mokėti skolininkui; skolininkas gali panaikinti savo skolą kreditoriui tik sumokėdamas skolą, kurią tada galima išieškoti. Šį reikalavimą pažeidusiai trečiajai šaliai skolininkei gali būti pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Jeigu antstolis areštuoja ne skolininkui, bet trečiajai šaliai priklausantį kilnojamąjį turtą, trečioji šalis gali prieštarauti šio turto areštui pareikšdama trečiosios šalies prieštaravimą (vok. Drittwiderspruchsklage, Civilinio proceso kodekso 771 straipsnis).

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Pagal Civilinio kodekso (vok. Bürgerliches Gesetzbuch, BGB) 197 straipsnį reikalavimams, kurių nebegalima skųsti, ir reikalavimams pagal vykdomuosius susitarimus ar aktus, taikomas 30 metų senaties terminas. Kreditorius gali pradėti vykdymo bylą bet kuriuo metu iki minėto termino pabaigos. Visų pirma senaties terminui taikoma ši nuostata: pagal Civilinio kodekso 212 straipsnio 1 dalies 2 punktą senaties terminas vėl pradedamas skaičiuoti, jeigu kreditorius per šį terminą kreipiasi dėl teismo ar administracinio vykdymo arba jeigu toks veiksmas atliekamas. Taigi, apskaičiuojant senaties terminą, į iki šio momento praėjusį laiką neatsižvelgiama.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Vokietijos teisėje bendros nacionalinių dokumentų vykdymo užtikrinimo sankcionavimo procedūros nėra. Taigi, šiuo atžvilgiu nėra ir specialių teisių gynimo priemonių,

Užsienio dokumentus, kurie turi būti vykdomi Vokietijoje pagal dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis, paprastai turi paskelbti vykdytinais Vokietijos teismas. Jurisdikcija priklauso apygardos teismui, kurio apygardoje gyvena skolininkas (Įstatymo dėl tarptautinių sutarčių įgyvendinimo ir Europos Sąjungos susitarimų dėl pripažinimo ir vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose įgyvendinimo (vok. Gesetz zur Ausführung zwischenstaatlicher Verträge und zur Durchführung von Abkommen der Europäischen Union auf dem Gebiet der Anerkennung und Vollstreckung in Zivil- und Handelssachen) 3 straipsnis). Jeigu skolininkas Vokietijoje negyvena, jurisdikcija priklauso teismui, kurio apygardoje turi būti užtikrinamas vykdymas. Teismas priima sprendimą neišklausęs skolininko (Įstatymo dėl tarptautinių sutarčių įgyvendinimo ir Europos Sąjungos susitarimų dėl pripažinimo ir vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose įgyvendinimo 6 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo dėl tarptautinių sutarčių įgyvendinimo ir Europos Sąjungos susitarimų dėl pripažinimo ir vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose įgyvendinimo 11 straipsnį apygardos teismo sprendimas dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas pateikiamas kaip apeliacijos dokumentas arba protokole padaromas atitinkamas pareiškimas. Apeliacinis teismas yra aukštesnysis apygardos teismas.

Tačiau Europos mokėjimo įsakymais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, Europos vykdomaisiais raštais, patvirtintais kitoje ES valstybėje narėje pagal Reglamentą (EB) Nr. 805/2004, ir kitoje ES valstybėje narėje išduotais dokumentais bylose pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2007 arba Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 nereikalaujama, kad Vokietijos teismas paskelbtų juos vykdytinais (Civilinio proceso kodekso 794 straipsnis).

Vykdymo byloje skolininkai gali apskųsti jiems nepalankias priemones ir sprendimus. Jie gali pateikti prieštaravimą (vok. Erinnerung) dėl vykdymo būdo (Civilinio proceso kodekso 766 straipsnis). Jie gali paduoti atskirąjį skundą (vok. sofortige Beschwerde) dėl bet kurios nutarties, priimtos byloje, kurioje jie nebuvo išklausyti (Civilinio proceso kodekso 793, 567 straipsniai). Toks skundas per dvi savaites turi būti paduotas teismui, dėl kurio nutarties prieštaraujama, arba apeliaciniam teismui.

Tačiau kai reikia paskelbti vykdytinais užsienio dokumentus, ši nuostata taikoma tik po to, kai išduodamas vykdomasis raštas.

Prašymas dėl tokios teisių gynimo priemonės neturi poveikio pradėtos vykdymo užtikrinimo bylos eigai; stabdomojo poveikio nėra.

Teisių gynimo priemonėmis gali naudotis (pareikšti prieštaravimą ir paduoti atskirąjį skundą) ir kitos bylos šalys (pvz., kreditoriai). 

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Areštuoti viso skolininko turto (vok. Kahlpfändung) neleidžiama. Yra nustatytos įvairios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad skolininkai ir jų išlaikomi asmenys turėtų reikiamų lėšų pragyvenimui, žr. atsakymą į 4.1 klausimą.

Taip pat draudžiama areštuoti daugiau, negu būtina kreditoriaus reikalavimui patenkinti ir vykdymo užtikrinimo išlaidoms padengti (perteklinio arešto draudimas (vok. Verbot der Überpfändung, Civilinio proceso kodekso 803 straipsnis).

 

1 priedas (Teismo ir notarų mokesčių įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 2 priedas)

2 priedas (Teismo mokesčių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 priedo trečias sakinys)

 

Šis tinklalapis yra portalo „Your Europe“ dalis.

Pateikite nuomonę, kiek naudinga jums buvo ši informacija.