78 straipsnio a punktas. - teismų ar institucijų, kurios turi kompetenciją nagrinėti prašymus dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal 45 straipsnio 1 dalį bei skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal 50 straipsnio 2 dalį, pavadinimus ir kontaktinius duomenis
Reglamente (ES) Nr. 650/2012 numatytai teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūrai taikomos Civilinio proceso įstatymo (lat. Civilprocesa likums) 77 skyriaus nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo, jei tai leidžiama pagal reglamento nuostatas. Todėl teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti prašymus paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pagal 45 straipsnio 1 dalį, yra vietos, kurioje turi būti vykdomas sprendimas arba kurioje yra atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta arba, jeigu tokios vietos nėra, kurioje yra atsakovo faktinė gyvenamoji vieta arba registruota buveinė, apylinkės (miesto) teismas (lat. rajona (pilsētas) tiesa) (Civilinio proceso įstatymo 638 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ar jo paskelbimo vykdytinu gali būti ginčijamas pateikiant atskirąjį skundą apygardos teismui (lat. apgabaltiesa), o apygardos teismo nutartis gali būti ginčijama pateikiant atskirąjį skundą Aukščiausiajam Teismui (Civilinio proceso įstatymo 641 straipsnio 1 dalis).
Apylinkės arba miesto teismų ir apygardos teismų sąrašą rasite https://tiesas.lv/tiesas/saraksts
78 straipsnio b punktas. - teismo sprendimo dėl skundo ginčijimo tvarka, nurodyta 51 straipsnyje
Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ar jo paskelbimo vykdytinu gali būti ginčijamas pateikiant atskirąjį skundą apygardos teismui (lat. apgabaltiesa), o apygardos teismo nutartis gali būti ginčijama pateikiant atskirąjį skundą Aukščiausiajam Teismui (Civilinio proceso įstatymo 641 straipsnio 1 dalis).
Bylos šalis, kurios deklaruota gyvenamoji vieta yra Latvijoje, arba, jei tokios vietos nėra, kurios faktinė gyvenamoji vieta arba registruota buveinė yra Latvijoje, gali pateikti atskirąjį skundą per 30 dienų nuo sprendimo kopijos gavimo dienos; bylos šalis, kurios deklaruota gyvenamoji vieta arba faktinė gyvenamoji vieta arba registruota buveinė yra ne Latvijoje, atskirąjį skundą gali pateikti per 60 dienų nuo sprendimo kopijos gavimo dienos (Civilinio proceso įstatymo 641 straipsnio 2 dalis).
Kiti klausimai, susiję su atskirojo skundo pateikimu ir nagrinėjimu, nustatyti Civilinio proceso įstatymo 55 skyriuje.
Latvijos teismų sąrašą rasite Nacionaliniame teismų portale
78 straipsnio c punktas. - atitinkamą informaciją apie institucijas, kompetentingas išduoti pažymėjimą pagal 64 straipsnį
Jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 650/2012 4, 7, 10 ir 11 straipsnius jurisdikciją priimti sprendimą dėl tarpvalstybinio paveldėjimo turi Latvija, Europos paveldėjimo pažymėjimą gali išduoti bet kuris prisiekusysis notaras (lat. zvērināts notārs).
Notarų sąrašą rasite Latvijos prisiekusiųjų notarų svetainės pradžios tinklalapyje
78 straipsnio d punktas. - apie 72 straipsnyje nurodytas teisių gynimo priemones
Suinteresuotosios šalies prašymu Europos paveldėjimo pažymėjimą parengęs atestuotas notaras gali pagal Reglamento (ES) Nr. 650/2012 71 straipsnį pažymėjimą ištaisyti, pakeisti arba panaikinti arba taip pat pagal Reglamento 73 straipsnį sustabdyti pažymėjimo galiojimą.
Tai padaryti notaras gali parengdamas notarinį aktą (notariāls akts), kuriuo pažymėjimas ištaisomas, pakeičiamas, panaikinamas arba sustabdomas jo galiojimas, ir nedelsiant informuodamas visus asmenis, kuriems buvo išduotos patvirtintos pažymėjimo ar jo išrašų kopijos.
79 straipsnis - 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto informacijos sąrašo nustatymas ir vėlesnis keitimas
Pagal 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 3 straipsnio 2 dalį ir Notariato įstatymo (lat. Notariāta likums) 3241 straipsnį notaras, nagrinėjantis tarpvalstybinio paveldėjimo bylą, taiko Notariato įstatymo nuostatas tiek, kiek tai leidžiama pagal Latvijoje tiesiogiai taikomą Europos Sąjungos teisę.
Prašymas dėl paveldėjimo (lat. mantošanas iesniegums) turi būti teikiamas prisiekusiajam notarui, kaip nurodyta Notariato įstatymo 252 straipsnyje, tačiau jeigu mirusio asmens paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta arba palikimo arba didesnės jo dalies vieta nėra žinoma, prašymas gali būti teikiamas bet kuriam prisiekusiajam notarui.
Teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūra priklauso apylinkės arba miesto teismo kompetencijai.
Prisiekusiųjų notarų sąrašas pateikiamas Latvijos prisiekusiųjų notarų tarybos svetainės pradžios tinklalapyje.