Full text

Civilinė byla Nr. e2S-987-580/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02261-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4., 3.1.2.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.
Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ patikslinto ieškinio, pareikšto ginant viešąjį interesą, atsakovui AB DNB bankui dėl atsakovo platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis, pripažinimo neteisėtomis ir dėl uždraudimo šiuos veiksmus atlikti ateityje, išvadą teikiančios institucijos: Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti visų atsakovo klientų, sudariusių SASO (su akcijomis susijusios obligacijos) obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis, prieštaraujančias imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, dėl to niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo pradžios; uždrausti atsakovui ateityje platinti analogiškas SASO obligacijas skolintomis lėšomis be atskiro parengto, patvirtinto ir paskelbto vertybinio popierių prospekto, kuris būtų skirtas būtent SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-27 nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą, patikslinti ieškinio reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis ginčijamas sutartis sudariusius asmenis.

Nustatytu terminu ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pakeitė ieškinio pagrindą ir pakeitė ieškinio reikalavimus, t.y. nebereiškia reikalavimo dėl visų ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo pradžios, tačiau reiškia reikalavimą pripažinti šias sutartis neteisėtomis ir uždrausti atsakovui tokias sutartis sudaryti ateityje be parengto, patvirtinto ir paskelbto vertybinių popierių prospekto, kuris būtų skirtas būtent SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimui. Nurodo, kad tai yra viešojo intereso gynimo byla, todėl ieškovui, kaip vartotojų asociacijai, yra tik būtina šioje byloje įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-15 nutarė ieškinį laikyti nepaduotu.
Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad reikalavimas dėl obligacijų pripažinimo neteisėtomis yra neturtinis, jog yra ne dėl turto ir neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo nurodomų Vilniaus apygardos teismo 2014-09-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1986-803/2014 ir 2015-02-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-896-565/2015 matyti, kad ieškovas aiškiai nurodė savo ginamų asmenų skaičių (640 fizinių asmenų), todėl kritiškai vertintinas nurodytas argumentas, kad ieškovas nežino ir negali žinoti visų atsakovo klientų, kurių sutartis reikalauja pripažinti neteisėtomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2016-01-27 nutartyje įpareigojo ieškovą nurodyti ieškinio sumą, patikslinti ieškinio reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis ginčijamas sutartis sudariusius asmenis, tačiau nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje nenurodyta nei ieškinio suma, nei ginčijamas sutartys sudarę suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos sprendimo priėmimas šioje byloje, taip pat nepasisakyta dėl restitucijos taikymo būdų, todėl negalima daryti išvados, kad CPK 135 straipsnyje numatytą pareigą ir 2016-01-27 teismo nutarties įpareigojimus ieškovas įvykdė tinkamai. Teismas pažymėjo, jog ieškovui nenurodžius ieškinio sumos teismas neturi galimybės nustatyti ir išspręsti bylos teismingumo bendrosios kompetencijos teismui klausimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį nagrinėjimui. Ieškovui nėra žinomas kiekvienas SASO obligacijų įsigijęs asmuo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovui turi būti žinomi visi asmenys, kurie įsigijo ginčo atsakovo platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis ir kad ieškovas juos turėtų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Ieškovui yra žinomas tik galutinis skaičius asmenų, įsigijusių šių SASO obligacijų skolintomis lėšomis, kadangi būtent tokį asmenų skaičių nurodė išplėstinį atsakovo veiklos tyrimą dėl ginčo vertybinių popierių platinimo atlikusi tuometinė rinkų priežiūros institucija – Vertybinių popierių komisija (toliau – VPK). Ieškovas ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis skaičių paėmė iš VPK nutarimo dėl teisės pažeidimo bylos. Pačiam ieškovui tėra žinoma tik apie 25 asmenis, kurie yra įsigiję ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis, kurie yra paties ieškovo nariai.

Ieškovui nekyla pareiga į šią bylą įtraukti visus asmenis, įsigijusius atsakovo platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis, kadangi byla yra viešojo intereso gynimo byla, t. y. ieškovas gina interesus, kurie yra aktualūs visai visuomenei. Pažymėtina, kad dėl neteisėtų verslininkų veiksmų teikiant prekes, paslaugas ar, kaip šiuo atveju, platinant ginčo finansines priemones, gali nukentėti labai didelis vartotojų kiekis, kurių visų žinoti vartotojų asociacijai, ginančiai viešąjį interesą, nėra ir nebūtų jokių galimybių. Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimus pripažinti atsakovo platintas SASO obligacijos skolintomis lėšomis neteisėtomis ir uždrausti jas platinti ateityje, t. y. ieškovo reikalavimai yra nukreipti į ateitį. Ieškovas patikslintu ieškiniu, gindamas viešąjį interesą, siekia, kad tokių finansinių priemonių, kaip atsakovo praeityje platintos ginčo SASO obligacijos skolintomis lėšomis, daugiau nebeatsirastų arba, jei atsirastų, kad šios ginčo finansinės priemonės būtų platinamos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu, patikslintu ieškiniu reiškiami reikalavima negali paveikti tų asmenų teisių ir pareigų visumos, kurie jau buvo šių ginčo finansinių priemonių įsigiję praeityje. Ieškovo nuomone, jokių turtinių padarinių, patenkinus patikslintą ieškinį neatsiras, todėl ieškovui ir nekyla pareiga įkainoti šį ieškinį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu neištaisius teismo nustatytų ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti. Tačiau kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, turi laikytis įstatymų ir nevaržyti kitų asmenų teisių bei laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta CPK, kurio 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ieškinio formai ir turiniui. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t. y. išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujančiam byloje asmeniui nustatytu terminu pagal teismo nurodymus pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kartu akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai ir tuo atveju, jeigu procesinio dokumento netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (CPK 115 straipsnio 4 dalis), šiuos netikslumus eliminuojant pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.

Ieškinio elementai (dalykas bei faktinis pagrindas) apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro šalims bei teismui galimybę tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, užtikrina sklandžią procesą eigą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pastebėtina ir tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje tinkamo ieškinio elementų suformulavimo (atitikimo CPK 135 straipsniui) patikrinimas neturi virsti netiesioginiu ieškinio pagrįstumo išankstiniu įvertinimu ir konstatavimu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-27 nutartimi ieškovui nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką toks reikalavimas tiesiogiai susijęs su konkrečiomis pinigų sumomis, nurodytomis ginčijamose sutartyse ir yra turtinis, ieškovą įpareigojo nurodyti ieškinio sumą bei patikslinti ieškinio reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teismas konstatavęs, jog, išnagrinėjus bylą ir patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismo sprendimas turėtų įtakos šias sutartis sudariusių asmenų teisėms ir interesams, įpareigojo ieškovą įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis ginčijamas sutartis sudariusius asmenis.

Ieškovas, šalindamas minėta teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovo platintas SASO obligacijas skolintomis lėšomis neteisėtomis ir uždrausti atsakovui ateityje platinti analogiškas SASO obligacijas skolintomis lėšomis be atskiro parengto, patvirtinto ir paskelbto vertybinio popierių prospekto, kuris būtų skirtas būtent SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimui. Teigtina, jog reikalavimas pripažinti minėtas obligacijas neteisėtomis yra pagrindinis, o reikalavimas uždrausti ateityje platinti analogiškas obligacijas yra išvestinis. Tai reiškia, jog tik pripažinus atsakovo platintas SASO obligacijas skolintomis lėšomis neteisėtomis, galima spręsti klausimą dėl uždraudimo platinti analogiškas obligacijas ateityje.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog ieškovas nepašalino trūkumų, t. y. nenurodė nei ieškinio sumos, nei ginčijamas sutartis sudariusių suinteresuotų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos sprendimo priėmimas šioje byloje, taip pat nepasisakė dėl restitucijos taikymo būdų, todėl ieškinį laikė nepaduotu.

Ieškinys pareikštas CPK 49 straipsnio 2 dalies pagrindu ginant viešąjį interesą pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnį. Reikalavimai vartotojų asociacijoms, norinčioms ginti vartotojų viešąjį interesą nustatyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnyje. Ieškovas yra asociacija, įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre, įstatuose nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas, asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių. Nėra duomenų, kad asociacija būtų priklausoma nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų. SASO obligacijų įsigijimo sandoriai gali būti laikomi vartojimo sutartimi CK 6.228-1 straipsnio 1 dalies prasme. Tai rodo, jog ieškovas įstatymų reikalavimus viešo intereso gynimui atitinka.

CPK 49 straipsnio 4 dalis nurodo, kad, jei pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese bendraieškiais. Teismo pareiga apie pradėtą bylą pranešti asmenims, su kurių teisėmis susijęs ginant viešąjį interesą pareikštas ieškinys, nustatyta ir CPK 41 straipsnio 2 dalyje. Ieškiniu keliamas reikalavimas pripažinti banko platintas obligacijas skolintomis lėšomis neteisėtomis. CK 6.879 straipsnio 2 dalis nurodo, kad obligacija yra vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens per obligacijoje nurodytą terminą obligacijos nominalią vertės dydžio sumą ar kitokį turtinį ekvivalentą. Iš prie ieškinio pridėtų SASO obligacijų pirkimo sutarčių matyti, kad jos sudarytos, išleidžiant dideles pinigų sumas. Teismo įsikišimas į šių sutarčių vykdymo eigą kiekvienam tokią sutartį pasirašiusiam asmeniui gali turėti ypatingai didelės įtakos asmeniniams finansams. Pažymėtina tai, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas tokiu būdu, kad nėra numatytos sutarčių pasibaigimo teisinės pasekmės, todėl net ir sužinojęs apie pradėtą procesą asmuo negalėtų įvertinti jam kylančių pasekmių. Pagal bendras civilinės teisės nuostatas sandoriai gali būti pripažįstami arba negaliojančiais, arba niekiniais, bet ne neteisėtais. Įprasta sandorio negaliojimo pasekmė yra restitucijos taikymas, restitucija taikoma atsižvelgiant į tai, ką asmenys yra gavę pagal sandorį, todėl teismui reikalinga pateikti duomenis apie kiekvieną ginčijamą sandorį. Iš prie ieškinio pridėtų sutarčių matyti, kad sutartys gali būti jau pasibaigusios ir seniai įvykdytos, dėl ko neaišku, kokios pasekmės būtų taikomos šioms sutartims. Iš pareikšto reikalavimo – pripažinti sutartis neteisėtomis, neaišku, kokių pasekmių ieškovas siekia ir kaip toks gynimo būdas atitinka CK 1.138 straipsnio reikalavimus bei užtikrina realų ir efektyvų asmenų teisių apgynimo būdą. Tai rodo, jog daliai SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijusių asmenų toks viešo intereso gynimas gali būti nenaudingas ir atnešti nuostolius. Nors ieškinyje nurodoma, kad asmenys bendrai galėjo patirti daugiau kaip 100 milijonų litų nuostolį, tačiau neatmestina, kad kai kurie sandoriai galėjo būti pelningi. Priėmęs ieškinį teismas negalėtų realiai asmeniškai informuoti asmenų apie didelę įtaką jų interesams turinčią bylą. Nors tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti teismo iniciatyva įtraukiami jau iškėlus civilinę bylą (CPK 47 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į asmenų kiekį, procesinių dokumentų kopijų skaičių, galimą teisių perėmimą ir kitas aplinkybes, realus asmens informavimas apie procesą ir įtraukimas į nagrinėjamą bylą taptų neįmanomas.

Ieškovas nurodo, kad suinteresuotumą gali turėti 640 asmenų. Iš esmės kiekvieno asmens situacija sudarant obligacijų pirkimo sandorius yra individuali, todėl teismas turėtų įvertinti asmens supažindinimą su sudaromo sandorio pasekmėmis, tačiau tokios didelės masės galimų sandorių peržiūrėjimas bylos nagrinėjimo procesą padarytų neįmanomu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012 priimtoje 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje, kurioje nagrinėjo panašų individualų reikalavimą DnB bankui dėl skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių ir obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis išaiškino, jog tokiose bylose reikalinga įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės, įvertinti profesinei veiklai taikomų reikalavimų įvykdymą, informacijos apie sandorį aiškumą, finansų tarpininko neteisėto elgesio įtaką sandorio sudarymui ir kita. Vienu iš ieškinio argumentų yra tas, kad atsakovas SASO obligacijas skolintomis lėšomis platino tinkamai neatskleisdamas šios investicijos rizikos. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turėtų įvertinti tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodytas aplinkybes.
Įgyvendindama savo teises ginti vartotojų viešąjį interesą asociacija gali pareikšti ieškinį, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Šia teise turi būti naudojamasi tinkamai, t. y. atsižvelgiant į CPK 135 straipsnio reikalavimus ieškinio formai ir turiniui bei bendrus civilinio proceso principus – veikti už efektyvų ir realų pažeistos teisės apgynimą bei proceso koncentraciją ir ekonomiškumą (CPK 5, 7 straipsniai).

Ieškinyje, jeigu jis turi būti įkainotas, be bendrųjų reikalavimų procesiniams dokumentams, turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis). Kaip pažymima teismų praktikoje, nurodyti ieškinio sumą yra įsakmaus pobūdžio reikalavimas, keliamas ieškinio turiniui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas turiteisę reikšti ieškinį ginant viešąjį interesą, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos įkainoti ieškinį. Turtiniuose ginčuose ieškinio suma turi būti nurodyta dėl jos įtakos nustatant bylos rūšinį teismingumą, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnis) ir nustatant nagrinėtinos bylos kategoriją. Tais atvejais, kai ieškovas nurodo, kad negali tiksliai įkainoti savo ieškinio, teismas, remdamasis ieškinyje pateikiamais duomenimis, turėtų preliminariai nustatyti ieškinio sumą, kuri būtų reikšminga nustatant rūšinį bylos teismingumą apylinkės ar apygardos teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Išsprendus ginčą ir pripažinus atsakovo platintas SASO obligacijas neteisėtomis (negaliojančiomis ar niekinėmis), tai pakeistų atsakovo turtinę padėtį, nes turėtų būti atstatyta atsakovo ir trečiųjų asmenų, įsigijusių minėtas SASO obligacijas, teisinė padėtis buvusi iki minėtų obligacijų išleidimo į apyvartą. Dėl šių aplinkybių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinį turtiniu.

Ieškovas nurodo, kad žinoma apie 25 asmenis, kurie yra įsigiję ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis ir kurie yra paties ieškovo nariai. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 13 straipsnio 8 punktas nustato asociacijos teisę gauti informaciją iš gamintojų, pardavėjų, paslaugų teikėjų apie parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybę ir kitus duomenis, reikalingus vartotojų teisėms ir interesams ginti, o 9 punktas – teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų. Taigi, ruošdamasi teisminiam nagrinėjimui asociacija neturi jokių teisinių kliūčių tinkamam ieškiniui parengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas gali nurodyti ir suinteresuotumą turinčius asmenis ir preliminarią ieškinio sumą. Tokiu atveju, jeigu gavus papildomus duomenis ir patikslinus ieškinio sumą, paaiškėtų, kad civilinė byla nėra teisminga tam teismui, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu civilinė būtų perduota nagrinėti kitam teismui pagal teismingumą.

Reikšdamas reikalavimą uždrausti atsakovui tokias SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis sudaryti ateityje be parengto, patvirtinto ir paskelbto vertybinių popierių prospekto, kuris būtų skirtas būtent SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimui, ieškovas nenurodo aplinkybių, kurios patvirtintų vartotojų teisių pažeidimą, t. y., kad AB DnB bankas minimas obligacijas platina ir šiuo metu ir nėra nustatęs obligacijų platinimui reikalingų taisyklių. Nenurodžius galimo pažeidimo aplinkybių ieškinio pagrindas nėra pakankamas, kad atitiktų CPK 5 straipsnio ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl klausimas dėl antrojo reikalavimo atskirai nuo pirmojo priėmimo nesprendžiamas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ieškinio trūkumų taikymo ir jų nepašalinimo per teismo nutartimi nustatytą terminą teisines pasekmes reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys laikomas nepaduotu neužkerta kelio pakartotinai, ištaisius teismo nutartimi nurodytus trūkumus, kreiptis į teismą su ieškiniu CPK nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas

n u t a r ė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė