Apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimas civilinėse bylose

Pagal Apsaugos nuo smurto namuose įstatymą (kroat. Zakon o zaštiti od nasilja u obitelji), namuose smurtaujančiam asmeniui gali būti skirta bauda ir jis gali būti nuteistas laisvės atėmimo bausme; be to, nusikaltėliui gali būti taikomos ne tik Baudžiamųjų nusižengimų įstatyme (kroat. Prekršajni zakon) nustatytos apsaugos priemonės, bet ir toliau nurodytos apsaugos priemonės:

1. privalomas psichosocialinis gydymas;

2. draudimas nusikaltėliui artintis prie smurto namuose aukos, prie jos priekabiauti ar ją persekioti;

3. iškeldinimas iš bendro nusikaltėlio ir nukentėjusiojo būsto;

4. privalomas gydymas nuo priklausomybės nuo tam tikrų medžiagų.

Teismas gali taikyti apsaugos priemones ex officio arba įgalioto pareiškėjo, nukentėjusiojo arba Kroatijos socialinio darbo instituto (kroat. Hrvatski zavod za socijalni rad) prašymu. Prieš pradėdamas procesą dėl baudžiamojo nusižengimo, jeigu kyla tiesioginis pavojus nukentėjusiojo arba jo šeimos narių arba bendro namų ūkio nario saugumui, teismas gali skirti apsaugos priemones, apimančias draudimą artintis prie smurto artimoje aplinkoje aukos, prie jos priekabiauti ar ją persekioti ir iškeldinti iš bendrų namų, aukos ar kito įgalioto pareiškėjo prašymu.

Pagal Baudžiamojo kodekso (kroat. Kazneni zakon) 65 straipsnį teismas gali taikyti prevencines priemones nusikaltimo vykdytojui: privalomą psichiatrinį gydymą, privalomą gydymą nuo priklausomybės nuo tam tikrų medžiagų, privalomą psichosocialinį gydymą, draudimą nusikaltėliui eiti tam tikras pareigas ar vykdyti tam tikrą veiklą, draudimą nusikaltėliui vairuoti motorinę transporto priemonę, draudimą artintis, priekabiauti ar persekioti, iškeldinimą iš bendro būsto, draudimą naudotis internetu, priežiūrą po visiško laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir draudimą laikyti ir pirkti gyvūnus.

Jeigu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad konkretus asmuo padarė nusikalstamą veiką, teismas ir prokuroras (kroat. državni odvjetnik) pagal Baudžiamojo proceso kodekso (kroat. Zakon o kaznenom postupku) 98 straipsnį taip pat gali skirti ikiteismines kardomąsias priemones: draudimą artintis prie tam tikro asmens, draudimą užmegzti ar palaikyti ryšį su tam tikru asmeniu, draudimą persekioti nukentėjusįjį ar kitą asmenį ar prie jo priekabiauti ir (arba) iškeldinimą iš būsto.

Smurto prieš moteris, smurto artimoje aplinkoje ar smurto prieš nusikaltėliui artimą asmenį atveju, prieš teismui ir prokurorui priimant sprendimą dėl ikiteisminių kardomųjų priemonių, jie išklauso auką, kad nustatytų, ar yra pavojus jo asmeniniam saugumui arba artimojo saugumui, o auka turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminių kardomųjų priemonių.

Pagal Baudžiamųjų nusižengimų įstatymo 130 straipsnio 6 dalį, jeigu tikėtina, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai nusikaltimo vietoje gali paskirti ikiteisminę kardomąją priemonę, kuria asmeniui, pagrįstai įtariamam padarius nusikalstamą veiką, draudžiama lankytis tam tikroje vietoje ar teritorijoje, susisiekti su konkrečiu asmeniu arba užmegzti ar palaikyti ryšį su konkrečiu asmeniu. Ši priemonė gali būti skiriama ne ilgesniam kaip aštuonių dienų laikotarpiui, per kurį policija gali prašyti teismo pratęsti priemonės galiojimą.

Taisyklės, kaip įgyvendinti apsaugos priemones, kuriomis nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui uždraudžiama artintis prie smurto artimoje aplinkoje aukos, prie jos priekabiauti ar ją persekioti, ir iškeldinama iš bendro būsto (kroat. Pravilnik o načinu provedbe zaštitnih mjera zabrane približavanja, uznemiravanja ili uhođenja žrtve nasilja u obitelji te mjere udaljenja iz zajedničkog kućanstva) (Narodne Novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys) Nr. 28/19)

Apsaugos priemonės nustatomos pagal Baudžiamųjų nusižengimų įstatymo ir Apsaugos nuo smurto namuose įstatymo nuostatas.

Savivaldybės teismai, kompetentingi nagrinėti baudžiamųjų nusižengimų bylas, apsaugos priemones gali skirti nuo smurto namuose nukentėjusio asmens prašymu, policijos prašymu arba ex officio.

Valdžios institucijos, į kurias galima kreiptis dėl kitoje valstybėje narėje skirtos apsaugos priemonės vykdymo Kroatijoje:

policijos direkcijos, kurių jurisdikcijai priklauso saugomo asmens nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vieta Kroatijos Respublikos teritorijoje.

Valdžios institucijos, kompetentingos užtikrinti tokios priemonės vykdymą Kroatijoje:

policijos direkcijos, kurių jurisdikcijai priklauso saugomo asmens nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vieta Kroatijos Respublikos teritorijoje pagal Įstatymo, kuriuo įgyvendinamas 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (kroat. Zakon o provedbi Uredbe (EU) br. 606/2013 Europskog parlamenta i Vijeća od 12. lipnja 2013. o uzajamnom priznavanju zaštitnih mjera u građanskim stvarima), 3 straipsnį.

Savivaldybės teismai, kompetentingi nagrinėti baudžiamųjų nusižengimų bylas, turi kompetenciją tikslinti apsaugos priemones pagal saugomo asmens nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją vietą Kroatijos Respublikos teritorijoje pagal Įstatymo, kuriuo įgyvendinamas 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose, 4 straipsnį.

Teismai, kuriems turi būti teikiamas prašymas dėl atsisakymo pripažinti apsaugos priemonę, yra savivaldybės teismai, kompetentingi nagrinėti baudžiamųjų nusižengimų bylas pagal saugomo asmens nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją vietą Kroatijos Respublikos teritorijoje pagal Įstatymo, kuriuo įgyvendinamas 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose, 5 straipsnį.

Teismai, kuriems turi būti teikiamas prašymas dėl atsisakymo užtikrinti vykdymą:

Kroatijos Respublikoje tai netaikytina, nes pavojų keliantis asmuo savivaldybės teismui, kompetentingam nagrinėti baudžiamųjų nusižengimų bylas, taip pat gali pateikti prašymą dėl atsisakymo pripažinti apsaugos priemonę ir užtikrinti jos vykdymą. Prašymas dėl atsisakymo užtikrinti apsaugos priemonės vykdymą negali būti teikiamas kaip nepriklausoma teisių gynimo priemonė.

Kroatų kalba, kaip nurodyta Įstatymo, kuriuo įgyvendinamas 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose, 6 straipsnyje.