1 Ar numatyta mokėjimo įsakymo procedūra?
Mokėjimo įsakymo procedūra aprašyta 2013 m. vasario 15 d. įsigaliojusio naujo Civilinio proceso kodekso 1014–1025 straipsniuose.
1.1 Procedūros taikymo sritis
1.1.1 Kokių rūšių reikalavimams ši procedūra taikoma (pvz., tik piniginiams reikalavimams, tik iš sutarčių kylantiems reikalavimams ir t. t.)?
Mokėjimo įsakymo procedūra taikoma neginčijamiems, fiksuotos sumos ir mokėtiniems reikalavimams, susijusiems su prievolėmis sumokėti tam tikras pinigines sumas pagal civilinį susitarimą, įskaitant specialisto ir perkančiosios organizacijos sudarytus susitarimus, įtvirtintus dokumente arba numatytus pagal įstatymą, reglamentą arba kitą dokumentą, kuriuos šalys patvirtino parašu arba kitomis pagal įstatymus leistinomis priemonėmis. Tai neapima reikalavimų dėl turto, dėl kurio pradėta nemokumo procedūra.
1.1.2 Ar yra nustatyta didžiausia reikalavimo suma?
Ne.
1.1.3 Ar privaloma taikyti šią procedūrą?
Mokėjimo įsakymo procedūra nėra privaloma ir suinteresuotoji šalis prašymą teismui gali pateikti pagal bendrąją teisę.
Mokėjimo įsakymo procedūra yra speciali procedūra, kuri yra daug paprastesnė, palyginti su bendrojoje teisėje nustatyta procedūra, ir kurioje kreditorius gali gauti vykdomąjį dokumentą kitokiomis sąlygomis, nei nustatytos Civilinio proceso kodekse.
Be to, jeigu skolininko priešieškinis dėl mokėjimo įsakymo yra pagrįstas, teismas gali atmesti kreditoriaus reikalavimą priimdamas neatšaukiamą išvadą.
Kreditorius gali pareikšti ieškinį pagal bendrąją teisę, jeigu teismas atmeta prašymą išduoti mokėjimo įsakymą, jeigu teismas mokėjimo įsakymą išduoda dėl dalies reikalavimų ir šiuo atveju ieškinį galima pareikšti pagal bendrąją teisę siekiant įpareigoti skolininką sumokėti likusią skolą; mokėjimo įsakymas buvo panaikintas.
1.1.4 Ar galima taikyti procedūrą, jeigu atsakovas gyvena kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje?
Taip. Naujame Civilinio proceso kodekse nedaroma jokio skirtumo, susijusio su atsakovo gyvenamąja vieta, o tai reiškia, kad mokėjimo įsakymo procedūra taikoma nepaisant to, ar atsakovas gyvena kitoje valstybėje narėje, ar trečiojoje šalyje.
1.2 Kompetentingas teismas
Mokėjimo įsakymo reikalavimai gali būti pateikiami teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti bylą pirmąja instancija. Mokėjimo įsakymo atveju teisėjas savo iniciatyva patikrina teismo kompetenciją.
Kompetencija nagrinėti prašymus išduoti mokėjimo įsakymus nustatoma pagal bendrąsias taisykles, taikomas sprendžiant su teismų kompetencija susijusius klausimus.
Reikalavimus, kurių nustatoma piniginė vertė neviršija 200 000 RON (Rumunijos lėjų), nagrinėja apylinkių teismai. Reikalavimus, kurių nustatoma piniginė vertė yra ne mažesnė nei 200 000 RON, nagrinėja specializuoti teismai.
Kompetencijos nustatymo taisyklę, galiojančią specialioje mokėjimo įsakymų procedūroje, papildo bendrosios kompetencijos taisyklės, kurios taikomos atsižvelgiant į reikalavimo vertę.
1.3 Formos reikalavimai
1.3.1 Ar privaloma naudoti standartinę formą? (Jeigu taip, kur tą formą galima gauti?)
Nėra jokios tipinės / standartizuotos formos, tačiau kreditorius privalo laikytis minimalių jo reikalavimui taikomų oficialių taisyklių, pagal kurias turi būti pateikiamas tam tikras kiekis informacijos, būtent: jo vardas ir pavardė bei adresas arba, kai taikoma, bendrovės pavadinimas ir registruota buveinė; skolininko vardas ir pavardė ir jo, kaip fizinio asmens, adresas, o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, jo bendrovės pavadinimas ir registruota buveinė ir, kai taikytina, prekybos registro arba juridinių asmenų registro išduoto registracijos pažymėjimo numeris, fiskalinis numeris ir banko sąskaita; mokėtinos sumos; su mokėjimo prievolėmis susiję faktai ir teisiniai pagrindai, tų prievolių referencinis laikotarpis, mokėjimo data ir bet kuri kita informacija, kuri yra reikalinga norint patvirtinti reikalavimą.
Ieškinyje taip pat turi būti nurodyta sutartis arba bet koks kitas dokumentas, nurodantis mokėtinas sumas, taip pat įrodymas, kad mokėjimo įsakymas buvo įteiktas skolininkui. Kreditorius privalo įteikti įsakymą skolininkui per teismo antstolį arba registruotu laišku kartu su deklaruota suma ir gavimo patvirtinimu, kuriame reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų mokėtiną sumą per 15 dienų nuo to pranešimo gavimo. Šiuo įsakymu nutraukiamas senaties termino skaičiavimas.
Kiekvienai šaliai turi būti nusiųsta po vieną ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų kopiją ir po vieną – teismui.
1.3.2 Ar būtina turėti advokatą?
Ne, advokato atstovavimas neprivalomas, tačiau rekomenduojamas.
1.3.3 Kaip išsamiai reikia aprašyti reikalavimo pagrindą?
Būtina informacija, kurią reikia pateikti pareikštame ieškinyje, yra nurodyta įstatymuose. Kreditorius privalo nurodyti: reikalaujamą sumą, su mokėjimo prievolėmis susijusius faktus ir teisinius pagrindus, tų prievolių referencinį laikotarpį, mokėjimo datą ir bet kurią kitą informaciją, kuri yra reikalinga norint patvirtinti reikalavimą.
Kalbant apie palūkanų normą, jeigu šalys nenustatė palūkanų normos, taikomos už pavėluotą mokėjimą, dydžio, bus taikoma nacionalinio Rumunijos banko nustatyta orientacinė palūkanų norma. Pirmąją pusmečio kalendorinę dieną galiojanti orientacinė palūkanų norma bus taikoma visam pusmečiui. Reikalavimo atžvilgiu sukauptos palūkanų normos taikomos taip:
- specialistų sudarytoms sutartims – nuo dienos, kai reikalavimas tapo mokėtinas,
- specialistų ir perkančiosios organizacijos sudarytų sutarčių atveju skolininko nereikia informuoti, kad mokėjimas vėluoja: jei sutartyje buvo nustatytas terminas – nuo kitos dienos; jei sutartyje terminas nenustatytas – praėjus 30 dienų po to, kai skolininkas gavo sąskaitą faktūrą, arba, jei šiuo faktu abejojama, praėjus 30 dienų po to, kai buvo priimtos prekės arba suteiktos paslaugos, arba jeigu mokėjimo įsakymas buvo įteiktas prieš priimant prekes ir (arba) paslaugas, pasibaigus 30 dienų laikotarpiui nuo prekių priėmimo ir (arba) paslaugų suteikimo; jeigu įstatymuose arba sutartyje numatyta priėmimo arba kontrolės procedūra, sudaranti sąlygas patvirtinti atitinkamų prekių ar paslaugų atitiktį, ir skolininkas gavo sąskaitą faktūrą arba mokėjimo įsakymą tą dieną arba prieš tą dieną, – pasibaigus 30 dienų terminui, kuris skaičiuojamas nuo minėtos dienos;
- kitais atvejais – nuo dienos, kurią skolininko mokėjimas buvo arba yra teisėtai paskelbtas pavėluotu.
Kreditorius gali reikalauti atlyginti papildomus nuostolius, susijusius su visomis išlaidomis, kurios buvo patirtos išieškant sumas iš skolininko, kuris laiku neįvykdė savo prievolių.
1.3.4 Ar reikia pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius reikalavimą? Jeigu taip, kokie dokumentai priimtini kaip įrodymai?
Taip, ieškinyje turi būti nurodyta sutartis arba bet koks kitas dokumentas, kuriame nurodomos mokėtinos sumos (sąskaita faktūra, gavimo patvirtinimas, rašytinis kvitas ir pan.). Įsakymo įteikimo skolininkui įrodymai turi būti pridedami prie reikalavimo, priešingu atveju prašymas bus laikomas nepriimtinu.
Siekdamas išnagrinėti reikalavimą, teismas iškviečia šalis laikydamasis nuostatų, kuriomis reglamentuojamos skubios bylos, kad gautų jų paaiškinimus ir išaiškinimus, kad pareikalautų iš skolininko sumokėti mokėtiną sumą arba kad šalys susitartų dėl mokėjimo būdų. Šaukimas į teismą šalims turi būti įteikiamas likus dešimčiai dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Todėl kreditoriaus reikalavimo ir pateiktų dokumentų kopijos, kaip reikalavimo įrodymai, turi būti pridedami prie skolininkui įteikiamo šaukimo. Šaukime į teismą turi būti nurodyta, kad skolininkas turi pateikti bet kokį priešieškinį likus ne mažiau kaip trims dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos, patikslinant, kad jei priešieškinis nebus pateiktas, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali nuspręsti, kad skolininkas pripažįsta kreditoriaus reikalavimus. Priešieškinis ieškovui nesiunčiamas, nes jo turinys jam bus pateiktas bylos medžiagoje.
Jeigu kreditorius pareiškia, kad jis gavo mokėtiną sumą, teismas pripažįsta šią aplinkybę galutinėje išvadoje ir paskelbia, kad byla baigta. Tais atvejais, kai kreditorius ir skolininkas pasiekia susitarimą dėl mokėjimo, teismas pripažįsta šį faktą ir priima nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Ši nutartis yra galutinė ir yra vykdomasis raštas.
Jeigu teismas, remdamasis pateiktais dokumentais ir šalių pareiškimais, patikrina reikalavimą ir nustato, kad kreditoriaus reikalavimai yra pagrįsti, jis išduos mokėjimo įsakymą, kuriame nurodoma suma ir mokėjimo terminas. Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, nustato, kad kreditoriaus reikalavimai yra pagrįsti tik iš dalies, jis mokėjimo įsakymą išduos tik dėl tos dalies ir nurodys mokėjimo terminą. Tokiais atvejais kreditorius gali pateikti prašymą pradėti teismo procesą pagal bendrąją teisę, kad teismas įpareigotų skolininką sumokėti likusią skolos dalį. Mokėjimo terminas bus ne trumpesnis nei dešimt dienų ir neviršys 30 dienų nuo įsakymo įteikimo dienos. Teisėjas nenustatys kito mokėjimo termino, išskyrus atvejus, kai šalys dėl to susitarė. Įsakymas bus perduotas dalyvaujančioms šalims arba įteiktas kiekvienai šaliai kuo greičiau pagal įstatymus.
Jeigu skolininkas neginčija reikalavimo ir nepareiškia priešieškinio, mokėjimo įsakymas bus išduotas ne vėliau nei per 45 dienas nuo reikalavimo pateikimo dienos. Į šį terminą neįskaičiuojamas terminas, kuris yra reikalingas procesiniams dokumentams įteikti, arba dėl kreditoriaus kaltės atsirandantys vėlavimai, įskaitant vėlavimus, kurie atsiranda dėl reikalavimo pakeitimo arba papildymo.
1.4 Prašymo atmetimas
Jeigu skolininkas užginčija reikalavimą, teismas patikrina, ar ginčijimas yra pagrįstas, remdamasis byloje pateiktais dokumentais ir šalių pateiktais paaiškinimais. Jeigu skolininko gynyba yra pagrįsta, teismas atmes kreditoriaus prašymą priimdamas sprendimą. Jeigu skolininko pateikti materialiniai gynybos pagrindai yra susiję su kitų įrodymų nei nurodytieji pateikimu ir jei tais įrodymais pagal įstatymus būtų galima remtis įprastose civilinėse bylose, teismas atmes kreditoriaus prašymą dėl mokėjimo įsakymo priimdamas sprendimą. Kaip alternatyvą, kreditorius gali pareikšti ieškinį pagal bendrąją teisę.
1.5 Apskundimas
Skolininkas gali pateikti prašymą dėl mokėjimo įsakymo panaikinimo per 10 dienų nuo jo įteikimo arba pranešimo apie jį dienos. Kreditorius per tą patį terminą taip pat gali pateikti prašymą dėl išvadų, kuriomis atmetamas įsakymas, panaikinimo ir dėl mokėjimo įsakymo dalies panaikinimo. Prašyme dėl panaikinimo gali būti pateikiami reikalavimai tik dėl mokėjimo įsakymo išdavimo reikalavimų nesilaikymo ir, kai taikytina, nurodomos priežastys, dėl kurių po mokėjimo įsakymo išdavimo išnyko prievolė. Mokėjimo įsakymą išduodantis teismas prašymą dėl panaikinimo išnagrinės plenarinėje dviejų teisėjų kolegijoje. Prašymas dėl panaikinimo nesustabdo vykdymo. Tačiau vykdymas gali būti sustabdytas skolininko prašymu, tačiau tik jei sumokama finansinė garantija, kurios sumą nustato teismas. Jei bylą nagrinėjantis teismas visiškai arba iš dalies priima prašymą dėl panaikinimo, jis atitinkamai panaikina visą nutartį arba kai kurias jos nuostatas ir priima galutinį sprendimą.
Jeigu kreditorius pateikia prašymą dėl panaikinimo ir kompetentingas teismas patenkina tą prašymą, teismas priima galutinį sprendimą, pagal kurį išduodamas mokėjimo įsakymas.
Sprendimas, kuriuo atmetamas prašymas dėl panaikinimo, yra galutinis.
Prašymus išduoti Europos mokėjimo įsakymą, pateiktus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1896/2006 su pakeitimais, nagrinėja teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą pirmąja instancija. Prašymai dėl peržiūros, pateikti pagal reglamento 20 straipsnyje nustatytas sąlygas ir per jame nustatytą terminą, priklauso teismo, kurio sprendimas skundžiamas ir kuris nagrinėja prašymą visos sudėties dviejų teisėjų kolegijoje, kompetencijai (žr. Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 119/2006 dėl tam tikrų priemonių, reikalingų siekiant įgyvendinti tam tikrus Bendrijos reglamentus nuo Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, patvirtinto Įstatymu Nr. 191/20007, su pakeitimais, I^9 straipsnį).
1.6 Prieštaravimas
Pagal naujojo Civilinio proceso kodekso 1025 straipsnio 2 dalį suinteresuotoji šalis pagal bendrąją teisę gali apskųsti mokėjimo įsakymo vykdymą.
Pagal naujojo kodekso 637 straipsnio 1 dalį sprendimas, kuris yra vykdomasis raštas, gali būti vykdomas kreditoriaus rizika tik tuo atveju, jei sprendimas gali būti apskųstas įprasta tvarka arba pateikiant apeliacinį skundą Aukščiausiajam Teismui; jeigu įsakymas vėliau pakeičiamas arba jo vykdymas nutraukiamas, kreditorius teisiškai įpareigotas atkurti visas skolininko teises arba jų dalį.
1.7 Prieštaravimo pasekmės
Pagal naujojo kodekso 720 straipsnį, jeigu teismas priima apeliacinį skundą dėl vykdymo, atsižvelgdamas į jo dalyką, jis prireikus ištaiso arba panaikina ginčijamą vykdomąjį aktą, nurodo panaikinti arba nutraukti patį vykdymą arba panaikina ar patikslina vykdomąjį raštą. Jeigu teismas atmeta apeliacinį skundą, iš pareiškėjo gali būti pareikalauta atlyginti žalą, patirtą dėl vykdymo atidėjimo, taip pat sumokėti baudą, jei apeliacinis skundas buvo pateiktas nesąžiningai.
Galutinis sprendimas dėl apeliacinio skundo priėmimo ar atmetimo taip pat ex officio nedelsiant išsiunčiamas antstoliui.
Jeigu apeliacinis skundas priimamas, antstolis privalo laikytis priemonių, kurių ėmėsi arba nurodė imtis teismas.
1.8 Prieštaravimo nepareiškimo pasekmės
Pagal naujojo kodekso 1025 straipsnio 2 dalį mokėjimo įsakymas yra vykdytinas, net jei jis apskųstas siekiant jį panaikinti, ir turi laikiną res judicata galią tol, kol apeliacinis skundas bus išnagrinėtas. Mokėjimo įsakymas tampa galutiniu, jei apeliacinis skundas dėl panaikinimo nepateikiamas arba jeigu jis atmetamas.
1.8.1 Kokius veiksmus reikia atlikti norint gauti vykdytiną sprendimą?
Mokėjimo įsakymas yra vykdytinas, net jei jis ginčijamas pateikiant apeliacinį skundą dėl panaikinimo, ir turi laikiną res judicata galią tol, kol apeliacinis skundas bus išnagrinėtas. Prašymas dėl panaikinimo nesustabdo vykdymo. Tačiau vykdymas gali būti sustabdytas skolininko prašymu, tačiau tik jei sumokama finansinė garantija, kurios sumą nustato teismas. Mokėjimo įsakymas tampa galutiniu, jeigu skolininkas nepateikia apeliacinio skundo dėl panaikinimo arba jeigu skundas atmetamas. Jei bylą nagrinėjantis teismas priima prašymą dėl panaikinimo, jis priima galutinį sprendimą, kuriuo nustatomas mokėjimo įsakymas.
Siekdamas įvykdyti sprendimą pagal naujojo kodekso 666 straipsnį, užregistravęs prašymą dėl vykdymo, antstolis paprašo sprendimą priėmusio teismo patvirtinti vykdymą. Prašymą patvirtinti vykdymą teismas nagrinėja ir sprendimą dėl jo priima uždarame posėdyje, nekviesdamas šalių.
Patvirtinus vykdymą kreditoriui suteikiama galimybė prašyti, kad patvirtinimo prašantis antstolis taikytų visus teisinius vykdymo būdus kreditoriaus teisėms apginti.
Teismas gali atmesti prašymą dėl vykdymo patvirtinimo tik tuo atveju, jeigu: prašymas dėl vykdymo priklauso kitos nei pranešta vykdymo užtikrinimo įstaigos jurisdikcijai; jo sprendimas arba, tam tikrais atvejais, dokumentas pagal įstatymą nėra vykdomasis raštas; dokumentas, kitaip nei teismo sprendimas, neatitinka visų teisės aktuose nustatytų formalių sąlygų ar kitų reikalavimų konkrečiais teisės aktuose numatytais atvejais; reikalavimas nėra apibrėžtas, jame nėra nurodyta konkreti suma ir jo terminas nėra suėjęs; skolininkui taikomas imunitetas nuo vykdymo; įsakyme yra nuostatų, kurių negalima įvykdyti atliekant vykdymą; yra kitų teisinių kliūčių.
Sprendimas, kuriuo teismas priima prašymą patvirtinti vykdymą, negali būti skundžiamas, tačiau gali būti peržiūrimas nagrinėjant apeliacinį skundą dėl vykdymo. Sprendimą atmesti prašymą kreditorius gali apskųsti tik per 15 dienų nuo jo įteikimo.
Pagal naujojo Civilinio proceso kodekso 712, 718, 719 ir 720 straipsnius suinteresuotosios šalys arba asmenys, kuriems dėl vykdymo padaryta žala, gali pateikti apeliacinius skundus dėl vykdymo, antstolio priimtų sprendimų, taip pat dėl bet kokių vykdymo veiksmų. Sprendimas dėl skundo gali būti apskųstas tik pateikus apeliacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.
Kompetentingas teismas suinteresuotosios šalies prašymu ir tik dėl pagrįstų priežasčių gali sustabdyti vykdymą, kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl vykdymo ar kitas prašymas dėl vykdymo.
Teismas, jei patenkina apeliacinį skundą dėl vykdymo, ištaiso arba panaikina ginčijamą vykdymo aktą, nurodo panaikinti arba nutraukti patį vykdymą arba panaikina arba patikslina vykdomąjį raštą.
Jeigu teismas atmeta apeliacinį skundą, iš pareiškėjo gali būti pareikalauta atlyginti žalą, patirtą dėl vykdymo atidėjimo, taip pat sumokėti baudą, jei apeliacinis skundas buvo pateiktas nesąžiningai.
Galutinis sprendimas dėl apeliacinio skundo priėmimo ar atmetimo taip pat ex officio nedelsiant išsiunčiamas antstoliui.
Jeigu apeliacinis skundas priimamas, antstolis privalo laikytis priemonių, kurių ėmėsi arba nurodė imtis teismas.
1.8.2 Ar šis sprendimas yra galutinis, ar atsakovas gali jį apskųsti?
Žr. atsakymą į 1.8.1 klausimą.