Informacija EPP išduodančioms institucijoms

1 Valstybės narės registrų, kuriuose saugoma su paveldėjimu susijusi informacija, rūšys

• Bendrasis valstybinis kompiuterizuotas žemės registras
• Civilinės būklės registrai
• Sutuoktinių turto registras
• Viešųjų testamentų registras
• Įmonių registras
• Sąskaitų registras

2 1 punkte išvardytuose valstybės narės registruose saugoma informacija

1. Bendrajame valstybiniame kompiuterizuotame žemės registre registruojamas nekilnojamasis turtas ir su juo susijusios teisės. Kompiuterizuotas žemės registras yra elektroninė duomenų bazė, kurioje ilgą laikotarpį be pakeitimų laikomi žemės registrai, įrašų knygos ir abėcėlinės rodyklės ir sudaromos sąlygos šiuos duomenis rodyti kompiuterio ekrane ir išsispausdinti. Kompiuterizuotame žemės registre laikomi elektroniniai dokumentai, taip pat dokumentai, elektroniniu būdu nukopijuoti nuo popierinių nekilnojamojo turto bylose esančių dokumentų.

Kontaktiniai duomenys:

https://www.zemesgramata.lv/saturs/lv/39-6-6

https://www.ta.gov.lv/lv/iestades-kontakti

https://www.ta.gov.lv/lv/iestades-kontakti Bendrasis valstybinis kompiuterizuotas žemės registras yra centralizuota duomenų bazė.

Su įrašais kompiuterizuotame žemės registre galima nemokamai susipažinti ir tiesioginiu ryšiu galima pateikti išrašų ar kopijų užklausą. Informacijos užklausą galima pateikti nurodant įrašo numerį, nekilnojamojo turto kadastro numerį, nekilnojamojo turto pavadinimą arba turto dalį sudarančio objekto adresą. Įrašo išrašą galima atsidaryti, kai atnaujinamos visos žemės registro įrašo skiltys.

Šią informaciją galima gauti iš apylinkės (miesto) teismų arba ją gali suteikti Bendrojo valstybinio kompiuterizuoto žemės registro tvarkytojas.

Su kompiuterizuotomis įrašų knygomis, nekilnojamojo turto bylų duomenimis ir asmenų rodykle susipažinti ar informaciją iš jų gauti gali tik nekilnojamojo turto savininkai ir turtines teises turintys asmenys (Civilinio kodekso 1477 straipsnis). Valstybės institucijų pareigūnų, kuriems jų oficialioms reikmėms patenkinti Bendrojo valstybinio kompiuterizuoto žemės registro tvarkytojas gali atsiųsti atitinkamą informaciją, sąrašą bei atitinkamos informacijos apimtį ir galimą jos pateikimo būdą nustato Vyriausybė. Ši informacija kitiems asmenims gali būti siunčiama gavus apylinkės (miesto) teismo pirmininko leidimą, kai minėta informacija yra reikalinga siekiant apsaugoti pažeistas arba ginčijamas asmenų teises arba įstatymo saugomus interesus.

Valstybės institucijų pareigūnų, kuriems jų oficialioms reikmėms patenkinti Bendrojo valstybinio kompiuterizuoto žemės registro tvarkytojas gali atsiųsti atitinkamą informaciją, sąrašą bei atitinkamos informacijos apimtį ir galimą jos pateikimo būdą nustato Vyriausybė. Ši informacija kitiems asmenims gali būti siunčiama gavus apylinkės (miesto) teismo pirmininko leidimą, kai minėta informacija yra reikalinga siekiant apsaugoti pažeistas arba ginčijamas asmenų teises arba įstatymo saugomus interesus.

Registrą kuruojanti institucija pagal teisės aktus taip pat gali konkrečiai nurodytos apimties informaciją nusiųsti kitai valstybės institucijai.

Institucija gali atsisakyti siųsti šią informaciją kitai valstybės institucijai, jeigu tai būtų nesuderinama su Vyriausybės nutarimu Nr. 801.

Informacijos užklausos turi būti teikiamos ir informacija turi būti siunčiama valstybine (latvių) kalba e. paštu, e. adresu arba paštu.

Informacija siunčiama priklausomai nuo konkrečios užklausos (leistinumą nustato teismo pirmininkas).

Siekiant užregistruoti registruoto turto nuosavybės pasikeitimą dėl paveldėjimo, turi būti teikiamas prašymas išduoti notarinį patvirtinimą, kartu pateikiant nuosavybės pasikeitimą patvirtinančius dokumentus (paveldėjimo pažymėjimą, testamentą, mirties liudijimą). Dokumentai turi būti latvių kalba arba prie jų turi būti pateiktas notaro patvirtintas vertimas. Kadangi kiekvienas atvejis yra skirtingas, už tyrimo procedūrą atsakingam teisėjui gali prireikti ir papildomų dokumentų.

Kad registruojanti valdžios institucija galėtų identifikuoti registruotą turtą ir užregistruoti nuosavybės pasikeitimą įvykus paveldėjimui, turi būti pateikti prašyme išduoti patvirtinimą numatyti išsamūs turto identifikavimo duomenys, įskaitant patvirtintinų turtinių teisių apimtį.

Bendrasis valstybinis kompiuterizuotas žemės registras yra vienintelis kompiuterizuotas žemės registras, kuriame laikoma teisiškai pripažįstama informacija. Žemės registrai yra visuotinai prieinami, jų įrašai turi oficialių registro įrašų statusą.

2. Civilinės būklės registrai. Latvijos Respublika turi bendrą valstybinę informacinę sistemą, Fizinių asmenų registrą (toliau – FPR). Remiantis Fizinių asmenų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, FPR yra valstybinė informacinė sistema, kurioje laikoma riboto naudojimo informacija ir kurią valdo ir kuruoja Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (toliau – PMLP). Remiantis Fizinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnio 1 ir 11 dalimis, FPR laikomi atnaujinti duomenys apie Latvijos piliečius, pilietybės neturinčius Latvijos gyventojus ir užsieniečius. Civilinės būklės registrų įrašus atnaujina FPR. Tačiau pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį duomenis apie sudarytas santuokas, užregistruotus gimimus ir mirtis į FPR įtraukia ir atnaujina registrų tarnyba.

Kontaktiniai duomenys:

https://www.pmlp.gov.lv/lv/pakalpojumi/fizisko-personu-registrs

Latvija neturi atskirų regioninių informacinių sistemų, kuriose būtų saugomi registruose laikomų įrašų apie gimimus, santuokas ir mirtis duomenys, kaip numatyta Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Duomenis apie sudarytas santuokas, registruotus gimimus ir mirtis į registrą įtraukia ir atnaujina FPR.

Remiantis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Bendrojo registro institucija parengia civilinės būklės aktų registre laikomo įrašo kompiuteriu išspausdintą variantą, įtraukusi į FPR to įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Kompiuteriu išspausdintą variantą pasirašo Bendrojo registro institucijos pareigūnas arba darbuotojas ir asmuo, su kuriuo yra susijęs civilinės būklės aktų registre padaryto įrašo išrašas, arba apie įvykį pranešantis asmuo, ir dokumentas tvirtinamas uždedant spaudą su valstybės herbu.

Remiantis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, atitinkamus civilinės būklės aktus užregistravusi registro tarnyba civilinės būklės aktų registrų įrašus spausdinta forma saugo 100 metų, o tada juos perkelia į Latvijos nacionalinį archyvą.

Kadangi regioninių registrų Latvijoje nėra, dokumentus, patvirtinančius civilinės būklės aktų registraciją FPR, gali išduoti bet kuri vietinė registro tarnyba (toliau – registro tarnyba), Latvijos Respublikos diplomatinė ir konsulinė atstovybė užsienyje (toliau – atstovybė) ir – pagal savo kompetenciją – Teisingumo ministerija.

FPR laikoma riboto naudojimo informacija. Informaciją apie įrašus civilinės būklės aktų registruose asmenys gali gauti pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimo nuostatas.

Remiantis toliau nurodytų Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio dalių nuostatomis:

1. 4 dalis – teisę susipažinti su įrašu santuokų registre ir užsisakyti santuokos liudijimą, santuokos registracijos išrašą arba santuokų registro įrašo kopiją turi asmuo, kurio atžvilgiu toks įrašas buvo padarytas, arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu santuoka pasibaigia dėl vieno iš sutuoktinių mirties arba vieno iš sutuoktinių paskelbimo mirusiu, Bendrijos registro institucija arba Teisingumo ministerija išduoda išrašą, kuriuo pagal įrašą santuokų registre paliudijama santuokos registracija;
2. 5 dalis – teisę susipažinti su įrašu gimimų registre (išskyrus su įvaikinimu susijusį registro įrašą) ir užsisakyti gimimo liudijimą, gimimo registracijos liudijimą arba gimimų registro įrašo kopiją turi asmuo, kurio atžvilgiu toks įrašas buvo padarytas, arba jo įgaliotas asmuo. Teisę susipažinti su įrašu gimimų registre apie nepilnametį asmenį ir užsisakyti gimimo liudijimą, gimimo registracijos liudijimą arba gimimų registro įrašo kopiją turi tėvai arba teisiniai vaiko atstovai;
3. 6 dalis – teisę susipažinti su įrašu gimimų registre apie įvaikintą pilnametį asmenį ir užsisakyti gimimo liudijimą, gimimo registracijos liudijimą arba gimimų registro įrašo kopiją turi asmuo, kurio atžvilgiu toks įrašas buvo padarytas, arba jo įgaliotas asmuo. Teisę susipažinti su įrašu gimimų registre apie įvaikintą nepilnametį asmenį ir užsisakyti gimimo liudijimą, gimimo registracijos liudijimą arba gimimų registro įrašo kopiją turi įvaikintojas, vaiko teisiniai atstovai arba jų įgaliotas asmuo;
4. 7 dalis – teisę susipažinti su įrašu mirčių registre ir užsisakyti mirties liudijimą, mirties registracijos patvirtinimą arba mirčių registro įrašo kopiją turi mirusio asmens giminaitis arba jo įgaliotas asmuo.
5. 8 dalis – kiti asmenys civilinės būklės dokumento registracijos liudijimą gali užsisakyti ir gauti, jeigu jie gali įrodyti savo teisėtą interesą.

Fizinių asmenų registrą tvarko PMLP.

Fizinių asmenų registro įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kurios institucijos pagal savo kompetenciją gali atnaujinti ir atskleisti FPR duomenis. Civilinės būklės dokumentus (išrašus ar liudijimus), susijusius su gimimų, santuokų ar mirčių registracija, gali išduoti registro tarnybos, atstovybės ir Teisingumo ministerija, jeigu įrašą yra padariusi Latvijos registro tarnyba arba atstovybė.

Remiantis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi, civilinės būklės aktų registre esančio įrašo kopija paprašius turi būti pateikiama teismams, prokuratūrai, tyrimo institucijai, Teisingumo ministerijai, Bendrojo registro institucijai, šeimos bylų teismui ir notarams.

Registrų tarnybos, atstovybės arba Teisingumo ministerija gali išduoti dokumentus, patvirtinančius civilinę būklę, nustatytą iš registro įrašų, kuriuos Latvijos Bendrojo registro institucijos padarė per pastaruosius 100 metų. Remiantis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, atitinkamus civilinės būklės aktus užregistravusi registro tarnyba civilinės būklės aktų registrų įrašus spausdinta forma saugo 100 metų, o tada juos perkelia į Latvijos nacionalinį archyvą.

Remiantis 2013 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 761 dėl civilinės būklės aktų registrų XI skyriumi dėl civilinės būklės aktų registraciją patvirtinančių dokumentų pakartotinio išdavimo, pateiktuose prašymuose turi būti nurodyta:

1. priežastis, kodėl dokumentą reikia pakartotinai išduoti;
2. priklausomai nuo dokumento, kurį reikia pakartotinai išduoti, rūšies – santuokos sudarymo ar nutraukimo, gimimo ar mirties data ir vieta, taip pat registro įrašo padarymo vieta ir metai;
3. asmenų, su kuriais susijęs prašomas pakartotinai išduoti dokumentas, asmens duomenys.

Jeigu užsakomi mirusio asmens santuokos ar gimimo registracijos liudijimai, turi būti pateiktas įrodymas, kad asmuo yra miręs (mirties liudijimas arba patvirtinta jo kopija, arba kitas juridinę galią turintis dokumentas, patvirtinantis atitinkamo asmens mirtį). Jeigu mirusio asmens gimimo, santuokos ar mirties registracijos duomenis užsako asmuo, kuris nėra mirusiojo giminaitis, turi būti pateikti teisėtą interesą patvirtinantys dokumentai. Jeigu duomenis užsako mirusiojo giminaitis, turi būti pridėtos giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų kopijos.

Pageidautina, kad institucijos ir juridiniai asmenys užklausą pateiktų naudodami oficialią formą.

Privatūs asmenys gali suformuluoti laisvo turinio užklausas, pateikdami savo kontaktinius duomenis (adresą, e. paštą, telefono numerį).

Prireikus prie prašymo turėtų būti pridedamos patvirtintos kitų dokumentų kopijos. Jeigu kurie nors dokumentai parengti trečiosiose šalyse, pridedami dokumentai turi būti tinkamai legalizuoti ir išversti į latvių arba anglų kalbą.

Kai užklausa siunčiama institucijai jos oficialiu e. pašto adresu arba e. paštu tam, kad būtų priimta išnagrinėti, ji turi būti pasirašyta elektroniniu būdu Europos Sąjungoje nuskaitomu ASICE elektroniniu parašu arba Europos Sąjungoje pripažįstama elektroninio tapatumo nustatymo priemone.

Jeigu prašymo ir pridėtų dokumentų minėtomis elektroninio tapatumo nustatymo priemonėmis patvirtinti neįmanoma, adresatui paštu turi būti siunčiama kompetentingo pareigūno arba privataus asmens tinkamai pasirašyta popierinė užklausa.

Informacijos užklausos gali būti teikiamos latvių arba anglų kalbomis.

Remiantis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, registro tarnyba, atstovybė arba Teisingumo ministerija, vadovaudamosi įrašais civilinės būklės registruose, išduoda šiuos civilinės būklės aktų registraciją patvirtinančius dokumentus:

1. santuokos, gimimo ar mirties liudijimą;
2. civilinės būklės akto registraciją patvirtinantį išrašą;
3. atitinkamos institucijos tvarkomo civilinės būklės aktų registro įrašą popierine forma (kopiją);
4. kompiuteriu išspausdintą įrašą civilinės būklės aktų registre.

Kai dokumentų užklausą pateikia valdžios institucija savo veiklai vykdyti, dokumentai išduodami nemokamai. Kiti asmenys turi sumokėti už paslaugą arba sumokėti žyminį mokestį. Mokėjimas už paslaugą nustatomas pagal kiekvienos registro tarnybos, atstovybės arba Teisingumo ministerijos paslaugų mokesčių tarifų lentelę. Mokėjimas už paslaugą arba žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atliktas per bet kurį banką.

Remiantis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi, civilinės būklės registro įrašai FPR bei popierine forma ir dokumentai, patvirtinantys pagal tuos įrašus atliktą registraciją, įrodo santuokos sudarymą, gimimo ar mirties užregistravimą arba kitus duomenis, nurodytus civilinės būklės aktų registrų įrašuose.

3. Sutuoktinių turto registras. Sutuoktinių turto registre registruojamos vyro ir moters sudarytos santuokos sutartys. Vedybų sutartis yra teisinis sandoris, arba ypatingos rūšies sutartis, kuria šalys – sutuoktiniai – nustato, pakeičia arba panaikina savo sutuoktinių turto teisinį režimą pasinaudodami jiems įstatymo suteiktomis teisėmis ir galimybėmis nustatyti savo turto teisinį režimą.

4. Viešųjų testamentų registrą tvarko ir kuruoja Latvijos Sertifikuotų notarų taryba [lat. Latvijas Zvērinātu notāru padome]. Viešųjų testamentų registre laikomi duomenys, susiję su minėtais testamento sudarymo veiksmais, atliktais nuo tos dienos, kai pradėjo veikti viešųjų testamentų registras, laikomi oficialiais registro įrašais. Viešųjų testamentų registre laikomi duomenys, susiję su testamento sudarymo veiksmais, atliktais iki tos dienos, kai pradėjo veikti viešųjų testamentų registras, yra informacinio pobūdžio. Šio registro veikimas reglamentuojamas Vyriausybės nutarimu. Šis registras taip pat yra bendras, t. y. jis nėra regioninių registrų visuma.

Kontaktiniai duomenys:

https://www.latvijasnotars.lv/services

Viešųjų testamentų registro duomenų pateikimas Vyriausybės nutarime nurodytais atvejais yra paslauga, už kurią imamas mokestis. Už viešųjų testamentų registro duomenų pateikimą taikomo mokesčio dydį, mokėjimo tvarką ir mokesčio mokėjimo išimtis nustato Vyriausybė.

Viešųjų testamentų registre pateikiami šie duomenys:

1. testamento sudarymo dokumentai (toliau – dokumentai) – viešieji testamentai, asmeninių testamentų priėmimo saugoti dokumentai, paveldėjimo sutartys ir kiti viešai patvirtinti sandoriai, kuriuose išdėstyti nurodymai mirties atveju;
2. dokumentai, kuriais atšaukiamas, pakeičiamas, papildomas ir panaikinamas testamentas;
3. informacija, kurios prašoma iš registro.

Informaciją iš šio registro apie dokumentus ir jų buvimo vietą teikia Latvijos Sertifikuotų notarų taryba. Todėl testamento turinys nėra prieinamas, su juo gali susipažinti tik sertifikuotas notaras, tvarkydamas paveldėjimo bylą.

Informaciją apie registro duomenis testatoriui esant gyvam gali gauti tik testatorius ir taryba.

Po testatoriaus mirties informaciją apie registro duomenis gali gauti sertifikuoti notarai, teismai, centrinės ir vietos valdžios institucijos savo funkcijoms atlikti arba kiti asmenys.

Pagal elektroninį arba rašytinį prašymą, kuriame nurodoma, kodėl būtina gauti informaciją, informacija apie registro duomenis gali būti siunčiama testatoriui, tarybai ir centrinės ir vietos valdžios institucijoms jų funkcijoms atlikti, taip pat kitiems asmenims.

Informacija apie registro duomenis testatoriui, centrinės ir vietos valdžios institucijoms jų funkcijoms atlikti, taip pat kitiems asmenims elektroniniu būdu arba raštu išsiunčiama per ne daugiau kaip 10 dienų nuo prašymo gavimo.

Vykstant paveldėjimo procesui, informaciją apie registro duomenis sertifikuotų notarų, teismų arba centrinės ir vietos valdžios institucijų kategorijai nepriklausantiems asmenims siunčia už paveldėjimo procesą atsakingas sertifikuotas notaras.

Sertifikuoti notarai ir teismai informaciją apie registro duomenis gauna internetinio duomenų perdavimo būdu.

Už viešųjų testamentų registro duomenų pateikimą taikomi šie mokesčiai:

1. už išrašą, parengtą raštu arba elektroniniu būdu remiantis elektroninių dokumentų rengimo, pateikimo ir apyvartos teisės aktais (kiekvienam testatoriui) – 8,54 EUR;
2. jeigu išraše yra informacijos apie daugiau negu vieną testatorių, kartu su 3.1 punkte nurodytu mokėjimu už kiekvieną papildomą testatorių (pradedant nuo antrojo) taikomas 4,27 EUR mokestis.

Jeigu prašymą teikiantis asmuo prašo išrašą atsiųsti per mažiau negu 10 dienų nuo prašymo gavimo, mokestis didinamas taip:

1. dvigubinamas, jeigu išrašas siunčiamas per 5 dienas;
2. keturgubinamas, jeigu išrašas siunčiamas per vieną dieną.

Mokestis didinamas 50 proc., jeigu išrašas parengiamas užsienio kalba.

Mokestis už viešųjų testamentų registro išrašų pateikimą sumokamas į Sertifikuotų notarų tarybos einamąją sąskaitą arba jį galima sumokėti grynaisiais pinigais tarybos biuruose iki atitinkamų duomenų gavimo.

Nuo mokesčio už viešųjų testamentų registro duomenų pateikimą atleidžiami:

1. asmenys ir institucijos, nurodyti šio nutarimo 7 dalyje;
2. suinteresuotosios šalys, gaunančios registro informaciją vykstant paveldėjimo procesui;
3. fiziniai asmenys (testatoriai), kurie kartą per metus gali gauti informaciją apie save.

5. Remiantis Latvijos Respublikos įmonių registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Įmonių registro funkcijos yra vykdyti komercinės veiklos vykdytojų ir jų filialų, užsienio komercinės veiklos vykdytojų atstovybių ir jų organizacijų bei atstovų, kooperatinių bendrovių, Europos ekonominių interesų grupių, Europos komercinių įmonių, Europos kooperatinių bendrovių, politinių partijų ir jų aljansų, administratorių, nemokių subjektų, įvykių teisinės apsaugos ir nemokumo bylose, įvykių fizinio asmens atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų bylose, asociacijų ir fondų, religinių organizacijų ir jų institucijų, profesinių sąjungų, žiniasklaidos priemonių, lemiamo poveikio, komercinių užstatų, sutuoktinių turtinių santykių ir arbitražo teismų registraciją, užtikrinti, kad būtų tvarkomi atitinkami registrai, ir užtikrinti, kad būtų tvarkomas viešų asmenų ir institucijų sąrašas ir kad būtų prieinama jame laikoma informacija apie viešus asmenis ir institucijas. Paveldėjimo procese itin svarbi Įmonių registro administruojamuose registruose laikoma informacija apie juridinių asmenų dalyvius ir jų savininkus, narius ir tikruosius savininkus.

Įmonių registro pašto adresas: Pērses iela 2, Rīga, LV-1011 Tel. 67031703; Oficialus e. pašto adresas yra pasts@ur.gov.lv. Svetainė: https://www.ur.gov.lv/lv/

Latvijos įmonių registras yra centralizuota institucija.

Įmonių registras nemokamai, internetinio duomenų perdavimo (įskaitant masinį atsisiuntimą) būdu teikia viešojoje registro dalyje laikomą informaciją ir dokumentus. Kiti dokumentai ir duomenys laikomi neviešoje registro dalyje. Tai reiškia, kad registre laikoma informacija skirstoma į dvi dalis – viešą ir riboto naudojimo.

Neviešoje registro dalyje laikoma informacija ir dokumentai yra riboto naudojimo, su jais galima nemokamai susipažinti atliekant teisės aktuose numatytas teisėsaugos, finansinės žvalgybos padalinio ir pinigų plovimo, terorizmo bei masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje dirbančių stebėsenos ir kontrolės įstaigų užduotis, juos taip pat gali gauti kitos institucijos, pateikusios motyvuotą prašymą. Neviešoje registro dalyje laikomą informaciją ir dokumentus taip pat gali užsisakyti privatūs asmenys, perėję riboto naudojimo informacijos prašymo procedūrą, išdėstytą Informacijos laisvės įstatyme.

Saeimos (Latvijos parlamento), Vyriausybės, tiesiogiai valstybės kontroliuojamų institucijų, teisėsaugos ir kontrolės įstaigų bei vietos valdžios institucijų prašymu, bet kurios kitos tokią įstatyminę teisę turinčios valstybės institucijos prašymu ir teismų pareigūnų prašymu, kad jie galėtų atlikti savo funkcijas, Įmonių registras, laikydamasis teisės aktuose nustatytų apribojimų, nemokamai teikia reikiamą informaciją iš registrų. Įmonių registras siunčia šioms įstaigoms visą prašomą informaciją, kurią jis turi savo registruose. Teisės aktuose nėra nuostatos, pagal kurią būtų galima atsisakyti teikti informaciją. Teisės aktuose nenurodyta, kokia konkreti informacija turi būti suteikta apie asmenį, apie kurį prašoma informacijos.

Teisės aktuose nenurodyta, kokia konkreti informacija turi būti suteikta apie asmenį, apie kurį prašoma informacijos. Tačiau tokia informacija turi būti pakankama, kad būtų galima identifikuoti asmenį, apie kurį prašoma informacijos.

Kalbant apie informacijos iš Įmonių registro užsakymą, rašytinis institucijos prašymas yra pakankamas pagrindas perduoti informaciją.

Informaciją galima užsakyti paštu nusiunčiant rašytinį prašymą Įmonių registrui arba išsiunčiant elektroninį prašymą Įmonių registro e. pašto adresu arba jo oficialiu elektroniniu adresu. Prašymai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Prašymai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Informacija gali būti užsakoma tik latvių kalba.

Elektroninės dokumentų kopijos prieinamos internetu Įmonių registro informacinėje svetainėje, o pagal prašymą išduodamos kopijos yra patvirtintos (popierine arba elektronine forma).

Informacija teikiama tik latvių kalba.

Latvijos Respublikos įmonių registro įstatymo 4¹⁰ straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, užsakančios informaciją iš Įmonių registro, atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kitos įstaigos, priešingai, turi sumokėti už šią paslaugą mokestį pagal 2020 m. sausio 7 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 23 dėl informacijos iš Įmonių registro pateikimo ir mokėjimo už paslaugas tarifų lentelės. Mokestis mokamas banko pavedimu į biudžetinę Įmonių registro sąskaitą.

Įmonių registre nuosavybės teisių perdavimas neregistruojamas. Panašiai, pavyzdžiui, kalbant apie kapitalo bendroves, siekiant perregistruoti testatoriaus kapitalą įpėdiniui, Įmonių registrui turi būti teikiamas prašymas, prie jo pridedant dalyvių registro išrašų kopiją ir paveldėjimo pažymėjimo kopiją. Formalūs dokumentinės patikros aspektai išdėstyti Latvijos Respublikos įmonių registro įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis Latvijos Respublikos įmonių registro įstatymo bendrosiomis nuostatomis, Įmonių registro veiklos tikslas – registruoti įstatyme nurodytus juridinius asmenis siekiant nustatyti juridinių asmenų teisinį statusą, apsaugoti visuomenės pasitikėjimą teisės aktuose nustatyta informacija (apie registruotus juridinius asmenis ir juridinius faktus) ir suteikti galimybę susipažinti su teisės aktuose nustatyta informacija. Tai reiškia, kad visuomenė gali pasitikėti visa Įmonių registro tvarkomuose registruose įrašyta informacija. Taip pat pažymėtina, kad Įmonių registras neregistruoja nekilnojamojo turto, o įtraukimas į Įmonių registro tvarkomus registrus nėra nuosavybės teisės įrodymas.

3 Galimybė gauti informaciją apie banko sąskaitas

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Sąskaitų registro įstatymas, pagal kurį tapo privaloma vienoje vietoje kaupti informaciją apie visus fizinius ir juridinius asmenis, Latvijoje turinčius sąskaitų bet kurioje kredito įstaigoje, kredito unijoje arba mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigoje. Sąskaitų registrą tvarko Valstybinė mokesčių inspekcija (lat. Valsts ieņēmumu dienests, VID).

Sąskaitų registre sukurta sistema, sudaranti sąlygas identifikuoti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, turintį indėlio iki pareikalavimo sąskaitą arba mokėjimų sąskaitą. Registre kaupiama informacija apie asmenis, atsidariusius mokėjimų sąskaitas arba indėlio iki pareikalavimo sąskaitas Latvijos Respublikoje, ir apie šių sąskaitų tikruosius savininkus.

Registre įrašoma informacija apie sąskaitos nuosavybę, ne apie pinigų pervedimus ar sąskaitos balansus.

Informaciją iš registro gali užsakyti tik toliau nurodytos įstatyme nustatytos įstaigos, kad galėtų atlikti savo pareigas:

• Pinigų plovimo prevencijos tarnyba;
• operatyvinę veiklą vykdančios institucijos;
• tyrimo institucijos;
• Finansų ir kapitalo rinkos komisija (lat. Finanšu un kapitāla tirgus komisija);
• Valstybinė mokesčių inspekcija (lat. Valsts ieņēmumu dienests);
• teismai;
• prokuratūra;
• Kovos su korupcija tarnyba (lat. Korupcijas novēršanas un apkarošanas birojs);
• sertifikuoti teismo pareigūnai;
• sertifikuoti notarai;
• šeimos bylų teismai;
• Latvijos Bankas (lat. Latvijas Banka).

Duomenis apie sąskaitas registrui teikia kredito įstaigos, kredito unijos ir mokėjimo paslaugų teikėjai. Procedūrą, pagal kurią kredito įstaiga, kredito unija ar mokėjimo paslaugų teikėjas perduoda informaciją sąskaitų registrui, o sąskaitų registro naudotojai iš jo gauna informaciją, nustato Vyriausybė.

4 Galimybė naudotis intelektinės nuosavybės teisių registru

Latvijos pramoninės nuosavybės duomenų bazę tvarko Latvijos Respublikos patentų biuras (lat. Latvijas Republikas Patentu valde), t. y.:

1. patentų ir patento paraiškų duomenų bazėje laikomi patento paraiškų ir suteiktų patentų visos apimties tekstai bei Europos išradimo apibrėžčių vertimai. Duomenų bazės publikacijų skiltyje rodomi publikacijos numeriai veikia kaip saitai su oficialiuoju leidiniu, kuriame publikacija paskelbta, o bylos dokumentų skiltyje rodoma ir išdėstoma bylos medžiaga;
2. atnaujintą informaciją apie prekių ženklus, kurie yra užregistruoti arba kuriuos yra atsisakyta registruoti Latvijoje, galima rasti Prekių ženklų duomenų bazėje;
3. Dizainų duomenų bazėje laikomi pagal Dizainų įstatymą suteiktų dizaino patentų duomenys.

Duomenų bazes, kuriose laikomi autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojų duomenys, sukuria ir tvarko kolektyvinio valdymo organizacijos, tokios kaip Autorių teisių ir ryšių konsultavimo agentūra / Latvijos autorių asociacija (Akka/LAA) ir „LaIPA“, Latvijos atlikėjų ir prodiuserių asociacija (Laipa).

5 Kiti registrai, kuriuose saugoma su paveldėjimu susijusi informacija

Sertifikuoti notarai taip pat kasdien naudojasi Paveldėjimo registru. Paveldėjimo registras priklauso tik Latvijos valstybei. Paveldėjimo registrą tvarko ir kuruoja Latvijos Sertifikuotų notarų taryba.

Paveldėjimo registre rodomas testatoriaus vardas ir pavardė, asmens kodas ir už paveldėjimo procesą atsakingo sertifikuoto notaro vardas, pavardė ir asmens kodas.

Suinteresuotosios šalys gali susipažinti su paveldėjimo registro duomenimis ir gauti iš jo išrašus.

Už paveldėjimo registro išrašų pateikimą taikomi šie mokesčiai:

1. už suinteresuotųjų šalių prieigą prie paveldėjimo registro naudojantis pasauliniu kompiuterių tinklu (internetu) – 4,27 EUR už vieną paveldėjimo bylą;
2. už išrašą, parengtą raštu arba elektroniniu būdu remiantis elektroninių dokumentų rengimo, pateikimo ir apyvartos teisės aktais (už vieną paveldėjimo bylą) – 8,54 EUR;
3. jeigu išraše yra informacijos apie daugiau negu vieną paveldėjimo bylą, kartu su 2.2 punkte nurodytu mokėjimu už kiekvieną papildomą paveldėjimo bylą (pradedant nuo antrosios) taikomas 4,27 EUR mokestis.

Jeigu prašymą teikiantis asmuo prašo išrašą atsiųsti per mažiau negu 10 dienų nuo prašymo gavimo, mokestis didinamas taip:

1. dvigubinamas, jeigu išrašas siunčiamas per 5 dienas;
2. keturgubinamas, jeigu išrašas siunčiamas per vieną dieną.

Mokestis didinamas 50 proc., jeigu išrašas parengiamas užsienio kalba.

Mokestis už paveldėjimo registro išrašų pateikimą sumokamas į Sertifikuotų notarų tarybos einamąją sąskaitą arba jį galima sumokėti grynaisiais pinigais tarybos biuruose iki atitinkamo išrašo gavimo.

Nuo mokesčio už paveldėjimo registro išrašų pateikimą atleidžiami: sertifikuoti notarai, teismai ir centrinės bei vietos valdžios institucijos, kai susipažinti su registro duomenimis būtina jų profesinėms pareigoms ir funkcijoms atlikti, taip pat paveldėjimo prašymą sertifikuotam notarui teikiantys asmenys.

Latvijoje taip pat galima naudotis Teismų informacine sistema. Joje registruojama informacija apie teisme nagrinėjamas bylas ir medžiagą. Ši informacija apima, pavyzdžiui, duomenis apie bylos šalis, teismo posėdžius ir rašytinį procesą, pateiktus pareiškimus ir skundus, byloje priimtas nutartis, taikytas sankcijas ir kitus prie teismo sprendimo pridėtus dokumentus.

Sistemoje laikoma informacija yra riboto naudojimo ir apima duomenis apie fizinius asmenis. Ją sudaro teisminiais tikslais reikalinga informacija.

Remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 618 dėl Teismų informacinės sistemos, sistemoje laikoma informacija gali naudotis teisėjai ir teismo pareigūnai profesinėms ar su darbu susijusioms pareigoms atlikti bei su profesinėmis pareigomis susijusioms reikmėms patenkinti.

Pagal šio Vyriausybės nutarimo 18 dalį, prieiga prie sistemoje laikomos informacijos gali būti suteikta valstybės ir vietos valdžios institucijoms, kiek tai reikalinga jų funkcijoms atlikti. Siekdama gauti atitinkamą informaciją, institucija turi nurodyti, kokias funkcijas, dėl kurių reikalinga sistemoje laikoma atitinkama informacija, ji ketina atlikti. Pagal šio Vyriausybės nutarimo 19 dalį išorės naudotojai gali naudotis tik sistemos duomenų platinimo funkcija.

Bet kuris asmuo gali naudotis viešai prieinama sistemos dalimi svetainėje https://www.elieta.lv/web/. Šioje svetainėje galima atsidaryti, pavyzdžiui, teismo posėdžių tvarkaraštį, prisijungus – numatytas subjekto bylos teismo proceso datas, nuasmenintus teismo sprendimus ir kitų teismo procesų datas be informacijos apie bylos šalis.

Taip pat galima naudotis bendro pobūdžio prieiga prie Vykdymo bylų registro, skirto padėti teismų pareigūnams atlikti savo darbą. Šio registro paskirtis – užtikrinti suvienodintą elektroninę vykdymo bylų registraciją, tvarkymą, saugojimą ir prieigą prie jų, kad būtų galima užtikrinti operatyvinę teisinių vykdymo bylų kontrolę. Vykdymo bylų registro veikimas reglamentuojamas Civilinio proceso kodeksu, Teismo pareigūnų įstatymu ir Vyriausybės nutarimu Nr. 941 dėl vykdymo bylų registro.

Pažymėtina, kad pagal minėtąjį Vyriausybės nutarimą sistemos informacija gali naudotis:

• sertifikuoti teismo pareigūnai;
• sertifikuoti teismo pareigūnų padėjėjai;
• sertifikuoto teismo pareigūno biuro darbuotojai, kuriems prieigos prie registro reikia jų profesinėms pareigoms atlikti;
• Teisingumo ministerijos darbuotojai, kuriems prieigos prie registro reikia jų profesinėms pareigoms atlikti;
• Teismų administracijos darbuotojai, kuriems prieigos prie registro reikia jų profesinėms pareigoms atlikti;
• Latvijos teismo pareigūnų tarybos darbuotojai, kuriems prieigos prie registro reikia jų profesinėms pareigoms atlikti.

Prieigos prie registro teises suteikia Teismų administracija. Vykdomųjų bylų registro naudotojai registru naudojasi pagal jo numatytą paskirtį ir tiek, kiek leidžia jiems suteiktos prieigos teisės.

Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims gali būti suteikta nemokama internetinė prieiga prie registre įrašytų vykdymo bylų, kuriose konkretus asmuo turi išieškotojo arba skolininko statusą, informacijos.

Latvijos kadastro informacinė sistema (su vieša skiltimi ir autorizuotos prieigos skiltimi) yra bendra registravimo sistema, kurioje užtikrinamas atnaujintų oficialių tekstinių ir erdvinių duomenų apie nekilnojamojo turto objektus, esančius Latvijos Respublikos teritorijoje, juos sudarančius kadastrinius objektus (žemės sklypus, pastatus / statinius, patalpų grupes, žemės sklypus ir jų apibūdinimo duomenis), taip pat apie savininkus, teisėtus valdytojus ir naudotojus, įgijimas, tvarkymas ir naudojimas. Šioje sistemoje galima įregistruoti nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti registruojamas arba kurio pagal teisės aktus neprivaloma registruoti žemės registre.

Latvijos kadastro informacinės sistemos administravimas reglamentuojamas Valstybinio nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, sistemą kuruoja Latvijos žemės tyrimų tarnyba.

Įmonių registro administruojami registrai.

Taip pat galima naudotis Elektronine nemokumo bylų priežiūros sistema.

Prieiga prie EMUS paslaugos, elektroninės nemokumo bylų registravimo sistemos, asmenims, dalyvaujantiems nemokumo bylose.

Informaciją apie pensijas, išmokas ir kompensacijas gali suteikti Valstybinė socialinio draudimo agentūra (VSAA).

6 Galimybė gauti informacijos apie slaptus testamentus ir testamentus, kurie neturi būti registruojami

Pagal civilinę teisę asmeninius testamentus galima saugoti pas notarą remiantis Notarų įstatymu arba šeimos bylų teisme remiantis Šeimos bylų teismų įstatymu. Testamento turinys gali būti atskleidžiamas tik prisiekusio notaro, atsakingo už paveldėjimo procesą, patalpose.