1 Ar šioje valstybėje narėje yra skirtingų registruotos partnerystės formų? Paaiškinkite skirtingų formų skirtumus
Belgija turi tik vieną registruotos partnerystės formą, t. y. „wettelijke samenwoning“ (bendro gyvenimo teisiniai santykiai). Esant bendro gyvenimo teisiniams santykiams, kiekvienas iš partnerių išlaiko turtą, kurio nuosavybę jis gali įrodyti. Taip pat yra bendras turtas, t. y. turtas, kurio nuosavybės negali įrodyti nė vienas partneris (senojo Civilinio kodekso 1478 straipsnio pirma ir antra pastraipos).
2 Ar šioje valstybėje narėje yra įstatymu nustatytas registruotų partnerysčių turto teisinis režimas? Kas juo numatyta? Kokioms registruotos partnerystės formoms jis taikomas?
Kai kartu gyvenantys du asmenys savo savivaldybės civilinės metrikacijos pareigūnui pateikia pareiškimą apie bendro gyvenimo teisinius santykius, jie tampa registruotais partneriais. Raštiškas pareiškimas apie bendro gyvenimo teisinius santykius pateikiamas asmenų bendros gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos pareigūnui, o šis patvirtina pareiškimo gavimą. Kad galėtų pateikti tokį pareiškimą, partneriai turi būti sulaukę tam tikro amžiaus ir būti veiksnūs. Jie neturi būti susituokę ir neturi būti anksčiau pateikę pareiškimo apie bendro gyvenimo teisinius santykius (senojo Civilinio kodekso 1475 straipsnis).
Bendro gyvenimo teisiniai santykiai sukuria tam tikras teises ir pareigas, kurių negalima pakeisti tarpusavio susitarimu. Pirma, yra apsaugotas šeimos būstas ir namų apyvokos daiktai: šeimos būsto savininkas negali jų parduoti ar suvaržyti hipoteka be kito partnerio sutikimo. Antra, abu partneriai privalo prisidėti prie bendro pragyvenimo išlaidų proporcingai savo atitinkamoms pajamoms. Galiausiai abu partneriai yra solidariai atsakingi už visas skolas, kurias jie prisiima gyvendami kartu arba dėl šeimos būste gyvenančių vaikų auginimo.
3 Kaip partneriai gali susitarti dėl turto teisinio režimo? Kokie formalūs reikalavimai taikomi šiuo atveju?
Bendro gyvenimo teisinius santykius palaikantys asmenys gali organizuoti savo partnerystę pagal susitarimą, vadinamą susitarimu dėl bendro gyvenimo faktinių santykių (nyd. samenlevingsovereenkomst). Pagal senojo Civilinio kodekso 1478 straipsnio 4 dalį tokie susitarimai turi būti sudaryti notariniu aktu.
Iš esmės bendro gyvenimo teisinius santykius palaikantys asmenys kiekvienas išlaiko savo turtą. Šie turto rinkiniai lieka atskiri vienas nuo kito. Taigi, kiekvienas partneris išlaiko tą turtą, kuris jam priklauso bendro gyvenimo faktinių santykių pradžioje, ir turtą, kurio nuosavybę jis gali įrodyti. Be to, kiekvienas partneris taip pat išlaiko visas pajamas iš pirmiau minėto turto ir visas darbo pajamas ar pakaitines pajamas.
Remiantis teisine nedalumo prezumpcija, laikoma, kad visas kitas turtas priklauso abiem partneriams. Laikoma, kad kiekvienam partneriui priklauso vienoda to nepadalyto turto dalis, nebent būtų susitarta ir tinkamai įrodyta kitaip.
4 Ar yra laisvės susitarti dėl turto teisinio režimo apribojimų?
Bendro gyvenimo teisinius santykius palaikantys partneriai neturi neribotos laisvės sureguliuoti savo turto teisinio režimo. Jie negali nukrypti nuo šeimos būsto apsaugos taisyklių ir taisyklių dėl proporcingų įnašų bendro pragyvenimo išlaidoms padengti. Tačiau sudarydami susitarimą dėl bendro gyvenimo faktinių santykių jie gali ribotai išplėsti savo teises vienas kito atžvilgiu. Tokiu susitarimu negali būti ribojama individuali partnerių laisvė, o partneriai privalo laikytis tėvų pareigų reglamentavimo teisės nuostatų. Partnerystės susitarimu partneriai taip pat negali sureguliuoti paveldėjimo teisių. Jei jie nori suteikti vienas kitam (didesnes) paveldėjimo teises, jie gali, pavyzdžiui, sudaryti testamentą.
5 Koks yra registruotos partnerystės nutraukimo arba panaikinimo teisinis poveikis turtinėms pasekmėms?
Bendro gyvenimo teisiniai santykiai gali būti nutraukti rašytiniu pareiškimu, kuris bendro gyvenimo teisinius santykius palaikančių sugyventinių bendru sutikimu arba vieno iš jų iniciatyva pateikiamas savivaldybės, kurioje gyvena abi šalys arba viena iš jų, civilinės metrikacijos pareigūnui. Be to, bendro gyvenimo teisiniai santykiai nutrūksta, kai miršta vienas iš partnerių arba kai partneriai susituokia.
Iš esmės kiekvienas partneris išlaiko savo nuosavą turtą. Kiekvienas partneris išlaiko tą turtą, kuris jam priklauso bendro gyvenimo faktinių santykių pradžioje, ir turtą, kurio nuosavybę jis gali įrodyti. Jeigu yra kreditorių, sąskaita faktūra kaip nuosavybės įrodymas gali apsaugoti partnerio, kuris nėra skolininkas, turtą nuo arešto. Kiekvienas partneris išlaiko savo darbo pajamas arba pakaitines pajamas, o visa kita laikoma nedaloma ir priklauso abiem. Laikoma, kad kiekvienam partneriui priklauso vienoda to nepadalyto turto dalis, nebent būtų susitarta ir tinkamai įrodyta kitaip.
6 Koks yra mirties poveikis registruotos partnerystės turtinėms pasekmėms?
Jei miršta vienas iš registruotų partnerių, pergyvenęs partneris gauna uzufrukto teisę į turtą, kuris yra pagrindinis šeimos būstas, įskaitant namų apyvokos daiktus (Civilinio kodekso 4.23 straipsnis). Neregistruotos partnerystės atveju to nėra.
Ši paveldėjimo teisės forma nėra apsaugota teisė į „privalomąją“ palikimo dalį, kaip susituokusių porų atveju. Tai reiškia, kad pergyvenęs partneris negali reikalauti minimalios dalies, jei jo paveldėjimo teisėms daro poveikį tam tikros dovanos ar testamentinės išskirtinės. Be to, partneris gali panaikinti tą paveldėjimo teisę nutraukdamas bendro gyvenimo teisinius santykius.
Partneriai, norintys suteikti vienas kitam daugiau nei uzufrukto teisę į šeimos būstą ir namų apyvokos daiktus, gali sudaryti testamentą. Bendro gyvenimo faktinius santykius palaikančios poros, kurios perka būstą, taip pat gali į savo pirkimo-pardavimo sutartį įtraukti sąlygą dėl vertės padidėjimo. Ta sąlyga užtikrinama, kad pergyvenęs partneris galėtų įgyti visišką nuosavybės teisę į būstą.
7 Kuri institucija turi kompetenciją priimti sprendimą byloje, susijusioje su registruotos partnerystės turtinėmis pasekmėmis?
Jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su registruotos partnerystės (bendro gyvenimo teisinių santykių) pasekmėmis turtinėms teisėms, turi šeimos šeimas.
8 Koks yra registruotos partnerystės turtinių pasekmių poveikis vieno iš partnerių ir trečiosios šalies teisiniams santykiams?
Kitas partneris taip pat solidariai atsako už visas vieno iš registruotų partnerių skolas, susijusias su bendro gyvenimo faktiniais santykiais ir su visais jų auginamais vaikais (senojo Civilinio kodekso 1477 straipsnio 4 dalis). Neregistruotos partnerystės atveju to nėra.
9 Trumpas registruotos partnerystės turto padalijimo, įskaitant pasidalijimą, paskirstymą ir likvidavimą, tvarkos šioje valstybėje narėje aprašas
Iš esmės kiekvienas partneris išlaiko savo nuosavą turtą.
Bet kokio nepadalyto turto statusas gali būti panaikintas ir jis gali būti paskirstytas bendru sutarimu. Jeigu bendro gyvenimo teisinius santykius palaikantys sugyventiniai negali susitarti, šeimos teismo anksčiau paskirtas notaras parengia ataskaitą, kurią šalys gali patvirtinti. Jei jie ataskaitos nepatvirtina, jie turėtų pateikti oficialų prieštaravimą. Tokiu atveju šeimos teismas priima sprendimą, kuriuo patvirtina turto padalijimo ataskaitos projektą ir atmeta prieštaravimus arba nusprendžia, kad prieštaravimai yra (visiškai arba iš dalies) pagrįsti.
10 Kokia procedūra ir dokumentai ar informacija paprastai reikalingi nekilnojamojo turto registracijai?
Jie turi būti notariniu aktu įtraukti į Patrimoninių dokumentų bendrosios administracijos (nyd. Algemene Administratie van de Patrimoniumdocumentatie) kompetentingo biuro registrą.