Šeimos išlaikymas

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Pareiga mokėti išlaikymą atsiranda dėl kraujo ryšio ir giminystės, (ankstesnių) santuokinių ryšių arba vaiko ir tėvų giminystės santykio. Išlaikymas reiškia prievolę prisidėti prie gavėjo (išlaikymo kreditoriaus) pragyvenimo išlaidų neatsižvelgiant į tai, kad gyvenama atskirai.

Sutuoktinių santuokos metu galiojanti išlaikymo prievolė išlieka nutraukus santuoką. Sprendime nutraukti santuoką arba vėlesniame sprendime teismas gali priteisti išlaikymą, kurį vienas buvęs sutuoktinis turi mokėti kitam buvusiam sutuoktiniui, kuris neturi pakankamai pajamų, kad apmokėtų savo pragyvenimo išlaidas (ir galima pagrįstai tikėtis, kad jis tokių pajamų negalės gauti); tokį sprendimą teismas priima pastarojo sutuoktinio prašymu. Nustatydamas šią išlaikymo išmoką teisėjas atsižvelgia į išlaikymo kreditoriaus poreikius ir kito buvusio sutuoktinio lėšas (finansinius išteklius). Svarbūs gali būti ir nefinansiniai veiksniai, pvz., santuokos trukmė arba teisę gauti išlaikymą turinčio asmens amžius. Maksimalus išlaikymo laikotarpis yra 5 metai. Jei santuoka ar registruota partnerystė truko trumpiau nei 10 metų, išlaikymo prievolė baigiasi praėjus pusei santuokos arba partnerystės laikotarpio.

Taikomos 3 išimtys:

• jei sutuoktiniai turi vaikų kartu, (buvusio) sutuoktinio išlaikymas nesibaigia, kol jauniausiam vaikui nesueina 12 metų.
• Jei santuoka truko ne trumpiau nei 15 metų, o išlaikymo kreditorius per 10 metų gauna senatvės pensiją, išlaikymas bus nutrauktas prasidėjus pensijai.
• Jei išlaikymo kreditorius gimė 1970 m. sausio 1 d. arba anksčiau, santuoka ar registruota partnerystė truko ilgiau nei 15 metų, o išlaikymo kreditorius negaus pensijos dar ilgiau nei 10 metų, išlaikymo laikotarpis yra 10 metų.

Išlaikymo kreditoriaus prašymu teismas gali nustatyti terminą, jei, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, šių įstatymuose numatytų terminų taikymas prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams. Toks prašymas turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo prievolės pasibaigimo.

Buvę sutuoktiniai gali patys ne per teismą susitarti dėl išlaikymo. Tokie susitarimai paprastai sudaromi (santuokos nutraukimo) sutartyje. Praktiškai šią sutartį teismas ratifikuos santuokos nutraukimo arba registruotos partnerystės nutraukimo metu. Šis ratifikavimas gavėjui suteikia daugiau teisinio tikrumo, nes susitarimus gali vykdyti antstolis arba tam tikrais atvejais LBIO (Nacionalinė išlaikymo įmokų išieškojimo agentūra).

Pirmiau išvardytos nuostatos taip pat taikomos buvusių registruotų partnerių išlaikymui.

Tėvams ir patėviams taikomos išlaikymo prievolės

Tėvai privalo pagal savo galimybes padengti nepilnamečių vaikų priežiūros ir auklėjimo išlaidas. Santuokos arba registruotos partnerystės laikotarpiu patėviai taip pat privalo išlaikyti jų šeimai priklausančius sutuoktinio ar civilinio partnerio nepilnamečius vaikus. Tėvai ir patėviai taip pat privalo padengti jų 18–21 metų amžiaus vaikų (įvaikių) pragyvenimo ir mokymosi išlaidas. Kai palikuonims sukanka 21 metai, jų tėvai išlaikymo išmokas privalo mokėti tik tuo atveju, jei jų palikuonims to reikia.

Biologiniam tėvui (motinos partneriui) taikomos išlaikymo prievolės

Taip pat vaiko biologiniam tėvui taikoma prievolė išlaikyti bet kurį jo vaiką (kurio jis nepripažįsta), jei šis vaikas turi tik motiną ir neturi teisinių šeimos santykių su kitu tėvu (kitaip tariant, kai nėra kito teisėto tėvo). Ta pati pareiga taikoma motinos, sutikusios atlikti veiksmą, dėl kurio galėjo būti pradėtas vaikas, gyvenimo partneriui.

Ne tėvams, kuriems yra paskirta vaiko globa kartu su vienu iš to vaiko tėvų, taikomos išlaikymo prievolės

Bet kuris ne tėvas ar ne motina, kuriam yra paskirta vaiko globa kartu su to vaiko tėvu ar motina, turi pareigą išlaikyti tą vaiką (Civilinio kodekso 1:253w straipsnis). Išlaikymo prievolė galioja iki vaiko dvidešimt pirmojo gimtadienio, kada, vaikui sulaukus pilnametystės, bendra globa baigiasi.

Kada turi būti mokamos pragyvenimo išlaidos?

Tėvų (patėvių) pareiga jų nepilnamečiams ir jauniems suaugusiems vaikams (įvaikiams) (ir išlaikymo prievolės, lygiavertės tėvams taikomoms išlaikymo prievolėms) egzistuoja nepriklausomai nuo poreikio. Visų kitų santykių atveju teisę į išlaikymą turi tik tie asmenys, kuriems jo reikia.

Laikoma, kad asmenims išlaikymas yra reikalingas, jei jie neturi pakankamai pajamų patys išsilaikyti ir negali, kaip galima pagrįstai numatyti, patys jų gauti. Tėvų (patėvių) pareiga jų nepilnamečiams ir jauniems suaugusiems vaikams (įvaikiams) (iki jiems sueina 21 metai) egzistuoja nepriklausomai nuo poreikio. Išlaikymo poreikis nustatytas ir vaikams iki 21 metų amžiaus.

Kaip nustatoma išlaikymo suma?

Teisės aktuose nustatyti mokėtinos išlaikymo sumos kriterijai yra kreditoriaus poreikis ir skolininko gebėjimas mokėti.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvai privalo padengti jaunesnių nei 18 metų amžiaus vaikų (nepilnamečių vaikų) priežiūros ir auklėjimo išlaidas. Šios išlaidos yra susijusios su pragyvenimo išlaidomis ir kitomis vaiko auklėjimo išlaidomis, pvz., mokymo ir laisvalaikio išlaidos. Tėvai, atsižvelgdami į turimas lėšas, turi pareigą sumokėti priežiūros ir auklėjimo išlaidas. Ši pareiga galioja net jeigu vaikas turi nuosavų lėšų ir (arba) pajamų.

Jeigu vaikai yra 18, 19 arba 20 metų (jauni suaugusieji), tėvai turi pareigą sumokėti pragyvenimo ir mokymo išlaidas. Pragyvenimo ir mokymo išlaidos reiškia tą patį, ką vaikystės metu mokamos priežiūros ir auklėjimo išlaidos. Ši pareiga galioja net jeigu vaikai turi nuosavų lėšų ir (arba) pajamų. Tačiau vaikų išlaikymo išmokos poreikio dydis priklauso nuo vaikų gaunamų struktūrinių pajamų.

21 metų amžiaus ir vyresnių palikuonių tėvai privalo juos išlaikyti tik tada, kai jiems to reikia ir jie negali patys savimi pasirūpinti, pavyzdžiui, fizinės ar protinės negalios atveju.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Sumą, kurią išlaikymo skolininkas privalo mokėti, gali nustatyti pačios šalys sudarydamos sutartį arba tai gali padaryti teismas priimdamas sprendimą.

Tuo atveju, kai nutraukiama santuoka, teismo dažnai prašoma priimti sprendimą dėl buvusio sutuoktinio arba vaiko išlaikymo.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Prašymą turi pateikti išlaikymo kreditoriaus advokatas. Pateikti prašymą be advokato neleidžiama. Nepilnamečiams vaikams teisme atstovauja jų teisinis atstovas (paprastai vienas iš tėvų).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Nacionalinė jurisdikcija

Kalbant apie Nyderlandų teismų nacionalinę jurisdikciją, išlaikymo bylose pirmosios instancijos jurisdikcija priklauso pareiškėjo (vieno iš pareiškėjų) arba vienos iš prašyme nurodytų šalių gyvenamosios vietos teismui arba, jeigu viena iš šių šalių neturi gyvenamosios vietos, vienos iš šalių faktinės gyvenamosios vietos teismas. Apeliacinis skundas gali būti pateiktas apeliaciniam teismui jurisdikcijoje, kuriai priklauso atitinkamas teismas.

Tarptautinė jurisdikcija Europos Sąjungoje

Išlaikymo prievolėms Europos Sąjungoje nuo 2011 m. birželio 18 d. galioja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Reglamente nustatytos nuostatos dėl teismo jurisdikcijos.

Išlaikymo reglamento esmę galima rasti jo 3 straipsnyje, kuriame yra keturi galimi toliau nurodytų teismų jurisdikcijos pagrindai:

• tos vietos, kurioje yra išlaikymo skolininko įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba
• tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba
• papildomą teisinę galią turi teismas, kuriam priklauso jurisdikcija dėl asmens statuso (pvz., kilmės, santuokos nutraukimo); arba
• taip pat papildomą teisinę galią turi teismas, kuriam priklauso jurisdikcija dėl tėvų atsakomybės.

Šalys taip pat gali abipusiu susitarimu pasirinkti jurisdikciją remdamosi tam tikrais atitinkamais veiksniais. Išlaikymo reglamente nėra reikalavimo, kad atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta būtų valstybės narės teritorijoje. Šalių pilietybė taip pat neturi reikšmės.

Kadangi šiame reglamente jurisdikcijos taisyklės nebėra taikomos tik tais atvejais, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ES, jos Nyderlanduose yra taikomos visada.

Tarptautinė jurisdikcija už Europos Sąjungos ribų

Kalbant apie Nyderlandų teismų tarptautinę jurisdikciją už Europos Sąjungos ribų, taikomos toliau nurodytos taisyklės. Jei atsakovas gyvena ne Europos Sąjungoje, Nyderlandų teismas turi jurisdikciją pagal Civilinio proceso kodeksą. Tuomet Nyderlandų teismas, kuris nagrinėja santuokos nutraukimo bylas, turi įgaliojimus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl santuokos nutraukimo arba papildomas sąlygas, tokias kaip išlaikymo išmoka ar tolesnis gyvenimas abiem sutuoktiniams priklausančiuose namuose. Nyderlandų teismas taip pat kompetentingas priimti sprendimą dėl nepriklausomo prašymo dėl išlaikymo, jeigu:

• prašyme nurodytas pareiškėjas arba viena ar daugiau suinteresuotųjų šalių gyvena Nyderlanduose;
• byla yra kitu atžvilgiu pakankamai susijusi su Nyderlandų teisine sfera;
• šalys pasirinko Nyderlandų teismus; arba
• suinteresuotoji šalis atvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prieštaravimo dėl jurisdikcijos nebuvimo.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Prašymą priteisti, pakeisti arba nutraukti išlaikymą privalo pateikti advokatas. Advokatas atstovauja pareiškėjui teismo posėdyje. Advokatų vardai, pavardės ir adresai pateikiami svetainėje Advokato paieška – Nyderlandų advokatūra.

Taip pat veikia šeimos teisės advokatų ir santuokos nutraukimo tarpininkų asociacija, kurios nariai, bet kita ko, specializuojasi santuokos nutraukimo ir išlaikymo srityse. Jų specializacija taip pat apima tarpininkavimą ir visus su tuo susijusius klausimus.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Už teismo procesą turi būti sumokėta įmoka teismo išlaidoms padengti. Tai yra teismo mokestis. Be to, taip pat patiriamos advokato ir antstolio atlyginimo išlaidos.

Jeigu bylos šalis negali sumokėti (visų) advokato išlaidų, ji tam tikromis aplinkybėmis gali prašyti suteikti teisinę pagalbą. Tai vadinama teisinės pagalbos suteikimu. Dalį išlaidų sumoka vyriausybė, o bylos šalis sumoka asmeninę įmoka. Šios asmeninės įmokos dydis priklauso nuo bylos šalies pajamų ir piniginių lėšų. Teisinę pagalbą teikia Teisinės pagalbos taryba. Advokatas dėl teisinės pagalbos turi kreiptis į Teisinės pagalbos tarybą.

Jei teisinė pagalba skiriama, išlaikymo bylose sumažinamas ir teismo mokestis.

Teisė į teisinę pagalbą taip pat galioja su tarpvalstybiniais ginčais susijusiose bylose, t. y. jeigu pareiškėjas gyvena užsienyje. Tai reglamentuota ES direktyvoje, kuria numatoma pagerinti teisę kreiptis į teismą tarptautiniuose ginčuose. Teisinės pagalbos galima prašyti remiantis Teisinės pagalbos įstatymo (nyd. Wet op de rechtsbijstand) 23A–23K straipsniais per Teisinės pagalbos tarybą Hagoje, naudojantis prie šios direktyvos pridedama teisinės pagalbos prašymų standartine forma, kuri visose valstybėse narėse yra vienoda.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismui galima pateikti prašymą nustatyti, pakeisti arba panaikinti vaiko ir partnerio išlaikymą. Prašymą pateikia advokatas.

Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgs į šalių poreikius ir pajėgumą (finansinius išteklius). Teisminės valdžios institucijos parengė rekomendacijas, kaip šias sąvokas taikyti vienodai praktiškai (Teisingumo ministerijos interneto svetainėje paskelbta ataskaita Išlaikymo kriterijai). Šios rekomendacijos neturi teisinės galios, o teismai ir šalys atskirais atvejais gali nuo jų nukrypti.

Teismo sprendimui gali būti reikšmingos toliau nurodytos pajamos ir išlaidos (sąrašas nėra baigtinis):

• pajamos iš darbo (uždarbis arba pelnas iš savarankiško darbo);
• stipendijos;
• pajamos iš pensijų ar išmokų;
• mokėjimai už nuomą;
• esamos galimybės padidinti pajamas (darbingumas);
• hipotekos paskolų grąžinimai ir mokamos palūkanos;
• kitos struktūrinės mėnesinės išlaidos;
• draudimo įmokos;
• finansiniai įsipareigojimai kitiems asmenims;
• bet kokių skolų suma ir jų grąžinimas.

Išlaikymo sumos pakeitimai

Susitarimą arba teismo sprendimą galima pakeisti kitu sprendimu, jei jis nebeatitinka teisės aktuose nustatytų kriterijų dėl pasikeitusių aplinkybių. Šalys taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl naujos išlaikymo sumos.

Įstatymu nustatytas indeksavimas

Kiekvienais metais Teisingumo ministras nustato procentinį dydį, kuriuo didinama teismo nustatyta išlaikymo išmoka arba tarpusavio susitarimu nustatyta išmoka. Apskaičiuojant šį procentinį padidėjimą atsižvelgiama į darbo užmokesčio pokyčius privačiajame ir viešajame sektoriuose bei tendencijas kituose sektoriuose. Šis procentinis dydis yra skelbiamas Oficialiajame leidinyje.

Šiam automatiniam išlaikymo išmokų tikslinimui galioja įvairios išimtys. Šalys arba teismas gali atmesti įstatymo nustatytą indeksavimą arba nustatyti alternatyvų indeksavimo būdą.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymas buvusiems sutuoktiniams yra mokamas tiesiogiai buvusiam sutuoktiniui. Išlaikymo išmokos nepilnamečiams vaikams yra mokamos tiesiogiai tėvui arba motinai, kuri prižiūri vaiką. Jauni suaugę palikuonys išlaikymo išmokas gauna tiesiogiai.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jei vaiko ir (arba) partnerio išlaikymo prievolė nustatoma teismo sprendimu, o išlaikymo skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, Nacionalinis išlaikymo išmokų išieškojimo biuras (LBIO) gali vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio arba gaunamų išmokų. Išieškojimą taip pat gali vykdyti antstolis (taip pat galimas kitų rūšių konfiskavimas). Jei nėra priimtas teismo sprendimas, reikia teisme iškelti bylą. Šiuo atveju turėtų būti pasitelkiamas advokatas.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Areštuojant dalį išmokų arba darbo užmokesčio būtina atsižvelgti į dalį, kurios neleidžiama areštuoti.

Byloms, kuriose išmoka teismo sprendimu ar susitarimu dar nėra nustatyta, nustatomas penkerių metų senaties terminas.

Jau priteistų išlaikymo išmokų atveju abiejų pusių sutartiems išlaikymo terminams, kurie pasibaigė, bet kurių nebuvo laikytasi, nustatomas penkerių metų senaties terminas. Teismo sprendimu nustatyto išlaikymo atveju jo vykdymo užtikrinimo senaties terminas yra dvidešimt metų.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Jei atsiranda įsiskolinimai, susiję su vaiko ir (arba) partnerio išlaikymu, jų išieškojimui užtikrinti galima paskirti Nacionalinį išlaikymo išmokų išieškojimo biurą (LBIO) arba antstolį.
Tokius įgaliojimus LBIO turi suteikti išlaikymo kreditorius. Prireikus LBIO gali imtis priverstinių išieškojimo priemonių. Pavyzdžiui, LBIO gali paskirti išlaikymo skolininko dalies darbo užmokesčio, išmokų arba nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą.

Tokius įgaliojimus LBIO turi suteikti išlaikymo kreditorius. Išlaikymas turi būti nustatytas teismo sprendimu. Tuo metu, kai kreipiamasi pagalbos į LBIO, mokėtinos sumos negali būti nesumokėtos ilgiau nei šešis mėnesius (LBIO gali išieškoti ilgiau nei 6 mėnesius nesumokėtas sumas, jei per tuos 6 mėnesius buvo priimtas teismo sprendimas ir buvo nustatytas mokėjimas atgaline data).

Prireikus LBIO gali imtis priverstinių išieškojimo priemonių. Pavyzdžiui, LBIO gali paskirti išlaikymo skolininko dalies darbo užmokesčio, išmokų arba (per antstolį) nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą.

Išlaikymo kreditoriui kreipimasis į LBIO yra nemokamas. Gavus prašymą dėl išieškojimo, prieš pradedant mokamą išieškojimą bandoma išspręsti klausimą tarpininkaujant ir (arba) siekiant gauti paaiškinimą. Tai pavyksta trim ketvirtadaliais atvejų. Tačiau tais atvejais, kai LBIO perima išieškojimą, išlaikymo skolininkas moka išieškojimo mokestį. LBIO nustato išieškojimo mokestį. Šis mokestis sudaro 15 proc. kas mėnesį mokėtinų išmokų ir išlaikymo įsiskolinimų dydžio. Iš išlaikymo skolininko taip pat išieškomos visos vykdymo išlaidos.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

LBIO ar antstolis negali priversti sumokėti išlaikymo išmokų iš anksto.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

LBIO taip pat vykdo užduotis tarptautinio išlaikymo išieškojimo srityje. Šios užduotys kyla iš reglamentų ir konvencijų, kurių šalis yra Nyderlandai.

Nyderlandai yra 1956 m. birželio 20 d. JT konvencijos dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje (Niujorko konvencijos) šalis. Tai yra tarpusavio teisinės pagalbos sutartis, kurios tikslas – palengvinti išlaikymo išieškojimą tarptautinėse bylose. Prie Niujorko konvencijos prisijungusiose šalyse ją įgyvendinti yra įgaliotos viena ar daugiau institucijų. Nyderlanduose tai yra LBIO.

Nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. galioja Europos Sąjungos valstybių narių (Danijos – tik iš dalies) ir kitų susitariančiųjų šalių 2007 m. lapkričio 23 d. sudaryta Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. Susitariančiųjų šalių pasirašyta Hagos konvencija pakeičia Niujorko konvenciją tokia apimtimi, kokia sutampa abiejų konvencijų taikymo sritis. ES valstybių narių tarpusavio santykių srityje viršesnis yra Išlaikymo reglamentas (Reglamentas (EB) Nr. 4/2009).

LBIO ir pačių užsienio institucijų kaip centrinių įstaigų veikla iš esmės yra nemokama. Centrinė įstaiga padengia savo išlaidas, susijusias su Reglamento ir Konvencijos taikymu. Centrinė įstaiga negali pareiškėjui taikyti mokesčio už jokias kitas išlaidas nei atskiros išlaidos, susijusios su prašymu dėl konkrečių priemonių.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Jei gyvenate Nyderlanduose, kreipkitės į LBIO adresu:

Nacionalinis išlaikymo išmokų išieškojimo biuras (LBIO)

Postbus 8901
3009 AX Rotterdam

Norint pasinaudoti LBIO paslaugomis, būtina pateikti prašymo formą. Šią formą galima atsisiųsti iš svetainės Tarptautinė išlaikymo išmoka.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

LBIO išlaikymą iš Nyderlanduose gyvenančių išlaikymo skolininkų išieško taip pat užsienyje gyvenančių išlaikymo kreditorių prašymu. Kitoje valstybėje narėje esantis išlaikymo kreditorius, norintis reikalauti išlaikymo iš Nyderlanduose gyvenančio išlaikymo skolininko, gali remtis Konvencijoje nustatyta sistema. Tuomet jis privalo kreiptis į savo šalies siunčiančiąją instituciją, kuri susisiekia su Nyderlandų gaunančiąja institucija (LBIO). Tuomet gaunančioji institucija imasi visų būtinų priemonių, kad išieškotų išlaikymą.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Kontaktiniai duomenys pateikti atsakyme į 14.2 klausimą.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikoma.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Toliau pateikta informacija svarbi siekiant paaiškinti Nyderlandų teisės aktų nuostatas dėl veiksmingos prieigos ir nemokamos teisinės pagalbos pagal Išlaikymo reglamentą (ir Išlaikymo konvenciją).

Iki Reglamento ir Konvencijos įsigaliojimo pagal Niujorko konvenciją LBIO jau veikė kaip gaunančioji ir perduodančioji institucija ir, kaip gaunančioji institucija, atlieka procedūras užsienio ieškovų naudai. Pagal Niujorko konvencijos 6 straipsnį kaip gaunančioji institucija LBIO imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų išieškojimą kreditoriaus vardu. LBIO veikia kaip bylos šalis savo vardu tarptautinėse išlaikymo bylose. LBIO netaiko teismo mokesčio prašymų procesuose. LBIO užsienio ieškovams netaiko mokesčių už jokias su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Konvencijos 14 straipsnio 3 dalis ir Reglamento 44 straipsnio 3 dalis gali būti taikomos laikantis praktikos pagal Niujorko konvenciją. Ieškovas gali pareikšti ieškinį be teisinės pagalbos (teisinės pagalbos teikėjo teisinio atstovavimo prasme), nes centrinė įstaiga, LBIO, pati nemokamai teikia būtinąsias paslaugas.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Pagal Nacionalinio išlaikymo išmokų išieškojimo biuro įstatymą (nyd. Wet LBIO) LBIO turi pakankamai galimybių vykdyti Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nustatytas užduotis.

Be kita ko, šiuo įstatymu reglamentuojama įvairių institucijų ir tarnybų pareiga nemokamai teikti informaciją LBIO, kad pastarasis galėtų vykdyti savo kaip centrinės įstaigos vaidmenį.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.