Informacija EPP išduodančioms institucijoms

1 Valstybės narės registrų, kuriuose saugoma su paveldėjimu susijusi informacija, rūšys

• Žemės registras
• Gimimų, santuokų ir mirčių registras
• Sutarčių dėl sutuoktinių turto teisinio režimo registras
• Testamentų registras
• Slovėnijos įmonių registras
• Transporto priemonių registras
• Jūrų laivų registras ir laivų registras
• Orlaivių registras
• Neposesorinių įkeitimo sandorių ir areštuoto kilnojamojo turto registras
• Nemokumo registras (nemokumo pranešimai)
• Einamųjų sąskaitų registras – žr. 3 punktą
• Intelektinės nuosavybės teisių registras – žr. 4 punktą
• Nematerialiųjų vertybinių popierių centrinis registras – žr. 5 punktą
• Ginklų registras – žr. 5 punktą

2 1 punkte išvardytuose valstybės narės registruose saugoma informacija

Žemės registras

Žemės registras yra viešas registras, kuriame registruojama ir skelbiama informacija apie nuosavybės teises ir su nuosavybe susijusius teisinius faktus. Jį sudaro pagrindinis registras ir dokumentų duomenų bazė. 

Pagrindiniame registre saugoma informacija apie nuosavybės teises ir teisinius faktus, susijusius su turtu, kurį pagal įstatymą reikalaujama įregistruoti registre, o dokumentų duomenų bazėje saugomi dokumentai, kurių pagrindu turtas buvo įregistruotas pagrindiniame registre. Pagrindinis registras tvarkomas kaip centrinė kompiuterinė duomenų bazė. Visa Slovėnijos žemės registro teismuose įregistruota informacija įrašoma į šią centrinę duomenų bazę ir joje saugoma. Be to, ši dokumentų duomenų bazė yra kompiuterinė. Joje saugomi dokumentai, susiję su žemės registro procedūromis, pradėtomis po 2011 m. gegužės 1 d. Žemės registras nėra tvarkomas ar prižiūrimas pagal regionus. Visi su žemės registru susiję reikalai centrinėje kompiuterinėje duomenų bazėje yra vienodai tvarkomi visoje šalyje. 

Žemės registrą prižiūri žemės registro teismai, t. y. vietos teismai. Žemės registras prižiūrimas priimant sprendimus dėl įrašų, įrašant įrašus pagrindiniame registre ir atliekant dokumentų duomenų bazės priežiūrą. Visi žemės registro įrašai ir (tam tikromis sąlygomis) dokumentai, kurių pagrindu įrašai buvo įrašyti registre, yra vieši. Vadinasi, bet kuris asmuo gali susipažinti su pagrindiniame registre saugoma informacija ar ją nukopijuoti arba paprašyti, kad žemės registro teismas jam išduotų patvirtintą atspausdintą žemės registro išrašą. Bet kuris teisėtą interesą įrodyti galintis asmuo turi teisę prašyti, kad žemės registro teismas jam išduotų dokumentų duomenų bazėje saugomo dokumento kopiją ir patvirtinimą, kad dokumento originalas arba patvirtinta kopija buvo įrašyta į dokumentų duomenų bazę. Tokį prašymą turi patenkinti visi žemės registro teismai. Žemės registro įstatyme (Zakon o zemljiški knjigi) išdėstytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama, kokios teisės ir juridiniai faktai įrašomi į žemės registrą, kokia tvarka žemės registro (vietos) teismas priima sprendimą dėl įrašo ir kaip žemės registras veikia bei yra prižiūrimas.

Prieiga prie kompiuterinio pagrindinio registro informacijos suteikiama nemokamai per internetinį e. žemės registro (e-ZK) portalą, esantį e. teisingumo (e-Sodstvo) portale (https://evlozisce.sodisce.si/). Naudojantis e. žemės registro portalu, visiems suteikiama nemokama prieiga prie šios pagrindiniame kompiuteriniame registre saugomos informacijos, taip pat galimybė gauti jos išrašus:

1. (dabartinė) registre įrašyta informacija, susijusi su konkrečiu nekilnojamuoju turtu (įprastas žemės registro išrašas),
2. anksčiau registre įrašyta informacija, susijusi su konkrečia nuosavybe ir pažymėta kaip išbraukta dėl vėlesnių įrašų (istorinis žemės registro išrašas),
3. informacija apie konkrečią pasinaudotą teisę ar teisinį faktą,
4. jei įrašytas pranešimas apie nagrinėjamą bylą, susijusią su nuosavybe (papildomas įrašas, kuriuo viešai skelbiama, kad pradėta žemės registro procedūra, kurios metu žemės registro teismas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl įrašo), taip pat ši informacija:

• procedūros statusas,
• žemės registro pasiūlymo turinys ir
• žemės registro teismo arba antrosios instancijos teismo sprendimų dėl įrašo turinys.

Šią informaciją taip pat galima gauti fiziškai (kaip patvirtintas popierines kopijas) sumokėjus mokestį bet kuriame žemės registro teisme, notaro biure ar administraciniame vienete.

Nors pagrindiniame registre saugoma informacija yra prieinama visiems, galimos užklausos tam tikrais atvejais ribojamos. Dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų visuomenei neleidžiama susipažinti su informacija apie teisių turėtojus, kurie nėra susiję su konkrečiu turtu, net jei programinė įranga techniškai leidžia susipažinti su ta informacija kompiuteriniame pagrindiniame registre. Vadinasi, niekas neturi teisės susipažinti su kompiuteriniame pagrindiniame registre saugoma informacija, kuri leistų nustatyti, ar konkretus asmuo yra kokio nors turto savininkas ar kitų teisių į kokį nors turtą turėtojas. Tačiau kai kurie asmenys ir (arba) subjektai turi teisę susipažinti su tokia informacija ir gauti jos išrašus. Tai, be kita ko: 

1. kreditorius, kuriam ši informacija reikalinga, kad būtų įvykdytas reikalavimas atitinkamo asmens atžvilgiu, jeigu jis gali įrodyti, kad toks reikalavimas yra, pateikdamas vykdomąjį dokumentą, leidžiantį išieškojimą iš asmens, arba kitus dokumentus ar įrodymus, kuriais remiantis gali būti leidžiama išduoti blokavimo įsakymą asmens atžvilgiu, ir bet kuris kitas asmuo, galintis įrodyti teisinį interesą;
2. centrinė valdžios institucija, jei jai šios informacijos reikia vykdant procesinius veiksmus prieš tą asmenį neviršijant savo įgaliojimų;
3. notaras, kuriam ši informacija reikalinga notarinėms užduotims atlikti pagal notarų veiklą reglamentuojančius įstatymus;
4. teisų turėtojas, kurio naudai žemės registre įregistruotos atitinkamos teisės.

Jei turto nuosavybė paveldima, įrašas apie pasikeitusį nuosavybės teisės turėtoją žemės registre įrašomas ex officio po to, kai priimamas galutinis sprendimas dėl paveldėjimo. Paveldėjimo sprendimu turtui suteikiamas atitinkamas identifikavimo kodas. Vadinasi, perduodant nuosavybės teisę nereikia pateikti jokių kitų dokumentų, ieškoti turto ar kaip nors kitaip jo nustatyti.

Žemės registre įrašytos informacijos apie teises teisinis galiojimas grindžiamas pasitikėjimo principu. Nė vienas teisiniuose santykiuose sąžiningai veikiantis asmuo, besiremiantis žemės registre įrašyta informacija apie teises, dėl to negali patirti jokių neigiamų pasekmių. Daiktinių teisių įrašai turi konstitutyvųjį poveikį – jeigu įstatyme nenumatyta kitaip, nuosavybės teisės į turtą įgyjamos arba nustoja galioti nuo žemės registre įrašyto įrašo įsigaliojimo momento. Įrašai taip pat turi viešumo poveikį – jei leista įrašyti tam tikros teisės ar teisinio fakto įrašą, tokia žemės registre įrašyta teisė ar teisinis faktas laikomi žinomais visiems nuo žemės registro teismo darbo valandų pradžios darbo dieną, einančią po dienos, kurią žemės registro teismas užregistravo pasiūlymą dėl tam tikros teisės ar teisinio fakto įrašo žemės registre arba gavo dokumentą, kuriuo remdamasis jis ex officio priėmė sprendimą dėl tokio įrašo, ir nuo to momento nė vienas asmuo negali teigti, kad jam nebuvo žinoma apie tą teisę ar faktą. Jeigu teisė ar teisinis faktas, kurį pagal įstatymą reikalaujama įregistruoti žemės registre, faktiškai nebuvo įregistruoti, laikoma, kad trečiasis asmuo nežino apie šią teisę ar teisinį faktą, išskyrus atvejus, kai pateikiami tai paneigiantys įrodymai.

Kontaktiniai duomenys:

• Slovėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas (Vrhovno sodišče Republike Slovenije), Tavčarjeva 9, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 366 4444, e. paštas: urad.vsrs@sodisce.si. 

Gimimų, santuokų ir mirčių registras

Užsienio institucijos neturi prieigos prie gimimų, santuokų ir mirčių registre saugomos informacijos. Gimimų, santuokų ir mirčių registro įstatymo (Zakon o matičnem registru) 27 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenis iš registro gali naudoti už vidaus administracinius reikalus atsakingos ministerijos ir kompetentingos institucijos darbuotojai, atlikdami savo oficialias pareigas, ir kad jais taip pat gali naudotis kiti pagal įstatymą įgalioti naudotojai arba asmens rašytiniu sutikimu veikiantys asmenys.

Gimimų, santuokų ir mirčių registrą galima rasti e. valdžios (eUprava) portale, nors registruojantis būtina patvirtinti tapatybę skaitmeniniu būdu.

Kontaktiniai duomenys:

• Vidaus reikalų ministerija, Vidaus administracinių reikalų direktoratas, Gyventojų registravimo ir viešųjų dokumentų skyrius (Ministrstvo za notranje zadeve, Direktorat za upravne notranje zadeve, Sektor za registracijo prebivalstva in javne listine), Litostrojska cesta 54, 1501 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 428 4961, e. paštas: gp.mnz@gov.si.

Sutarčių dėl sutuoktinių turto teisinio režimo registras

Sutarčių dėl sutuoktinių turto teisinio režimo registrą įsteigė ir tvarko Slovėnijos notarų rūmai (Notarska zbornica Slovenije) (Šeimos kodekso (Družinski zakonik) 90 ir 92 straipsniai). 

Pagal Šeimos kodekso 91 straipsnį, sutarčių dėl sutuoktinių turto teisinio režimo registre pateikiama informacija apie sutartis, sudarytas siekiant sureguliuoti turtinius santykius. Registre saugoma ši informacija:

• įrašo serijos numeris ir data, 
• sutuoktinių arba nesantuokinių partnerių vardai ir pavardės, nacionalinis asmens kodas (EMŠO) arba bet kurio sutuoktinio ar nesantuokinio partnerio, kuris yra užsienietis, gimimo data, vieta ir šalis, taip pat sutuoktinių ar nesantuokinių partnerių nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos adresas,
• notaro, pas kurį buvo deponuota sutartis dėl sutuoktinių turto režimo, vardas, pavardė ir registruota buveinė,
• sutarties dėl sutuoktinių turto režimo sudarymo, įsigaliojimo, pakeitimo ir galiojimo pabaigos data.

Šeimos kodekso 91 straipsnyje nurodyta informacija renkama ir naudojama sutarties dėl sutuoktinių turto teisinio režimo buvimui įrodyti (Šeimos kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Tai, kad informacija apie sutarties dėl sutuoktinių turto teisinio režimo buvimą yra vieša, nedaro poveikio bendrosioms taisyklėms dėl pasitikėjimo žemės registre ir nuosavybės teisės perėmimo, kaip numatyta įstatymuose, kuriais reglamentuojami nuosavybės santykiai ir žemės registras (Šeimos kodekso 93 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl sutuoktinių turto teisinio režimo neįregistruota registre, trečiosios šalys laikosi nuostatos, kad sutuoktinių turtiniams santykiams taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (Šeimos kodekso 94 straipsnis).

Slovėnijos notarų rūmai užtikrina, kad į sutarčių dėl sutuoktinių turto teisinio režimo registrą įtraukta informacija būtų skelbiama viešai. Pagal Šeimos kodekso 93 straipsnio 2 dalį, viešai pateikiama ši registre įregistruota informacija apie sutartį dėl sutuoktinių turto:

• sutuoktinių arba nesantuokinių partnerių vardai, pavardės ir nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos adresai;
• notaro, pas kurį buvo deponuota sutartis dėl sutuoktinių turto režimo, vardas, pavardė ir registruota buveinė,
• sutarties dėl sutuoktinių turto režimo įregistravimo registre, sudarymo, įsigaliojimo, pakeitimo ir galiojimo pabaigos data.

Viešai prieinamą informaciją apie registrą ir kontaktinius duomenis galima rasti Slovėnijos notarų rūmų interneto svetainėje: https://www.notar-z.si/registri/register-pogodb-o-ureditvi-premozenjskopravnih-razmerij. 

Kalbant apie sutarties dėl sutuoktinių turto teisinio režimo saugojimą ir galimybę su ja susipažinti, Šeimos kodekso 88 straipsnyje nustatyta, kad sutartis dėl sutuoktinių turto teisinio režimo saugo notarai laikydamiesi notarų veiklą reglamentuojančių taisyklių. Sutarties dėl sutuoktinių turto teisinio režimo turinį gali peržiūrėti pagal notarų veiklą reglamentuojančius įstatymus įgalioti asmenys. Jie taip pat gali paprašyti pateikti patvirtintą arba paprastą atitinkamo notarinio akto kopiją. Sutarties dėl sutuoktinių turto teisinio režimo turinį taip pat gali būti peržiūrėti teismas proceso, kuriame teismo sprendimas priklauso nuo to susitarimo turinio, tikslais.

Kontaktiniai duomenys: 

• Slovėnijos notarų rūmai (Notarska zbornica Slovenije), Tavčarjeva 2, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 439 2570, faks.: +386 (0)1 434 0247, e. paštas: info.nzs@siol.net.

Testamentų registras

Centriniame testamentų registre saugoma informacija apie testamentus, kurie buvo sudaryti notarinio akto forma, notaro saugomus testamentus, advokato sudarytus ar jam saugoti įteiktus testamentus, apie teisme sudarytus testamentus ir apie teismui saugoti įteiktus testamentus pagal teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojamas palikimas. 

Saugoma ši informacija:

• įrašo serijos numeris ir data,
• testatoriaus vardas ir pavardė (jei tastatorė ištekėjusi moteris, ir mergautinė pavardė),
• testatoriaus nacionalinis asmens kodas ir gimimo vieta arba, jei testatorius yra užsienietis, jo gimimo data, vieta ir šalis,
• testatoriaus adresas,
• testamente nurodyta data ir numeris,
• notaro, pas kurį buvo deponuotas testamentas, vardas, pavardė ir adresas arba kito asmens ar institucijos, pas kuriuos buvo deponuotas testamentas, vardas, pavardė ar pavadinimas ir adresas,
• testamento rūšis,
• bet koks testamento pakeitimas, panaikinimas ar pripažinimas negaliojančiu, jei jis buvo atliktas tokia forma, kurią pagal įstatymus privaloma įregistruoti testamentų registre,
• testamento grąžinimo testatoriui data,
• informacija apie testatoriaus mirtį ir
• informacija apie tai, kas peržiūrėjo registro duomenis.

Testamentų registrą prižiūri Slovėnijos notarų rūmai.

Kontaktinius duomenis galima rasti jo interneto svetainėje: https://www.registeroporok.si

Testamentų registras centralizuotas nacionaliniu lygmeniu.

Įrašas testamentų registre būna slaptas iki testatoriaus mirties. Po testatoriaus mirties centriniame testamentų registre esančią informaciją gali gauti teismas ir teisėtą interesą ją gauti galintis įrodyti asmuo. Mirus testatoriui, teismo arba bet kurio kito teisėtą interesą galinčio įrodyti asmens rašytiniu prašymu išduodamas registro išrašas.

Kol testatorius yra gyvas, kiti asmenys ar institucijos neturi teisės gauti informacijos iš registro. Mirus testatoriui, teismo arba bet kurio kito teisėtą interesą galinčio įrodyti asmens rašytiniu prašymu išduodamas registro išrašas. Prašyme pateikiama ši informacija:

• asmens, prašančio registro informacijos išrašo, duomenys (tikslus fizinio asmens vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas, oficialus juridinio asmens įmonės pavadinimas ir registruota buveinė arba teismo pavadinimas ir adresas),
• testatoriaus duomenys (tikslus vardas, pavardė, adresas, nacionalinis asmens kodas arba gimimo data ir mirties data);
• informacija arba aplinkybės, įrodančios prašytojo teisėtą interesą gauti registro išrašą.

Testamentų registras skirtas testamento buvimui įrodyti.

Kontaktiniai duomenys:

• Slovėnijos notarų rūmai (Notarska zbornica Slovenije), Tavčarjeva 2, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 439 2570, faks.: +386 (0)1 434 0247, e. paštas: info.nzs@siol.net.

Slovėnijos įmonių registras ir teismų registras 

Slovėnijos įmonių registras (PRS) yra nacionaliniu lygmeniu administruojama centrinė viešoji kompiuterinė duomenų bazė, kurioje saugoma išsami informacija apie visus Slovėnijoje įsteigtus verslo subjektus, kurie vykdo pelno arba ne pelno veiklą, ir apie jų filialus bei kitus komponentus. Slovėnijos įmonių registras taip pat apima teismų registrą, kuriame įregistruojama informacija apie Slovėnijoje veiklą vykdančias bendroves ir užsienio įmonių filialus, taip pat informacija apie kitus juridinius asmenis, kuriuos pagal įstatymą reikalaujama įregistruoti teismų registre (pvz., ekonominių interesų grupes, institutus, kooperatyvus). Teismų registrą sudaro pagrindinė knyga ir dokumentų duomenų bazė. Pagrindinėje knygoje saugoma informacija apie teisiškai svarbius faktus, kurie turi būti įrašyti ir paskelbti teismų registre pagal Teismų registro įstatymą (Zakon o sodnem registru) arba kitą įstatymą. Į dokumentų duomenų bazę įrašomi dokumentai, kurių pagrindu buvo įrašytas teisiškai reikšmingas faktas arba kuriuos pateikti registrą tvarkančiam teismui reikalaujama pagal įstatymą. Slovėnijos įmonių registro taisyklės išdėstytos Slovėnijos įmonių registro įstatyme (Zakon o Poslovnem registru Slovenije), o teismų registro taisyklės – Teismų registro įstatyme.

Slovėnijos įmonių registrą prižiūri Slovėnijos Respublikos viešų teisinių duomenų ir susijusių paslaugų agentūra (Agencija Republike Slovenije za javnopravne evidence in storitve, AJPES): Slovėnijos įmonių registras. Sprendimus dėl įrašymo teismų registre priima apylinkės teismas, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra įsisteigusi įrašoma bendrovė.

Informacija apie registraciją (įsteigimą) ir operacijas (identifikavimo numeris, oficialus įmonės pavadinimas, mokesčių mokėtojo kodas, atstovų ir steigėjų duomenys ir kt.) pateikiama apie kiekvieną į Slovėnijos įmonių registrą įtrauktą verslo subjektą. Registre taip pat saugoma informacija apie bendrovės narius, taip pat apie ribotos atsakomybės bendrovių akcijų paketus ir apie tai, ar šie paketai yra užstatyti. Jame nėra informacijos apie akcinių bendrovių akcininkus ar komanditinių ūkinių bendrijų narius.

Informacija apie verslo subjektą yra vieša ir su ja galima susipažinti AJPES interneto svetainėje, kurioje paiešką galima atlikti pagal verslo subjektą. Paieškos sistema galima naudotis:

• slovėnų kalba: https://www.ajpes.si/prs/ ir
• anglų kalba: https://www.ajpes.si/prs/Default.asp?language=english.

AJPES interneto svetainėje taip pat galima atlikti asmenų paiešką siekiant gauti informacijos apie tai, ar konkretus asmuo yra konkretaus verslo subjekto steigėjas, narys, atstovas ar priežiūros organo narys. Šią paieškos sistemą slovėnų kalba galima rasti AJPES interneto svetainėje: https://www.ajpes.si/prs/default_osebe.asp.

Ieškant asmenų būtina įvesti šiuos duomenis:

• tikslų vardą, pavardę ir
• nuolatinės arba laikinos gyvenamosios vietos Slovėnijoje adresą arba nacionalinį asmens kodą, arba
• gyvenamosios vietos užsienyje adresą ar Slovėnijos mokesčių mokėtojo kodą, kurį nacionalinio asmens kodo neturintis asmuo gauna prieš pirmą kartą įregistruodamas įmonę Slovėnijos įmonių registre.

Norėdamas naudotis Slovėnijos įmonių registru ir susipažinti su jame esančia informacija, asmuo visų pirma turi užsiregistruoti (tai galima padaryti anonimiškai). Naudotis Slovėnijos įmonių registru internetu ar susipažinti su jame esančia informacija galima nemokamai. Interneto svetainėje taip pat nemokamai galima gauti elektroninį informacijos išrašą (PDF rinkmeną, pasirašytą elektroniniu būdu). Galimi išrašų variantai:

1. įprastas teismų registro išrašas (t. y. dabartinės informacijos išrašas),
2. sudėtinis teismų registro išrašas (t. y. informacijos apie tai, ar konkretus asmuo yra konkretaus verslo subjekto steigėjas, narys, atstovas ar priežiūros organo narys, išrašas),
3. istorinis teismų registro išrašas, kuriame nurodyta informacija, įtraukta į registrą po 2008 m. vasario 1 d.

Istorinį teismų registro išrašą taip pat galima gauti interneto svetainėje, kurioje pateikiama nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 1 d. į registrą įtraukta informacija. Tokie elektroniniai išrašai elektroniniu būdu nepasirašomi.

Dėl patvirtinto rašytinio informacijos išrašo galima kreiptis į teismą, notarą arba AJPES, tačiau tokio tipo istorinį teismų registro išrašą galima gauti tik kreipiantis į teismą.

Slovėnijos įmonių registro kontaktiniai duomenys:

• Slovėnijos Respublikos viešų teisinių duomenų ir susijusių paslaugų agentūra (Agencija Republike Slovenije za javnopravne evidence in storitve), Tržaška cesta 16, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 477 4200, e. paštas: info@ajpes.si.

Teismų registro kontaktiniai duomenys:

• Slovėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas (Vrhovno sodišče Republike Slovenije), Tavčarjeva 9, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 366 4444, e. paštas: urad.vsrs@sodisce.si. 

Transporto priemonių registras 

Transporto priemonių registre saugoma visa transporto priemonės informacija, kurios reikalaujama transporto priemonių registracijos liudijime, susijusi su jos registracija, išduotu registracijos liudijimu, transporto priemonės savininku arba asmeniu, kurio vardu transporto priemonė įregistruota, techninių apžiūrų duomenimis, privalomuoju draudimu ir kita technine informacija. Informacija apie transporto priemonės savininką arba asmenį, kurio vardu transporto priemonė įregistruota, apima asmens vardą ir pavardę arba oficialų įmonės pavadinimą, gimimo datą, nacionalinį asmens kodą arba centrinio registro numerį, taip pat transporto priemonės savininko statusą ir nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos adresą arba registruotą buveinę (Motorinių transporto priemonių įstatymo (Zakon o motornih vozilih, ZMV-1) 63 straipsnio 3 dalis). 

Techninę informaciją apie transporto priemonę galima rasti e. valdžios portale: https://e-uprava.gov.si/si/javne-evidence/motorna-vozila.html.

Galima sužinoti apie ridą, savininkų skaičių, atliktas technines apžiūras, transporto priemonės draudimo ir registracijos galiojimą. Transporto priemonių registre norint pateikti asmeninį užklausimą būtina patvirtinti tapatybę skaitmeniniu būdu. Jei teikiamas viešas užklausimas, reikalingas transporto priemonės registracijos liudijimo numeris ir numerio ženklai.

Kontaktiniai duomenys:

• Infrastruktūros ministerija, Kelių ir kelių transporto direktoratas (Ministrstvo za infrastrukturo, Direktorat za ceste in cestni promet), Tržaška cesta 19, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 478 8000, e. paštas: gp.mzi@gov.si.

Jūrų laivų registras ir laivų registras

Abu registrai priklauso Slovėnijos laivybos registrui, kuris pagal Jūrų kodeksą (Pomorski zakonik) buvo įsteigtas kaip viešasis registras. Jūrų kodekso 207 straipsnyje numatyta, kad laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai turi būti registruojami Slovėnijos laivybos registre pagal šio kodekso nuostatas. Pagal 207 straipsnį, Jūrų kodekso II skyriaus ir ketvirtos dalies nuostatos analogiškai taikomos statomiems laivams, valtims ir plaukiojantiesiems įrenginiams. Jei nenurodyta kitaip, kai nurodomas laivybos registras, omenyje turima abu šiuos registrus.

Kiekvieną iš jų sudaro pagrindinis registras ir dokumentų duomenų bazė. Pagrindiniame registre saugomi įrašai. Įrašas susideda iš A, B ir C lapų. Kiekvienam laivui ar valčiai suteikiamas atskiras įrašas. Toliau žodis „laivas“ vartojamas ir jūrų laivams apibūdinti. 

A lape pateikiami laivo arba statomo laivo identifikavimo duomenys ir pagrindinės techninės charakteristikos. 

B lape nurodomas laivo savininko vardas, pavardė ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresas arba oficialus įmonės pavadinimas ir registruotos buveinės adresas, taip pat visi laisvo naudojimosi laivu apribojimai. B lape taip pat nurodomas savininko nacionalinis asmens kodas arba centrinio registro numeris ir mokesčių mokėtojo kodas, jei jis nėra nuolatinis Slovėnijos gyventojas, ir, jei reikia, juridinio asmens mokesčių mokėtojo kodas (ši informacija neviešinama). Be to, B lape nurodomas laivo savininko vardas, pavardė ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresas arba oficialus įmonės pavadinimas ir registruota buveinė, jei įrašas padarytas pagal Jūrų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Statomų laivų registro B lape taip pat gali būti nurodytas laivo savininko vardas, pavardė ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresas arba oficialus įmonės pavadinimas ir registruota buveinė. Jei savininkas sutinka, galima įrašyti ir kontaktinius duomenis (e. pašto adresą arba telefono numerį) ekstremaliosios situacijos atveju, pavyzdžiui, vykdant žmonių jūroje paiešką ir gelbėjimą arba siekiant apsaugoti žmonių gyvybes ar jūrų aplinką. Teisminių ar administracinių procedūrų tikslais taip pat įvedama saugi elektroninio pašto dėžutė. Kitą elektroninio pašto dėžutę galima įvesti ir tam, kad būtų įvykdyti administracinių procedūrų reikalavimai pagal bendrąją administracinę procedūrą reglamentuojančius teisės aktus. Ši informacija neskelbiama viešai ir jos negalima naudoti kitais tikslais.

C lape nurodomos daiktinės teisės, kurių pagrindu yra įkeistas laivas ar jo dalis, taip pat tų teisių pagrindu įgytos nuosavybės teisės, visi laivo frachtavimo atvejai, visam laivui taikoma laivybos sutartis, kiekvienam įkeisto laivo savininkui taikoma pirmenybės teisė įsigyti ir kiti laivo naudojimo apribojimai, draudimai įkeisti ir perleisti, taip pat visos pastabos ir kiti pastebėjimai, kurių aiškiai nereikalaujama įrašyti į jokį kitą lapą.

Dokumentų duomenų bazėje be dokumentų saugoma ši informacija:

• patikrinimų datos, įskaitant visus papildomus ir tolesnius patikrinimus bei galimus vertinimus,
• liudijimą išdavusios ir laivo klasę nustačiusios laivų klasifikavimo organizacijos pavadinimas,
• patikrinimo įstaigos, veikiančios šalyje, kurios uoste buvo patikrintas laivas, pavadinimas, patikrinimo data ir patikrinimo rezultatai (bet kokie laivo trūkumai ir informacija, ar laivas buvo sulaikytas), taip pat
• visi nelaimingi atsitikimai jūroje, su kuriais susijęs laivas.

Registrą prižiūri Slovėnijos jūrų administracija (Uprava Republike Slovenije za pomorstvo): https://www.gov.si/en/state-authorities/bodies-within-ministries/slovenian-maritime-administration/about-the-administration/.

Nors regioninių registrų nėra, veikia jūrų laivų registrą prižiūrintys padaliniai (Izolos ir Pirano padaliniai). Tačiau egzistuoja tik vienas jūrų laivų registras. 

Norėdamos gauti informacijos iš registro, kitų valstybių narių institucijos gali susisiekti su regioniniais registrais. Reikia deramai atsižvelgti į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, taip pat į Asmens duomenų apsaugos įstatyme (Zakon o varstvu osebnih podatkov) nustatytus apribojimus dėl galimų gauti duomenų ir sąlygų, kurioms esant juos galima gauti.

Pagal Jūrų kodekso 208 straipsnį, registras yra viešas. Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su pagrindinio registro informacija prižiūrint įgaliotam darbuotojui. Už registro priežiūrą atsakinga institucija privalo to prašančiam asmeniui už mokestį išduoti pažymą, kuria patvirtinamas įrašų registre statusas, kuri yra viešas dokumentas. Susipažinti su dokumentų duomenų baze arba prašyti dokumento kopijos gali tik teisėtą interesą turintis asmuo. Šiuo atveju taip pat taikomas Asmens duomenų apsaugos įstatymas, vadinasi, duomenų bazėje negalima atlikti paieškos pagal savininką. 

Jei norima susipažinti su asmens duomenimis, t. y. informacija apie konkretaus asmens nuosavybės teisę į laivą, tam turi būti tinkamas teisinis pagrindas. 

Registrą prižiūrinti institucija turi teisę siųsti informaciją kitai centrinės valdžios institucijai, jei tam yra teisinis pagrindas. Registre saugoma informacija gali būti perduodama, 

tačiau neįrodžius teisėto pagrindo susipažinti su asmens duomenimis, institucija privalo atmesti kitos centrinės valdžios institucijos prašymą suteikti informaciją. 

Jūrų kodekso 316 straipsniu reglamentuojami prašymai įrašyti nuosavybės teisės į turtą pasikeitimus dėl paveldėjimo. Jei Jūrų kodekse ar kitame įstatyme nenustatyta kitaip, įrašai (Jūrų kodekso 256 straipsnio 3 punktas) gali būti daromi tik remiantis viešais arba privačiais dokumentais, kuriuose būtų asmenų, kurių teisės apribojamos, suvaržomos, paskelbiamos negaliojančiomis arba perleidžiamos kitam asmeniui, parašai, kuriuos patvirtino parašus tvirtinti įgaliota kompetentinga institucija. Remiantis įgalioto asmens išduotu privačiu dokumentu, su nuosavybės teisę turinčiu subjektu susijusį įrašą leidžiama daryti tik tuo atveju, jei išduotas leidimas yra susijęs su konkrečiu sandoriu arba konkrečios rūšies sandoriu ir nuo leidimo išdavimo dienos iki prašomo įrašo padarymo dienos praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Nereikalaujama patvirtinti parašų privačiame dokumente, jei jame pateiktas kompetentingos apsaugoti asmenų, kurių teisės apribojamos, suvaržomos, paskelbiamos negaliojančiomis arba perleidžiamos kitam asmeniui, teises ir interesus institucijos patvirtinimas.

317 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios taikomos norint padaryti įrašą remiantis privačiu dokumentu. Be Jūrų kodekso 279 straipsnyje nurodytos informacijos privačiame dokumente, kurio pagrindu leidžiama įregistruoti įrašą, turi būti pateikta ši informacija:

1. tiksli nuoroda į laivą arba teisę, su kuria tas įrašas yra susijęs,
2. aiškus asmens, kurio teisės apribojamos, suvaržomos, paskelbiamos negaliojančiomis arba perleidžiamos kitam asmeniui, pareiškimas, kad įrašą padaryti leidžiama. Ankstesnės dalies 2 punkto nuostata netaikoma dokumentams, susijusiems su nuosavybės teisės į užsienio laivą įgijimu, jei reikalaujama, kad laivas būtų pirmą kartą įrašytas į laivybos registrą.

318 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios taikomos norint padaryti įrašą remiantis viešu dokumentu. Viešieji dokumentai, kurių pagrindu leidžiama padaryti įrašą, yra:

1. teisinių sandorių dokumentai, kuriuos teismas arba notaras parengė neviršydami savo įgaliojimų, jei tuose dokumentuose yra Jūrų kodekso 279 straipsnyje nurodyta informacija,
2. teismo, notaro ar administracinės institucijos nurodyta forma išduoti dokumentai, neviršijant jų įgaliojimų, kurie pagal įstatymą laikomi vykdomaisiais dokumentais arba kurių pagrindu vadovaujantis specialiomis taisyklėmis galima padaryti įrašą viešame registre.

Padaryti įrašą remiantis užsienio teismo sprendimu leidžiama su sąlyga, kad sprendimas buvo pripažintas nustatyta tvarka.

Kad registravimo institucija galėtų nustatyti įrašytą turtą ir įrašyti nuosavybės pasikeitimus po paveldėjimo, reikia nurodyti laivo ar valties pavadinimą, pagal kurį laivas buvo įregistruotas Slovėnijos laivybos registre. 

Jūrų kodekso 221 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisė į laivą ir jo hipoteka įgyjami remiantis teisiniu sandoriu tarp gyvų asmenų po įrašo įtraukimo į registrą. Tas pats galioja ir jūrų laivų registrui.

Kitos valstybės narės prašančioji institucija turi pateikti prašomajai institucijai tikslų vardą ir pavardę, gimimo datą arba nacionalinį asmens kodą ir mokesčių mokėtojo kodą, kad jai būtų galima atlikti paiešką registre ir tinkamai nustatyti to asmens tapatybę. 

Prašančioji institucija turi pateikti tinkamą paveldėjimo dokumentą, kuriuo neabejotinai būtų įrodyta, kad asmuo yra miręs. Taip pat turi būti pateikti įrodymai, įrodantys teisinį pagrindą, kuriuo remiantis galima gauti asmens duomenis. 

Prašymas ir duomenys gali būti siunčiami e. paštu. Informacijos galima prašyti slovėnų kalba arba, atitinkamais atvejais ir laikantis dvikalbystės principo, italų kalba. 

Gali būti pateikiama tokios rūšies informacija: patvirtinta arba nepatvirtinta kopija, patvirtintas arba nepatvirtintas išrašas, spausdinta kopija arba elektroninė kopija.

Informacija pateikiama slovėnų kalba, jei prašymas pateikiamas italų arba vengrų kalba – ir tomis kalbomis.

Priklausomai nuo konkretaus atvejo, tai, ar reikės sumokėti mokestį, numatyta Administracinių mokesčių įstatyme (Zakon o upravnih taksah). Administracinių mokesčių įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nei valstybė, nei centrinės valdžios institucijos mokesčių nemoka.

Kontaktiniai duomenys:

• Infrastruktūros ministerija, Slovėnijos jūrų administracija (Ministrstvo za infrastrukturo, Uprava Republike Slovenije za pomorstvo), Kopališko nabrežje 9, 6000 Koper, tel.: +386 (0)5 663 2100, e. paštas: ursp.box@gov.si.

Orlaivių registras

Pagal Aviacijos įstatymo (Zakon o letalstvu, Uradni List RS (UL RS, Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys) Nr. 81/10 – oficiali konsoliduota versija, Nr. 46/16, 47/19, 18/23 – ZDU-1O ir Nr. 85/24 (ZLet-1), ZLet) 22 straipsnį, Slovėnijos Respublikos civilinės aviacijos agentūra (Javna agencija za civilno letalstvo Republike Slovenije) yra atsakinga už orlaivių registro priežiūrą: www.caa.si. Naujasis Aviacijos įstatymas (UL RS Nr. 85/24, ZLet-1) įsigaliojo 2025 m. balandžio 5 d. ir bus taikomas nuo 2025 m. spalio 5 d. Šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta, kad Civilinės aviacijos agentūra yra atsakinga už registro priežiūrą. 

Orlaivių registre saugoma informacija apie orlaivius, daiktinių arba asmeninių teisių į orlaivius, kuriuos pagal įstatymą reikalaujama įregistruoti registre, turėtojai, informacijos apie registre įregistruotus teisių turėtojus pakeitimai, daiktinės ir asmeninės teisės ir teisiniai faktai, kuriuos pagal įstatymą reikalaujama įregistruoti registre.

Regioninių registrų nėra. Kitų valstybių narių institucijos gali užmegzti ryšius su nacionaliniu registru: https://www.caa.si/register-zrakoplovov.html, https://www.caa.si/en/aircraft-registration.html.

Naujajame Aviacijos įstatyme nustatyta, kad, jei nenurodyta kitaip, į orlaivių registrą įrašyta informacija (pvz., nacionalinis asmens kodas, adresas, e. pašto adresas) yra vieša. Naujojo Aviacijos įstatymo 38 straipsnyje nustatyti tam tikri prieigos apribojimai, pavyzdžiui, apribojimai, kurie taikomi atliekant paiešką registre su tikslu nustatyti, ar tam tikras asmuo turi daiktines, ar asmenines teises. Asmenys turi teisę susipažinti su šia registre saugoma informacija, jei jie turi tam tinkamą teisinį pagrindą. Pagal naujojo Aviacijos įstatymo 38 straipsnį, šie asmenys yra kreditoriai ir kiti asmenys, galintys įrodyti turį teisėtą interesą, centrinės valdžios institucijos, notarai, antstoliai, bankroto administratoriai, detektyvai ir teisių turėtojai (dėl jų naudai registre įrašytų teisių).

Pagal nacionalinę teisę, registrą prižiūrinti institucija turi teisę siųsti informaciją kitai nacionalinei institucijai. Turimą informaciją ji gali siųsti tinkamai atsižvelgusi į atitinkamus teisinius reikalavimus ir apribojimus. Registravimo institucija turi atsisakyti siųsti informaciją kitai centrinės valdžios institucijai, jei nesilaikoma tam keliamų teisinių reikalavimų arba jei ji neturi prašomos informacijos. Pagal Aviacijos įstatymo 25 straipsnį, Agentūra turi įrašyti nuosavybės pasikeitimus, remdamasi kompetentingo teismo galutiniu teisiniu sprendimu, o 40 straipsnyje numatyta, kad Agentūra turi nuspręsti, kokios sąlygos taikomos darant įrašą orlaivių registre, remdamasi tik tais dokumentais, kurie pagal įstatymą yra laikomi pagrindu įrašui padaryti, ir registro įrašų statusu procedūros pradžios momentu. Pagal naujojo Aviacijos įstatymo 48 straipsnį, registracija leidžiama remiantis teisinio sandorio dokumentu, kuriame nurodoma pareiga perleisti nuosavybės teisę į orlaivį arba kuriuo pagrindžiama teisė naudotis orlaiviu, kurį pagal įstatymą reikalaujama įregistruoti orlaivių registre, ir kuriame pateikiamas aiškus asmens, kurio nuosavybės teisė į orlaivį yra perduodama arba keičiama, pareiškimas, kad jis leidžia vykdyti registraciją. Tokį pareiškimą galima pateikti atskirame dokumente. Asmens, kurio nuosavybės teisė perduodama arba keičiama, parašas turi būti patvirtintas vadovaujantis bendrąją administracinę procedūrą reglamentuojančiais įstatymais arba taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas dokumentų patvirtinimas tarptautiniuose sandoriuose. Registracija taip pat leidžiama naudojant dokumentą, kuriuo remiantis įgyjama arba pakeičiama nuosavybės teisė arba asmeninė teisė naudotis orlaiviu, kurį pagal įstatymą reikalaujama įregistruoti orlaivių registre, ir kurį teismas ar administracinė institucija išduoda nustatyta forma pagal savo įgaliojimus arba kuris yra tiesiogiai vykdytinas notarinis aktas, arba remiantis kitu dokumentu, kuris pagal įstatymą pripažįstamas vykdomuoju dokumentu arba kuriuo remiantis galima daryti įrašą viešuosiuose registruose. Visi tokie užsienio šalyje išduoti dokumentai turi būti patvirtinti pagal taisykles, kuriomis reglamentuojamas dokumentų patvirtinimas tarptautiniuose sandoriuose, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos teisės aktuose ar Slovėnijai privalomoje tarptautinėje sutartyje numatyta kitaip.

Kad registravimo institucija galėtų atpažinti įrašytą turtą ir įrašyti nuosavybės pasikeitimą po paveldėjimo, orlaivį turi būti galima atpažinti pagal orlaivio ženklą (gamintojo duomenis, gamintojo pavadinimą, serijos numerį ir registracijos numerį), kaip numatyta naujojo Aviacijos įstatymo 48 straipsnyje. Įstatymo dėl pareigų ir turtinių santykių aviacijos srityje (Zakon o obligacijskih in stvarnopravnih razmerjih v letalstvu, ZOSRL) 169 straipsnyje nustatytas daiktinių teisių įgijimo būdas, t. y., kai nuosavybės teisė į orlaivį ir jo hipoteka įgyjami remiantis teisiniu sandoriu, kai apie jį padaromas įrašas orlaivių registre.

Prašančioji institucija turi pateikti pakankamai informacijos apie mirusįjį, kad jį būtų galima aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti (pvz., tikslų vardą ir pavardę, gimimo datą, nacionalinį asmens kodą ar kitą nacionalinį kodą). Būtina kartu pateikti tinkamus įrodymus, kaip antai mirties liudijimo kopiją ar kitą dokumentą, patvirtinantį informaciją apie mirusįjį. 

Prašančioji institucija turi pateikti tinkamus įrodymus, kad ji turi teisinį pagrindą informacijai pagal 66 straipsnį gauti. Tokiu įrodymu gali būti prašymo išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą kopija.

Prašymai ir informacija gali būti siunčiami e. paštu, o prireikus ir kitomis ryšio priemonėmis. 

Informacijos gali būti prašoma slovėnų kalba, tačiau prašymas bus nagrinėjamas ir tuo atveju, jei jis bus pateiktas anglų kalba.

Informacijos forma bus tokia, kokios prašoma prašyme. Galimi pavyzdžiai: patvirtinta arba nepatvirtinta kopija ar išrašas, spausdinta kopija arba elektroninė kopija. Informacija pateikiama slovėnų kalba, o kartais ir anglų kalba. 

Kai kuriais atvejais, pagal Slovėnijos Respublikos civilinės aviacijos agentūros (Tarifa za izvajanje storitev Javne agencije za civilno letalstvo Republike Slovenije) Tarifo dėl paslaugų teikimo 16 straipsnį, už išrašą turi būti mokamas mokestis. Mokestis sumokamas gavus Civilinės aviacijos agentūros išrašytą sąskaitą faktūrą.

Orlaivių registro kontaktiniai duomenys:

• Slovėnijos Respublikos civilinės aviacijos agentūra (Javna agencija za civilno letalstvo Republike Slovenije), Kotnikova ulica 19A, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 244 6600, +386 (0)1 244 6601, faks.: +386 (0)1 244 6699, e. paštas: info@caa.si.

Neposesorinių įkeitimo sandorių ir areštuoto kilnojamojo turto registras

Neposesorinių įkeitimo sandorių ir areštuoto kilnojamojo turto registras (RZPP) yra vieša ir centralizuotai administruojama duomenų bazė, kurioje kaupiama informacija apie įkeitimo sandorius ir draudimus perleisti ir įkeisti turtą, t. y. transporto priemones, kurias galima identifikuoti pagal jų transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN), ir verslo įrangą bei atsargas, kurias galima identifikuoti pagal turto ar pastato, kuriame ta įranga ar atsargos yra, identifikavimo numerį.

Šį registrą prižiūri Slovėnijos Respublikos viešų teisinių duomenų ir susijusių paslaugų agentūra (AJPES).

Informaciją apie įkaito turėtojus, įkaito davėjus ir kilnojamojo turto įkeitimo sandorius (arba užstatą) registre įrašo „kvalifikuoti naudotojai“, t. y. notarai, antstoliai, finansų administracija, teismai ir likvidatoriai. Notarai įkeitimo sandorį įrašo, kai jis atsiranda pagal šalių sudarytą sutartį (sutartinis neposesorinis įkeitimas), o kiti kvalifikuoti naudotojai tai daro remdamiesi centrinės valdžios institucijos sprendimu, priimtu vykstant mokesčių arba teisminei (vykdymo, baudžiamajai arba bankroto) procedūrai.

Vieša prieiga prie neposesorinių įkeitimo sandorių ir areštuoto kilnojamojo turto registre saugomos informacijos internetu suteikiama naudojantis AJPES interneto svetaine: https://www.ajpes.si/RZPP/Iskalnik/JavniPodatki.

Su informacija apie įkaito turėtoją, įkaito davėją, skolininką ir įkeistą turtą galima susipažinti naudojantis vieša paieškos sistema, kurioje informacija prieinama slovėnų kalba. Naudojantis paieškos sistema taikomi apribojimai dėl reikalavimų apsaugoti asmenų asmens duomenis ir duomenis apie kreditorius. Paieška gali būti atliekama tik pagal šiuos kriterijus:

• pagal įkeitimo sandorio (užstato) identifikavimo numerį,
• pagal įkaito davėją ar skolininką, kuris yra verslo subjektas, 
• pagal įkeisto turto identifikavimo numerį (jei tai transporto priemonės – pagal VIN, o jei atsargos ir įranga – pagal žemės sklypo arba pastato, kuriame yra įkeistas turtas, identifikavimo (kadastrinį) numerį).

Norint naudotis neposesorinių įkeitimo sandorių ir areštuoto kilnojamojo turto registro vieša paieškos sistema arba susipažinti su registre esančia informacija, nėra būtina registruotis. Naudojimasis registru internetu ir informacijos paieška yra visiškai nemokami. Interneto svetainėje taip pat nemokamai galima gauti elektroninį informacijos išrašą (PDF rinkmeną, pasirašytą elektroniniu būdu). Išraše pateikiama informacija apie įkeitimo sandorį, įkeistą turtą, įkaito turėtoją ir įkaito davėją ir (arba) skolininką.

Dėl viešai paieškos sistemai taikomų paieškos apribojimų suteikiama apsaugota prieiga prie duomenų. Tai taip pat suteikia galimybę ieškoti informacijos apie neposesorinius įkeitimo sandorius, kuriuose asmuo įrašytas kaip skolininkas, įkaito davėjas arba įkaito turėtojas naudojant nacionalinio asmens kodo arba mokesčių mokėtojo kodo paieškos terminą. Apsaugota prieiga prie duomenų apie neposesorinius įkeitimo sandorius yra nemokama tik kvalifikuotiems naudotojams.

Vadovaujantis įstatymu, įgaliotas asmuo arba centrinės valdžios institucija, kuris nėra kvalifikuotas naudotojas ir kuriam reikia informacijos iš registro savo užduotims atlikti, gali prašyti AJPES išduoti jam informacijos apie neposesorinius įkeitimo sandorius, kuriuose konkretus asmuo yra įrašytas kaip skolininkas, įkaito davėjas ar įkaito turėtojas, išrašą. Prašyme institucija turi nurodyti informacijos gavimo tikslą ir bylos (procedūros) dėl kurios jai reikalinga tokia informacija numerį.

Tik teismas gali išduoti patvirtintą išrašą, kurio prašo asmuo, galintis įrodyti teisinį pagrindą gauti informaciją iš registro remiantis apsaugotos prieigos kriterijais.

Kontaktiniai duomenys:

• Slovėnijos Respublikos viešų teisinių duomenų ir susijusių paslaugų agentūra (Agencija Republike Slovenije za javnopravne evidence in storitve), Tržaška cesta 16, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 477 4200, e. paštas: info@ajpes.si.

Nemokumo registras (nemokumo pranešimai)

Nemokumo bylas nagrinėja apylinkių teismai, o nemokumo pranešimus galima rasti Slovėnijos Respublikos viešų teisinių duomenų ir susijusių paslaugų agentūros (AJPES) prižiūrimame pranešimų tinklalapyje:

https://www.ajpes.si/uradne_objave/eobjave_v_postopkih_zaradi_insolventnosti/splosno.

Taisyklės dėl pranešimų ir informacijos gavimo išdėstytos Finansinių operacijų, nemokumo bylų ir privalomo likvidavimo įstatymo (Zakon o finančnem poslovanju, postopkih zaradi insolventnosti in prisilnem prenehanju), t. y. įstatymo, kuriuo reglamentuojamas bankrotas, 122 ir 122a straipsniuose. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, informuoti visuomenę ir suteikti galimybę kreditoriams bei kitiems nemokumo bylų dalyviams apginti savo teises, AJPES interneto svetainės nemokumo pranešimų puslapyje skelbiama ši su atskiromis nemokumo bylomis susijusi informacija:

1. ši informacija apie konkrečias nemokumo bylas:

• nemokaus skolininko identifikavimo duomenys, išskyrus nemokaus skolininko, kuris yra vartotojas, nacionalinį asmens kodą ir mokesčių mokėtojo kodą,
• bylą nagrinėjantis teismas ir bylos numeris,
• likvidatoriaus identifikavimo duomenys,
• proceso pradžia, terminas, iki kurio galima pareikšti reikalavimus byloje, ir informacija apie kitą byloje nagrinėjamą procedūrinę veiklą,
• jei tai bankroto byla, taip pat: informacija apie bankroto turto dydį ir to turto dalis, grąžintinas atitinkamiems kreditoriams;

2. sprendimas iškelti bankroto bylą ir visi pagrindinėje nemokumo byloje priimti sprendimai, kartu su prašymu, kuriuo remdamasis teismas priėmė sprendimą, išskyrus:

• bet kokį sprendimą iškelti asmeninę bankroto bylą,
• bet kokį sprendimą, kuriuo teismas patenkina prašymą pradėti atleidimo nuo skolos procedūrą arba įsako skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus toje byloje,
• bet kokį sprendimą dėl reguliarių pajamų susigrąžinimo,
• bet kokį sprendimą dėl grynųjų pinigų arešto,
• bet kokį sprendimą, kuriuo sustabdomas bet koks tolesnis reguliarių pajamų susigrąžinimas arba grynųjų pinigų areštas;

3. pranešimas apie bylos iškėlimą, pranešimas apie teismo posėdį ir kiti teismo pagal įstatymą išduoti pranešimai bei kvietimai balsuoti;

4. visi kreditorių susirinkimo klausymų ir posėdžių protokolai;

5. likvidatoriaus ataskaitos ir prie jų pridėti dokumentai, o vykstant privalomo sureguliavimo procesui – nemokaus skolininko ataskaitos ir prie jų pridėti dokumentai;

6. patikrintų reikalavimų sąrašas;

7. bylos šalių prašymai ir kiti teismo dokumentai, kuriuos paskelbti numatyta įstatyme;

8. visi pranešimai apie viešą aukcioną bankroto byloje ir kvietimai teikti pasiūlymus dėl bankroto turto likvidavimo.

AJPES užtikrina, kad nemokumo pranešimų puslapiai būtų rengiami taip, kad kiekvienas galėtų nemokamai susipažinti su juose skelbiama informacija, kaip nurodyta toliau:

1. pagal paskelbimo datą;

2. pagal nemokumo bylos numerį arba bylą nagrinėjantį teismą;

3. jeigu nemokus skolininkas yra juridinis asmuo, individualus prekybininkas arba registruotas specialistas – pagal bet kokius identifikavimo duomenis, kuriais remiantis jis yra įrašytas į teismų arba įmonių registrą, ir mokesčių mokėtojo kodą;

4. jeigu nemokus skolininkas yra vartotojas, individualus prekybininkas arba registruotas specialistas – pagal toliau pateiktų sąlyginių duomenų derinį, kai sistemoje gaunama informacija apie nemokumo bylos numerį tik jeigu nurodomi visi šie sąlyginiai duomenys:

• nacionalinio asmens kodo ir tikslaus vardo ir pavardės derinys,
• mokesčių mokėtojo kodo ir tikslaus vardo ir pavardės (pavadinimo) derinys arba
• tikslaus vardo ir pavardės, nuolatinės gyvenamosios vietos adreso ir gimimo datos derinys;

5. Jeigu nemokus skolininkas yra vartotojas, individualus prekybininkas arba registruotas specialistas – tik pagal nacionalinį asmens kodą arba mokesčių mokėtojo kodą, kai sistemoje pateikiama tik informacija apie tai, ar šią sąlygą atitinkančiam asmeniui buvo iškelta nemokumo byla, tačiau neteikiama informacija apie bylos numerį (jei byla jau iškelta).

AJPES suteikia galimybę susipažinti su atskirų nemokumo bylų informacija ir konkrečios bylos procedūrinių veiksmų turiniu ne ilgiau kaip penkerius metus po to, kai byla galutinai užbaigiama.

Kontaktiniai duomenys informacijai apie viešus pranešimus dėl bylų gauti:

• Slovėnijos Respublikos viešų teisinių duomenų ir susijusių paslaugų agentūra (Agencija Republike Slovenije za javnopravne evidence in storitve), Tržaška cesta 16, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 477 4200, e. paštas: info@ajpes.si.

Kontaktiniai duomenys teismo proceso klausimais:

• Slovėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas (Vrhovno sodišče Republike Slovenije), Tavčarjeva 9, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 366 4444, e. paštas: urad.vsrs@sodisce.si. 

3 Galimybė gauti informaciją apie banko sąskaitas

Einamųjų sąskaitų registras (RTR) yra bendra kompiuterinė duomenų bazė, kurioje saugomi duomenys apie Slovėnijoje veikiančių mokėjimo paslaugų teikėjų administruojamas einamąsias sąskaitas ir jų turėtojus (verslo subjektus ir fizinius asmenis). Informacija einamųjų sąskaitų registre nuolat atnaujinama. Siekiant užtikrinti, kad informacija apie einamųjų sąskaitų turėtojus būtų teisinga, registras yra susietas su centriniu gyventojų registru, mokesčių registru ir Slovėnijos įmonių registru.

Pagal Mokėjimo paslaugų, elektroninių pinigų leidimo paslaugų ir mokėjimo sistemų įstatymo (Zakon o plačilnih storitvah, storitvah izdajanja elektronskega denarja in plačilnih sistemih, ZPlaSSIED) 11 skyrių, einamųjų sąskaitų registrą prižiūri Slovėnijos Respublikos viešų teisinių duomenų ir susijusių paslaugų agentūra (AJPES).

Prie internetinio einamųjų sąskaitų registro (eRTR) galima prisijungti (užsiregistravus ir prisijungus) per AJPES interneto svetainę, kurioje taip pat pateikti kontaktiniai duomenys: https://www.ajpes.si/eRTR/JavniDel/Iskanje.aspx.

Einamųjų sąskaitų registre tvarkoma ši informacija:

1. einamosios sąskaitos turėtojo informacija:

• einamosios sąskaitos turėtojo tikslus vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas, jei jis yra fizinis asmuo, arba einamosios sąskaitos turėtojo oficialus įmonės pavadinimas, registruota buveinė ir įmonės adresas, jei jis yra juridinis asmuo, arba einamosios sąskaitos turėtojo oficialus įmonės pavadinimas, registruota buveinė, įmonės adresas ir tikslus pavadinimas, jei jis yra individualus prekybininkas arba registruotas specialistas, arba bet kurio kito einamosios sąskaitos turėtojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas,
• einamosios sąskaitos turėtojo mokesčių mokėtojo kodas, jei jis įtrauktas į mokesčių registrą pagal mokesčių registrą reglamentuojančius teisės aktus, ir turėtojo įsisteigimo šalis arba gyvenamosios vietos adresas,
• einamosios sąskaitos turėtojo identifikavimo kodas ir įsisteigimo šalis arba gyvenamosios vietos adresas, jei jis nėra įtrauktas į mokesčių registrą pagal mokesčių registrą reglamentuojančius teisės aktus,
• einamosios sąskaitos turėtojo, kuris yra juridinis asmuo, individualus prekybininkas arba registruotas specialistas, įmonės identifikavimo numeris, jei jo įmonė įtraukta į Slovėnijos įmonių registrą,
• biudžeto naudotojo kodas, jei jis yra į Slovėnijos įmonių registrą įrašytas verslo subjektas;

2. einamosios sąskaitos turėtojo įgalioto atstovo informacija:

• įgalioto atstovo tikslus vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas, jei jis yra fizinis asmuo, arba įgalioto atstovo oficialus įmonės pavadinimas, registruota buveinė ir įmonės adresas, jei jis yra juridinis asmuo, arba įgalioto atstovo oficialus įmonės pavadinimas, registruota buveinė, įmonės adresas ir tikslus pavadinimas, jei jis yra individualus prekybininkas arba registruotas specialistas, arba bet kurio kito įgalioto atstovo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas,
• įgalioto atstovo mokesčių mokėtojo kodas, jei jis įtrauktas į mokesčių registrą pagal mokesčių registrą reglamentuojančius teisės aktus, ir jo įsisteigimo šalis arba gyvenamosios vietos adresas,
• įgalioto atstovo identifikavimo kodas ir įsisteigimo šalis arba gyvenamosios vietos adresas, jei jis nėra įtrauktas į mokesčių registrą pagal mokesčių registrą reglamentuojančius teisės aktus,
• įgalioto atstovo, kuris yra juridinis asmuo, individualus prekybininkas arba registruotas specialistas, įmonės identifikavimo numeris, jei jo įmonė įtraukta į Slovėnijos įmonių registrą,
• biudžeto naudotojo kodas, jei jis yra į Slovėnijos įmonių registrą įrašytas verslo subjektas,
• įgaliojimo gavimo ir panaikinimo data;

3. einamosios sąskaitos turėtojo tikrojo savininko informacija:

• tikrojo savininko tikslus vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė ir gyvenamosios vietos adresas,
• tikrojo savininko mokesčių mokėtojo kodas, jei jis įtrauktas į mokesčių registrą pagal mokesčių registrą reglamentuojančius teisės aktus,
• tikrojo savininko gyvenamosios vietos valstybė,
• kitas tikrojo savininko identifikavimo kodas, jei jis naudojamas jo gyvenamosios vietos valstybėje ir jei tikrasis savininkas nėra įtrauktas į mokesčių registrą pagal mokesčių registrą reglamentuojančius teisės aktus,
• tikrojo savininko akcijų paketo suma ar kitas kontrolės metodas,
• tikrojo savininko įrašymo ir išbraukimo data;

4. einamosios sąskaitos informacija:

• sąskaitos numeris,
• einamąją sąskaitą administruojančio teikėjo pavadinimas ir identifikavimo numeris,
• sąskaitos rūšis, kaip nustatyta pagal šio straipsnio dešimtoje pastraipoje nurodytą taisyklę,
• pranešimas, kad einamosios sąskaitos lėšų nepakanka vykdymo sprendimui ar blokavimo įsakymui įvykdyti,
• sąskaitos atidarymo data,
• sąskaitos uždarymo data,
• pranešimas, kad fizinio asmens turima einamoji sąskaita naudojama veiklai vykdyti,
• teisėto mokėjimo paslaugų teikėjo teisių perėmėjo administruojamos einamosios sąskaitos turėtojo sąskaitos numeris;

5. banko seifo informacija:

• banko seifą išsinuomojusio fizinio asmens vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas arba banko seifą išsinuomojusio juridinio asmens oficialus įmonės pavadinimas, registruota buveinė ir įmonės adresas, arba banko seifą išsinuomojusio atskiro prekybininko arba registruoto specialisto oficialus įmonės pavadinimas, registruota buveinė ir adresas, arba bet kurio kito banko seifą išsinuomojusio asmens vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas,
• banko seifą išsinuomojusio asmens mokesčių mokėtojo kodas, jei jis įtrauktas į mokesčių registrą pagal mokesčių registrą reglamentuojančius teisės aktus, ir jo įsisteigimo šalis arba gyvenamosios vietos adresas,
• banko seifą išsinuomojusio asmens identifikavimo kodas ir įsisteigimo šalis arba gyvenamosios vietos adresas, jei jis nėra įtrauktas į mokesčių registrą pagal mokesčių registrą reglamentuojančius teisės aktus,
• banko seifą išsinuomojusio juridinio asmens, individualaus prekybininko arba registruoto specialisto įmonės identifikavimo numeris, jei jo įmonė įtraukta į Slovėnijos įmonių registrą,
• biudžeto naudotojo kodas, jei jis yra į Slovėnijos įmonių registrą įrašytas verslo subjektas,
• nuomos trukmė.

Einamųjų sąskaitų registre saugoma informacija yra vieša ir nemokamai prieinama AJPES interneto svetainėje. Tai negalioja informacijai apie einamųjų sąskaitų turėtojų įgaliotus atstovus, tikruosius savininkus, banko seifą išsinuomojusius asmenis, taip pat fizinių asmenų asmens duomenims (išskyrus informaciją apie individualių prekybininkų ir registruotų specialistų einamąsias sąskaitas, naudojamas veiklai vykdyti).

Fizinių asmenų asmens duomenis, susijusius su einamosiomis sąskaitomis gali gauti, be kita ko, teismai ir kitos institucijos, vykdantys išieškojimo ar kitas procedūras pagal savo įgaliojimus (ZPlaSSIED 194 straipsnio 3 dalis).

Slovėnijos teismams suteikiama tiesioginė prieiga prie informacijos apie asmenų einamąsias sąskaitas (ZPlaSSIED 195 straipsnis). Teismas gauna informaciją apie asmens einamąją sąskaitą tiesiogiai elektroniniu būdu naudodamasis einamųjų sąskaitų registru ir jame pateikdamas užklausą, kurioje gali būti tik einamosios sąskaitos turėtojo vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Jei egzistuoja du ar daugiau asmenų, turinčių tą patį vardą, pavardę ir adresą, teismas privalo prie užklausos pridėti asmens mokesčių mokėtojo kodą arba identifikavimo kodą.

AJPES persiunčia prašymą pateikusiam subjektui fizinio asmens, įgalioto atstovo ar einamosios sąskaitos turėtojo tikrojo savininko asmens duomenis, susijusius su einamąja sąskaita, taip pat su banko seifais susijusią informaciją, jeigu prašyme pateikti informacijos iš einamųjų sąskaitų registro nurodyta: 

1. tikslus prašymą pateikusio subjekto vardas, pavardė arba oficialus įmonės pavadinimas, adresas ir parašas,
2. fizinio asmens, kuris yra einamosios sąskaitos turėtojas, įgaliotas asmuo ar einamosios sąskaitos turėtojo tikrasis savininkas arba banko seifą nuomojantis asmuo, tikslus vardas, pavardė ir mokesčių mokėtojo kodas arba identifikavimo kodas, taip pat
3. teisinis pagrindas ir tikslas, kuriuo asmens duomenys bus tvarkomi.

Kontaktiniai duomenys:

• Slovėnijos Respublikos viešų teisinių duomenų ir susijusių paslaugų agentūra (Agencija Republike Slovenije za javnopravne evidence in storitve), Tržaška cesta 16, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 477 4200, e. paštas: info@ajpes.si.

4 Galimybė naudotis intelektinės nuosavybės teisių registru

Pagal Pramoninės nuosavybės įstatymo (Zakon o industrijski lastnini) 105 straipsnį, Intelektinės nuosavybės tarnyba (Urad za intelektualno lastnino) prižiūri patentų, papildomos apsaugos liudijimų, dizainų, prekių ženklų ir geografinių nuorodų registrus, taip pat paraiškų dėl šių teisių registrus. Šios teisės yra pramoninės nuosavybės teisės, kurios kartu su autorių teisėmis ir susijusiomis bei panašiomis teisėmis sudaro intelektinės nuosavybės teises. Registrai yra vieši, nebent įstatymais nustatyta kitaip.

Išorės suinteresuotieji subjektai prieigą prie registre saugomos informacijos gali gauti dviem būdais:

• Intelektinės nuosavybės tarnybos interneto svetainėje (http://www.uil.gov.si/) galima tiesiogiai susipažinti su informacija apie išduotus patentus, prašytus išduoti ir išduotus papildomos apsaugos liudijimus, prašytus įregistruoti ir įregistruotus prekių ženklus, taip pat prašytus įregistruoti ir įregistruotus dizainus šiuo adresu: https://www2.uil-sipo.si/;
• pateikus registrui prašymą išduoti liudijimą ir sumokėjus įstatymu nustatytus administracinius mokesčius. Šiuo metu taikomas 9,10 EUR mokestis (išimtys išvardytos Administracinių mokesčių įstatymo (Zakon o upravnih taksah) 23 straipsnyje).

Kontaktiniai duomenys:

• Ekonomikos, turizmo ir sporto ministerija, Slovėnijos intelektinės nuosavybės tarnyba (Ministrstvo za gospodarstvo, turizem in šport, Urad Republike Slovenije za intelektualno lastnino), Kotnikova ulica 6, 1000 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 620 3100, e. paštas: sipo@uil-sipo.si.

5 Kiti registrai, kuriuose saugoma su paveldėjimu susijusi informacija

Nematerialiųjų vertybinių popierių centrinis registras

Nematerialiųjų vertybinių popierių centrinį registrą tvarko Centrinė vertybinių popierių tarpuskaitos korporacija (Centralna klirinško depotna družba, KDD). Informacijos apimtis priklausys nuo konkretaus prašymą pateikusio subjekto. Tam tikra informacija paprastai yra viešai prieinama (emitentų akcijų registrai), o kita informacija prieinama tik tam tikriems prašymą pateikusiems subjektams (Vertybinių popierių rinkų agentūrai (Agencija za trg vrednostnih papirjev), Slovėnijos bankui, mokesčių administratoriui, teismams ir kt.). Tiesioginę automatizuoto duomenų gavimo iš nematerialiųjų vertybinių popierių centrinio registro paslaugą KDD teikia tik Slovėnijos nacionalinėms institucijoms. Nors užsienio institucijos negali naudotis šiuo duomenų paieškos metodu, KDD, gavusi konkretų užsienio institucijos prašymą, tam tikrose (retose) bylose informaciją persiunčia tiesiogiai (t. y. nedalyvaujant prašomajam teismui).

Užsienio institucijos savo prašymus teikia taip pat kaip Slovėnijos institucijos, t. y.:

• registruotu paštu adresu: KDD – Centralna klirinško depotna družba d.d., Tivolska cesta 48, 1542 Ljubljana, Slovenia, arba
  • e. paštu: info@kdd.si. 

Kontaktiniai duomenys:

• KDD – Centralna klirinško depotna družba d.d., Tivolska cesta 48, 1542 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 307 3500, e. paštas: info@kdd.si.

Ginklų registras

Užsienio institucijoms nesuteikiama tiesioginė prieiga prie ginklų registre saugomos informacijos. Ginklų įstatymo (Zakon o orožju) 72 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad asmens duomenis iš ginklų registrų ir dokumentų renka ir naudoja už vidaus reikalus atsakinga ministerija, policija ir administraciniai padaliniai, vykdydami savo teisiškai nustatytas pareigas, juridinių asmenų ar individualių prekybininkų, kurie renka ir saugo šiems registrams skirtą informaciją, įgalioti darbuotojai ir kiti naudotojai, jei jie turi reikiamus teisinius įgaliojimus arba kai informacija perduodama pagal tarptautinę sutartį.

Kontaktiniai duomenys:

• Vidaus reikalų ministerija, Vidaus administracinių reikalų direktoratas, Viešųjų susirinkimų ir ginklų skyrius (Ministrstvo za notranje zadeve, Direktorat za upravne notranje zadeve, Sektor za zbiranja in orožje), Litostrojska cesta 54, 1501 Ljubljana, tel.: +386 (0)1 428 4759, e. paštas: gp.mnz@gov.si.

6 Galimybė gauti informacijos apie slaptus testamentus ir testamentus, kurie neturi būti registruojami

Testamento saugojimu rūpinasi testatorius. Aiškios teisinės nuostatos taikomos tik teisme sudarytų testamentų, tarptautinių testamentų, žodinių testamentų ir notaro patvirtintų testamentų saugojimui. Testatorius gali nuspręsti patikėti testamentą saugoti teismui, kitam asmeniui, organizacijai, kaip antai bankui ar paštui, arba notarui, arba pats jį saugoti. Testatorius gali pats saugoti visus testamentus, nepriklausomai nuo jų sudarymo formos. Jeigu testatorius nusprendžia patikėti testamento saugojimą kitam asmeniui, tas asmuo gali būti testamento liudytojas arba asmuo, kuriam testatorius suteikė naudos iš palikimo. 

Testamentą patikint saugoti teismui taikomos šios sąlygos: jeigu testamentas yra teisme sudarytas testamentas arba tarptautinis testamentas, jis įdedamas į specialų voką ir užantspauduojamas, o teisėjas paprašytas išduoda testatoriui patvirtinimą, kad testamentas sudarytas ir įteiktas saugoti teismui. Jeigu testamentas nebuvo sudarytas teisme ir testatorius ar kitas asmuo jį įteikia teismui atvirame arba užantspauduotame voke, teismas turi surašyti testamento gavimo saugojimui dokumentą ir testatoriui išduoti patvirtinimą. Jei testamentą perduoda ne pats testatorius, teismas jam praneša apie gautą testamentą saugojimui.

Žodinio testamento liudytojai turi perduoti testatoriaus paskutinės valios ir testamento pareiškimą teismui. Teismas surašo liudytojo pareiškimo gavimo patvirtinimą, įdeda šį pareiškimą į specialų voką ir jį užantspauduoja. Tokia pati procedūra atliekama ir su testatoriaus paskutinės valios ir testamento žodinio įrašo kopija.

Jei testamentą saugo notaras, jis privalo išduoti testatoriui raštišką patvirtinimą, kad testamentą saugo jis. Nebent notariniame akte numatyta kitaip, testamento kopijas ar stenogramas, kol testatorius yra gyvas, gali daryti tik pats testatorius arba jo įgaliotas asmuo, turintis patvirtintą įgaliojimo dokumentą. Po testatoriaus mirties, kopijos ar stenogramos gali būti išduotos paskelbus testamentą. Sužinojęs apie asmens, kurio testamentas yra tarp jo saugomų bylų, mirtį arba apie tai gavęs pranešimą, notaras privalo nusiųsti kompetentingam testamentų patvirtinimo teismui testamento arba notarinio akto dėl testamento deponavimo pas jį originalą ir byloje, kurioje saugomas originalas, padaryti atitinkamą įrašą.