1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?
Dokumentų įteikimas – tai konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui skirtas pranešimas, pateiktas patikrinamu būdu ir įstatymo nustatyta forma. Taisyklių, susijusių su dokumentų įteikimu, tikslas – užtikrinti, kad dokumentai būtų patikimai įteikti atitinkamam asmeniui ir kad šį įteikimą būtų galima patikrinti.
2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?
Įteikiami dokumentai paprastai susiję su teismo procesu, pavyzdžiui, šaukimais į teismą ir prašymais atvykti duoti parodymus. Prašymas įteikti dokumentus, patvirtinant tai įrodymais, gali būti susijęs ne tik su teisminiais dokumentais, bet ir su kitais dokumentais, pavyzdžiui, testamentais.
3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?
Vykstant teismo procesui paprastai už dokumentų įteikimą atsako teismas. Jeigu atitinkama šalis to prašo, teismas gali pavesti šiai šaliai įteikti dokumentus, jeigu mano, kad tam yra tinkamų priežasčių.
Kitais atvejais už dokumentų įteikimą atsakinga šalis, kurios interesais reikia įteikti dokumentą.
4 Adreso nustatymas
4.1 Ar prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti įteiktinų dokumentų adresato buvimo vietą, jei nurodytas adresas neteisingas? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 2 dalies c punktą
Taip. Apylinkės teismo (suom. käräjäoikeus) antstoliai turi prieigą prie gyventojų duomenų sistemos, kur gali patikrinti naujausius adreso duomenis.
4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?
Adresų tarnyba (suom. osoitepalvelu/adresstjänst) leidžia ieškoti naujausių beveik visų nuolatinių Suomijos gyventojų adresų. Tarnybos informacija pagrįsta gyventojų informacijos sistemos, kurią prižiūri Skaitmeninių ir gyventojų duomenų paslaugų agentūra (suom. Digi- ja väestötietovirasto), informacija.
Adresų ieškoma pagal asmens vardą ir pavardę. Tai gali būti buvęs arba esamas vardas ar pavardė. Paieškos kriterijai gali būti asmens amžius, gimimo data ir esama arba buvusi gyvenamosios vietos savivaldybė.
Teikiami 15 metų sulaukusių pavienių asmenų, kurių tapatybė aiškiai nustatyta ir kurie nėra uždraudę teikti informacijos apie savo adresą, adresai.
Adresų tarnyba suomių kalba: tel. 0600 0 1000;
Adresų tarnyba švedų kalba: tel. 0600 0 1001;
Šios tarnybos veikia kiekvieną dieną 8.00–22.00 val.
Tarnybos paslauga kainuoja 2,50 EUR/min. + vietinio tinklo tarifas / mobiliojo ryšio telefono skambučių tarifas ir vietinio tinklo / mobiliojo ryšio telefono skambučio laukimo tarifas (2020 m. gegužės 16 d. – 1,98 EUR/min.).
Į tarnybą galima prisiskambinti tik iš Suomijos.
Adreso užklausas taip pat galima teikti Skaitmeninių ir gyventojų duomenų paslaugų agentūrai e. paštu. Užklausas galima teikti suomių, švedų arba anglų kalba e. pašto adresu vtj-todistus@dvv.fi. Užklausas taip pat galima teikti raštu Skaitmeninių ir gyventojų duomenų paslaugų agentūrai, PL 123, 00531 Helsinkis. Už paslaugą taikomas mokestis. Užklausoje reikia nurodyti tikslą, kuriuo adresas bus naudojamas.
Suomijos patentų ir registracijos biuras (suom. Patentti- ja rekisterihallitus, PRH) ir Suomijos mokesčių administracija (suom. Verohallinto) teikia paslaugas bendrai adresu https://www.ytj.fi, kur galima ieškoti informacijos apie įmonių ir korporacijų veiklą. Paslaugos teikiamos suomių, švedų ir anglų kalba. Daugiau informacijos pateikiama https://www.prh.fi/fi/index.html (suomių k.), https://www.prh.fi/sv/index (švedų k.) ir https://www.prh.fi/en/index.html (anglų k.).
4.3 Kokios rūšies pagalbą teikiant užklausas iš kitų valstybių narių dėl adreso nustatymo šios valstybės narės valdžios institucijos teikia pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalį? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalį
Žr. atsakymą į ankstesnį klausimą.
5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 7 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?
Pagal Teismo proceso kodekso (suom. Oikeudenkäymiskaari 4/1734) 3 skyrių, jeigu už dokumentų įteikimą teismo procese atsako teismas, pirmiausia dokumentai įteikiami paštu. Laiškas gali būti siunčiamas registruotu paštu kartu su gavimo įrodymu. Laiškas gali būti siunčiamas ir tiesiai į asmens namus. Tokiais atvejais prie laiško pridedamas gavimo įrodymas, gavėjas turi pasirašyti jį ir grąžinti teismui. Dokumentai, susiję su teismo procesu, išskyrus šaukimus į teismą ir pirmąjį prašymą pateikti atsakymą, taip pat gali būti įteikiami išsiunčiant juos paprastu paštu adresu, kurį atitinkama šalis nurodė teismui. Gavėjas laikomas gavusiu paprastu paštu išsiųstą dokumentą septintą dieną nuo išsiuntimo dienos.
Pagal Teismo proceso kodekso (4/1734) 4 straipsnį dokumentus gali įteikti antstolis, jeigu tikėtina, kad dokumentų įteikimas paštu nebus sėkmingas.
Pagal Teismo proceso kodekso (4/1734) 2 straipsnį teismas, gavęs atitinkamos šalies sutikimą, gali pavesti šiai šaliai įteikti dokumentus, jeigu mano, kad tam yra pagrįstų priežasčių. Tokiais atvejais teismas nurodo atitinkamai šaliai dokumentų įteikimo ir įrodymų nusiuntimo teismui terminą. Pagal Teismo proceso kodekso (4/1734) 4 straipsnį tokiais atvejais dokumentus įteikia antstolis.
Pagal Teismo proceso kodekso (4/1734) 4 straipsnį, jeigu teismas pavedė atitinkamai šaliai įteikti dokumentus ir šiai šaliai atstovauja advokatas ar valstybės paskirtas advokatas, dokumentus asmeniškai taip pat gali įteikti šis advokatas ar valstybės paskirtas advokatas. Tokiais atvejais gavėjas pasirašo dokumentų gavimo įrodymą. Šis įteikimo būdas negali būti naudojamas baudžiamosiose bylose.
Institucijai ar asmeniui paprašius dokumentus, išskyrus dokumentus, susijusius su teismo procesu, įteikia antstolis.
6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumentų įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?
Pagal Teismo proceso kodekso (4/1734) 11 straipsnio 3 dalį, jei už dokumentų įteikimą atsako teismas ar prokuroras, dokumentas gali būti įteiktas siunčiant jį atitinkamai šaliai kaip elektroninį pranešimą gavėjo nurodytu būdu, jeigu galima daryti prielaidą, kad gavėjui bus pranešta apie dokumentą ir jis iki nustatyto termino grąžins gavimo įrodymą.
Pagal Teismo proceso kodekso (4/1734) 11 straipsnio 3b dalį, jeigu teismas atsako už dokumentų įteikimą ir byla yra susijusi su tam tikro dydžio skola, valdymo ar sutrikdytų sąlygų atkūrimu arba iškeldinimu, ir ieškovas pareiškia, kad, jo nuomone, ginčas byloje nekyla, dokumentus taip pat galima įteikti telefonu. Be to, būtina, kad įteikimas telefonu būtų tinkamas, atsižvelgiant į dokumento apimtį ir kokybę, kad gavėjui būtų pranešta apie nagrinėjamą dokumentą ir kad jis aiškiai suprastų jo įteikimo reikšmę. Įteikus dokumentą telefonu jis turi būti iš karto siunčiamas laišku ar elektroninėmis priemonėmis gavėjo nurodytais adresais, nebent dėl ypatingų priežasčių tai akivaizdžiai nebūtina. Be to, pateikiami įrodymai, kad dokumentas įteiktas telefonu.
6.1 Kokio tipo elektroninis įteikimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 1 dalį, gali būti naudojamas šioje valstybėje narėje, kai dokumentai turi būti įteikiami tiesiogiai asmeniui, turinčiam žinomą adresą dokumentams įteikti kitoje valstybėje narėje?
Žr. atsakymą į ankstesnį klausimą dėl dokumentų įteikimo elektroninėmis priemonėmis.
6.2 Ar ši valstybė narė pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 2 dalį nustatė papildomas sąlygas, kuriomis ji leis naudoti elektroninį įteikimą elektroniniu paštu, nurodytą to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkte? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 2 dalį
Ne.
7 Pakaitinis įteikimas
7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?
Pagal Teismo proceso kodekso (4/1734) 7 straipsnį, jeigu antstolis ieškojo asmens, ketindamas įteikti jam dokumentus, ir šio asmens gyvenamoji vieta Suomijoje yra žinoma, tačiau antstoliui nepavyko surasti šio asmens ar kurio nors kito asmens, turinčio teisę gauti įteikiamus dokumentus už šį asmenį, ir iš aplinkybių galima daryti prielaidą, kad atitinkamas asmuo vengia dokumentų įteikimo, antstolis gali įteikti dokumentus, pristatydamas juos bet kuriam 15 metų sulaukusiam to paties namų ūkio nariui, o jeigu dokumentų gavėjas turi įmonę – bet kuriam šios įmonės darbuotojui. Jeigu nepavyksta rasti nė vieno iš šių asmenų, dokumentus galima įteikti perduodant juos vietos policijai.
Jeigu laikomasi 1 dalyje nurodytos tvarkos, antstolis turi apie tai pranešti įteikiamų dokumentų gavėjui naudodamas gavėjo adresą. Dokumentai laikomi įteiktais, kai paliekamas 2 dalyje nurodytas pranešimas.
Baudžiamosiose bylose šaukimas kaltinamajam negali būti įteikiamas šioje dalyje nurodyta tvarka.
Pagal Teismo proceso kodekso (4/1734) 9 straipsnį, jeigu neįmanoma gauti informacijos apie gavėjo buvimo vietą, teismas atsako už dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Baudžiamosiose bylose šaukimo į teismą kaltinamajam negalima įteikti viešo paskelbimo būdu.
7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?
Žr. atsakymą į 7.1 klausimą.
7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?
Žr. atsakymą į 7.1 klausimą.
7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?
Jei gavėjas neatsiima įteikiamų dokumentų iš pašto skyriaus arba atsisako atsiimti su gavimo įrodymu siunčiamus įteikiamus dokumentus, prašymas grąžinamas siuntėjui. Tokiais atvejais dokumentai laikomi neįteiktais (žr., pvz., Aukščiausiojo Teismo (suom. Korkein oikeus) sprendimą 50:1997). Be to, jeigu įteiktinas dokumentas buvo išsiųstas tiesiai į namus, jis laikomas neįteiktu, jeigu gavėjas negrąžina teismui pasirašyto gavimo įrodymo.
Gavėjas gali atsisakyti priimti antstolio įteikiamus dokumentus tik jeigu yra įvykdytos teisės aktuose nustatytos sąlygos. Gavėjas gali atsisakyti priimti įteikiamus dokumentus, be kita ko, jeigu dokumentai nėra surašyti suomių, švedų ar kita gavėjui suprantama kalba (pavyzdžiui: Įstatymas dėl tarptautinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose (suom. Laki kansainvälisestä oikeusavusta rikosasioissa) arba Įstatymas dėl tarptautinės teisinės pagalbos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (suom. Laki kansainvälisestä oikeusavusta sekä tuomioiden tunnustamisesta ja täytäntöönpanosta siviili- ja kauppaoikeuden alalla)). Jei gavėjas nepagrįstai atsisako priimti įteikiamus dokumentus, dokumentai vis tiek laikomi įteiktais.
Jeigu yra teisės aktuose numatytos atsisakymo priimti įteikiamus dokumentus priežastys, antstolis grąžina dokumentus. Tokiais atvejais antstolis pateikia rašytinį įrodymą, kad gavėjas atsisakė priimti įteikiamus dokumentus, ir tokio atsisakymo priežasčių paaiškinimą.
8 Įteikimas paštu iš užsienio (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnis)
8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis nacionalinių pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?
Jeigu įteikti skirti dokumentai siunčiami į Suomiją paštu ir prašoma gavimo patvirtinimo, pašto skyrius sulaiko šiuos dokumentus ir siunčia gavėjui pranešimą, kad gavėjas turi atsiimti siuntą iš pašto skyriaus. Šiuos dokumentus iš pašto skyriaus gali atsiimti tik gavėjas ar jo įgaliotas asmuo. Dokumentus galima įteikti tik gavėjui asmeniškai, jeigu to reikalauja dokumentus įteikti prašantis asmuo.
8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?
Jeigu gavėjas neatsiima dokumentų iš pašto skyriaus, jie grąžinami siuntėjui.
Tokiais atvejais siuntėjas gali siųsti dokumentus ir prašyti apylinkės teismo (suom. käräjäoikeus) juos įteikti gavėjo buveinės ar gyvenamosios vietos adresu. Gavus prašymą, apylinkės teismo antstoliai mėgins įteikti dokumentus gavėjui asmeniškai.
8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?
Pašto skyrius siunčia gavėjui pranešimą, kad jis turi atsiimti siuntą iš pašto skyriaus. Pranešime taip pat nurodoma, iki kada gavėjas turi atsiimti dokumentus.
Pašto skyrius laiko dokumentus savaitę nuo jų gavimo ir dar dvi (2) kalendorines dienas.
9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?
Antstolis pateikia įrodymus, kad įteikė dokumentus. Dokumentų įteikimo įrodymai taip pat pateikiami paštu.
10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?
Jeigu dokumentai įteikti netinkamai ir atitinkama šalis neatvyksta į teismą arba nepateikia prašomo rašytinio atsiliepimo, dokumentus būtina įteikti pakartotinai. Tačiau jeigu klaida mažareikšmė, dokumentų nebūtina pakartotinai įteikti.
Jeigu atitinkamas asmuo teigia, kad dokumentai įteikti netinkamai, bylos nagrinėjimas atidedamas, nebent tai nebūtina, nes klaida mažareikšmė.
11 Jei adresatas atsisako priimti dokumentą remdamasis vartojama kalba (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 12 straipsnis), o teismas ar institucija, vykdantys teismo procesą, patikrinę nusprendžia, kad tas atsisakymas nebuvo pagrįstas, ar yra speciali teisių gynimo priemonė šiam sprendimui užginčyti?
Teisių gynimo priemonė yra apeliacinis skundas pagrindinėje byloje.
12 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)? Ar yra skirtumas tais atvejais, kai dokumentas turi būti įteiktas pagal nacionalinę teisę ir kai prašymas įteikti dokumentą pateikiamas iš kitos valstybės narės? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 15 straipsnį, susijusį su dokumento įteikimu iš kitos valstybės narės
Dokumentų įteikimas per antstolį ir to įrodymas kainuoja 85 EUR. Jei už dokumentų įteikimą atsakingas teismas, mokestis netaikomas.
Dokumentų įteikimas dėl teisinės pagalbos prašymo iš užsienio yra nemokamas.