Full text

Civilinė byla Nr. 3K-3-322-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07190-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.20.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. (D. B.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Baltijos kelionių agentūrai dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – viešbutis „Andel“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tarpininkavimo paslaugų teikimą, aiškinimo bei taikymo.

2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 6636 Lt (1921,92 Eur) turtinės žalos, 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl dviejų kambarių rezervavimo viešbutyje „Andel“, Prahoje, apgyvendinimui nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 4 d. Ieškovas sumokėjo visą apgyvendinimo viešbutyje kainą (3230 Lt (935,47 Eur), gavo mokėjimo ir viešbučio rezervavimo patvirtinimus, tačiau 2014 m. gegužės 1 d. nuvykęs į Prahą nakvynės „Andel“ viešbutyje negavo. Jam buvo pasiūlytas viešbutis „Purpur“, jame ieškovas praleido vieną naktį, nes, jo teigimu, viešbutis buvo žemesnės klasės.

4. Ieškovas prašo atlyginti 3230 Lt (935,47 Eur) žalos už nepavykusį viešbučio užsakymą, 3406 Lt (986,45 Eur) kelionės automobiliu į Prahą ir atgal (1,31 Lt (0,38 Eur) už vieną km) bei mobiliojo ryšio išlaidas. Ieškovas teigia, kad nuvykęs į Prahą ir ten sužinojęs, jog negaus nakvynės rezervuotame viešbutyje, jis išgyveno didelį stresą, patyrė dvasinių išgyvenimų, todėl jam priteistinas 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad byloje pateiktas viešbučio „Andel“ rezervavimo patvirtinimas, kuriame nurodyta, jog rezervavimą atliko „Rooms XML“, paslaugą apmoka „ROOMXML“, įrodo, kad ieškovo sumokėti pinigai buvo pervesti viešbučio rezervavimą atlikusiam subjektui, todėl atmetė kaip nepagrįstus teiginius, jog ieškovas žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, jai nepervedus pinigų viešbučiui.

7. Teismas siūlė ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, t. y. reikalavimus dėl žalos atlyginimo reikšti viešbučiui „Andel“, kuris gavo ieškovo apmokėjimą, bet, ieškovui pavėluotai atvykus į Prahą, nesuteikė rezervuoto kambario. Ieškovas tai padaryti atsisakė, todėl teismas, neturėdamas teisės įtraukti kito atsakovo savo iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnis), viešbutį įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

8. Teismas nustatė, kad UAB „Baltic travel service“ filialas Klaipėdoje, kuriam reikštas reikalavimas, neegzistuoja (yra tik Klaipėdos klientų aptarnavimo skyrius), pasiūlė ieškovui patikslinti atsakovą, tačiau jis šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, todėl negali būti savarankiškas teisės subjektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.53 straipsnis), prieš jį negali būti pradėtas civilinis procesas (CPK 38 straipsnis). Dėl to teismas konstatavo, kad ieškinys buvo pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles, reikalavimai neegzistuojančiam subjektui nenagrinėtini.

9. Kadangi klientą apgyvendinti privalėjo viešbutis, ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kad UAB Baltijos kelionių agentūra padarė pažeidimų užsakydama nakvynę viešbutyje ir apmokėdama užsakymą, tai teismas sprendė, jog ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei (CK 6.257 straipsnis), taip pat pažymėjo, kad nėra reglamentuotas neturtinės žalos atlyginimas dėl paslaugų sutarties nevykdymo (CK 6.250 straipsnis).

10.Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi patikslino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą – nurodė, kad atsakovė yra UAB Baltijos kelionių agentūra; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11.Kolegija nustatė, kad ieškinyje atsakove nurodyta UAB Baltijos kelionių agentūra, ji pateikė atsiliepimus į ieškinį ir apeliacinį skundą, todėl patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodė, kad byloje atsakovė yra UAB Baltijos kelionių agentūra, o ne UAB „Baltic travel service“ Klaipėdos filialas.

12.Kadangi ieškovas yra vartotojas (šiuo pagrindu jis atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo), tai jis turi teisę ieškinį pareikšti ir pagal savo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Dėl to nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškinys Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles.

13.Ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis nėra turizmo paslaugų teikimo sutartis, nes atsakovė pardavė ieškovui vieną turizmo paslaugą (CK 6.747 straipsnio 2 dalis). Sutartis dėl tarpininkavimo užsakant apgyvendinimo viešbutyje paslaugą laikytina paslaugų sutartimi (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

14.Atsakovė tinkamai atliko apgyvendinimo viešbutyje paslaugos rezervavimą, už šią paslaugą tinkamai ir laiku sumokėjo; byloje nėra priešingą išvadą patvirtinančių duomenų. Atsakovė ieškovui pardavė apgyvendinimo paslaugą, kurią turėjo suteikti viešbutis „Andel“ (o ne atsakovė). Ieškovas nepagrįstai sutapatino apgyvendinimo ir rezervavimo paslaugas, nepagrįsti jo argumentai, kad atsakovė prisiėmė atsakomybę už ieškovo apgyvendinimo paslaugos suteikimą. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimai dėl galbūt padarytos žalos turėjo būti pareikšti viešbučiui „Andel“, kuris, gavęs ieškovo mokėjimą, jam nesuteikė rezervuotų kambarių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.Kasaciniu skunduieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius – pagal jo išaiškinimus, kasatorius, siekdamas įsigyti apgyvendinimo Prahoje paslaugas, turėjo sudaryti dvi sutartis – tarpininkavimo užsakant apgyvendinimo paslaugas ir apgyvendinimo viešbutyje paslaugų. Atsakovė, nesudarydama rašytinės paslaugų teikimo sutarties, neinformavo kasatoriaus, kad ji neprisiima jokios atsakomybės klientui, nors kaip standartines sutarties sąlygas naudojanti šalis privalėjo tai padaryti. Šios pareigos nevykdymo pasekmė – sąlyga yra neprivaloma prisijungusiai šaliai (CK 6.185 straipsnio 2 dalis).

2. Kadangi šalys nesudarė rašytinės paslaugų teikimo sutarties, tai skundžiamoje nutartyje pateiktas tikrosios šalių valios dėl jų teisių ir pareigų aiškinimas yra tik teismo spėjimas, neteisėtas bandymas įteisinti teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą. Remdamasis viešai internete pateikta oferta, kasatorius negalėjo suprasti, kad atsakovė sudaro ne apgyvendinimo viešbutyje, o tik tarpininkavimo sutartį, kuria tarpininkas neprisiima jokios atsakomybės; tokios informacijos jam nesuteikė ir atsakovės darbuotojai. Aplinkybė, kad atsakovė teikė tik tarpininkavimo paslaugas, buvo nurodyta tik atsakovės teismui pateiktuose atsikirtimuose į ieškinio reikalavimus. Pagal CK 6.186 straipsnio 1 dalį netikėtos (siurprizinės) sutarčių sąlygos negalioja.

3. Paslaugų teikėjui kyla pareiga atskleisti informaciją klientui (1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – ir Direktyva 90/314/EEB), CK 6.719 straipsnio 1 dalis, 6.748 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010).

4. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), kuriai įvykdyti paslaugų teikėjas pasitelkė trečiąjį asmenį (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Atsakovė, surasdama ir parinkdama kasatoriui konkretų viešbutį, veikė kaip kelionės organizatorė (Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Jeigu atsakovė būtų pripažinta tarpininke dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo, remiantis CK 6.747straipsnio 4 dalimi, ji būtų laikoma kelionės organizatore.

5. Kasatorius įvykdė savo (paslaugų sutarties šalies) pareigas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis) – sumokėjo apgyvendinimo paslaugų kainą; jeigu būtų mokėjęs tik avansą ar dalinę kainą – būtų įvykdęs tik rezervavimo sutarties įsipareigojimus. Dėl nustatytų aplinkybių atsakovė privalo atsakyti kasatoriui už sutarties nevykdymą; jos atsakomybės nepašalina faktas, kad sutarčiai įvykdyti ji pasitelkė trečiąjį asmenį – viešbutį „Andel“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004).

16.Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Kasatorius netinkamai aiškina atsakovės – tarpininkavimo paslaugas teikiančios sutarties šalies – atsakomybę. Ji nevengia atsakyti už savo pareigų, susijusių su viešbučio rezervavimu, neatlikimą ar netinkamą atlikimą, tačiau neatsako už tas paslaugas, kurių neprivalėjo suteikti (kurias teikė viešbutis). Viešoji oferta („viešbučių rezervavimas“) negali būti aiškinama kaip atsakovės viešas siūlymas savo rizika apgyvendinti klientą jo pasirinktame viešbutyje; ji aiškiai nurodo siūlymą tarpininkauti užsakant (rezervuoti) viešbučio kambarius. Dėl to nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl tariamai siurprizinių sutarties sąlygų.

2. Kasaciniame skunde nurodyti teisės aktai (šios nutarties 15.3 punktas) byloje netaikytini, nes jie reglamentuoja ne tarpininkavimo, bet turizmo paslaugų teikimą, kelionių organizatoriaus pareigas. Teismai nustatė, kad atsakovė suteikė kasatoriui vieną (viešbučio kambarių rezervavimo) paslaugą, o tai pagal pirmiau nurodytus teisės aktus nekvalifikuotina kaip kelionių organizavimas, todėl nepripažintina, jog buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis. Kasatorė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kurie pateikti bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos (spręsti ginčai dėl kelionių organizatoriaus atsakomybės teikiant turizmo paslaugas), todėl jais negali būti vadovaujamasi.

3. Atsakovė negali būti laikoma kelionių organizatore Turizmo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies pagrindu; tokia ji būtų pripažinta, jei įsipareigotų už atlyginimą kitai šaliai užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o ne tarpininkauti rezervuojant viešbučius. Kadangi jokia kelionė nebuvo organizuojama, tai atsakovė nelaikytina kelionių organizatore ir CK 6.747 straipsnio 4 dalies pagrindu.

4. Apgyvendinimo paslaugą kasatoriui turėjo suteikti viešbutis „Andel“, tai nurodyta viešbučio rezervavimo patvirtinime, nustatančiame viešbučio ir kasatoriaus teises bei pareigas. Dėl to visos pretenzijos dėl apgyvendinimo paslaugų turi būti teikiamos viešbučiui „Andel“, o ne atsakovei, kuri nėra atsakinga už jo veiksmus. Kasatoriui teismo siūlymu atsisakius pakeisti atsakovą, teismai pagrįstai atmetė ieškinį, nustatę, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus – atliko rezervavimą, jį laiku ir tinkamai apmokėjo. Kasatorius netinkamai vykdė savo pareigas – į viešbutį atvyko tik 2014 m. gegužės 1 d., apie vėlesnį atvykimą neinformavęs trečiojo asmens; nuostolių patyrė veikdamas savo rizika.

5. Teismai tinkamai vertino šalis siejusius teisinius santykius, nustatė, kad kasatorius nepagrįstai sutapatino apgyvendinimo ir rezervavimo paslaugas, tinkamai aiškino teisės normas, todėl atmestini kasatoriaus argumentai dėl CK 6.193 straipsnio pažeidimo.

17.Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo, tarpininko, parduodančio viešbučių teikiamas apgyvendinimo paslaugas, pareigų ir atsakomybės


18.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė parduoda apgyvendinimo įstaigų (viešbučių) teikiamas apgyvendinimo paslaugas to pageidaujantiems asmenims, t. y. veikia kaip viešbučių ir jų klientų tarpininkė. Ieškovas, tarpininkaujant atsakovei, įsigijo apgyvendinimo paslaugą viešbutyje „Andel“ Prahoje. Ieškovui sumokėjus už trijų asmenų apgyvendinimą keturioms naktims (nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 4 d.), atsakovė minėtame viešbutyje rezervavo du kambarius ir perdavė ieškovui viešbučio rezervavimo patvirtinimą. Ieškovui pavėluotai atvykus į viešbutį ir apie tai neinformavus viešbučio administracijos, kambarių rezervavimas buvo atšauktas ir apgyvendinimo paslauga užsakytame viešbutyje jam nebuvo suteikta. Apgyvendinimas pasiūlytame alternatyviame viešbutyje ieškovo netenkino.

19.Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovei pardavus ieškovui konkretaus apgyvendinimo paslaugų teikėjo, t. y. viešbučio „Andel“, teikiamą apgyvendinimo paslaugą, tarp šalių (ieškovo ir atsakovės) susiklostė tarpininkavimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

20.Apeliacinės instancijos teismas atribojo rezervavimo ir apgyvendinimo paslaugas, sprendė, kad atsakovė tinkamai atliko viešbučio apgyvendinimo paslaugos rezervavimą, konstatavo, kad atsakovė nėra atsakinga už apgyvendinimo paslaugos suteikimą.

21.Kasatorius su pirmiau nurodytomis išvadomis nesutinka, remiasi turizmo paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis, jų taikymo praktika. Kasatorius teigia, kad jo reikalavimas kilęs iš turizmo paslaugų teikimo sutarties (CK 6.747 straipsnis), kadangi atsakovė veikė kaip kelionės organizatorė, turizmo paslaugų sutarčiai vykdyti pasitelkdama trečiąjį asmenį (viešbutį „Andel“).

22.CK 6.747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turizmo paslaugų teikimo sutartimi viena šalis – kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Organizuotos turistinės kelionės apibrėžtis pateikta CK 6.747 straipsnio 2 dalyje – tai iš anksto už bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi ilgesnės kaip 24 valandų bendros trukmės turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita pagrindinę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su apgyvendinimu ar vežimu) arba į kurį yra įtraukta nakvynė. Šio straipsnio 3 dalyje kelionės organizatorius apibrėžiamas kaip asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelionių pardavimo agentus) viešai siūlo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenų grupei. Turistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį (sutartį pasirašęs asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį (kiti naudos gavėjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutartį pasirašęs asmuo ar bet kuris naudos gavėjas perleidžia savo teisę į kelionę (CK 6.747 straipsnio 5 dalis).

23.Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad nurodytos CK nuostatos suponuoja išvadą, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXXV skyriaus trečiojo skirsnio normos skirtos reguliuoti tokius turizmo paslaugų teikimo teisinius santykius, kai turistas sudaro atitinkamą sutartį dėl organizuotos turistinės kelionės, t. y. turizmo paslaugų rinkinio. CK 6.747–6.755 straipsnių nuostatos skirtos apsaugoti turizmo paslaugų vartotojų teises, nustatant papildomą apsaugą ir griežtesnius reikalavimus turizmo paslaugų teikimui tais atvejais, kai įsigyjama iš anksto organizuota turistinė kelionė (turizmo paslaugų rinkinys). Būtina šių normų taikymo sąlyga – sutartis turi būti sudaryta dėl iš anksto organizuotos turistinės kelionės, t. y. iš anksto už bendrą kainą parengto ir parduodamo arba siūlomo įsigyti turizmo paslaugų rinkinio, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu), kai paslaugų suteikimo trukmė yra daugiau nei 24 valandos arba yra įtraukta nakvynė. Pirminis šių nuostatų šaltinis – 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva Nr. 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

24.Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pirkęs iš atsakovės organizuotą turistinę kelionę, t. y. turizmo paslaugų rinkinį. Šios bylos šalių ginčas kilo ne dėl papildomos apsaugos taikymo turistui, kiek tai susiję su sutarties dėl iš anksto organizuotos turistinės kelionės teisiniu reguliavimu, o dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesuteikus apgyvendinimo paslaugos ieškovo pageidavimu užsakytame ir jo apmokėtame viešbutyje. Dėl nurodytų priežasčių bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti specialiųjų Civilinio kodekso ir Direktyvos 90/314/EEB nuostatų, nustatančių kelionių organizatoriams taikytiną atsakomybę bei įtvirtinančių kelionių organizatoriaus pareigas, inter alia, pareigą suteikti įstatymų nustatytos formos ir turinio informaciją prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą (CK 6.748 straipsnis), o šios nutarties 15.3 punkte nurodyti kasacinio skundo argumentai pripažintini teisiškai nepagrįstais.

25.Kaip buvo nurodyta šios nutarties 19 punkte, atsakovė pardavė ieškovui konkretaus apgyvendinimo paslaugų teikėjo, t. y. viešbučio „Andel“, teikiamą apgyvendinimo paslaugą. Teisiniams santykiams, teikiant (gaunant) tokio pobūdžio paslaugas, reguliuoti skirtos Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ (CK 6.716–6.724 straipsniai) normos.

26.Paslaugų sutartimi laikoma sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

27.Atsižvelgiant į tai, kad tik turėdamas pakankamai informacijos klientas turi galimybę priimti sąmoningą sprendimą dėl paslaugų įsigijimo, iš paslaugų (taip pat ir tarpininkavimo) teikimo teisinių santykių kyla informavimo pareiga, tenkanti paslaugų teikėjui.

28.Sutarties šalių bendro pobūdžio pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Paslaugų teikėjo pareiga suteikti išsamią informaciją klientui įtvirtinta CK 6.719 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

29.Tarp šalių faktiškai susiklosčius sutartiniams tarpininkavimo paslaugų teikimo teisiniams santykiams, atsakovė privalėjo tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles – inter alia, suteikti informaciją klientui (CK 6.719 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad atsakovė prieš sudarydama paslaugų sutartį savo klientui nesuteikė išsamios informacijos apie šios sutarties sąlygas. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie apgyvendinimo viešbutyje taisykles ir viešbučio rezervavimo panaikinimo tvarką.

30.Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog atsakovė iš tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties kylančias prievoles tinkamai įvykdė ta apimtimi, kiek tai buvo susiję su viešbučio teikiamos apgyvendinimo paslaugos rezervavimu kliento nurodytam laikotarpiui, jos apmokėjimu ir rezervavimą patvirtinančio dokumento išdavimu. Tačiau byloje nenustatytas materialusis teisinis santykis, siejantis atsakovę ir apgyvendinimo paslaugą turėjusį suteikti viešbutį „Andel“. Teismai neištyrė atsakovės ir apgyvendinimo paslaugą ieškovui turėjusio suteikti viešbučio teisinių santykių (kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių, kokiu pagrindu veikia atsakovė, koks šalių tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmas, funkcijos, kokia atsakovės teikiamų paslaugų apimtis ir kokius konkrečius įsipareigojimus prisiėmė atsakovė šalių tarpusavio susitarimu) bei nesprendė dėl šių santykių teisinio kvalifikavimo.

31.Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių sutartinius santykius. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Teisiniai santykiai kvalifikuojami byloje nustatytų aplinkybių pagrindu.

32.Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

33.Nagrinėjamu atveju teisingas šalių (atsakovės ir viešbučio „Andel“) teisinių santykių kvalifikavimas svarbus nustatant tiek atsakovei kylančias pareigas, tiek atsakovės atsakomybės ribas. Nagrinėjant šalių ginčą būtina nustatyti, kokias pareigas turi atsakovė, teikdama tarpininkavimo įsigyjant apgyvendinimo viešbučiuose paslaugas, inter alia, ar atsakovė (tarpininkė) turėjo pareigą informuoti klientą, kad su juo sudaroma tarpininkavimo sutartis dėl apgyvendinimo viešbutyje, atskleisti, kokie teisiniai santykiai atsakovę sieja su viešbučiu, kas yra apgyvendinimo paslaugų sutarties šalys, bei suteikti klientui (ieškovui) teisingą ir išsamią informaciją apie apgyvendinimo viešbutyje taisykles, supažindinti jį su viešbučio rezervavimo panaikinimo tvarka.

34.Teisėjų kolegija pažymi, kad tik nustačius minėtas aplinkybes bus galima spręsti dėl tarpininko pareigų apimties, CK 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (ar netinkamo vykdymo) ir pareigos atlyginti turtinę ir neturinę žalą ieškovui.

35.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nekvalifikavo atsakovės ir viešbučio „Andel“ teisinių santykių, nesprendė dėl atsakovei kylančių pareigų ir jos atsakomybės ribų. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi šios nutarties 30, 33 punktuose nurodytos aplinkybės, kurias būtina nustatyti byloje, yra fakto klausimas, o kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai byla perduotina nagrinėti iš naujo. Šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimui ir žalos dydžio nustatymui reikšmingos aplinkybės gali būti ištirtos ir žalos dydžio klausimas gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).


Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas kasacinį skundą ieškovas turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė – 968 Eur tokių išlaidų. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 4,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

37.Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas