Ieškiniai dėl nedidelių sumų

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Lenkijos teisėje numatyta supaprastinta procedūra. Ji reglamentuojama Civilinio proceso kodekso (CPK) 505⁽¹⁾–505⁽¹⁴⁾ straipsniais.

Supaprastintomis nuostatomis, kuriomis siekiama paspartinti procesą, racionalizuojamas ir optimizuojamas įrodymų rinkimas ir apeliacinis procesas, pagreitinant teismo procedūras, padarant jas mažiau formalias, taip pat nustatant griežtesnius oficialius reikalavimus bylos šalims siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi atitinkamų terminų įvairiems procesiniams veiksmams atlikti.

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra integruota į Lenkijos Civilinio proceso kodeksą. Procedūra nustatyta 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007, nustatančiu Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, siekiant supaprastinti ir patobulinti civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimą. Reglamentas taikomas visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją. Reglamentas į Lenkijos teisę perkeltas Civilinio proceso kodekso 505⁽²¹⁾–505^(27a) straipsniais.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Supaprastinta procedūra taikoma toliau nurodytose bylose, kurios patenka į apylinkių teismų (lenk. sądy rejonowe) jurisdikciją:

dėl iš sutarčių kylančių reikalavimų, jeigu reikalavimo vertė neviršija 20 000 PLN, ir dėl reikalavimų pagal garantijas arba kokybės garantijas, arba dėl reikalavimų, kylančių iš vartojimo prekių trūkumų, susijusių su vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi, jeigu sutarties dalyko vertė neviršija minėtos sumos;
dėl būsto nuomos reikalavimų ir mokesčių, kuriuos turi sumokėti nuomininkai, taip pat dėl kooperatyvo būsto naudojimo mokesčių, nepaisant reikalavimo vertės.

Remiantis Aukščiausiojo Teismo (lenk. Sąd Najwyższy) praktika, reikalavimai dėl neįvykdytos prievolės arba netinkamo prievolės įvykdymo turėtų būti nagrinėjami taikant supaprastintą procedūrą, jeigu reikalavimo vertė neviršija 20 000 PLN. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą dėl mažesnės nei 20 000 PLN sumos, kuri sudaro likusią didesnės nei 20 000 PLN vertės ieškinio, kuris jau buvo patenkintas, dalį, šis reikalavimas taip pat bus nagrinėjamas pagal supaprastintą procedūrą. Frazė „pagal sutartis“ reiškia, kad reikalavimai, atsirandantys dėl neteisėtų veiksmų, nepagrįsto praturtėjimo ir nuosavybės teisių, bendros nuosavybės ar bendrų teisių buvimo arba kitų nuosavybės teisių, kurias įgyjant arba įgyvendinant gali atsirasti mokėjimo prievolė, negali būti nagrinėjami pagal supaprastintą procedūrą. Pagal šią procedūrą taip pat negali būti nagrinėjami reikalavimai, atsirandantys ne dėl sutarčių sudarymo, o kitų teisinių veiksmų: vienašališkų teisinių veiksmų, atstovavimo kitam asmeniui neturint tam įgaliojimų, privalomosios palikimo dalies (legitima portio) ir prievolių, kylančių iš administracinio sprendimo arba tiesiogiai iš teisės aktų nuostatų.

Supaprastinta procedūra gali būti taikoma bylose, susijusiose su fiziniais asmenimis ir juridiniais asmenimis arba įmonėmis, darbuotojais ir darbdaviais. Taigi procedūros taikymas nėra susijęs vien tik su subjekto rūšimi. Tai reiškia, kad su darbuotojais susijusios arba ekonominės bylos taip pat gali būti nagrinėjamos pagal supaprastintą procedūrą.

Teisė taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą patenka į apylinkių teismų ir apygardų teismų (lenk. sądy okręgowe) teritorinę jurisdikciją, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekse (Civilinio proceso kodekso 16 straipsnis, taikomas kartu su 17 ir 505⁽²²⁾ straipsniais). Tokiais atvejais nutartis gali priimti teismo darbuotojai.

Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, ieškiniai dėl nedidelių sumų yra civilinėse ir komercinėse bylose (įskaitant vartotojų bylas) pareiškiami reikalavimai ir bylos, kuriose reikalavimo vertė, išskyrus palūkanas ir išlaidas, neviršija 5 000 EUR (tuo metu, kai jurisdikciją turintis teismas gauna užpildytą ieškinio formą).

1.2 Procedūros taikymas

Remiantis 505⁽³⁾ straipsniu, kiekviena supaprastinta procedūra gali būti taikoma tik vienam reikalavimui. Viename ieškinyje keletą reikalavimų galima pareikšti tik jeigu jie yra susiję su ta pačia sutartimi arba tos pačios rūšies sutartimis. Jeigu į vieną ieškinį neteisėtai įtraukiami keli reikalavimai, po nesėkmingų veiksmų šiam formaliam pažeidimui ištaisyti pirmininkaujantis teisėjas pagal Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalį nurodo ieškinį grąžinti. Jeigu ieškovas siekia patenkinti dalį reikalavimo, byla bus nagrinėjama pagal supaprastintą procedūrą, jeigu tai būtų tinkama nagrinėjant visą reikalavimą, kuris nustatomas atsižvelgiant į visus ieškovo nurodytus faktus. Jei reikalavimas nagrinėjamas taikant supaprastintą procedūrą, jo koreguoti negalima. Priešieškiniai ir įskaitymai yra leidžiami, jeigu reikalavimus galima nagrinėti pagal supaprastintą procedūrą. Pirminė intervencija, antrinė intervencija, trečiųjų šalių pranešimai ir šalių pakeitimas nėra leidžiamas.

Bylos nagrinėjamos pagal supaprastintą procedūrą, nepaisant šalių pageidavimų; tai reiškia, kad procedūra yra privaloma.

1.3 Formos

Pagal Civilinio proceso kodekso 125 straipsnio 2 dalį visi pareiškimai, įskaitant ieškinius, atsiliepimus į ieškinį, prašymus panaikinti sprendimą už akių arba pareiškimus, kuriuose yra per supaprastintą procedūrą pateiktų įrodymų, turėtų būti pateikiami naudojant oficialias formas.

Oficialias formas galima gauti savivaldybės tarnybose, teismų kanceliarijose ir Teisingumo ministerijos svetainėje. Reikalavimo naudoti nustatytą formą nepaisymas reiškia oficialų trūkumą.

Pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso nuostatas (130⁽¹⁾ straipsnis), jeigu pareiškimas, kuris turėjo būti pateiktas naudojant oficialią formą, pateiktas kitu būdu arba jo negalima nagrinėti dėl kitų neįvykdytų formalių sąlygų, pirmininkaujantis teisėjas prašo, kad šalis ištaisytų trūkumus per vieną savaitę, ir nusiunčia tai šaliai rašytinį pareiškimą. Prašyme ištaisyti trūkumus reikėtų nurodyti visus pareiškime nustatytus trūkumus. Jeigu šalis neįvykdo prašymo iki termino pabaigos arba jeigu dar kartą pateikiamas trūkumų turintis pareiškimas, pirmininkaujantis teisėjas nurodo grąžinti tą pareiškimą.

Pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą galioja keturios standartinės formos, pridėtos prie minėto reglamento kaip priedai. Tai yra šios formos:

ieškinio forma;
teismo arba specializuoto teismo prašymas iki galo užpildyti ir (arba) ištaisyti ieškinio formą;
atsiliepimo į ieškinį forma;
pažyma dėl sprendimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

1.4 Pagalba

Supaprastintame procese taikomas įrodymų glaustumo principas. Teismas nepaiso šalių teiginių ir pareiškimų bei jų prašymų surinkti įrodymus, pateiktų pareiškus ieškinį, priešieškinį ar padavus prašymą panaikinti sprendimą už akių arba pasibaigus pirmajam numatytam teismo posėdžiui (apribojimo sistema), nebent šalis įrodo negalėjusi šių dokumentų pateikti anksčiau arba kad jai nereikėjo jų pateikti anksčiau (teisėjo nuožiūra). Tokią tvarką lemia supaprastintos procedūros sparta. Jeigu teismas padaro išvadą, kad reikalavimo sumos neįmanoma arba ją labai sudėtinga įtikinamai įrodyti, išnagrinėjęs visus bylos faktus, sprendime jis gali nurodyti atitinkamą sumą savo nuožiūra. Nagrinėdamas bylą, teismas gali nepaisyti teisės normų dėl supaprastintos procedūros, jeigu taip ginčas gali būti išspręstas efektyviau (Civilinio proceso kodekso 505⁽¹⁾ straipsnio 3 dalis). Kai ieškinio pagrįstumui ir sumai nustatyti reikia specialių žinių, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali savo nuožiūra atlikti nepriklausomą vertinimą arba pareikalauti ekspertizės. Ekspertizės nereikalaujama, jeigu numatomos ekspertizės išlaidos viršija ieškinio vertę, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl ypatingų aplinkybių. Tai, kad liudytojas davė parodymus, neužkerta kelio su juo pasikonsultuoti kaip su ekspertu, taip pat dėl faktų, dėl kurių jis davė parodymus, jeigu liudytojas kito subjekto, ne teismo, prašymu jau yra parengęs ekspertizę (Baudžiamojo proceso kodekso 507⁽⁷⁾ straipsnis).

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Kai ieškinio pagrįstumui ir sumai nustatyti reikia specialių žinių, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali savo nuožiūra atlikti nepriklausomą vertinimą arba pareikalauti ekspertizės. Ekspertizės nereikalaujama, jeigu numatomos ekspertizės išlaidos viršija ieškinio vertę, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl ypatingų aplinkybių. Tai, kad liudytojas davė parodymus, neužkerta kelio su juo pasikonsultuoti kaip su ekspertu, taip pat dėl faktų, dėl kurių jis davė parodymus, jeigu liudytojas kito subjekto, ne teismo, prašymu jau yra parengęs ekspertizę (Baudžiamojo proceso kodekso 507⁽⁷⁾ straipsnis).

1.6 Rašytinė procedūra

Iš esmės supaprastinta procedūra yra rašytinė procedūra. Daugumą prašymų šalys turėtų pateikti naudodamos specialias oficialias formas. Tačiau prašymus supaprastintos procedūros metu galima pateikti ir žodžiu. Šalis, kuri dalyvavo teismo posėdyje, per kurį buvo priimtas teismo sprendimas, gali atsisakyti apskundimo teisės padarydama pareiškimą iš karto po to, kai priimamas teismo sprendimas. Jeigu visos apskundimo teisę turinčios šalys atsisako šios teisės, teismo sprendimas tampa galutinis (Civilinio proceso kodekso 505⁽⁸⁾ straipsnio 3 dalis).

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra rašytinė procedūra (Civilinio proceso kodekso 125 straipsnio 2 dalis, taikoma kartu su 505⁽²¹⁾ straipsniu).

1.7 Sprendimo turinys

Nagrinėdamas bylą, teismas gali nepaisyti teisės normų dėl supaprastintos procedūros, jeigu taip ginčas gali būti išspręstas efektyviau. Teismo sprendimas pagal Civilinio proceso kodekso 505⁽⁷⁾ straipsnio 7 dalį turėtų būti priimamas per posėdį kaip neskundžiamas.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Ieškovai pagal supaprastintą procedūrą, kaip ir pagal standartinę procedūrą, turi mokėti ieškinio pateikimo mokestį. Pagal supaprastintą procedūrą teisės normos dėl mokesčių už ieškinius grindžiamos 2005 m. liepos 28 d. Teismo mokesčių (civilinėse bylose) įstatyme nustatytais bendraisiais principais.

Taikant supaprastintą procedūrą, išlaidos šalims paskirstomos pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso 98–110 straipsniuose nustatytas taisykles. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti kitai šaliai jos prašymu su teisių įgyvendinimu ir gynyba teisme susijusias būtinas išlaidas. Teismas išlaidas priteisia kiekviename sprendime, kuriuo baigiamas teismo procesas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Pagal reglamentą priimtus teismo sprendimus galima apskųsti apeliaciniam teismui (lenk. sąd apelacyjny). Jeigu sprendimą priėmė apylinkės teismas, apeliacinis skundas per tą teismą pateikiamas apygardos teismui, o jeigu sprendimą priėmė apygardos teismas, apeliacinis skundas per tą teismą pateikiamas apeliaciniam teismui (Civilinio proceso kodekso 367 ir 369 straipsniai, taikomi kartu su šio kodekso 505⁽²⁶⁾ ir 505⁽²⁷⁾ straipsniais).

Jeigu įgyvendinamos reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, teismas sprendimą priima už akių. Atsakovas gali skųsti už akių priimtą teismo sprendimą jį priėmusiam teismui. Jeigu bylos rezultatas yra nepalankus, skundą ieškovas gali paduoti pagal bendrąsias taisykles (Civilinio proceso kodekso 339 straipsnio 1 dalis, 342 straipsnis ir 344 straipsnio 1 dalis).