1 Kokios teisės in rem galėtų kilti iš paveldėjimo pagal šios valstybės narės teisę?
Latvijos civilinio įstatymo 382 straipsnyje (lv. Civillikums) nustatyta, kad mirusiojo palikimas apima visas mirusiojo teises ir pareigas, įskaitant daiktines teises (išskyrus išimtinai asmeninio pobūdžio teises, pavyzdžiui, asmeninius servitutus), ir kad paveldėjimo atveju šios teisės perduodamos įpėdiniams be jokių specialių apribojimų. Paveldėjimas savaime nesukuria naujų daiktinių teisių, o tik suteikia įpėdiniams teisę įgyti palikėjui priklausančias daiktines teises.
2 Ar šios teisės in rem įregistruojamos teisių į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą registre ir, jei taip, ar toks įregistravimas privalomas? Kuriame registre (-uose) jos įregistruojamos ir kokie yra įregistravimo reikalavimai ir tvarka?
Nekilnojamasis turtas ir susijusios teisės įrašomi į Žemės registrą (lv. Zemesgrāmata), o registruotinas kilnojamasis turtas registruojamas specialiuose registruose, pavyzdžiui, transporto priemonių ar laivų registre.
Nekilnojamasis turtas ir gretutinės teisės įregistruojami Žemės registre. Nekilnojamojo turto registracija ir daiktinių teisių patvirtinimas yra privalomi (Žemės registrų įstatymo (lv. Zemesgrāmatu likums)1 straipsnis . Kad nekilnojamojo turto registre būtų įrašytas nekilnojamasis turtas, asmuo turi pateikti patvirtinimo prašymą. Prie patvirtinimo prašymo turi būti pridėti dokumentai, įrodantys teisę į suteiktinas teises, kartu su informacija apie mokesčių sumokėjimą, kai patvirtinimo prašyme nėra informacijos apie atliktą mokėjimą, o mokėjimo tikslas nenurodo prašančiosios šalies identifikavimo kodo, registracijos numerio, nekilnojamojo turto registro numerio ar žemės registro portfelio numerio.
Pagal Įstatymo dėl nekilnojamojo turto įrašymo į žemės registrus (lv. Par nekustamā īpašuma ierakstīšanu zemesgrāmatās likums) 19 straipsnį maži pastatai (išskyrus garažus), tvoros, linijiniai inžineriniai statiniai (išskyrus transporto statinius), transporto statiniai (vandentakiai, hidrauliniai inžineriniai statiniai, naudojami drėkinimui ir augalininkystei, geležinkelio keliai ir inžineriniai statiniai, kurie yra geležinkelių infrastruktūros dalis) ir inžineriniai statiniai, kurių plotas mažesnis kaip 50 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 10 metrų, neturi būti įtraukiami į žemės registrą kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.
Siekdamas įtraukti turto savininką į įvairius kitus specialius registrus, kuriuose registruojamos teisės, susijusios su paveldimais objektais, įpėdinis pateikia atitinkamam registrui būtiną informaciją ir dokumentus, susijusius su turto ar teisės paveldėjimu.
3 Kokios pasekmės yra siejamos su teisių in rem įregistravimu?
Visos daiktinės teisės pagal įstatymą perduodamos įpėdiniams ir jų nereikia registruoti registruose, o šių įgytų teisių registravimas yra trečiųjų asmenų sąžiningumo pagrindas ir yra būtinas tam tikriems būsimiems sandoriams.
4 Ar yra nustatytos specialios taisyklės ir tvarka, skirtos teisės in rem, į kurią asmuo turi teisę pagal paveldėjimui taikytiną teisę, pritaikymui, jeigu valstybės narės, kurioje remiamasi teise, teisėje tokia teisė in rem nėra žinoma?
Jeigu paveldėjimo byla iš esmės nagrinėjama Latvijoje ir yra taikoma užsienio teisė, pagal kurią Latvijoje nepripažįstama teisinė institucija nustato paveldėjimą, notaras, nagrinėjantis šią tarpvalstybinę paveldėjimo bylą, atlieka daiktinių teisių pritaikymą.
Pagal Notarų įstatymo7 324 straipsnį (lv. Notariāta likums) prisiekusysis notaras, kuris vykdo arba vykdė atitinkamą tarpvalstybinę paveldėjimo procedūrą, gali pritaikyti atitinkamas paveldėjimo teises in rem, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 650/2012 31 straipsnį, parengdamas paveldėjimo pažymėjimą ar Europos paveldėjimo pažymėjimą arba parengdamas paveldėjimo pažymėjimo ar Europos paveldėjimo pažymėjimo priedus.
Be to, paveldėjimo teisės gali būti pritaikytos ir pagal Latvijos civilinio proceso įstatymo 78 straipsnį1 (lv. Civilprocesa likums) „Užsienio teismo sprendime nustatytų teisių ir pareigų pritaikymas siekiant jį vykdyti Latvijoje“ (6511– 651 straipsniai7) suinteresuotojo asmens prašymu.
Jei užsienio teismo sprendimas visiškai ar iš dalies nesukelia jokių teisinių pasekmių Latvijoje, nes juo nustatomos teisės ir pareigos, kurios nepripažįstamos pagal Latvijos teisės aktus, užsienio teismo sprendime nustatytos teisės ir pareigos pritaikomos vykdymui Latvijoje. Šis pritaikymas atliekamas tik Europos Sąjungos teisės aktų arba Latvijos Respublikai privalomų tarptautinių susitarimų teisinėse normose numatytais atvejais. Užsienio teismo sprendime nustatytos teisės ir pareigos pritaikomos vykdymui Latvijoje, kiek tai įmanoma, pritaikant jas prie teisinių institucijų, pripažintų pagal Latvijos teisės aktus ir turinčių vienodas teisines pasekmes, tikslus ir tikslus. Užsienio teismo sprendime nustatytų teisių ir pareigų pritaikymas negali sukelti teisinių pasekmių, viršijančių atitinkamos užsienio valstybės teisės aktuose numatytas teisines pasekmes.