1.7. Dėl parduodamo daikto kokybės garantijos ir atsakomybės taikymo už netinkamos kokybės daiktus
CK nustato dviejų rūšių daiktų kokybės garantijas, t. y. garantiją pagal įstatymą, kuri taikoma pardavėjo, ir sutartinę garantiją. Pastaroji yra laikoma papildoma garantija, kurią gali suteikti pardavėjas ar kitas platintojas, gamintojas šalia garantijos pagal įstatymą. Kadangi sutartinė garantija yra kaip papildoma, greta kurios visada yra taikoma pardavėjo suteikiama garantija pagal įstatymą, tai joje gali būti nustatytos konkrečios sąlygos, kuriomis ši gali būti taikoma. Pažymėtina, kad vartotojui taikoma pardavėjo suteikiama garantija pagal įstatymą negali varžyti vartotojų teisių, kurios, įsigijus netinkamos kokybės prekę, yra nustatomos teisės aktuose (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, CK 6.334 straipsnio 4 dalis). Kadangi sutartinė garantija yra vienašalis sandoris, teikiamas ne asmeniui, bet konkrečiam daiktui, tai daikto gamintojo sutartinė garantija seka paskui daiktą, nesvarbu, kad daiktas parduodamas daugiau kaip vieną kartą.
Civilinė byla Nr. 3K-3-406/2013
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03336-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.6; 45.2;
121.19.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovams UAB „Borgalita“, BUAB „Kardera“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, turtinės, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys – A. V., išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, solidariąją atsakomybę, teismo pareigą motyvuoti teismo sprendimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 2002 m. gegužės 27 d. sudarytą UAB „Kardera“ ir D. Š. „Borga“ stogo dangos Polyester P30 „Colorcat“ pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „Kardera“, jei šis pageidaus, pasiimti savo lėšomis iš ieškovės namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), demontuotą stogo dangą per 10 dienų nuo ieškovės pranešimo apie galimybę pasiimti stogo dangą; priteisti iš atsakovų UAB „Kardera” ir UAB „Borgalita“ solidariai ieškovei 62 650,78 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodyta, kad „Borga“ stogo danga Polyester P30 „Colorcat“, kuriai suteikta 10 metų garantija, buvo uždengtas ieškovės statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas. 2009 m. rugpjūčio 15 d. ieškovė pastebėjo, kad stogo pakraščio apatinė bangos dalis surūdijusi, ją dengęs poliesteris nusilupęs, analogiški defektai ant stogo kraigo dangtelių bei kitose vietose. 2009 m. rugpjūčio 19 d. stogą tik apatiniuose pakraščiuose apžiūrėjo UAB „Borgalita“ atstovas, kuris su nurodytais defektais sutiko ir patarė parašyti pretenziją. Ieškovė 2009 m. rugpjūčio 22 d. pretenzija (raštu) informavo garantiją suteikusią UAB „Borgalita“ apie atsiradusius defektus. UAB „Borgalita“ atsisakė pripažinti pretenzijas pagrįstomis, nes korozijos židiniai nesudarė daugiau kaip 5 proc. stogo dangos ploto. 2010 m. gegužės 10 d. ieškovė dėl netinkamos kokybės stogo dangos lakštų kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu konstatavo, kad stogo dangą pardavusi UAB „Kardera“ bei platinusi UAB ,Borgalita“ neįvykdė pareigos užtikrinti gaminių saugą ir teikti į rinką saugius, tinkamus naudoti pagal paskirtį statybos produktus, t. y. pardavė ieškovei netinkamą naudoti pagal paskirtį stogo dangą, kuri negalėjo būti montuojama statinyje, pasiūlė pardavėjui UAB „Kardera“ iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. pakeisti netinkamus stogo dangos lakštus arba atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Šios rekomendacijos atsakovo liko neįvykdytos. Netinkančios naudoti pagal paskirtį stogo dangos pardavimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, pažeidžiančiu vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo principus, todėl sutartis turi būti nutraukta (CK 6.363 straipsnio 8 punktas). Dėl netinkamos kokybės stogo dangos pardavimo, paaiškėjusios aplinkybės, kad tokia danga neatitinka saugos reikalavimų ir kad iš viso negalėjo būti montuojama, sudėtingo ir sunkaus aiškinimosi su stogo dangos platintoju, patyrė daug dvasinių išgyvenimų. Tokių patiria ir dabar, nes laukia sudėtingi stogo keitimo darbai, neišvengiami ilgalaikiai nepatogumai, diskomfortas, gal net ir papildomi nuostoliai. Remdamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad UAB „Kardera“ yra iškelta bankroto byla, į ieškovės, kaip vartotojos, statusą šioje byloje, vadovaujantis teisingumo principu, – priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovės D. Š. ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė BUAB „Kardera“ ir D. Š. sudarytą 2002 m. gegužės 27 d. „Borga“ stogo dangos Polyester P30 „Colorcat“ pirkimo–pardavimo sutartį, taikė restituciją: įpareigojo atsakovą UAB „Kardera“ pasiimti savo lėšomis iš D. Š. namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), demontuotą stogo dangą per dešimt dienų nuo ieškovės pranešimo apie galimybę pasiimti stogo dangą, bei grąžinti D. Š. pagal sutartį sumokėtą 27 700 Lt sumą; priteisė iš BUAB „Kardera“ 25 000 Lt turtinės žalos, 2000 Lt neturtinės žalos; likusią ieškinio dalį atmetė bei patvirtino D. Š. 56 140 Lt, o UAB „Borgalita“ 5000 Lt reikalavimus BUAB „Kardera“.
Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį – perduoti pirkėjui tinkamą daiktą (prekę), t. y. tokį, kurio kokybė, kiekis ir kiti kriterijai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus ir kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; pardavėjas atsako už neaptartus daiktų trūkumus, buvusius daikto perdavimo momentu arba po jo perdavimo dėl priežasčių, už kurias yra atsakingas pardavėjas (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 1 dalis). Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį parduodami daiktai turi būti saugūs (CK 6.363 straipsnio 1 dalis), t. y. atitikti specialiuosiuose įstatymuose ir kt. teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Sandorio sudarymo metu galiojusio aplinkos ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 376 patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 4 punkte nustatyta, kad visi statybos produktai privalo turėti atitikties deklaraciją, išduotą organizacinio tvarkomojo Statybos techninio reglamento 1.03.02:1999 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ reikalavimais pagal sąraše nurodytas schemas. Teismas nustatė, kad „Borga“ stogo danga Polyester P30 „Colorcat“ neturi atitikties deklaracijos, nėra duomenų, kad stogo dangos atitiktis būtų įvertinta pagal aplinkos ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 376 patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 10.5 eilutėje nurodytą 1+ atitikties įvertinimo schemą. 2002 m. balandžio 10 d. UAB „Borgalita“ atitikties deklaracija išduota profiliuotiems lakštams BORGA Elegant, dengtiems paprasto poliesterio SP25 danga, 2003 m. liepos 14 d. atitikties sertifikatas išduotas cinkuotiems profiliuotiems plieno lakštams su paprasto poliestierio SP25 danga, tačiau ne ieškovės įsigytai organinei dangai Polyester P30. Nors UAB „Borgalita“ nurodo, kad P30 ir SP25 yra tos pačios organinės poliesterio dangos žymos, SP reiškia poliesterį, 25 – nominalų poliesterio dangos storį, P30 – Borga marketinginį poliesterį, teismas sprendė, kad teigti, jog pirmiau nurodyti atitikties deklaracija ir sertifikatas galioja ir organinei dangai Polyester P30, nėra pagrindo. Iš Statybos produkcijos sertifikavimo centro pažymos nustatyta, kad sertifikatas Nr. SPSC-6210, UAB „Borgalita“ galiojo tik profiliuotiems plieno lakštams, cinkuotiems su paprasto poliesterio SP25 danga, o danga Polyester P30 „Colorcoat” nebuvo vertinama. Atsakovai teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamo sandorio metu stogo dangos lakštai turėjo atitikties deklaraciją ir kad buvo atliktas lakštų atitikties įvertinimas. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovei buvo perduotas nesaugus statybos produktas.
Teismo ekspertizės aktu nenustatyta stogo sumontavimo (dengimo darbų) neatitikčių montavimo metu galiojusiems statybos norminių aktų keliamiems reikalavimams arba kad stogo priežiūra būtų buvusi netinkamai vykdoma. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažino, kad stogo dangos pardavėjui UAB „Kardera“ kyla atsakomybė už netinkamos kokybės prekės pardavimą. Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad garantija taikoma korozijos, kuri apima daugiau kaip 5 proc. pastato dangos ploto, atveju (UAB „Borgalita” garantijos g punktas), nes teismo nustatyta, jog parduotas produktas neatitiko teisės aktuose nustatytų saugumo reikalavimų, kokybės rodiklių, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį, ko atsakovai nenuginčijo.
Teismas nurodė, kad pirkėjas, kuriam parduotas neatitinkantis įstatyme įtvirtintų reikalavimų, t.y. netinkamos kokybės, daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais (CK 6.363 straipsnis). Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti pardavėjo UAB „Kardera“ ir pirkėjos D. Š. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Nustatydamas restitucijos taikymo būdą teismas atsižvelgė į tai, kad pagal teismo ekspertizės išvadą pažeistų plieno lakštų pakeisti, nekeičiant viso stogo taip, kad nenukentėtų stogo išvaizda ir kokybė, negalima, nes nauja stogo danga pastebimai skirtųsi nuo natūraliai išblukusios plieno lakštų spalvos.
Teismas pasisakydamas dėl ieškovės prašymo priteisti jos naudai iš abiejų atsakovų solidariai 62 650,78 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos, nurodė, kad šioje byloje nustatyta, jog atsakovas UAB „Borgalita“ platina „Borga“ dangą polyester „Colorcoat“ stogo dangoms, suteikia garantiją Lietuvos Respoblikos teritorijoje. Garantijos l punkte nustatyta, kad ją suteikia išimtinai „Borga“ arba „Borgo“ dileris oficialiai atstovaujantis „Borga“ pristatymo metu, todėl atsakovas laikytinas gamintoju CK 6.292 straipsnio prasme. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.299 straipsnio nuostatas terminas „žala“ reiškia: 1) dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sužalojimo atsiradusią žalą, įskaitant neturtinę; 2) žalą turtui ar turto sunaikinimą, kuris yra skirtas ir paprastai buvo naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti, išskyrus patį netinkamos kokybės produktą, nustatant atlygintinos žalos 500 eurų žemutinę ribą (ši suma netaikoma, kai žala atsirado dėl netinkamos kokybės paslaugų), o nagrinėjamu atveju tokios žalos nėra ieškovei nepadaryta, atsakovui UAB „Borgalita“ atsakomybės pagal CK 6.292 straipsnį nekyla. Esant tokioms aplinkybėms teismas ieškinio dalį, kuria prašoma priteisti žalą ir iš UAB „Borgalita“, atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatydamas priteistiną žalos dydį įvertino, kad 2002 metais ieškovė už stogo dengimo darbus sumokėjo 14 000 Lt, už papildomas medžiagas – 3247 Lt, į tai, kad priteisiamos būsimos, o ne turėtos ieškovės išlaidos, į tai, kad ieškovė net devynerius metus gyveno name, kuris buvo uždengtas netinkamos kokybės stogo danga, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) ir pagrįsta turtine žala pripažino 25 000 Lt sumą, kuri buvo priteista iš UAB „Kardera“.
Vertindamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas įvertino, kad ieškovė gyvena name, kurio stogo danga yra netinkama, ji patiria papildomų išgyvenimų dėl galimų padarinių, sukeltų korozijos, kasdien mato neestetišką namo vaizdą, nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio, kada kreipėsi su pretenzija į UAB „Borgalita“, iki šiol stogo danga yra nepakeista, ieškovei nustatytas neįgalumas, o papildomi išgyvenimai gali sustiprinti esamas sveikatos problemas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, iš atsakovo UAB „Kardera“ ieškovės naudai teismas priteisė 2000 Lt neturtinės žalos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį iš dalies pakeitė: priteistą D. Š. iš BUAB „Kardera“ 25 000 Lt turtinės žalos atlyginimą padidino iki 34 950 Lt; patvirtintą D. Š. 56 140 Lt reikalavimą BUAB „Kardera“ padidino iki 66 090 Lt; patvirtintą UAB „Borgalita“ 5000 reikalavimą BUAB „Kardera“ padidino iki 7700 Lt; likusią nutarties dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta stogo dangos Polyester P30 „Colorcat“, kuria buvo uždengtas ieškovės gyvenamasis namas, atitikties deklaracija, kas įrodo, kad nebuvo užtikrinta, jog į rinką būtų teikiami tik saugūs ir tinkami naudoti pagal paskirtį statybos produktai.Vartotojas turi teisę spręsti, kurį iš įstatyme įtvirtintų teisių gynimo būdų rinktis. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl žalos priteisimo iš UAB „Kardera“, taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Borgalita“ nėra stogo dangos gamintojas ir jam atsakomybės pagal CK 6.292 straipsnį nekyla. Stogo dangą ieškovei pardavė UAB „Kardera“, kuri ir privalo atlyginti žalą, o įmonės bankrotas negali būti pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė stogo dangos keitimo išlaidų skaičiavimą. Nors atsakovai ir nesutinka su juo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitokio dydžio stogo dangos pakeitimo išlaidas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad naudojimosi stogo danga laikas neturi jokios įtakos šios dangos keitimo išlaidų dydžiui. Dėl to nebuvo pagrindo mažinti ieškovei priteistinas stogo dangos keitimo išlaidas. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria sumažintas minėtų išlaidų dydis, keistina ir priteista suma teisėjų kolegijos buvo padidintina iki 34 950 Lt. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, todėl šią sprendimo dalį paliko nepakeistą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė D. Š. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
Dėl CK 6.363 straipsnio 5 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies aiškinimo. Spręsdamas dėl solidariosios atsakomybės UAB „Borgalita“ taikymo, teismas nurodė tik vienintelį argumentą, kad ši įmonė nėra stogo dangos gamintoja ir jai atsakomybės pagal CK 6.292 straipsnį nekyla, o įmonės bankrotas negali būti pagrindas solidariaijai atsakomybei taikyti. Tačiau toks sprendimas lėmė, kad vartotojo teisės buvo apgintos tik formaliai, o ne realiai, todėl neužtikrinta, jog kasatorės, kaip vartotojos, teisės būtų apgintos tinkamai, nes priteisė žalos atlyginimą vien iš šiuo metu jau bankrutavusio ir turto neturinčio formalaus pardavėjo BUAB „Kardera“. Pirkėjo teisė pareikšti reikalavimus būtent netinkamos kokybės daiktą pardavusiam pardavėjui yra nulemta įstatymo leidėjo siekiu supaprastinti ir palengvinti vartotojui galimybę ginti savo pažeistas teises. Šiuo atveju ribojimas vartotojui pareikšti reikalavimą ir kitam jo teises pažeidusiam asmeniui UAB „Borgalita“ neatitiktų tų tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė, nustatydamas specialią, supaprastintą vartotojo teisių gynimo tvarką, prieštarautų CK 1.5 straipsnio principams. CK 6.279 straipsnyje nustatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasatorė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad žala jai, kaip vartotojai, atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų. Abiejų įmonių 2002 m. gegužės 27 d. išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas dangos lakštų, kitų gaminių kiekis yra lygiai toks pat, kas dar kartą patvirtina, jog UAB „Kardera“ veikė tik kaip formalus tarpininkas, kasatorei įsigyjant stogo dangą iš UAB „Borgalita“. Įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tik tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnio 1 dalis). Kasatorei stogo dangos kokybės garantiją suteikė būtent UAB „Borgalita“, tokiu veiksmu ji pripažino save pardavėju. Tai, kad garantijos terminą nustato pardavėjas, pripažįstama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Intrac Lietuva“ v. UAB „Zatyšių karjeras“, bylos Nr. 3K-3-224/2011; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010). Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriaus patikrinimo akte buvo nustatyta, kad abu atsakovai neįvykdė pareigos užtikrinti gaminių saugą ir tiekti į rinką saugius ir tinkamus naudoti pagal paskirtį statybos produktus, t. y. nepateikė atitikties deklaracijos, neatliko atitikties įvertinimo veiksmų vartotojos pirkti stogo dangai polyester P30 „Colorcoat“, pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį. Taip vartotojų teises ginančios institucijos pripažino, kad dėl netinkamos stogo dangos pardavimo yra abiejų atsakovų neteisėti, įstatymus pažeidžiantys veiksmai.
Dėl įrodymų vertinimo ir teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nes, spręsdamas dėl atsakovų solidariosios atsakomybės, nevertino kasatorės procesiniuose dokumentuose bei žodiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų; didžiosios dalies esminių kasatorės skundo argumentų neperkėlė į nutarties aprašomąją dalį, todėl dėl jų ir motyvuojamojoje dalyje nebuvo pasisakyta. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus dėl solidariosios atsakomybės taikymo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismai nevertino neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijų visumos, argumentuotai nepagrindė kiekvieno iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų taikymo nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, todėl neteisingai išsprendė klausimą dėl piniginės kompensacijos dydžio šioje byloje ir nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. ir kt. v UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010). Pirmosios instancijos teismas vertino tik du kriterijus, t. y. kasatorės patirtus dvasinius išgyvenimus ir tai, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla, ir nevertino jai padarytos didžiulės turtinės žalos dydžio, jos turtinės padėties, ilgo proceso, patiriamos nuolatinės nervinės įtampos, nes besiplečianti korozija kelia grėsmę visam namui, gydytojų diagnozuotos depresijos, neatsižvelgė į žalą padariusių asmenų kaltę. Byloje nenustatyta jokių jos veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti vertinami kaip pagrindas sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Trečiasis asmuo A. V. pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės kasacinio skundo prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Borgalita“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl CK 6.363 straipsnio 5 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies aiškinimo. Teismai tinkamai nustatė prekės pardavėją, nes sandoris buvo sudarytas UAB „Kardera“ ir kasatorės. Visapusiškai išnagrinėjus aplinkybes pagrįstai nustatyta, kad UAB „Borgalita“ nėra pardavėja ar gamintoja CK 6.292 straipsnio 2 dalies prasme ir jai nekyla teisinės atsakomybės. Kadangi UAB „Borgalita“ nebuvo sutarties šalis, tai ji nežino nei sutarties sudarymo sąlygų, nei aplinkybių ir negalėjo kištis į kito verslo subjekto veiklą. Byloje nenustatyta, kad UAB „Borgalita“ būtų padariusi žalos kasatorei. CK 6.350–6.353 straipsniuose nustatytos pareigos priskiriamos pardavėjui, asmeniui, kuris verčiasi prekyba ir sudaro su vartotoju sutartį. BUAB „Kardera“ pirkdama prekes ir parduodama jas vartotojui įgijo pardavėjo pareigas ir turėjo veikti protingai ir atsakingai. Kasatorė netinkamai aiškina CK 6.335 straipsnį teigdama, kad jei UAB „Borgalita“ suteikė garantiją, tai ji pripažino save pardavėja. Pardavėjo sąvoka negali būti aiškinama plečiamai, įtraukiant sandoryje nedalyvavusius asmenis. UAB „Borgalita“ suteikė garantiją ne kasatorės, o atsakovo UAB „Kardera“ įsigytai stogo dangai. Ta aplinkybė, kad UAB „Kardera“ yra bankrutuojanti bendrovė, negali lemti atsakomybės solidarumo. Be to, tai, kad įmonė yra bankrutuojanti, savaime nereiškia, jog vartotojo teisės yra neginamos, nes teismai patvirtino kasatorės finansinį reikalavimą BUAB „Kardera“, ir tai yra realus, o ne formalus teisių gynimas. Teismų praktikoje nenurodyta, kad vartotojo teisė yra absoliuti ir visi vartotojo reikalavimai turi būti tenkinami.
Dėl įrodymų vertinimo.
Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno išsakyto argumento tam, kad sprendimas būtų motyvuotas. Nagrinėjamoje byloje buvo įvertinta įrodymų visuma, aprašomojoje nutarties dalyje nurodyta kasatorės reikalavimų santrauka, kaip ir reikalaujama CPK.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasatorės patirtos neturtinės žalos reikalavimas pagrįstas ne įrodymais, o paremtas vien prielaidomis. Ji neįrodė šios žalos kilimo priežasčių, dvasinių išgyvenimų priežasčių ir padarinių fakto jokiais objektyviais ir būtinais įrodymais. Atmesdamas kasatorės argumentus apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo susiformavusią teismų praktiką bei nurodė nesutikimo su kasatorės argumentais motyvus. Dėl to teismo priteistas 2000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką, yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Tai reiškia, kad nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ši funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iš naujo faktai nenustatinėjami (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus fakto klausimų aspektu analizuoja tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
Dėl parduodamo daikto kokybės garantijos ir atsakomybės taikymo už netinkamos kokybės daiktus
Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nustatytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę garantija pagal įstatymą. Taigi garantija dėl daikto kokybės jų perdavimo momentu yra nepriklausomai nuo to, nustatyta ji sutartyje ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis, 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir kasaciniame skunde neginčijama, kad stogo dangos pardavėjui UAB „Kardera“ kyla atsakomybė už netinkamos kokybės prekės pardavimą remiantis garantija pagal įstatymą. Tačiau kasaciniame skunde yra įrodinėjama, kad dėl parduoto daikto kokybės trūkumų UAB „Borgalita“, nors ir nebūdama pardavėja, taip pat turi atlyginti ieškovei padarytą žalą solidariai su pardavėju.
Pažymėtina, kad CK nustato dviejų rūšių daiktų kokybės garantijas, t. y. pirmiau nurodytą garantiją pagal įstatymą, kuri taikoma pardavėjo, ir sutartinę garantiją. Pastaroji yra laikoma kaip papildoma garantija, kurią gali suteikti pardavėjas ar kitas platintojas, gamintojas šalia garantijos pagal įstatymą. Atsakovo UAB „Borgalita“ suteikta stogo dangos garantija yra sutartinė garantija, kuri suteikta dešimčiai metų ir, kas šioje byloje aktualu, apima koroziją, atsiradusią išimtinai išorinėje dangos pusėje, jei korozija apima daugiau kaip 5 proc. atskiro pastato dangos ploto. Kadangi ši sutartinė garantija yra kaip papildoma, greta kurios visada yra taikoma pardavėjo suteikiama garantija pagal įstatymą, tai joje gali būti nustatytos konkrečios sąlygos, kuriomis ši garantija gali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju UAB „Borgalita“ suteikė garantiją tuo atveju, jei korozija viršija 5 proc., tik tada pirkėjas gali tiesiogiai į jį kreiptis su pretenzija. Jeigu korozija neviršija 5 proc., tai vartotojui yra taikoma pardavėjo suteikiama garantija pagal įstatymą, kuri negali varžyti vartotojų teisių, kurios, įsigijus netinkamos kokybės prekę, yra nustatomos teisės aktuose (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, CK 6.334 straipsnio 4 dalis).
Kadangi sutartinė garantija yra vienašalis sandoris, teikiamas ne asmeniui, bet konkrečiam daiktui, todėl daikto gamintojo sutartinė garantija seka paskui daiktą, nesvarbu, kad daiktas parduodamas daugiau kaip vieną kartą. Dėl to nepagrįstas atsakovo UAB „Borgalita“ argumentas, kad suteikė garantiją ne kasatorės, bet atsakovo UAB „Kardera“ įsigytai stogo dangai. Šioje byloje 2012 m. sausio 2 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 12-01/02 nustatyta, kad koroduota (surūdijusi) stogo dalis sudaro apie 0,04 proc. viso stogo dangos ploto, todėl, remiantis garantijos g punkto sąlyga, kasatorė neturi teisės kreiptis tiesiogiai į UAB „Borgalita“ pagal jo suteiktą sutartinę garantiją.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartinės garantijos suteikimas pats savaime nereiškia, kad UAB „Borgalita“ pripažino save pardavėja, nes, kaip nurodyta pirmiau, sutartinę garantiją gali suteikti ne tik pardavėjas, bet ir kitas platintojas, gamintojas. Kasatorė sudarė stogo dangos pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Kardera“, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino, kad šiuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose būtent UAB „Kardera“ yra pardavėja, turinti įstatymo nustatytas teises ir pareigas, taip pat pareigą suteikti garantiją pagal įstatymą.
Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad UAB „Borgalita“ nėra pagrindo taikyti atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų (CK 6.292–6.300 straipsniai). Pažymėtina, kad šios deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas – žalos padarymo faktas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu kasatorė neįrodinėjo šios deliktinės atsakomybės kilimo būtinųjų sąlygų, taip pat dėl netinkamos kokybės produkto atsiradusią kokią nors žalą, atitinkančią CK 6.299 straipsnio nuostatus. Taigi nenustačius atsakovo UAB „Borgalita“ civilinės atsakomybės taikymo pagrindų nepagrįstais laikytini kasatorės reikalavimai atsakovams taikyti solidariąją atsakomybę.
Kasacinio skundo argumentas, kad atsakovams turėtų būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė, nes Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos patikrinimo akte tokia atsakomybė yra nustatyta ir jos išvadą patvirtino Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija) patikrinimo aktas ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio: Inspekcija ir Tarnyba tik pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą įvykdyti vartotojo reikalavimą. Dėl to teismai spręsdami šalių ginčą iš esmės Inspekcijos patikrinimą aktą ir Tarnybos nutarimą pagrįstai vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Pirkėjas, kuriam parduotas neatitinkantis įstatyme įtvirtintų reikalavimų, t. y. netinkamos kokybės, daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių atveju vartotojo, kaip specialaus civilinių teisinių santykių subjekto – silpnesniosios šalies, teisių apsaugos garantijos inter alia užtikrinamos CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse įtvirtinant platesnius, nei kitų pirkimo–pardavimo teisinių santykių atvejais, pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynybos būdus. Šiuo teisiniu reglamentavimu pirkėjui suteikiama teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Ginčą nagrinėję teismai įvertino kasatorės (vartotojo) teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgė į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekė, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Teismas sprendė, kad byloje nustatyti faktai sudarė pagrindą taikyti vartotojo (kasatoriaus), tinkamai ir sąžiningai vykdžiusio savo prievoles pagal sutartį, pasirinktą gynybos būdą – vienašališkai nutraukti sutartį reikalauti grąžinti sumokėtą sumą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Taigi kasatorei buvo taikomi specialūs vartotojų teises ginantys teisių gynybos būdai. Vien ta aplinkybė, kad pardavėjas yra bankrutuojanti įmonė, negali būti laikoma pagrindu daryti išvadą, jog kasatorės kaip vartojos teisės nėra ginamos. Jos buvo ginamos šioje byloje ir toliau bus ginamos bankroto procese. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kadangi kasatorės finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, tai ji yra viena iš įmonės kreditorių, kurių interesus ir yra siekiama apsaugoti bankroto procesu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neįvertino neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijų visumos ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas.
Konkretaus kasatorei padarytos žalos atlyginimo dydžio nustatymas yra fakto klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas šio klausimo neanalizuoja, o tik vertina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas.
Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.).Taigi ieškovų prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje.
Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012).
Kasatorė ieškiniu prašė priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, įvertinus vertybių, dėl kurių pažeidimo atsirado neturtinė žala, pobūdį, trukmę, padarinius, patirtus išgyvenimus, taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais kasatorės patirtos neturtinės žalos dydis yra 2000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė kasatorei 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorės argumentais, kad teismai, vertindami kasatorei padarytą neturtinę žalą, neatsižvelgė ir neįvertino kasatorės patiriamos nuolatinės įtampos, padarytos turtinės žalos dydį ir kitų svarbių aplinkybių. Atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai įvertino visas žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes, todėl žalos dydis teismų nustatytas tinkamai. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata dėl neturtinės žalos dydžio kriterijų taikymo.
Kasatorė nurodo, kad teismai turėjo atsižvelgti į neturtinės žalos dydį, priteistą kitose civilinėse bylose, ir taikyti juose nustatytus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. ir kt. v UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010).
Pažymėtina, kad teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Taigi, konkrečiu atveju, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, būtina išsiaiškinti ne tik tai, kad kasatoriaus keliamu teisės klausimu yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, bet ir tai, ar teismas sprendime ar nutartyje, kuri skundžiama kasacine tvarka, iš tikrųjų nuo šios praktikos be teisinio pagrindo nukrypo.
Konstatuotina, kad kasatorės nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl teismas neprivalėjo vadovautis pirmiau nurodytose bylose nustatytais precedentais. Civilinėse bylose Nr. 3K-3-386/2008 ir Nr. 3K-3-201/2010 žalos nukentėjusiems asmenims kilo dėl netinkamai suteiktų turizmo paslaugų, taigi kasatorės nurodomose bylose buvo kitas pažeistos vertybės pobūdis ir žalos padariniai, nustatytos visiškai kitos žalos padarymo aplinkybės nei šioje nagrinėjamoje byloje, todėl bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismai būtų nukrypę nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl šie kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų.
Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo
Kasatorė teigia, kad buvo pažeista CPK 331 straipsnio 4 dalis, nes teismas nepasisakė dėl kiekvieno atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyto argumento.
CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008;teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėtų klausimų aspektus, todėl atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės teismų praktikos formavimui ir įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo teismo nutarčiai panaikinti (CPK 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija kasacinio skundo netenkino, todėl kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Atsakovo UAB „Borgalita“ kasaciniame teisme turėtos 1500 Lt išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos iš kasatorės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas patyrė 71,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. Š. (duomenys neskelbtini)1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Borgalita“ (j. a. k. 125516812) naudai ir 71,28 Lt (septyniasdešimt vieną litą 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Česlovas Jokūbauskas
Egidijus Laužikas