Kas yra Eurojustas?
Eurojustas – tai Europos Sąjungos organas, įkurtas 2002 m. siekiant skatinti ir gerinti Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų teisminių institucijų vykdomų ikiteisminių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą sunkaus tarpvalstybinio pobūdžio ir organizuoto nusikalstamumo srityje.
Kokie Eurojusto tikslai?
Eurojusto tikslas – skatinti ir gerinti nacionalinių institucijų veiklos koordinavimą, kai ikiteisminiuose tyrimuose ir baudžiamajame persekiojime dalyvauja dvi ar kelios valstybės narės, atsižvelgiant į visus tam tikros valstybės narės kompetentingos institucijos pateiktus prašymus ir į informaciją, pateiktą įstaigų, kompetentingų pagal Sutarčių pagrindu priimtas nuostatas (tai Europos teisminis tinklas baudžiamosiose bylose, Europolas ir OLAF).
Kitas Eurojusto tikslas – gerinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas tarptautinės savitarpio teisinės pagalbos teikimui ir Europos arešto orderio įgyvendinimui.
Eurojustas taip pat teikia paramą kompetentingoms institucijoms, kad didėtų ikiteisminių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiksmingumas. Jis gali padėti vykdant ikiteisminius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, susijusius su valstybe nare ir valstybe, kuri nėra ES narė, arba su valstybe nare ir Komisija, dėl nusikalstamų veikų, darančių poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams.
Eurojustas padeda nacionalinėms ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms efektyviau kovoti su sunkiais tarpvalstybinio pobūdžio ir organizuotais nusikaltimais, pavyzdžiui, terorizmu, prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais, sukčiavimu ir pinigų plovimu, kad nusikaltėliai būtų greitai ir veiksmingai patraukti atsakomybėn.
Kaip veikia Eurojustas?
Savo funkcijas Eurojustas vykdo per nacionalinius narius arba veikdamas kaip kolegija. Eurojustas turi įgaliojimus kreiptis į kompetentingas nacionalines institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veiksmų, pripažinti, kad viena iš šių institucijų yra geresnėje padėtyje pradėti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veiksmų, koordinuoti kompetentingų institucijų veiklą, sudaryti jungtines tyrimų grupes ar prašyti pateikti jo užduotims vykdyti būtiną informaciją.
Eurojustas užtikrina, kad kompetentingos institucijos keistųsi informacija, ir padeda joms užtikrinti kuo geresnį veiklos koordinavimą bei bendradarbiavimą. Eurojustas taip pat bendradarbiauja su Europos teisminiu tinklu, Europolu ir OLAF. Eurojustas teikia logistinę paramą ir gali organizuoti bei padėti surengti įvairių valstybių teisminių institucijų ir policijos institucijų atstovų koordinavimo posėdžius, kad būtų paprasčiau spręsti teisinius klausimus ir praktines problemas.
Kokia yra Eurojusto sudėtis?
Eurojustą sudaro 28 nacionaliniai nariai – po vieną iš kiekvienos ES valstybės narės. Nacionaliniai nariai deleguojami pagal jų šalių teisės sistemose numatytas procedūras ir nuolat eina savo pareigas Hagoje. Nacionaliniai nariai yra aukšto rango patyrę prokurorai, teisėjai ar atitinkamos kompetencijos policijos pareigūnai. Kai kuriems nacionaliniams nariams padeda pavaduotojai, padėjėjai ar komandiruoti nacionaliniai ekspertai.
Eurojusto stiprinimas
2009 m. birželio 4 d. Taryba priėmė naują Sprendimą dėl Eurojusto stiprinimo. Naujojo Sprendimo dėl Eurojusto stiprinimo tikslai yra šie:
- nustatyti nacionalinių narių įgaliojimų būtiniausią bendrą pagrindą;
- sukurti veiksmų koordinavimo ekstremalios situacijos metu mechanizmą;
- gerinti informacijos perdavimą Eurojustui;
- gerinti Eurojusto ir valstybių narių ryšius;
- stiprinti Eurojusto ir ETT ryšius;
- stiprinti teisminį bendradarbiavimą su valstybėmis, kurios nėra ES narės, sudarant sąlygas Eurojustui komandiruoti į tas valstybes teismo ryšių palaikymo teisėjus ir intensyvinant bendradarbiavimą su kitais organais, pavyzdžiui, Europolu, OLAF ir FRONTEX.
Reglamento dėl Eurojusto pasiūlymas priimtas 2014 m. liepos 17 d. Jo tikslas – padidinti operatyvinį Eurojusto veiksmingumą. Dėl pasiūlymo kol kas deramasi.