Delspinigiai

1 Ar valstybėje narėje numatyti „teisės aktuose nustatyti delspinigiai“? Jei taip, kaip „teisės aktuose nustatyti delspinigiai“ apibrėžti šioje valstybėje narėje?

Teisės aktuose numatytos palūkanos

Taip, Portugalijos teisės aktuose nustatytos teisės aktuose numatytų palūkanų normos.

Palūkanas gali nustatyti šalys arba jos nustatomos pagal įstatymą. Jeigu palūkanos nustatomos šalims susitarus, jos vadinamos sutartinėmis palūkanomis. Jeigu palūkanos nustatomos pagal įstatymą, šiuo atveju jos vadinamos teisės aktuose numatytomis palūkanomis.

Sutartinės palūkanos ir teisės aktuose numatytos palūkanos gali būti numatytos Civiliniame kodekse ar komercinės.

Palūkanų tikslas

Apskritai palūkanos būna dviejų tipų: atlygintino pobūdžio palūkanos (pvz., už paskolą mokamos palūkanos) ir baudos palūkanos (pvz., palūkanos už įsipareigojimo nevykdymą).

Už įsipareigojimų nevykdymą teisės aktuose numatytos palūkanos

Jeigu skolininkas nevykdo finansinių įsipareigojimų, paprastai galioja taisyklė, kad kompensacija už įsipareigojimų nevykdymą atitinka teisės aktuose numatytas palūkanas, apskaičiuotas nuo tos dienos, nuo kurios skolininkas nevykdė įsipareigojimų. Finansinis įsipareigojimas – tai įsipareigojimas mokėti pinigus kitai šaliai.

Įsipareigojimų neįvykdymo trukmė

Skolininkas laikomas nevykdančiu įsipareigojimų, jeigu teisminėmis ar neteisminėmis priemonėmis jam pranešama apie prievolę vykdyti įsipareigojimą.

Tačiau trim atvejais skolininkas laikomas nevykdančiu įsipareigojimų jam apie tai privalomai nepranešant:

1. jeigu įsipareigojimas galioja nustatytos trukmės laikotarpį;
2. jeigu įsipareigojimas atsiranda dėl neteisėto veiksmo;
3. jeigu skolininkas stengiasi išsisukti, kad jam nebūtų įteiktas pranešimas; šiuo atveju laikoma, kad skolininkui pranešimas buvo įteiktas tą dieną, kai jis galėjo būti įteiktas įprasta tvarka.

Jeigu kreditas nėra likvidus, įsipareigojimų nevykdymas nepripažįstamas tol, kol kreditas tampa likvidus, jeigu nelikvidumas nėra atsiradęs dėl skolininko kaltės. Jeigu skolininkas atsakingas už neteisėtą veiksmą ar riziką, jis laikomas nevykdančiu įsipareigojimų nuo tos datos, kai jam įteikiamas oficialus pranešimas, jeigu jis jau nėra nevykdantis įsipareigojimų pagal šios pastraipos pirmąją dalį.

Palūkanų mokėjimu grindžiamo kredito panaikinimas ar nutraukimas

Nuo palūkanų mokėjimu grindžiamo kredito atsiradimo, jis nebūtinai yra priklausomas nuo pagrindinio kredito. Vieną iš šių kreditų galima pervesti ar atšaukti nepriklausomai nuo kito.

Dalinių mokėjimų paskirstymas

Paskirstant mokėjimą pagal nacionalinės teisės aktus taikomos šios taisyklės:

i) jeigu, be kapitalo, skolininkas dar turi apmokėti išlaidas ar palūkanas arba turi mokėti kreditoriui kompensaciją, kai nevykdo įsipareigojimų, mokėjimas, kuris nėra pakankamas, kad padengtų visą sumą, bus taikomas išlaidoms, kompensacijai, palūkanoms ir kapitalui (šia išvardyta tvarka);

ii) mokėjimą kapitalui galima paskirstyti tik paskiausiai, jeigu kreditorius nesutinka kitaip.

Sudėtinės palūkanos

Tam tikrais atvejais baudos palūkanos gali priaugti dėl įprastų palūkanų (sudėtinės palūkanos).

Kad dėl palūkanų būtų priskaičiuojamos papildomos palūkanos, turi susidaryti viena iš šių sąlygų:

1. skolininkui teismine tvarka turi būti pranešama apie būtinybę kapitalizuoti sukauptas palūkanas arba skolininkas turi mokėti palūkanas pagal kapitalizavimo nuobaudą.

Leidžiama kapitalizuoti tik ne trumpesnio kaip vienerių metų laikotarpio palūkanas. Šie sudėtinių palūkanų apribojimai nėra taikomi, jeigu jais pažeidžiamos specialios taisyklės ar sektoriaus tvarka (pvz., jei tai yra finansinių įstaigų pagal specialias taisykles suteiktos paskolos).

Nacionaline teismų praktika yra nustatyta, kad baudos palūkanos negali būti skaičiuojamos už baudos palūkanas. Atitinkamai teisės aktuose numatytos palūkanos, mokėtinos todėl, kad nebuvo vykdomi finansiniai įsipareigojimai, iš esmės negali būti pagrindas, kuriuo remiantis būtų priskaičiuojamos palūkanos. Tai nepažeidžia jokio šio aiškinimo varianto pagal teismų praktiką ir įstatymu numatytos galimybės taikyti privalomas finansines nuobaudas, jeigu sumokėti pinigų sumą nurodoma teismo nutartimi.

2 Jei taip, koks yra jų dydis arba norma ir koks jų teisinis pagrindas? Jei numatytos skirtingos delspinigių normos, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis jos taikomos?

Teisės aktuose numatytų palūkanų normos skiriasi atsižvelgiant į tai, ar jos siejamos su Civiliniame kodekse numatytomis palūkanomis ar su komercinėmis palūkanomis.

Civiliniame kodekse numatytos palūkanos

Civiliniame kodekse numatytos palūkanos nustatomos bendru Teisingumo ministro ir Finansų ministro įgyvendinimo potvarkiu (port. Portaria) pagal Portugalijos Civilinio kodekso (Código Civil) 559 straipsnio 1 dalį. Rašymo laiku Civiliniame kodekse numatytų palūkanų normos buvo nustatytos 2003 m. balandžio 8 d. Ministro įgyvendinimo potvarkiu Nr. 291/03, kuris vis dar galioja.

Teisės aktuose numatytos komercinės palūkanos

Teisės aktuose numatytas komercines palūkanas už kreditą paprastai moka komercinės bendrovės, pavienės įmonės ar juridiniai asmenys ir visų pirma už 2013 m. gegužės 10 d. Įstatyminiame dekrete Nr. 62/2013, žr. toliau, nurodytų tipų kreditą.

Teisės aktuose numatytos komercinės palūkanos nustatomos bendru Teisingumo ministro ir Finansų ministro įgyvendinimo potvarkiu pagal Portugalijos prekybos kodekso (port. Código Comercial), iš dalies pakeisto 2013 m. gegužės 10 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 62/2013, 102 straipsnio 3–5 dalis. Rašymo laiku komercinių palūkanų norma reglamentuojama 2013 m. rugpjūčio 26 d. Ministro įgyvendinimo potvarkiu Nr. 277/13, pagal kurį komercinių palūkanų normos nustatomos du kartus per metus.

2013 m. rugpjūčio 26 d. Ministro įgyvendinimo potvarkyje Nr. 277/2013 nurodytų visų komercinių palūkanų normų sumos nustatomos Iždo ir finansų generalinio direktorato (port. Direção Geral do Tesouro e Finanças) pranešime, kuris skelbiamas Portugalijos oficialiajame leidinyje (Diário da República), 2-oji serija, kiekvienais metais iki sausio 15 d. ir liepos 15 d.

2013 m. rugpjūčio 26 d. Ministro įgyvendinimo potvarkyje Nr. 277/2013 numatyti du komercinių palūkanų baudos dydžiai, kurie skiriasi atsižvelgiant į atitinkamus sandorius:

1. pirmoji yra palūkanų norma, taikoma uždelstam mokėjimui, susijusiam su komerciniais sandoriais, kuriuos tarpusavyje yra sudariusios bendrovės arba bendrovės su viešaisiais subjektais, kaip numatyta 2013 m. gegužės 10 d. Įstatyminiame dekrete Nr. 62/2013;
2. antroji yra papildoma baudos palūkanų norma, taikoma kitoms operacijoms ir susijusi su kreditu, kurį turi grąžinti Portugalijos prekybos kodekso 102 straipsnio 3 dalyje numatytos komercinės bendrovės, tarpusavyje susijusios įmonės ar juridiniai asmenys.

Teisės aktuose numatytos palūkanų normos, nepaisant, ar tai yra Civiliniame kodekse numatytos palūkanos ar komercinės palūkanos, bėgant laikui kinta. Todėl apskaičiuojant palūkanas turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas normas, taikomas kiekvienam įsipareigojimų nevykdymo laikotarpiui.

Dėl praktinių sumetimų čia paminėjome tik pastarųjų metų teisės aktuose numatytų palūkanų normas. Šios informacijos suvestinės turinys skiriamas tik susipažinti ir kiekvienu konkrečiu atveju negali atstoti rėmimosi galiojančiais nacionalinės teisės aktais.

Prie mokėtinų teisės aktuose numatytų palūkanų pridedamas 5 proc. privalomasis papildomas palūkanų apmokestinimas, jeigu pinigų sumos mokėjimas turi būti atliekamas pagal teismo sprendimą. Šiuo atveju 5 proc. metinės palūkanos bus mokamos savaime – tam nereikia jokio kito teismo sprendimo – pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. Ši privalomoji finansinė nuobauda pridedama prie baudos palūkanų, jeigu taikoma, arba prie mokėtinos kompensacijos pagal Portugalijos civilinio kodekso 829-A straipsnio 4 dalį.

 

Teisės aktuose numatytos palūkanos nuo 1980 m. rugpjūčio 5 d. iki dabar:

 

Teisės aktuose numatytos komercinės palūkanos nuo 1995 m. rugsėjo 28 d. iki dabar:

3 Ar prireikus yra papildomos informacijos apie tai, kaip apskaičiuoti teisės aktuose nustatytus delspinigius?

Papildoma informacija apie teisės aktuose numatytų palūkanų normos apskaičiavimą pateikta Finansų ministerijos Iždo ir finansų generalinio direktorato svetainėje.

4 Ar galima internete nemokamai susipažinti su minėtu teisiniu pagrindu?

Atsakyme į 3 klausimą nurodyta interneto prieiga prie svetainės yra nemokama.

Susiję teisės aktai

• Civilinis kodeksas
• Prekybos kodeksas
• 2013 m. gegužės 10 d. Įstatyminis dekretas Nr. 62/2013
• 2003 m. balandžio 8 d. Ministro įgyvendinimo potvarkis Nr. 291/2003

 

Pastaba.

Šioje informacijos suvestinėje pateikta bendrojo pobūdžio ir neišsami informacija. Kontaktiniam asmeniui, Europos teisminiam tinklui civilinėse ir komercinėse bylose, teismams ar kitiems asmenims ji nėra privaloma. Ja nesiekiama pakeisti susipažinimo su galiojančiais taikytinais teisės aktais.