Full text

Administracinė byla Nr. eA-776-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01186-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,NEB Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,NEB Finance“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas UAB ,,NEB Finance“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2015 m. sausio 29 d. nutarimą byloje dėl UAB ,,NEB Finance“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo Nr. 12NKV-7 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta 1 592 Eur bauda už Tarnybos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimui tirti, nevykdymą. Teigė, kad bauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes jis nepažeidė Įstatymo 13 straipsnio 7 dalies, kadangi apie Tarnybos reikalavimą pateikti informaciją ir dokumentus nieko nežinojo, nebuvo gavęs nei vieno Tarnybos rašto. Atsakovas visus raštus jam siuntė registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), ir žinojo, jog paštu siunčiami raštai nėra įteikiami, be to, nagrinėjant kitą bylą žodinio proceso metu ir dalyvaujant pareiškėjo vadovui, jam jokie dokumentai atsakovo atstovų nebuvo įteikti. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nesiėmė visų nuo jos valios priklausančių priemonių tam, kad jam adresuoti dokumentai būtų tinkamai įteikti. Kartu pažymėjo, kad apie jo atžvilgiu pradėtą procedūrą ir apie paskirtą baudą sužinojo atsitiktinai. Nors nei vieno rašto atsakovas jam nesiuntė elektroniniu paštu, tačiau skundžiamą nutarimą atsakovas jam išsiuntė ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šis elektroninio pašto adresas priklauso kitai įmonei – Webgo OU, kuriai pareiškėjas 2014 m. gegužės 28 d. pardavė domeną kreditubirza.lt, ir ši įmonė geranoriškai jam persiuntė gautą elektroninį laišką. Pažymėjo, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog Tarnyba tiria Latvijos vartotojų teisių gynimo centro pranešimą apie tai, kad pareiškėjas vykdo galbūt nesąžiningą komercinę veiklą, tačiau, kaip nurodyta, paminėtas domenas jam nebepriklauso, nurodytos veiklos nevykdo, taigi neturi atsakovo prašomos pateikti informacijos. Be to, atsakovas viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi jis negali tirti kitos šalies teritorijoje padarytų pažeidimų. Atsakovo veiksmai surašant jam skundžiamą nutarimą buvo nesąžiningi.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, gavusi Latvijos vartotojų teisių gynimo centro pranešimą, jog Lietuvoje įregistruota UAB „NEB Finance“ vykdo galbūt nesąžiningą komercinę veiklą, t. y. galbūt teikia Latvijoje draudžiamas tarpininkavimo paslaugas, kai vartotojas skolina pinigų vartotojui, 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. 4-7025 kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl paminėtų aplinkybių, nurodyti, ar jis turi licenciją teikti vartojimo kredito paslaugas Latvijoje. Kadangi atsakymas iš pareiškėjo nebuvo gautas, Tarnyba 2014 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutarimą pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „NEB Finance“ galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo Nr. 12NKV-71. Siekiant geriau apsaugoti vartotojų teises ir interesus, yra vadovaujamasi 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“) (toliau – ir Reglamentas), todėl tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Pažymėjo, kad raštus pareiškėjui siuntė buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), nurodytu valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir VĮ Registrų centras). Jeigu šiuo adresu pareiškėjo buveinės nėra, tai jis, kaip sąžiningas ir apdairus ūkio subjektas, turėjo imtis veiksmų šią informaciją pakeisti, kad ji nebūtų klaidinanti. Be to, raštus pareiškėjui siuntė ir papildomu adresu: (duomenys neskelbtini), bei elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini). Teigė, kad, siųsdamas raštus keturiais žinomais adresais, įdėjo maksimalias pastangas, jog pareiškėjas gautų informaciją, todėl pagrįstai manė, kad pranešimai pasiekė pareiškėją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 12NKV-7, kuriuo pareiškėjui už Tarnybos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus pažeidimui tirti, nevykdymą skirta 1 592 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Lietuvos bankas gavo Latvijos vartotojų teisių gynimo centro 2014 m. birželio 5 d. raštą Nr. 3.3-7-F-20/4498, kuriame pateikiama informacija, jog UAB „NEB Finance“ Latvijoje vykdo veiklą per interneto svetainę www.kreditubirza.lv ir tokia veikla atitinka nesąžiningos komercinės veiklos apibrėžimą, bei prašoma imtis būtinų priemonių šiai veiklai sustabdyti, kuris 2014 m. liepos 3 d. raštu Nr. S 2014/(21.12-2101)-12-2802 buvo persiųstas Tarnybai. Tarnyba 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. 4-7025 paprašė pareiškėją iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl Latvijos vartotojų teisių gynimo centro nurodytos informacijos, nurodyti, ar jis turi licenciją teikti vartojimo kredito paslaugas Latvijoje. Tarnyba 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 12NKV-71 pradėjo nagrinėjimo procedūrą dėl pareiškėjo galimo Įstatymo pažeidimo. Tarnyba 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 4-7590 pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. pateikti informaciją nagrinėjamu klausimu. Tarnyba 2014 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4-11353 pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama iki 2014 m. lapkričio 24 d. pateikti informaciją nagrinėjamu klausimu, bei nurodė, kad tai yra įspėjimas dėl Įstatymo 13 straipsnio 7 dalies pažeidimo nagrinėjimo. Tarnyba 2015 m. sausio 13 d. raštu Nr. 4-292 pranešė pareiškėjui apie bylos nagrinėjimą. Tarnyba 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 12NKV-7 pareiškėjui už Tarnybos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus pažeidimui tirti, nevykdymą skyrė 1 592 Eur baudą.

Teismas vadovavosi Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 13 straipsnio 7 dalimi. Pažymėjo, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Latvijos vartotojų teisių gynimo centras kreipėsi į Lietuvos banką įtardamas, jog pareiškėjas – Lietuvoje registruota įmonė, Latvijoje teikia tarpininkavimo paslaugas, kai vartotojas skolina pinigus vartotojui, o tai Latvijoje yra draudžiama, tai yra vykdo galbūt nesąžiningą komercinę veiklą. Lietuvos bankas gautą informaciją persiuntė atsakovui. Pirmiau aptartą Lietuvos ir Latvijos institucijų atliktą procedūrą, t. y. nurodytą tarpvalstybinį bendradarbiavimą, savitarpio pagalbą tam, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo pažeidimų visoje Bendrijoje, įtvirtina tiesiogiai taikomas Reglamentas. Taigi pareiškėjo teiginį, kad atsakovas viršijo savo kompetencijos ribas, tirdamas kitos šalies teritorijoje Lietuvos įmonės galbūt padarytą pažeidimą, teismas atmetė kaip nepagrįstą, o Latvijos įgaliotos institucijos kreipimąsi į Lietuvos įgaliotą instituciją dėl tyrimo atlikimo, siekiant geriau apsaugoti vartotojų teises ir interesus, bei tyrimo pradėjimą Tarnyboje laikė teisėtais ir pagrįstais Reglamento pagrindu.

Teismo nuomone, pateiktų Įstatymo nuostatų analizė patvirtina, kad Tarnybai suteikta teisė gauti iš komercinės veiklos subjektų informaciją ir dokumentus, reikalauti, kad komercinės veiklos subjektas patikslintų ir pagrįstų savo teiginius, susijusius su komercine veikla, o už reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai buvo įspėta dėl šio reikalavimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo, komercinės veiklos subjektui gali būti skiriama bauda. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo siųsti net trys raštai su prašymais pateikti informaciją, dokumentus – 2014 m. liepos 22 d. raštas Nr. 4-7025, 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. 4-7590, 2014 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. 4-11353. Paskutiniuoju raštu (2014 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4-11353) pareiškėjui buvo kartu nurodyta, kad tai yra įspėjimas, jog jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys Tarnybos reikalavimą, bus nagrinėjama, ar pareiškėjo veikla nepažeidžia Įstatymo 13 straipsnio 7 dalies. Pažymėjo, kad visi nurodyti raštai pareiškėjui buvo siunčiami jo buveinės adresu, kuris nurodytas VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Išrašas apie juridinį asmenį patvirtino, kad pareiškėjo buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini).

Būtent šiuo adresu atsakovas siuntė pareiškėjui nurodytus raštus paprastąja siunta, teisės aktai neįtvirtina būtinybės paminėtus raštus siųsti registruotąja siunta. Vadinasi, atsakovas tinkamai atliko jam pavestą užduotį, tai laikoma, jog jis tinkamai informavo pareiškėją apie priimtus raštus. Aplinkybę, jog, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis negauna paminėtu adresu laiškų, ten nėra jo buveinė, teismas vertino kaip pareiškėjo neatsakingumą, aplaidumą. Pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas juridinis asmuo, turi itin atidžiai ir tiksliai laikytis teisės aktų nuostatų, vadovautis verslo etika ir sau prisiimti atsakomybę už netinkamą ir aplaidų savo pareigų vykdymą. Tai, kad jis, žinodamas, jog jo VĮ Registrų centre nurodytu buveinės adresu laiškų jis nebepriima, turėjo laiku pataisyti buveinės duomenis, tačiau, net ir jam kreipusis į teismą, šie duomenys VĮ Registrų centre pareiškėjo nėra patikslinti. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas, kaip sąžiningas ir apdairus ūkio subjektas, turėjo imtis veiksmų pakeisti informaciją apie savo buveinę, kad ji nebūtų klaidinanti. Teismas konstatavo, kad pats pareiškėjas – ūkio subjektas, netinkamai nurodęs savo buveinės adresą, prisiima sau atsakomybę už kylančias pasekmes. Be to, atsakovas nurodė, kad raštus pareiškėjui jis siuntė ir papildomu adresu: (duomenys neskelbtini), bei elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini), ir, siųsdamas raštus keturiais žinomais pareiškėjo adresais, jis įdėjo maksimalias pastangas, padarė netgi daugiau nei jam nustatyta, kad pareiškėjas gautų informaciją, todėl pagrįstai manė, jog pranešimai pasiekė pareiškėją. Kadangi nenustatytas joks suinteresuotumas bylos baigtimi, abejoti valstybės institucijos paaiškinimais teismas neturėjo pagrindo, todėl ir pareiškėjo teiginį, kad atsakovo veiksmai, surašant skundžiamą nutarimą, buvo nesąžiningi, atmetė kaip nepagrįstą. Apibendrindamas teismas laikė, kad, pareiškėjui neįvykdžius trijuose raštuose nurodytų atsakovo reikalavimų, atsakovui įspėjus apie galimas pasekmes, skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą ir konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį panaikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, neturėjo pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka, jog atsakovas tinkamai informavo apie reikalavimus pateikti informaciją ir dokumentus. Nėra gavęs nei vieno iš paminėtų Tarnybos surašytų ir jam skirtų raštų. Nors teismas nurodė, kad šie dokumentai buvo išsiųsti paprastąja siunta, tačiau byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, jog paminėti dokumentai apskritai buvo išsiųsti. Atsakovas neįrodė, kad išsiuntė šiuos dokumentus. Riziką, kad siunčiami dokumentai gali būti neįteikti, turi prisiimti viešojo administravimo subjektas. Dėl šios priežasties dokumentų, kuriais reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus, siuntimas paprastąja siunta gali būti laikomas nebent formaliu, tačiau jokiu būdu ne realiu dokumentų pateikimu.

2. Nesutinka, jog aplinkybė, kad negauna korespondencijos jo registruotos buveinės adresu, kurioje jis nevykdo veiklos, vertintina kaip aplaidumas. Teisės aktai nenustato pareigos vykdyti veiklą vien tik registruotos buveinės adresu (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.49 str. 1, 2 d.). Dokumentų siuntimas, nors ir registruotu registre, bet administravimo subjektui žinomai neteisingu įmonės adresu, bei nesiėmimas veiksmų išsiųsti dokumentus tinkamu adresu negali būti pripažįstamas tinkamu ir pažeidžia asmens teisę į gerą administravimą. Negavęs atsakymų į registracijos adresu siųstus reikalavimus pateikti informaciją ir dokumentus, atsakovas turėjo imtis veiksmų, kad sužinotų kitą įmonės adresą, arba įteikti dokumentus kitu būdu. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad paminėti dokumentai pareiškėjo vadovui būtų asmeniškai įteikti kitos bylos žodinio nagrinėjimo metu. Nėra įrodymų, jog dokumentai buvo siunčiami ir adresu: (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad Tarnybai šis faktas buvo atskleistas, tačiau atsakovas pranešimus toliau siuntė elektroniniu paštu, kuris įmonei nebepriklauso, taip apribodamas galimybę juos gauti ir tinkamai įvykdyti Įstatymo reikalavimus. Teismas neįvertino pateiktų įrodymų.

3. Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjo nesąžiningumas negali būti konstatuotas, kadangi jis neįvykdė Tarnybos raštuose išdėstytų reikalavimų ne todėl, kad sąmoningai to norėjo, o todėl, jog apie šiuos reikalavimus nebuvo tinkamai informuotas. Dėl šios priežasties baudos skyrimas už veiksmų neatlikimą, kurių jis neatliko, nežinodamas apie pareigą juos atlikti, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad oficialioje interneto svetainėje www.registrucentras.lt nurodyta, jog UAB ,,NEB Finance“ buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Jeigu veikla oficialiai deklaruotu adresu nevykdoma ir pranešimai netikrinami, sąžiningas ir rūpestingas ūkio subjektas privalo imtis veiksmų šią informaciją pakeisti, kad ji nebūtų klaidinanti. Tarnyba raštus su prašymu pateikti informaciją siuntė ne tik paprastu, bet ir elektroniniu paštu. Įrodymai, kad informaciniai pranešimai siųsti apeliantui, yra pateikti byloje. Tarnyba, siųsdama raštus apeliantui visais jai žinomais adresais, įdėjo maksimalias pastangas, kad apeliantas gautų informaciją, todėl pagrįstai manė, jog šie pranešimai jį pasiekė. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2013. Teisės aktai Tarnybai neįtvirtina pareigos pranešimus siųsti registruotu paštu. Tarnyba, įvertinusi faktines bylos aplinkybes (pranešimai apeliantui įteikti tinkamai, visais Tarnybai žinomais adresais) bei galiojantį teisinį reglamentavimą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytą pažeidimą, t. y. nustatė, kad jis neteikė Tarnybai prašomos informacijos, ir, įspėjusi apeliantą, pagrįstai paskyrė 1 520 Eur baudą.

Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas skundžia teismui atsakovo (Tarnybos) 2015 m. sausio 29 d. nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta 1 592 Eur dydžio bauda už Įstatymo 13 straipsnio 7 dalies pažeidimą. Pagal šį nutarimą, nurodytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas nereagavo į Tarnybos jam 3 kartus (2014-07-22, 2014-08-07 ir 2014-11-11) išsiųstus reikalavimus pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus galbūt padarytam Įstatymo pažeidimui tirti, ir nepaisė 2014 m. lapkričio 11 d. įspėjimo dėl šio reikalavimo nevykdymo.

Kolegija pažymi, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialusis teisės aktas – Įstatymas, kuriame yra nustatyta atsakovo kompetencija vykdyti nesąžiningos komercinės veiklos kontrolę (9 str.) ir jo teisė gauti iš komercinės veiklos subjektų informaciją ir dokumentus, o prireikus - ir prekių pavyzdžius, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti (10 str. 1 d. 2 p.). Įstatyme taip pat nurodyta, kad juo, be kita ko, yra įgyvendinamas Reglamentas (Įstatymo priedas). Atsižvelgiant į šias Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad išvardyti (ir pirmosios instancijos teismo aptarti) atsakovo veiksmai pripažintini teisėtais veiksmais, vykdant atsakovui Įstatymo priskirtą kontrolės funkciją. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padaryta išvada.

Pagrindinis pareiškėjo nesutikimo su jam paskirta bauda argumentas yra pareiškėjo teigiama aplinkybė, kad jis nebuvo gavęs paminėtų atsakovo pranešimų ir įspėjimo, todėl negalėjo būti patrauktas Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje numatyton atsakomybėn.

Pasisakydama dėl šio pareiškėjo argumento, kolegija pirmiausia pažymi, kad jis yra siejamas su fakto nustatymu, t. y. su byloje esančių įrodymų įvertinimu. Šie įrodymai teismo turi būti vertinami teisės normų, reglamentuojančių juridinių asmenų informavimo taisykles apie tam tikras aplinkybes, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis savo vykdomoje veikloje, požiūriu. Atsakovo teigimu, paminėti pranešimai, tarp jų ir paminėtas įspėjimas, pareiškėjui buvo siunčiami paštu jo (pareiškėjo) buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris yra nurodytas VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Pastebėtina, kad pastarosios aplinkybės pareiškėjas neginčija, tačiau nurodo, jog šiuo adresu faktiškai jis neveikia.

Teisinius santykius, sietinus su juridinio asmens buveine, reglamentuoja CK 2.49 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje (2009-12-22 įstatymo Nr. XI-595 redakcija) nurodyta, kad jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta Juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. Pagal šio straipsnio 3 dalį, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Taikydama nurodytas straipsnio nuostatas byloje nagrinėjamai situacijai, kolegija daro išvadą, kad atsakovas, išsiųsdamas pareiškėjui paminėtus pranešimus (reikalavimus pateikti informaciją) ir įspėjimą pareiškėjo buveinės adresu, kuris yra nurodytas Juridinių asmenų registre, veikė tinkamai ir teisėtai. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra (pareiškėjas teismui nenurodė) duomenų, patvirtinančių, jog jo nuolatinio valdymo organo vieta buvo pasikeitusi ir jog tai pareiškėjo buvo padaryta viešai prieinamu būdu. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjo teismui nurodytas korespondencijos jam siuntimo adresas ((duomenys neskelbtini)), pagal jo specifiką, negali būti laikomas pareiškėjo valdymo organo buvimo vieta CK 2.49 straipsnio taikymo prasme. Kito savo adreso pareiškėjas teismui nenurodė.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus. Todėl teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir teisingu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB ,,NEB Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė