Europos mokėjimo įsakymo procedūros atveju taikomi teismo mokesčiai

Įvadas

Proceso išlaidų reglamentavimo normos įtvirtintos Suvestiniame įstatyme dėl teisinių išlaidų (it. Testo Unico delle disposizioni legislative e regolamentari in materia di spese di giustizia, TUSG), išdėstytame 2002 m. gegužės 30 d. Prezidento dekretu Nr. 115.

Kokie mokesčiai taikytini?

Civilinėse bylose kiekviena šalis padengia išlaidas, susijusias su savo pačios dokumentais ir ieškiniui reikalingais dokumentais, jeigu pagal įstatymą arba teismo nurodymu ta šalis privalo šias išlaidas sumokėti (Suvestinio įstatymo dėl teisinių išlaidų, Prezidento dekretas Nr. 115/2002, 8 straipsnis).

Mokesčiai civilinėse bylose yra šie:

1. standartinis mokestis ieškiniui pareikšti (TUSG 9 ir paskesni straipsniai);
2. „privačių asmenų fiksuoto dydžio avansinis mokėjimas valstybei“ paslaugos išlaidoms padengti teismo prašymu (TUSG 30 straipsnis);
3. „paslaugų mokesčiai“ šalių prašymu (TUSG 32 ir paskesni straipsniai);
4. „mokesčiai už kopijas ir pažymėjimus“ (TUSG 40 straipsnis);
5. registracijos mokestis už registruojamus dokumentus (1986 m. balandžio 26 d. Prezidento dekretas Nr. 131).

Kiek turiu mokėti?

Standartiniai mokesčiai nustatyti 13 straipsnio 1 dalies a–g punktuose pagal ieškinio vertę (t. y. reikalavimo vertę, net jei ji nenustatyta). Ši suma mažinama perpus už Civilinio proceso kodekso IV tomo I antraštinėje dalyje numatytas specialias bylas, įskaitant bylas, kuriomis prieštaraujama mokėjimo nurodymui arba užginčijamas teismo sprendimas, kuriuo skelbiamas bankrotas, taip pat individualius darbo ar valstybės tarnybos santykių ginčus (išskyrus tuos, kuriems taikoma visiška išimtis).

Nacionalinės teisės aktuose pagal TUSG 10 straipsnį numatytos specialios išimtys. Visų pirma numatytas atleidimas nuo standartinio mokesčio už vykdymo užtikrinimą, apeliacijas ir laikinąsias procedūras, susijusias su vaiko išlaikymo išmokomis, ir visas su tuo vaiku susijusias procedūras.

Privačių asmenų fiksuoto dydžio avansinį mokėjimą valstybei civilinėse bylose (TUSG 30 straipsnis) sudaro pagal TUSG 30 straipsnį privalomas fiksuoto dydžio mokestis (27,00 EUR), kurį moka „bylą inicijuojanti arba prašymą pateikianti šalis, arba šalis, kuri byloje dėl nusavinimo kreipiasi dėl areštuoto turto paskyrimo ar pardavimo“.

Paslaugų mokesčius šalių prašymu (TUSG 32 ir paskesni straipsniai) sudaro kelionės leidimai ir išmokos, kurias šalys turi sumokėti už dokumento įteikimą atsakingam antstoliui. Vienkartinio mokesčio dydis nustatytas TUSG 34 straipsnyje, o kelionės išmokų suma nustatyta TUSG 35 straipsnyje.

Mokesčiai už kopijas ir pažymėjimus nustatyti TUSG 266 ir paskesniuose straipsniuose. Jie mokami už bylos medžiagoje esančių dokumentų ar aktų kopijų išdavimą arba už teismų registro prašomų pažymėjimų išdavimą. Mokesčiai už popierines kopijas yra ne mažiau kaip 50 proc. didesni nei už elektronines kopijas. Bet kuriuo atveju, neimamas joks mokestis už kopijas, kurioms nereikia „tikros kopijos“ patvirtinimo (it. certificazione di conformità), kai kopiją iš elektroninių failų išgauna teisėtą prieigą prie jų turintys asmenys. Už bylos medžiagoje esančių dokumentų ir aktų kopijų išdavimą be „tikrosios kopijos“ patvirtinimo mokėtini mokesčiai yra nustatyti TUSG 6 priedo lentelėje. Už autentiškų dokumentų kopijų išdavimą mokėtini mokesčiai yra nustatyti TUSG 7 priedo lentelėje. Už nepopierinių dokumentų kopijų išdavimą mokėtini mokesčiai yra nustatyti TUSG 8 priedo lentelėje. Už popierinių kopijų išdavimą per dvi dienas mokėtinas mokestis yra tris kartus didesnis neatsižvelgiant į tai, ar joms reikia „tikrosios kopijos“ patvirtinimo (TUSG 270 straipsnis).

Registracijos mokestis turi būti sumokėtas už konkrečius teismo dokumentus ir nurodymus, minimus Prezidento dekreto Nr. 131/1986 (Suvestinio įstatymo nuostatų dėl registracijos mokesčio) 37 straipsnyje, kurie taip pat apima „teismo aktus civiliniuose ginčuose, kuriais apibrėžiama byla (net jei tik iš dalies)“ ir „vykdytinus mokėjimo nurodymus“. Registracijos mokestis turi būti sumokėtas net ir tuo atveju, jeigu sprendimas buvo užginčytas arba registracijos metu jį dar galima užginčyti – šis mokestis bus patikslintas arba grąžintas atsižvelgiant į vėliau priimtą galutinį sprendimą. Už registruojamus teismo dokumentus mokėtini mokesčiai nustatyti prie Suvestinio įstatymo pridėto Mokesčių (it. Tariffa) priedo 8 straipsnyje.

Kas bus, jeigu laiku nesumokėsiu teismo mokesčių?

Jeigu mokestis nesumokamas, teismas arba skolų išieškojimo įmonė (galioja susitarimas su įmone „Equitalia Giustizia SpA“) įteikia pranešimą apie mokėjimą su nurodymais, kaip sumokėti standartinį mokestį (Prezidento dekreto Nr. 115/2002 248 straipsnis).

Jeigu nesumokami mokesčiai už kopijas ir Prezidento dekreto Nr. 115/2002 30 straipsnyje nurodyta suma, teismas gali nepriimti dokumento (Prezidento dekreto Nr. 115/2002 285 straipsnis).

Kaip galiu sumokėti teismo mokesčius?

Jei mokėjimas atliekamas Italijoje, standartinis mokestis ieškiniui pareikšti bendrosios kompetencijos teisme turėtų būti atliekamas per Skaitmeninio administravimo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą IT platformą, kaip nurodyta 2005 m. kovo 7 d. Įstatyminiame dekrete Nr. 82 (PAGOPA).

Mokesčiai už ex officio pranešimų civilinėse bylose kopijas, pažymėjimus ir išlaidas turėtų būti sumokėti per Skaitmeninio administravimo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą IT platformą, kaip nurodyta 2005 m. kovo 7 d. Įstatyminiame dekrete Nr. 82 (PAGOPA).

Mokėjimai banko pavedimu iš užsienio turėtų būti atliekami į šią sąskaitą:

BIC: BITAITRRENT
IBAN: IT 04 O 01000 03245 350008332100

Ką turiu daryti sumokėjęs?

Atlikus mokėjimą teismo kanceliarijai kaip mokėjimo įrodymas turi būti pateiktas atitinkamas kvitas.