1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?
Remiantis Įstatymu Nr. CXXX dėl Civilinio proceso kodekso (vengr. A polgári perrendtartásról szóló 2016. évi CXXX. Törvény,, toliau – Civilinio proceso kodeksas), jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, teismo dokumentai adresatui turi būti siunčiami paštu, vadovaujantis oficialių dokumentų įteikimui taikytinais teisės aktais. Adresatai taip pat gali atsiimti jiems skirtus dokumentus teisme, pateikę tapatybę patvirtinančius dokumentus. Kai privaloma arba galima naudoti elektroninius ryšius, dokumentai įteikiami elektroniniu būdu.
Taip pat susipažinkite su internetiniu bylų tvarkymu ir e. ryšiais su teismais.
Oficialių dokumentų įteikimo tikslas – pranešti adresatams dokumentų turinį, tačiau taip, kad siuntėjas galėtų įrodyti, jog dokumentai buvo perduoti adresatams. Pats įteikimo veiksmas, jo data ir įteikimo rezultatas turi būti patvirtinti įrodymais. Oficialūs dokumentai gali būti siunčiami registruotu paštu reikalaujant gavimo patvirtinimo, kuris yra specialiai skirtas šio pobūdžio įteikimui.
2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?
Pagal 2012 m. Įstatymą Nr. CLIX dėl pašto paslaugų (vengr. A postai szolgáltatásokról szóló 2012. évi CLIX. Törvény, toliau – 2012 m. Įstatymas Nr. CLIX) oficialiai reikalaujama įteikti dokumentus, kurių siuntimas ar įteikimas (ar mėginimas įteikti) arba jo data sukelia įstatymo numatytus teisinius padarinius, kurie suteikia pagrindą skaičiuoti įstatymo nustatytus terminus arba kurie pagal įstatymą laikomi oficialiais dokumentais.
Pagal Civilinio proceso kodeksą civilinėse bylose turi būti be klaidų įteikiami šie dokumentai:
- teismo sprendimai ir draudimai – šalims;
- teisminio bylos nagrinėjimo metu priimtos nutartys, skirtos šaliai, kuri nebuvo tinkamai pašaukta dalyvauti posėdyje;
- teisminio bylos nagrinėjimo metu priimtos tam tikros Civilinio proceso kodekse nurodytos nutartys – į teisminį bylos nagrinėjimą neatvykusiai šaliai;
- nutartys, priimtos ne teisminio bylos nagrinėjimo metu, – suinteresuotajai šaliai;
- visi vykstant procesui priimti sprendimai – asmeniui, kurio interesais prokuroras arba asmuo, įgaliotas tai daryti, pradėjo procesą.
3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?
Teismas ir pašto ar patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas atsako už dokumentų įteikimą pagal jiems taikytinus teisės aktus.
4 Adreso nustatymas
4.1 Ar prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti įteiktinų dokumentų adresato buvimo vietą, jei nurodytas adresas neteisingas? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 2 dalies c punktą
Tokios prievolės nėra.
4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?
Fizinių asmenų gyvenamosios vietos adresas:
Vengrijoje centrinį adresų registrą tvarko Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojo, atsakingo už registrus, tarnyba (vengr. Belügyminisztérium Nyilvántartások Vezetéséért Felelős Helyettes Államtitkársága – BM NYHÁT); interneto svetainė: http://nyilvantarto.hu/hu/adatszolgaltatas_szemelyi. Iš šio registro taip pat galima gauti konkrečiai įvardytų asmenų adreso duomenis. Tokias paraiškas gali teikti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys arba juridinio asmens statuso neturintys subjektai, jeigu jie pagrindžia duomenų naudojimo tikslą ir teisinį pagrindą.
Paraišką galima pateikti asmeniškai bet kuriam apylinkės biurui arba užsienyje esančiai Vengrijos diplomatinei atstovybei (vengr. magyar külképviseleti hatóságnál, kurios kompetencijai priklauso užsienyje esančios gyvenamosios vietos adresas.
Rašytinę paraišką galima pateikti bet kuriame apylinkės biure. Jeigu apylinkės biuras neturi prašomų duomenų, tada
- valdžios institucijų prašymai ir paraiškos dėl valdžios institucijų atskleidžiamų duomenų gali būti teikiami BM NYHÁT Asmens duomenų ir jų tvarkymo departamento Vidaus teisinės pagalbos skyriuje (vengr. BM NYHÁT Személyi Nyilvántartási és Igazgatási Főosztály Belföldi Jogsegélyügyek Osztály), pašto adresas: 1476 Budapest, Pf. 281;
- visi kiti nepaminėtų pareiškėjų (pvz., privačių asmenų, įmonių) prašymai gali būti teikiami BM NYHÁT Klientų aptarnavimo ir dokumentų priežiūros departamente (vengr. BM NYHÁT Személyes Ügyfélszolgálati és Okmányügyeleti Főosztály), pašto adresas: 1553 Budapest, Pf. 78;
- rašytinė paraiška gali būti pateikta užsienyje, Vengrijos diplomatinėje atstovybėje (vengr. magyar külképviseleti hatóságnál, kurios kompetencijai priklauso užsienyje esančios gyvenamosios vietos adresas.
Prašyme turi būti pateikta ši informacija:
- pareiškėjo duomenys, pareiškėjo ar jo atstovo vardas, pavardė, adresas, registruota buveinė ar verslo vieta;
- tiksliai išvardyti prašomi duomenys;
- duomenų naudojimo tikslas;
- fizinio asmens tapatybės duomenys, kuriuos panaudojant būtų galima nustatyti paraiškoje nurodyto asmens tapatybę (vardas, pavardė, gimimo vieta ir data, motinos mergautinė pavardė) arba vardas, pavardė ir pareiškėjui žinomas gyvenamosios vietos adresas (vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, namo numeris).
Prie paraiškos pridedami dokumentai:
- duomenų naudojimo teisinį pagrindą patvirtinantis dokumentas;
- įgalioto atstovo įgaliojimo atstovauti įrodymas, jei jo nėra testamentinės valios dokumentų registre. Įgaliojimas turi būti įtrauktas į autentišką dokumentą arba į privatų dokumentą, kuriame pateikiami įtikinami įrodymai, arba įrašytas į pranešimą.
Jeigu įgaliojime nenumatyta kitaip, įgaliojimas apima visus pareiškimus ir veiksmus, susijusius su nagrinėjama byla.
Kilus abejonių dėl užsienio kilmės dokumento autentiškumo ar turinio, valdžios institucija prašo kliento pateikti pakartotinai patvirtintą užsienyje išrašytą autentišką dokumentą.
Jei klientas prie kita nei vengrų kalba parengto dokumento prideda patvirtintą jo vertimą, institucija dokumentą priima kaip išverstą.
Už procedūros vykdymą vėliau imamas administracinių paslaugų mokestis:
- už duomenų apie 1–4 asmenis pateikimą: 3 500 HUF
- už duomenų apie 5 ar daugiau asmenų pateikimą: asmenų, apie kuriuos teikiami duomenys, skaičius, padaugintas iš normos už vienetą, kurios dydis yra: 730 HUF/vnt.
Jeigu paraiška pateikiama iš užsienio arba per Vengrijos diplomatinę atstovybę, akredituotą pareiškėjo gyvenamosios vietos šaliai, mokestis vėliau turi būti sumokėtas kompetentingoje Vengrijos atstovybėje kaip konsulinis mokestis.
Įmonės
Kalbant apie įmones, svarbiausi įmonių registro duomenys, įskaitant adresą, nemokamai pateikiami šioje interneto svetainėje vengrų kalba: https://www.e-cegjegyzek.hu.
4.3 Kokios rūšies pagalbą teikiant užklausas iš kitų valstybių narių dėl adreso nustatymo šios valstybės narės valdžios institucijos teikia pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalį? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalį
Teisingumo ministerija priima perduodančiųjų agentūrų prašymus nustatyti adresato adresą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Dėl informacijos, nurodytos Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalies c punkte, žr. 4.2 punktą.
5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 7 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?
Pagal 2012 m. gruodžio 4 d. Vyriausybės dekretą Nr. 335/2012, kuriuo nustatomos išsamios pašto paslaugų teikimo ir oficialių dokumentų įteikimo taisyklės (vengr. 335/2012. (XII. 4.) Korm. Rendelet, toliau – Vyriausybės dekretas Nr. 335/2012), pašto paslaugų teikėjas įteikia oficialius dokumentus, siunčiamus pateikiant gavimo patvirtinimą, pristatydamas juos asmeniškai adresatui arba kitam įgaliotam gavėjui.
Oficialus dokumentas negali būti įteiktas šiems asmenims: atsitiktiniam gavėjui pagal specialią sutartį su siuntėju arba specialią nuostatą, numatytą bendrosiose sutarties sąlygose; organizacijos darbuotojui arba nariui pristatymo į organizacijos verslo patalpas ar kitas patalpas, atviras klientų srautui, metu; registratūroje, jei organizacija ją turi, dirbančiam fiziniam asmeniui; adrese nurodyto pastato arba adresato būsto, jeigu tai yra fizinis asmuo, nuomotojui.
Pagal Vyriausybės dekretą Nr. 335/2012 paslaugų teikėjas du kartus mėgina įteikti siuntą, siunčiamą kaip oficialus dokumentas. Jeigu pirmą kartą įteikti siuntos nepavyksta, nes adresato ar įgalioto gavėjo nėra nurodytu adresu, paslaugų teikėjas palieka pranešimą, palieka oficialų dokumentą pranešime nurodytoje pristatymo vietoje ir mėgina įteikti siuntą dar kartą penktą darbo dieną nuo nepavykusio mėginimo įteikti siuntą. Jeigu siuntos nepavyksta įteikti ir antrą kartą, paslaugų teikėjas vėl palieka pranešimą adresatui ir palieka oficialų dokumentą saugoti pranešime nurodytai pristatymo vietos tarnybai penkias darbo dienas nuo antrojo mėginimo įteikti siuntą. Po antrojo mėginimo įteikti siuntą oficialų dokumentą galima atsiimti iš nurodytos pristatymo vietos, pateikiant tapatybę įrodantį dokumentą. Jeigu oficialus dokumentas nepristatomas adresatui iki antrajame pranešime nurodyto termino, kitą darbo dieną paslaugų teikėjas grąžina oficialų dokumentą su žyma „neatsiimta“.
Tokiu atveju pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas dokumentą reikia laikyti įteiktu penktą darbo dieną po antrojo mėginimo įteikti siuntą, nebent įrodoma kitaip. Įteikimas nelaikomas teisėtu, jeigu dokumentas buvo įteiktas pakaitiniam gavėjui, o ne adresatui, ir pakaitinis gavėjas yra priešinga teismo proceso šalis arba jos atstovas. Jeigu įteikiamas bylos iškėlimo dokumentas arba sprendimas dėl esmės, kuriuo byla baigiama, teismas apie tai praneša adresatui per aštuonias darbo dienas nuo preziumuojamos dokumento įteikimo datos. Jeigu turimas e. pašto adresas, pranešimas taip pat turi būti siunčiamas e. pašto adresu.
Adresatai taip pat gali atsiimti jiems skirtus dokumentus teisme, pateikę tapatybę patvirtinančius dokumentus.
1994 m. Įstatyme Nr. LIII dėl vykdymo proceso (vengr. A végrehajtási eljárásról szóló 1994. évi LIII. Törvény, toliau – 1994 m. Įstatymas Nr. LIII) reglamentuojami atvejai, kai dokumentus įteikia antstolis ir tai yra alternatyvus įteikimo būdas, kuris gali būti taikomas, jeigu įteikiami sprendimai dėl esmės, kuriais remiantis gali būti pradėtas vykdymas, jeigu įsigaliojo įteikimo prezumpcija ir vykdymo prašymą turinti teisę pateikti šalis aiškiai jo paprašė bei iš anksto apmokėjo išlaidas. Pagal 1994 m. Įstatymą Nr. LIII antstolis taip pat gali įteikti vykdymo dokumentus asmeniškai, vadovaudamasis specialiais teisės aktais. Jeigu procedūra nepavyksta, dokumentai gali būti įteikiami pagal naują procedūrą, remiantis oficialių dokumentų įteikimui taikomomis bendrosiomis taisyklėmis.
Civilinio proceso kodekse ir 2009 m. Įstatyme Nr. L dėl mokėjimo įsakymo procedūros (vengr. a fizetési meghagyásos eljárásról szóló 2009. évi L. törvény, toliau – 2009 m. Įstatymas Nr. L) nurodyti kiti atvejai, kai dokumentus gali įteikti antstolis.
Be to, kas minėta, teisės aktuose nurodytais atvejais dokumentus gali įteikti specialūs įteikimo subjektai, pvz., teismo darbuotojai (pvz., skubiais atvejais įteikti šaukimą į civilinių bylų teisminį nagrinėjimą).
6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumentų įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?
Pagal Civilinio proceso kodeksą skiriami privalomi ir neprivalomi elektroniniai ryšiai.
Pagal 2015 m. Įstatymą Nr. CCXXII dėl elektroniniam administravimui ir patikimumo užtikrinimo paslaugoms taikytinų bendrųjų taisyklių (vengr. Az elektronikus ügyintézés és a bizalmi szolgáltatások általános szabályairól szóló 2015. évi CCXXII.Törvény, toliau – 2015 m. Įstatymas Nr. CCXXII) subjektai, teisiškai privalantys naudoti elektroninius ryšius (pvz., teisiniai atstovai ir įmonės), privalo visus pareiškimus teismui teikti tik elektroninėmis priemonėmis, 2015 m. Įstatyme Nr. CCXXII ir jo įgyvendinimo dekretuose numatytais būdais. Teismas dokumentus jiems taip pat įteikia elektroninėmis priemonėmis.
Pagal 2015 m. Įstatymo Nr. CCXXII ir jo įgyvendinimo dekretų nuostatas elektroninių ryšių naudoti neprivalančios bylos šalys arba jų atstovai (jeigu jie nėra priskirti teisiniams atstovams), išskyrus Civilinio proceso kodekse išdėstytas išimtis, gali visus dokumentus teikti elektroniniu būdu, jeigu jie to pageidauja. Jeigu šalis arba jos atstovas pasirenka elektroninius ryšius, teismas visus teismo dokumentus įteikia elektroniniu būdu.
Elektroninių ryšių atveju per elektroninio įteikimo sistemą užtikrinamas nuolatinis ryšys su teismu. Elektroninius ryšius pasirinkusi šalis informuojama, ar jos pateikti dokumentai atitinka IT reikalavimus.
Saugia pristatymo sistema, be kita ko, užtikrinama, kad būtų informuojama apie pranešimo gavimą ir apie tai, kad pristatymas nepavyko. Paslaugų teikėjas privalo siuntėjui nedelsdamas išduoti patvirtinimą, kuris siunčiamas pateiktu e. pašto adresu ir kuriuo patvirtinama informacija, susijusi su dokumento įteikimo veiksmu.
Kai dokumentai įteikiami naudojant saugaus pristatymo paslaugas, jiems gauti turėtų būti numatomos penkios darbo dienos, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Jeigu adresatas per tą terminą nepasiima siuntos, tačiau siuntos neatsisako, pirmą darbo dieną nuo penkių darbo dienų laikotarpio pabaigos siunčiamas antras pranešimas.
Nuo to laiko, kai į procesinę teisę buvo įtraukti elektroniniai ryšiai, Civilinio proceso kodekso nuostatos, susijusios su įteikimo prezumpcija (išsamiau aprašyta toliau), taikomos ne tik pristatymui paštu, bet ir visoms teisinėms dokumentų įteikimo priemonėms, įskaitant elektronines priemones.
Skubiais atvejais šaukimai į civilinių bylų teisminį nagrinėjimą gali būti siunčiami e. paštu, net jei elektroniniai ryšiai nenaudojami.
6.1 Kokio tipo elektroninis įteikimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 1 dalį, gali būti naudojamas šioje valstybėje narėje, kai dokumentai turi būti įteikiami tiesiogiai asmeniui, turinčiam žinomą adresą dokumentams įteikti kitoje valstybėje narėje?
Paslaugų reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nurodyti įteikimo būdai netaikomi.
6.2 Ar ši valstybė narė pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 2 dalį nustatė papildomas sąlygas, kuriomis ji leis naudoti elektroninį įteikimą elektroniniu paštu, nurodytą to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkte? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 2 dalį
Papildomų sąlygų nenurodyta.
7 Pakaitinis įteikimas
7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?
Pagal Civilinio proceso kodeksą, jeigu šalies gyvenamoji vieta yra nežinoma, o teismo dokumento šaliai negalima įteikti ir elektroninėmis priemonėmis, arba jeigu šalis gyvena valstybėje, neteikiančioje teisinės įteikimo pagalbos, arba jeigu esama kitų neįveikiamų kliūčių, užkertančių kelią įteikimui, arba jeigu taip numatyta teisės aktuose, dokumentas turi būti įteikiamas jį viešai paskelbiant. Paprastai teismas gali nurodyti įteikti dokumentą jį viešai paskelbiant atitinkamos šalies prašymu, jeigu tam esama pagrįstų priežasčių.
Dokumentas turi būti 15 dienų viešai rodomas centrinėje teismų interneto svetainėje, teismo skelbimų lentoje ir šalies paskutinės žinomos gyvenamosios vietos merijos arba tarybos biuro skelbimų lentoje. Jeigu turimas šalies e. pašto adresas, pranešimas apie viešą paskelbimą taip pat turi būti siunčiamas e. pašto adresu.
Pagal Civilinio proceso kodeksą, jeigu adresato, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta, kita gyvenamoji vieta arba registruota buveinė yra Vengrijoje, nurodytu adresu pareiškimas arba sprendimas dėl esmės, kuriuo užbaigiamas procesas, kurį turi įteikti pašto paslaugos teikėjas, negali būti įteiktas, išskyrus įteikimo prezumpcijos atvejus ir atvejus, kai dokumento neįmanoma įteikti dėl adresato mirties arba likvidavimo, o ne dėl teismo ar pašto paslaugos teikėjo kontroliuojamos priežasties, kurios galima išvengti, šalies, kurios interesais dokumentas turi būti įteikiamas, prašymu dokumentą taip pat turi būti bandoma įteikti pagal Teisminio vykdymo įstatymo nuostatas, susijusias su teismo antstolių atliekamu įteikimu.
7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?
Jeigu dokumentai įteikiami juos viešai paskelbiant, paprastai juos reikia laikyti įteiktais penkioliktą dieną nuo jų paskelbimo centrinėje teismo interneto svetainėje.
Jeigu dokumentą bando įteikti teismo antstolis ir dokumento įteikti nepavyksta, jis nelaikomas įteiktu.
7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?
Pagal Įstatymą dėl pašto paslaugų, paslaugų teikėjas ir adresatas gali susitarti, kad adresatui atsiųstas laiškas turėtų būti įteiktas ne jame nurodytu adresu, bet kitu adresu. Pagal Vyriausybės dekretą Nr. 335/2012 pašto paslaugų teikėjas teikia informaciją apie pašto dėžutės adresu adresuotų oficialių dokumentų pristatymą, palikdamas pranešimą dėžutėje, net jei oficialus dokumentas yra adresuotas pašto dėžutės adresu, tačiau neskirtas pašto dėžutės nuomininkui.
7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?
Pagal Civilinio proceso kodeksą teismo dokumentai turi būti laikomi įteiktais mėginimo juos įteikti dieną, jeigu adresatas atsisako juos priimti.
8 Įteikimas paštu iš užsienio (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnis)
8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis nacionalinių pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?
Jeigu įteikiama pagal reglamento 18 straipsnį, Vengrijos pašto paslaugų teikėjas neturi informacijos, kad iš užsienio gauta siunta yra oficialus dokumentas. Todėl jis taiko ne konkrečias taisykles, taikytinas oficialių dokumentų įteikimui, o tik bendrąsias vidaus taisykles, taikytinas registruotam paštui (pateikiant gavimo patvirtinimą).
Pagal Vyriausybės dekretą Nr. 335/2012, jeigu tuo metu, kai bandoma įteikti dokumentą, fizinio asmens, kuris yra adresatas, tuo adresu nėra, siunta pirmiausia turi būti pristatyta adresato įgaliotam atstovui, esančiam tuo adresu.
Jeigu bandymo pristatyti dokumentą metu, remiantis pakaitinio gavėjo pareiškimu, nėra nei adresato, nei jo įgalioto atstovo, dokumentas gali būti įteikiamas įteikimo adresu esančiam pakaitiniam gavėjui.
Pakaitiniu gavėju bus laikomas ne jaunesnis kaip 14 metų adresato giminaitis, kaip jis suprantamas pagal Civilinį kodeksą, atitinkamu adresu esančio nekilnojamojo turto nuomotojas arba adresato apgyvendinimo paslaugos teikėjas, jei tas asmuo yra fizinis asmuo.
Naudojantis pašto paslauga „Pristatymas adresatui“, galima užtikrinti, kad paštą gautų ne pakaitinis gavėjas, o tik adresatas arba jo įgaliotas atstovas asmeniškai.
8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?
Jeigu mėginant įteikti dokumentą adresato ar kito įgalioto gavėjo nurodytu adresu nėra, paslaugų teikėjas palieka pranešimą, kuriuo praneša adresatui, kad dokumentas jam paliktas paslaugų teikėjo pristatymo punkte. Dokumentą tuo adresu gali atsiimti adresatas, jo įgaliotas atstovas arba pakaitinis gavėjas, kurio gyvenamoji ar buvimo vieta yra nurodytu adresu. Jeigu adresatas ar kitas įgaliotas gavėjas neatsiima siuntos iki pranešime nurodyto termino, paslaugų teikėjas grąžina dokumentą kaip nepristatytą.
8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?
Dėl prieinamumo laikotarpio sprendžia pašto paslaugų teikėjas. Jeigu tai yra Magyar Posta Zrt., šis laikotarpis yra 10 darbo dienų nuo mėginimo įteikti siuntą dienos. Dėl pranešimo būdo žr. pirmesnį punktą.
9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?
Rašytinis įteikimo įrodymas yra gavimo patvirtinimas, kuriame nurodytas įteikimo procedūros rezultatas, t. y. gavėjas, gavėjo statusas, jeigu jis nėra adresatas (pvz., įgaliotas atstovas), gavimo data, o jeigu nepristatyta – pristatyti neleidusi kliūtis (pvz., atsisakyta priimti, „neatsiėmė“). Paslaugų teikėjas grąžina gavimo patvirtinimą siuntėjui. Tuo tikslu sudarytos sutarties atveju gavimo patvirtinimas siuntėjui gali būti grąžinamas skaitmeniniu būdu. Įteikimo įrodymas gali būti pateikiamas kitomis techninėmis priemonėmis.
Pagal 2015 m. Įstatymą Nr. CCXXII pašto siunta, pristatyta pagal oficialius kontaktinius duomenis (elektroninius kontaktinius duomenis, kuriuos turi nurodyti verslo organizacija ir kuriuos gali pateikti fizinis asmuo), laikoma įteikta:
a) jei oficialius kontaktinius duomenis teikiantis paslaugų teikėjas patvirtina, kad klientas gavo siuntą patvirtinime nurodytu laiku;
b) jei oficialius kontaktinius duomenis teikiantis paslaugų teikėjas patvirtina, kad adresatas atsisakė priimti siuntą atsisakymo patvirtinime nurodytą dieną, arba
c) jei oficialius kontaktinius duomenis teikiantis paslaugų teikėjas patvirtina, kad adresatas negavo siuntos, nepaisant dviejų pranešimų, penktą darbo dieną po antrojo patvirtinime nurodyto pranešimo dienos.
Elektroninių kontaktinių duomenų, kurie nėra oficialūs kontaktiniai duomenys, atveju teisiškai įmanoma įrodyti, kad dokumentai buvo įteikti, ir tokios įteikimo prezumpcijos nėra.
Atsižvelgiant į saugius elektroninius ryšius, kuriais naudojasi elektroninį administravimą vykdančios įstaigos ir Vyriausybės paskirtos įstaigos, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, laikoma, kad siunta yra įteikta:
a) kai dokumentai įteikiami pagal paskelbtų saugių elektroninių ryšių kontaktinius duomenis – kitą darbo dieną po išsiuntimo;
b) kai dokumentai perduodami iš vienos dokumentų tvarkymo sistemos į kitą – sėkmingo dokumentų perdavimo momentu, kurį patvirtina paslaugų teikėjas, arba
c) kai naudojama automatinė informacijos perdavimo sistema, užtikrinanti, kad pateiktą informaciją būtų galima nustatyti ex post, registruojant pasikeitimus arba kitaip, – informacijos perdavimo politikoje ar susitarime nurodytu laiku.
Laikoma, kad elektroniniame kontaktiniame punkte vidaus lygmeniu pagaminta popierinė kopija yra įteikta jos pagaminimo momentu.
10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?
Pagal Civilinio proceso kodeksą, jeigu buvo nustatyta įteikimo prezumpcija (t. y. jeigu adresatas atsisakė priimti dokumentą arba jis nepriėmė dokumento nepaisant dviejų bandymų įteikti dokumentą), adresatas dėl toliau nurodytų priežasčių gali pateikti prieštaravimą teismui, kompetentingam įteikti dokumentą. Teismas praneša adresatui apie įteikimo prezumpciją per aštuonias darbo dienas nuo jos nustatymo įsigaliojimo arba, jei teismas apie tai sužino tik vėliau, per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai teismas apie tai sužinojo, arba, jei pranešimas pateikiamas popierine forma, paprastu paštu. Pranešime teismas informuoja adresatą apie taisykles, kuriomis reglamentuojami prieštaravimai dėl įteikimo prezumpcijos, o pareiškimo atveju – apie bylos iškėlimo teisines pasekmes.
Paprastai prieštaravimas negali būti pateikiamas praėjus trims mėnesiams nuo įteikimo prezumpcijos įsigaliojimo dienos arba nuo įteikimo dienos. Jeigu įteikimas arba įteikimo prezumpcija susiję su bylos iškėlimo dokumentu, prieštaravimas gali būti pateikiamas bylos nagrinėjimo metu per 15 dienų nuo to laiko, kai adresatas sužinojo apie dokumento įteikimą arba jo įteikimo prezumpciją.
Prieštaravimas bus patenkintas, jei adresatas negalėjo gauti teisminio dokumento, nes: a) dokumentas buvo įteiktas pažeidžiant oficialių dokumentų įteikimo taisykles arba įteikimas buvo neteisėtas dėl kitos priežasties, arba
b) adresatas ne dėl savo kaltės negalėjo gauti dokumento dėl kitos, a punkte nenurodytos, priežasties.
Prieštaravimą dėl įteikimo prezumpcijos remiantis b punkte nurodytais pagrindais gali pateikti tik fiziniai asmenys.
Jeigu teismas prieštaravimą priima, teisiniai įteikimo padariniai netenka galios, o įteikimas ir visos priemonės bei procesiniai veiksmai, kurių jau buvo imtasi, prireikus turi būti kartojami.
Prieštaravimas gali būti pateikiamas ir vykdymo proceso metu. Jeigu įteiktu laikomas sprendimas tampa galutinis, adresatas jau aprašytais pagrindais vykdymo proceso metu, per 15 dienų nuo to laiko, kai sužinojo apie sprendimo vykdymo procesą, gali pateikti prieštaravimą sprendimą priėmusiam pirmosios instancijos teismui.
Paprastai teismas gali nurodyti įteikti dokumentą jį viešai paskelbiant atitinkamos šalies prašymu, jeigu tam esama pagrįstų priežasčių. Jeigu prašyme įteikti dokumentą jį viešai paskelbiant pateikti faktai pasirodo esantys klaidingi ir prašymą pateikusi šalis apie tai žinojo arba turėjo pagrįstų priežasčių žinoti, šaliai turi būti nurodyta sumokėti su viešu paskelbimu susijusias išlaidas, neatsižvelgiant į bylos baigtį, ir teismas taip pat skiria baudą.
Galutinis sprendimas gali būti persvarstomas, jeigu bylos iškėlimo dokumentas arba kitas dokumentas buvo įteiktas šaliai jį viešai paskelbiant, tačiau pažeidžiant įteikimui viešu paskelbimu taikomas taisykles.
11 Jei adresatas atsisako priimti dokumentą remdamasis vartojama kalba (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 12 straipsnis), o teismas ar institucija, vykdantys teismo procesą, patikrinę nusprendžia, kad tas atsisakymas nebuvo pagrįstas, ar yra speciali teisių gynimo priemonė šiam sprendimui užginčyti?
Konkrečios teisių gynimo priemonės nėra.
12 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)? Ar yra skirtumas tais atvejais, kai dokumentas turi būti įteiktas pagal nacionalinę teisę ir kai prašymas įteikti dokumentą pateikiamas iš kitos valstybės narės? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 15 straipsnį, susijusį su dokumento įteikimu iš kitos valstybės narės
Teismo mokesčiai apima ir įteikimo išlaidas. Todėl teismo procese šalis neprivalo padengti įteikimo išlaidų. Vienintelė išimtis taikoma, kai dokumentus įteikia antstolis pagal 1994 m. Įstatymą Nr. LIII – tada vykdymo prašantis asmuo turi iš anksto sumokėti susijusias išlaidas. Pagal teisės aktus antstolis turi teisę gauti vienkartinį 6 000 HUF mokestį ir vienodo dydžio – 1 500 HUF – sumą išlaidoms padengti, neatsižvelgiant į bandymų įteikti dokumentą skaičių.
Jeigu vykdymo procesas pradedamas pagal įteiktiną dokumentą, išlaidas padengia skolininkas. Išlaidas, susijusias su įteikimu viešai paskelbiant, turi iš anksto sumokėti tokio įteikimo prašantis asmuo.
Taisyklėse dėl įteikimo mokesčių nedaroma jokio skirtumo, kiek tai susiję su prašymais iš kitos valstybės narės.