Full text

Civilinė byla Nr. e3K-3-332-687/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13741-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.8.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimocivilinėje byloje pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,LoMinda“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; teikianti išvadą byloje institucija – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl paslaugų teikėjo pareigos suteikti vartotojui informaciją apie teikiamas paslaugas vykdymo, taip pat dėl vartotojo teisių verslininko atžvilgiu, pastarajam netinkamai įvykdžius iš drabužių cheminio valymo paslaugų teikimo sutarties kylančias pareigas.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 493,51 Eur turtinei žalai, 579,24 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kailinių valymo paslaugos suteikimo, pateikė naujus kailinius, prašė juos išvalyti. Atsakovės darbuotoja priėmė kailinius, pažymėjo užsakymą, jame nurodė, kad pateikti valyti kailiniai yra su defektais, šie pažymėti raidiniais simboliais. Ieškovė buvo perspėta, kad valomi ar (ir) atnaujinami daiktai gali būti sugadinti. Ieškovė pasirašė priėmimo kvitą.

4. 2014 m. balandžio mėn., kai ieškovė atnešė kailinius į valyklą, atsakovė natūralios odos kailinių valymui su atnaujinimu taikė nuolaidas, ieškovė atsakovei iš anksto už paslaugą sumokėjo. Atvykusi atsiimti kailinių po valymo ieškovė liko nepatenkinta kailinių spalva, atsisakė juos imti, raštu kreipėsi į atsakovę reikalaudama žalos atlyginimo. Atsakovei atsisakius patenkinti ieškovės reikalavimą, ieškovė kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją; ši nustatė, kad paslaugos teikėja kailinius valė ne pagal gamintojo pateiktą rekomendaciją, todėl kailinių odos spalva po valymo tapo netolygi; šiam netolygumui pašalinti paslaugos teikėja savo iniciatyva (nesuderinusi su kliente) atnaujino kailinių spalvą (juos nudažė); toks spalvos atnaujinimas ieškovės netenkino. Be to, po kailinių valymo ir spalvos atnaujinimo atsirado dar kitų defektų.

5. Atsakovė yra profesionaliai odos ir kailių gaminių valymo paslaugas teikianti įmonė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė buvo informuota apie galimą riziką dėl gaminio sugadinimo, tai ji patvirtino pasirašydama gaminio priėmimo kvitą. Atsakovė pašalino po valymo atsiradusius kailinių defektus (prisiuvo kilpas, sutvarkė atsiklijavusias detales), ieškovei pareiškus pretenziją dėl gaminio spalvos, siūlė ieškovei su jos sutikimu išvalyti kailinius dar kartą ir grąžinti jiems iki valymo buvusius spalvos nelygumus, tačiau ieškovė nesutiko.

8. Teismas posėdžio metu apžiūrėjo kailinius ir iš pateiktų nuotraukų nustatė, kad kailiniai bylos nagrinėjimo metu buvo tamsiai pilkai mėlynos tolygios spalvos. Vadinasi, ieškovė neįrodė, kad jai buvo padaryta turtinė žala.

9. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas motyvavo, kad atsakovė siūlė dar kartą išvalyti kailinius, pašalino po valymo atsiradusius defektus – priklijavo atlipusias detales, prisiuvo kilpas. Išvadą teikiančios Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovė, teismo posėdžio metu apžiūrėjusi kailinius, patvirtino, jog dabar jie yra gražūs ir tvarkingi, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą.

10.Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11.Kolegija nustatė, kad ieškovė faktiškai pasinaudojo valyklos akcija išvalyti kailinius ir atnaujinti jų spalvą. Akcijos reklamoje buvo nurodyta, kad akcija galiojo valymui su spalvos atnaujinimu, todėl ieškovės teiginį, kad ji neužsisakė valymo kartu su spalvos atnaujinimu, pripažino nepagrįstu.

12.Ieškovė buvo informuota apie kailinių sugadinimo riziką ir ją prisiėmė sutikdama su šia teikiamos paslaugos sąlyga, kad garantija dėl teikiamos paslaugos nebus teikiama. Tą patvirtino ir pati ieškovė, ir atsakovės darbuotoja, priėmusi kailinius; aplinkybė, kad kailiniai gali būti sugadinti, patvirtinta ir Valstybinės ne maisto inspekcijos išvadoje.

13.Byloje nustatęs, kad atsakovė negali iš anksto numatyti visų neigiamų pasekmių, kurios gali kilti profesionaliai valant odos gaminius dėl odos ir kailių valymo specifikos, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės darbuotojos parodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, informuota apie galimą bet kokį defektą, atsiradusį po odos ir kailinių valymo bei spalvos atnaujinimo, turėjo suprasti, jog garantija nebus teikiama. Be to, ieškovė galėjo atsisakyti šios paslaugos.

14.Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius nustatė, kad atsakovė nesilaikė gamintojo rekomendacijų ir pasirinko netinkamą valymo būdą, tačiau savo išvadoje nurodo, kad atsakovė valymo paslaugą atliko automatine valymo mašina profesionalams „Union“, naudodama odos valymo įrangą profesionalams, pagal patvirtintus standartus. Atsakovė pateikė sertifikatus, patvirtinančius jos profesionalumą teikiant odos ir kailių gaminių valymo paslaugas, todėl kolegija sprendė, kad nebuvo pagrindo pripažinti, jog atsakovės darbuotojų atliktas kailinių valymas buvo atliktas neprofesionaliai.

15.Kolegija, vertindama atsakovės darbuotojų veiksmus, kad šie po atliktos kailinių valymo paslaugos atsiradusius defektus pašalino, nurodė, kad defektai buvo sutvarkyti, o apie galimą riziką, kad pasikeis valomų kailinių odos spalva, ieškovė buvo įspėta. Atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė buvo užsisakiusi ir spalvos atnaujinimo paslaugą, pagrįstai atnaujino kailinių spalvą taip, kad ši liktų tolygi, t. y. parinko tamsiausią odos atspalvį, kad juo padengti kailiniai taptų tolygios spalvos. Iš pateiktų duomenų (fotografijų) byloje kolegija sprendė, kad nebuvo galima padaryti nenuginčijamos išvados, jog ieškovės kailinių spalva buvo pakeista kardinaliai.

16.Atsakovė, siekdama taikiai išspręsti ginčą, pasiūlė ieškovei panaikinti kailinių spalvos atnaujinimą, paaiškino, kad kailiniai atgaus pirminius spalvos nelygumus, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko.

17.Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė odos ir kailinių gaminių valymą atliko pagal patvirtintus standartus, sprendė, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog dėl atsakovės suteiktos netinkamos kokybės paslaugos ieškovė patyrė turtinę žalą: ji buvo informuota apie galimą gaminio sugadinimo riziką, atsakovė pašalino po valymo atsiradusius kailinių defektus (prisiuvo kilpas, sutvarkė atsiklijavusias detales), ieškovei pareiškus pretenziją dėl gaminio spalvos, siūlė ieškovei su jos sutikimu išvalyti kailinius dar kartą ir grąžinti jiems iki valymo buvusius spalvos nelygumus, tačiau ieškovė nesutiko, t. y. ieškovė neįrodė, jog jai buvo padaryta turtinė žala.

18.Ieškovė, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą, privalėjo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą, neturtinės žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas visiškai atleido atsakovę nuo atsakomybės atlyginti žalą, padarytą suteikus netinkamos kokybės paslaugą. Teismai neanalizavo, su kokio turinio informacija kasatorė buvo supažindinta ir ar atsakovė įvykdė visus Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 4-287 patvirtintų Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. Vartotojo informavimas apie galimą riziką ir vartotojo sutikimas su ja sudaro tokią situaciją, kad, suteikus paslaugą ir daiktą sugadinus iki tokio lygio, kad jo naudoti pagal paskirtį nebegalima, yra pašalinama bet kokia verslininko atsakomybės forma. Teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad kasatorei, kaip vartotojai, iki galo nebuvo išaiškinta, kokią tiksliai riziką ji prisiėmė, nors pagal CK 6.163 straipsnio 4 dalį šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Atsakovė privalėjo kasatorei įteikti rašytinį dokumentą, kuriame būtų buvusi išsami ir neklaidinanti informacija apie tai, kad atsakovė neturėjo galimybių kailinių valyti pagal gamintojo rekomendacijas, kailiniai bus valomi tik surinkus ne mažiau kaip trisdešimt skirtingų spalvų odų, kad ieškovė galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo.

2. Pareiga įrodyti, kad privaloma informacija buvo suteikta vartotojui, tenka verslininkui, teikiančiam paslaugas. Atsakovės balandžio mėnesio akcijos skrajutėje nebuvo pažymėta, kad atliekamas natūralios odos kailinių valymas, į kurį taip pat įeina ir atnaujinimas. Priimant valyti kailinius, kvite nebuvo nurodyta spalvos atnaujinimo paslauga.

3. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė, teikdama kailinių valymo paslaugą, naudojo automatinę valymo mašiną profesionalams, tačiau teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė kailinius valė nesilaikydama gamintojo rekomendacijų, t. y. atliko tokius veiksmus, kuriuos gamintojas etiketėje nurodė kaip draudžiamus. Tai patvirtinta ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014 m. liepos 25 d. rašte.

4. Atsakovė yra profesionali paslaugų teikėja, drabužių valymas yra jos verslas, pagrindinė ir vienintelė ūkinė komercinė veikla, iš kurios ji gauna nuolatinių pajamų, todėl ji privalėjo pasirinkti tokius paslaugų teikimo (valymo) būdus ir metodus, kad nebūtų padaryta žalos valomiems drabužiams.

5. Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad paslaugų teikimo metu praradus ar sugadinus gaminį, paslaugų teikėjas turi pakeisti lygiaverčiu gaminiu, o kai vartotojas nesutinka arba nėra galimybių pakeisti – atlyginti gaminio vertę, įvertinus gaminio nusidėvėjimą pagal šių Taisyklių priedą.

6. Teismai netyrė ir neanalizavo aplinkybės, ar išvis buvo įmanoma kailiniams suteikti tokią spalvą, kokios jie buvo prieš valymą, dėl ko kasatorė nesutiko su tokiu atsakovės pasiūlymu.

7. Nauji kailiniai, kurie nė karto nebuvo vilkėti, atrodo gerokai dėvėti. Taigi dėl šių priežasčių negali būti laikoma, kad atsakovė kailiniams padarytą žalą pašalino.

8. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Byloje nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, o kasatorės patirtą neturtinę žalą didina ir tai, kad ji, įsigijusi kailinius ir juos nunešusi atsakovei valyti, jau du žiemos sezonus negalėjo jų dėvėti dėl vykstančių teisminių procesų bei neteisėtų atsakovės veiksmų. Kailiniai ne tik buvo atsakovės sugadinti, bet ir iki šiol būdami pas atsakovę prarado pirminę savo išvaizdą, dėl greitai besikeičiančių mados tendencijų tapo nemadingi.

20.Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai teisingai kvalifikavo ginčą, vertino ir tyrė bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovės pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, buvo pakankama ir tinkama suvokti vidutiniam vartotojui, todėl kasatorė, gavusi išsamią informaciją, turėjo galimybę pasirinkti paslaugą arba jos nepasirinkti.

2. Atsakovė taip pat negalėjo iš anksto numatyti visų neigiamų pasekmių, kurios gali kilti profesionaliai valant odos gaminius dėl odos ir kailinių valymo specifikos.

3. Atsakovė odos ir kailinių gaminių valymą atlieka pagal patvirtintus standartus ir tik profesionaliai. Kasatorės kailiniai buvo valomi profesionaliai, automatine valymo mašina profesionalams „Union“, naudojant natūralios odos valymo programą.

4. Ieškovės pateikti valyti kailiniai jau buvo su defektais, šias aplinkybes patvirtino pati ieškovė. Jai taip pat buvo siūlyta panaikinti kailinių spalvos atnaujinimą, tačiau ji atsisakė šios paslaugos.

5. Ieškovė, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą, privalėjo įrodyti tokios žalos padarymo faktą, dydį, priežastinį ryšį. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė jai padarytos žalos. O už tai, kad ieškovė du žiemos sezonus negali dėvėti kailinių dėl vykstančių teismų procesų, kailiniai, laikomi pas atsakovę, prarado savo pirminę išvaizdą, tapo nebemadingi, atsakovė negali būti atsakinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl paslaugų teikėjo pareigos atskleisti informaciją vartotojui apimties

21.Paslaugų sutartimi laikoma sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ (CK 6.716–6.724 straipsniai) normos. Kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės (CK 6.716 straipsnio 4 dalis – redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.). Šiuo metu galiojanti CK 6.716 straipsnio 4 dalies redakcija nustato, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

22.Nagrinėjamu atveju ginčo šalys 2014 m. balandžio 28 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. 286 dėl moteriškų natūralios odos kailinių cheminio valymo. Šalių sudaryta sutartis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pagrįstai kvalifikuota kaip vartojimo atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, nes ieškovė valymo paslaugą įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti iš bendrovės verslininkės – juridinio asmens, kuris, vykdydamas savo verslą, profesionaliai teikia cheminio valymo ir skalbimo paslaugas (CK 1.39 straipsnio 1 dalis – redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., CK 6.2281straipsnio 1 dalis). Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ginčo nėra.

23.Byloje ginčas kilo dėl to, ar paslaugų teikėja veikė sąžiningai ir tinkamai vykdė savo pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti klientei (vartotojai) būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis (nagrinėjamu atveju – galimu natūralios odos kailinių cheminio valymo poveikiu kailinių išvaizdai ir būklei).

24.Pažymėtina, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją ir ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui.

25.Teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime. Tik turėdamas pakankamai informacijos vartotojas turi galimybę priimti sąmoningą sprendimą dėl prekių ar paslaugų įsigijimo.

26.Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo paslaugų teikėjo pareiga suteikti išsamią informaciją klientui (vartotojui) įtvirtinta CK 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatant, kad, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

27.Atitinkamai CK 6.353 straipsnis, kurio nuostatos vartojimo paslaugų sutartims taikomos mutatis mutandis (redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), nustatė imperatyvią pardavėjo pareigą suteikti būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją vartotojui.

28.Vartotojams teikiamos informacijos reikalavimai įtvirtinti ir specialiajame teisės akte – 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-287 patvirtintose Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklėse, kurios taikomos profesionaliai atliekamam odos gaminių valymui. Taisyklių III skyriaus 9 punkte nustatyta, kad prieš sudarant sutartį paslaugų teikėjas privalo suteikti teisingą, išsamią, nedviprasmišką, susijusią su paslaugų prigimtimi, galimomis paslaugos pasekmėmis bei kitą svarbią, galinčią turėti įtakos vartotojo apsisprendimui sudaryti sutartį informaciją. Informacija turi būti pateikta gerai matomoje ir prieinamoje vietoje. Minėtos informacijos turinio reikalavimai nustatyti Taisyklių 10 punkte.

29.Priėmus 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, kurios nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkeltos 2013 m. gruodžio 19 d., priėmus CK ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2014 m. birželio 13 d., reikalavimai pardavėjui ar paslaugų teikėjui tenkančiai informavimo pareigai tapo griežtesni, CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant verslininkui pareigą ne tik suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, bet ir nustatant, kad informacija privalo būti suteikta aiškiai ir suprantamai.

30.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą informacija, suteikiama vartotojui, turi būti ne tik teisinga, išsami ir neklaidinanti, bet taip pat aiški ir suprantama vartotojui.

31.Savo esme analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir Taisyklių 15 punkte nustatant, kad paslaugų teikimo sutartis (kvitas, užsakymo kvitas ir pan.) turi būti sudaroma raštu. Sutarties sąlygos turi būti išreikštos aiškiai, suprantamai.

32.Pareiga įrodyti, kad prieš sudarant sutartį informacija buvo suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis).

33.Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė faktiškai pasinaudojo valyklos akcija išvalyti kailinius ir atnaujinti spalvą, užsakymo kvite buvo nurodytas priimamo valyti drabužio pavadinimas; raidiniais simboliais pažymėti esami defektai; raidiniais simboliais nurodyta, kad bus atliekama cheminio valymo paslauga; nurodyta paslaugos atlikimo data ir kaina. Kitą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, atsakovė suteikė žodžiu.

34.Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ši informacija buvo aiški ir ieškovė suprato (galėjo suprasti), kad atsižvelgiant į tai, jog valyti pateikti kailiniai yra su defektais ir atlikus cheminį valymą jų spalva nesuvienodės, paslaugos teikėja atnaujins kailinių spalvą savo iniciatyva, papildomai nesuderinusi to su vartotoja. Taip pat atsakovė neįrodė, kad vartotojai buvo suteikta aiški ir suprantama informacija apie tai, jog paslaugos atlikimo metu gali atsirasti ir kitų defektų (suplyšti ir (ar) atsiklijuoti įvairios kailinių detalės ir pan.).

35.Informavimo pareiga, tenkanti paslaugų teikėjui, apima ir tai, kad sąžiningas verslininkas turi atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas, jų laikytis bei įvertinti, ar turimos techninės galimybės leis suteikti tinkamos kokybės paslaugas. Atitinkamai paslaugos teikėjas, prieš sudarant paslaugų sutartį, privalo informuoti vartotoją, jei dėl techninių galimybių ribotumo neturi galimybės tinkamai (kokybiškai) atlikti vartotojo pageidaujamos paslaugos.

36.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. gruodžio 18 d. prejudiciniame sprendime CA Consumer Finance SA byloje Nr. C-449/13 (ECLI:EU:C:2014:2464), pasisakydamas dėl 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB tam tikrų taikymo aspektų, konkrečiai – dėl pareigos suteikti informaciją prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir dėl šios kreditoriui tenkančios pareigos įvykdymo įrodinėjimo pareigos ir būdų, sprendė klausimą, ar į kredito sutartį įtrauktos tipinės sąlygos, pagal kurią vartotojas patvirtina, kad kreditorius įvykdė įsipareigojimus, ir kuri nepatvirtinama kreditoriaus parengtais ir kredito gavėjui perduotais dokumentais, užtenka siekiant įrodyti, kad kreditorius tinkamai įvykdė informavimo prieš sudarant sutartį pareigas.

37.ESTT minėtame sprendime, inter alia, išaiškino, kad yra draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias pareiga įrodyti, kad nebuvo įvykdytos ikisutartinės informavimo pareigos, tektų vartotojui, ir, kita vertus, draudžiama, kad teismas, remdamasis tipine sąlyga, pripažintų, kad vartotojas patvirtino, jog kreditorius tinkamai įvykdė visas jam tenkančias ikisutartines pareigas, nes taip būtų perkelta tokių pareigų įvykdymo įrodinėjimo pareiga ir būtų pakenkta Direktyva 2008/48/EB pripažintų teisių veiksmingumui (sprendimo 32 punktas).

38.Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pareiga įrodyti, jog vartotojai buvo suteikta aiški ir suprantama informacija iki paslaugos suteikimo, teko atsakovei, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi vien ta aplinkybe, kad ieškovė buvo perspėta, jog valomi, skalbiami ar (ir) atnaujinami daiktai gali būti sugadinti, ir prisiėmė jų sugadinimo riziką pasirašydama paslaugos užsakymo dokumentą (kvitą), nepagrįstai sprendė, kad paslaugų teikėja tinkamai įvykdė jai tenkančią pareigą atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti.

Dėl sutarties sąlygos, apribojančios vartotojo teises, vertinimo sąžiningumo požiūriu

39.Byloje nustatyta, kad ieškovė pasirašytinai paslaugos užsakymo dokumente (kvite) buvo įspėta, jog valomi, skalbiami ar (ir) atnaujinami daiktai gali būti sugadinti, ir prisiėmė jų sugadinimo riziką.

40.Remdamiesi aplinkybe, kad ieškovė kaip vartotoja prisiėmė kailinių sugadinimo riziką, bylą nagrinėję teismai sprendė dėl atsakomybės netaikymo paslaugų teikėjai bei nevertino, ar pagrįstai buvo apribotos vartotojos teisės, jai perkeliant visą atsakomybę dėl daiktų sugadinimo rizikos.

41.Pažymėtina, kad esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį kvalifikavus kaip vartojimo sutartį, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.2284 straipsnyje (CK 6.188 straipsnyje – redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.) nustatytus sąžiningumo kriterijus.

42.CK 6.2284 straipsniu į nacionalinę teisę perkelta 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse, kuri iš dalies buvo pakeista priėmus 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių.

43.Remiantis esamu teisiniu reglamentavimu nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis: netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punktas – redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

44.Šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad nebūtų panaikinta verslininko atsakomybė tais atvejais, kai jis nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba juos vykdo netinkamai.

45.Minėta, kad profesionaliai atliekamam odos gaminių valymui yra taikomos Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklės, kurios nustato cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo bendruosius vartotojų informavimo ir paslaugų teikimo reikalavimus, taip pat įtvirtina vartotojų ir paslaugų teikėjo teises ir pareigas.

46.Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad paslaugų teikimo metu praradus ar sugadinus gaminį, paslaugų teikėjas turi pakeisti lygiaverčiu gaminiu, o kai vartotojas nesutinka arba nėra galimybių pakeisti – atlyginti gaminio vertę, įvertinus gaminio nusidėvėjimą pagal šių Taisyklių priedą.

47.Užsakymo dokumente (kvite) įtvirtinus standartinę sąlygą, kuria panaikinama paslaugos teikėjo atsakomybė už jo teikiamų paslaugų kokybę ir vartotojui perkeliama visa atsakomybė dėl daiktų sugadinimo rizikos, buvo panaikintos (apribotos) vartotojo teisės, kai paslaugos teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Tokia vartojimo sutarties sąlyga laikytina nesąžininga, nes varžo vartotojų teises, kurias suteikus netinkamos kokybės paslaugą nustato teisės aktai (Taisyklės). Sąlyga, pripažinta nesąžininga, vartotojui nėra privaloma.

48.Vadovaujantis Taisyklių 19 punktu paslaugų teikėjas pareigą atlyginti gaminio vertę turi įvertinus gaminio nusidėvėjimą pagal šių Taisyklių priedą. Priede yra nurodyta, kad priimtų valyti ar dažyti drabužių, kitų tekstilės ir (ar) odos gaminių nusidėvėjimo procentas nustatomas pagal du pagrindinius požymius: 1) fizinį (eksploatacinį) nusidėvėjimą; 2) moralinį nusidėvėjimą. Priede nustatyta, kad kailinių gaminiams su nežymiai suveltu pūkiniu paviršiumi, neišblukusiems, nenusidažiusiems yra taikomas 40 procentų gaminio nusidėvėjimas.

49.Atsižvelgdama į tai, kad kailiniai valyti buvo pateikti su defektais, ir į tai, kad nors atsakovė po valymo paslaugos ir iš dalies sutvarkė kailiniams padarytą žalą (susiuvo sagų kilpas, priklijavo atsiklijavusias kailinių detales), tačiau iš esmės netinkamai vykdė paslaugų teikėjo pareigą suteikti vartotojui informaciją apie teikiamas paslaugas, nesuteikė vartotojai aiškios ir suprantamos informacijos iki paslaugos suteikimo, t. y. verslininkei teko neigiamų jos veiklos padarinių rizika, teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 4 dalimis, sprendžia, kad atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktą, todėl atsakovė turi atlyginti 50 procentų kailinių įsigijimo vertės – 799,50 Lt (231,55 Eur) ir nekokybiškai suteiktų valymo paslaugų kainą – 105 Lt (30,41 Eur), iš viso – 904,50 Lt (261,96 Eur).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

50.Ieškovė taip pat teikė reikalavimą dėl 2000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl atsakovės kaltės patyrė neigiamų išgyvenimų, dėl pasikeitusios kailinių išvaizdos negalėjo jų dėvėti, įsivėlė į teisminius ginčus su atsakove ir kt.

51.Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi 2013 m. gegužės 25 d. – 2014 m. birželio 13 d.).

52.Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-683/1999; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Teledema“ v. M. P., bylos Nr. 3K-3-476/2013).

53.Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Torpol Baltija“ v. Z. P., bylos Nr. 3K-3-698-686/2015).

54.Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).

55.Nors ieškovė teigė, kad kailinių spalva po suteiktos atsakovės paslaugos pakito, ji negalėjo dėvėti kailinių, pradėjo teisminius ginčus su atsakove, tačiau bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė taip pat siūlė ieškovei problemos sprendimo variantus, pašalino po valymo atsiradusius defektus. Vien tai, kad ieškovė patyrė nepatogumų, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų nustatant jos dydį.

56.Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto.

57.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paslaugų teikėjo pareigos suteikti vartotojui informaciją apie teikiamas paslaugas vykdymą, taip pat vartotojo teisių gynimą verslininkui netinkamai įvykdžius iš drabužių cheminio valymo paslaugų teikimo sutarties kylančias pareigas, ir tai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovė nesuteikė vartotojai aiškios ir suprantamos informacijos iki paslaugos suteikimo, tik perspėjo apie valomo gaminio sugadinimo riziką bei užsakymo dokumente (kvite) įtvirtino standartinę sąlygą, kuria panaikinama jos, kaip paslaugos teikėjos, atsakomybė už jos teikiamų paslaugų kokybę ir vartotojai perkeliama visa atsakomybė dėl daiktų sugadinimo rizikos, yra pagrindas fakto aplinkybėms suteikti kitokį teisinį vertinimą, nei padarė bylą nagrinėję teismai, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą, naikintinos ir dėl šio reikalavimo priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis). Pripažinus, kad teismų byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pakankamos faktui, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys dėl šio ieškovės reikalavimo paliktinos nepakeistos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

58.Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Skirstant bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje laikytina, kad ieškinio reikalavimų tenkinta 25 proc., o atmesta 75 proc.

59.Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė – 434,43 Eur, tačiau šios atsakovės išlaidos pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepripažintos bylinėjimosi išlaidomis, atlygintomis pagal CPK 56 straipsnį. Ieškovė nepateikė duomenų apie atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat apie pirmosios instancijos teisme sumokėtą žyminį mokestį, o apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kasaciniame teisme – 33 Eur už kasacinį skundą, duomenų apie atstovavimo išlaidas kasaciniame teisme nepateikė, taip pat neprašė jų priteisti iš atsakovės. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai jų nepriteisė, nes duomenys apie patirtas išlaidas buvo pateiktos po bylos išnagrinėjimo iš esmės, kasaciniame teisme patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų. Taigi ieškovė iš viso patyrė 400 Eur, atsakovė – 200 Eur atstovavimo išlaidų.

60.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje tenkintus ir atmestus reikalavimus, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 100 Eur atstovavimo išlaidų (25 procentai tenkintų reikalavimų), o atsakovei iš ieškovės – 150 Eur (atmesta 75 procentai reikalavimų), tačiau atlikus įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 50 Eur.

61.Žyminis mokestis ieškovei grąžintinas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d., nes šalių ginčas kilo 2014 m. lapkričio 24 d.), pagal kurį vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių(CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi iš atsakovės priteistina 16,50 Eur žyminio mokesčio atlyginimo.

62.Kasacinis teismas patyrė 4,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi, iš dalies tenkinus ieškovės kasacinį skundą, padalijus išlaidas abiem ginčo šalims gauta suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, tai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LoMinda“ (j. a. k. 141359278) 904,50 Lt (261,96 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną Eur 96 ct) turtinės žalos atlyginimą. Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,LoMinda“ (j. a. k. 141359278) iš ieškovės V. N. (a. k. duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Grąžinti ieškovei V. N. (a. k. duomenys neskelbtini) 33 (trisdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2015 m. birželio 25 d. per AB „Swedbank“ (mokėjimo nurodymo Nr. 155).

Grąžinti ieškovei V. N. (a. k. duomenys neskelbtini) 33 (trisdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2016 m. vasario 12 d. per AB „Swedbank“ (mokėjimo nurodymo Nr. 183).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LoMinda“ (j. a. k. 141359278) 16,50 Eur (šešiolika Eur 50 ct) žyminio mokesčio atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė