Ieškiniai dėl nedidelių sumų

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Lenkijos teisėje numatyta supaprastinta procedūra. Ji reglamentuojama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK, lenk. Kodeks postępowania cywilnego) 505(1)–505(14) straipsniuose.

Supaprastintomis nuostatomis, kuriomis siekiama paspartinti procesą, racionalizuojamas ir optimizuojamas įrodymų rinkimas ir apeliacinis procesas, pagreitinant teismo procedūras, padarant jas mažiau formalias, taip pat nustatant griežtesnius oficialius reikalavimus bylos šalims siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi atitinkamų terminų procesiniams veiksmams atlikti.

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra integruota į Lenkijos Civilinio proceso kodeksą. Procedūra nustatyta 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007, nustatančiu Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, siekiant supaprastinti ir patobulinti civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimą. Reglamentas taikomas visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją. Reglamentas į Lenkijos teisę perkeltas Civilinio proceso kodekso 505(21)–505(27a) straipsniais.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Pagal supaprastintą procedūrą nagrinėjamos bylos yra ieškiniai dėl įvykdymo, kai ieškinio vertė neviršija 20 000 PLN, ir bylos, susijusios su reikalavimais pagal laidavimą arba garantiją (kai sutarties dalyko vertė neviršija tos sumos).

Tačiau pagal supaprastintą procedūrą nenagrinėjamos šios bylos:

1. apygardų teismų (lenk. sądy okręgowe) jurisdikcijai priklausančios bylos;
2. santuokos bylos ir bylos, susijusios su tėvų ir vaikų santykiais;
3. darbo teisės bylos, nagrinėjamos dalyvaujant tarėjams;
4. socialinio draudimo bylos (su tam tikromis išimtimis).

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra patenka į apylinkių teismų (lenk. sądy rejonowe) ir apygardų teismų teritorinę jurisdikciją, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekse (Civilinio proceso kodekso 16 straipsnis, taikomas kartu su 17 ir 505(22) straipsniais). Tokiais atvejais nutartis gali priimti teismo darbuotojai.

Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, ieškiniai dėl nedidelių sumų yra civilinėse ir komercinėse bylose (įskaitant vartotojų bylas) pareiškiami reikalavimai ir bylos, kuriose reikalavimo vertė, išskyrus visas palūkanas ir išlaidas, neviršija 5 000 EUR (tuo metu, kai jurisdikciją turintis teismas gauna užpildytą ieškinio formą).

1.2 Procedūros taikymas

Remiantis 505(3) straipsniu, kiekvienas ieškinys pagal supaprastintą procedūrą gali būti taikomas tik vienam reikalavimui. Viename ieškinyje keletą reikalavimų galima pareikšti tik jeigu jie yra susiję su ta pačia sutartimi arba tos pačios rūšies sutartimis. Tuo atveju, kai į vieną ieškinį neleistinai sujungiami keli reikalavimai, pirmininkaujantis teisėjas nusprendžia palikti ieškinį nenagrinėtą ir neduoda nurodymo, kad šis pažeidimas būtų ištaisytas. Jeigu per savaitę nuo nutarties, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, gavimo dienos ieškovas atsiima ieškinį dėl reikalavimų, kurių negalima sujungti, likusi ieškinio dalis galioja nuo pirminio pateikimo dienos.

Jeigu ieškovas siekia patenkinti dalį reikalavimo, byla bus nagrinėjama pagal supaprastintą procedūrą, jeigu tai būtų tinkama nagrinėjant visą reikalavimą, kuris nustatomas atsižvelgiant į visus ieškovo nurodytus faktus. Reikalavimų pagal supaprastintą procedūrą keisti negalima. Priešieškiniai ir įskaitymai yra leidžiami, jeigu reikalavimus galima nagrinėti pagal supaprastintą procedūrą. Pirminis įstojimas į bylą, antrinis įstojimas į bylą bei pranešimai tretiesiems asmenims ir šalių pakeitimas nėra leidžiami.

Bylos nagrinėjamos pagal supaprastintą procedūrą, nepaisant šalių pageidavimų; tai reiškia, kad procedūra yra privaloma.

1.3 Formos

Pagal Civilinio proceso kodekso 125(2) straipsnį visi pareiškimai, įskaitant ieškinius, atsiliepimus į ieškinį, prašymus panaikinti sprendimą už akių arba pareiškimus, kuriuose yra per supaprastintą procedūrą pateiktų įrodymų, turėtų būti pateikiami naudojant oficialias formas.

Oficialias formas galima gauti savivaldybės tarnybose (lenk. urzędy gmin / miast), teismų kanceliarijose (lenk. biura podawcze sądów) ir Teisingumo ministerijos svetainėje https://www.gov.pl/web/sprawiedliwosc/formularze-pism-procesowych-w-postepowaniu-cywilnym. Reikalavimo naudoti nustatytą formą nepaisymas reiškia oficialų trūkumą.

Pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso nuostatas (130(1) straipsnis), jeigu pareiškimas, kuris turėjo būti pateiktas naudojant oficialią formą, pateiktas kitu būdu arba jo negalima nagrinėti dėl kitų neįvykdytų formalių sąlygų, pirmininkaujantis teisėjas prašo, kad šalis ištaisytų trūkumus per vieną savaitę, ir nusiunčia tai šaliai rašytinį pareiškimą. Prašyme ištaisyti trūkumus reikėtų nurodyti visus pareiškime nustatytus trūkumus. Jeigu šalis neįvykdo prašymo iki termino pabaigos arba jeigu dar kartą pateikiamas trūkumų turintis pareiškimas, pirmininkaujantis teisėjas lieps grąžinti tą pareiškimą.

Pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą galioja keturios standartinės formos, pridėtos prie minėto reglamento kaip priedai. Tai yra šios formos:

• ieškinio forma;
• teismo arba specializuoto teismo prašymas iki galo užpildyti ir (arba) ištaisyti ieškinio formą;
• atsiliepimo į ieškinį forma;
• pažyma dėl sprendimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

1.4 Pagalba

Jeigu teismas padaro išvadą, kad reikalavimo sumos neįmanoma arba ją labai sudėtinga įtikinamai įrodyti, išnagrinėjęs visus bylos faktus, sprendime jis gali nurodyti atitinkamą sumą savo nuožiūra. Nagrinėdamas bylą, teismas gali nepaisyti teisės normų dėl supaprastintos procedūros, jeigu taip ginčas gali būti išspręstas efektyviau (Civilinio proceso kodekso 505(1) straipsnio 3 dalis). Kai ieškinio pagrįstumui ir sumai nustatyti reikia specialių žinių, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali savo nuožiūra atlikti nepriklausomą vertinimą arba pareikalauti ekspertizės. Ekspertizės nereikalaujama, jeigu numatomos ekspertizės išlaidos viršija ieškinio vertę, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl ypatingų aplinkybių. Tai, kad liudytojas davė parodymus, neužkerta kelio su juo pasikonsultuoti kaip su ekspertu, taip pat dėl faktų, dėl kurių jis davė parodymus, net jeigu liudytojas kito subjekto, ne teismo, prašymu jau yra parengęs ekspertizę (Civilinio proceso kodekso 505(7) straipsnis).

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Kai ieškinio pagrįstumui ir sumai nustatyti reikia specialių žinių, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali savo nuožiūra atlikti nepriklausomą vertinimą arba pareikalauti ekspertizės. Ekspertizės nereikalaujama, jeigu numatomos ekspertizės išlaidos viršija ieškinio vertę, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl ypatingų aplinkybių. Tai, kad liudytojas davė parodymus, neužkerta kelio su juo pasikonsultuoti kaip su ekspertu, taip pat dėl faktų, dėl kurių jis davė parodymus, net jeigu liudytojas kito subjekto, ne teismo, prašymu jau yra parengęs ekspertizę (Civilinio proceso kodekso 505(7) straipsnis).

1.6 Rašytinė procedūra

Iš esmės supaprastinta procedūra yra rašytinė procedūra. Daugumą prašymų šalys turėtų pateikti naudodamos specialias oficialias formas. Tačiau prašymus supaprastintos procedūros metu galima pateikti ir žodžiu. Šalis, kuri dalyvavo teismo posėdyje, per kurį buvo priimtas teismo sprendimas, gali atsisakyti skundo teisės padarydama pareiškimą iš karto po to, kai priimamas teismo sprendimas. Jeigu visos apskundimo teisę turinčios šalys atsisako šios teisės, teismo sprendimas tampa galutinis (Civilinio proceso kodekso 505(8) straipsnio 3 dalis).

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra rašytinė procedūra (Civilinio proceso kodekso 125 straipsnio 2 dalis, taikoma kartu su 505(21) straipsniu).

1.7 Sprendimo turinys

Nagrinėdamas bylą, teismas gali nepaisyti teisės normų dėl supaprastintos procedūros, jeigu taip ginčas gali būti išspręstas efektyviau. Teismo sprendimas pagal Civilinio proceso kodekso 505(1) straipsnio 3 dalį turėtų būti priimamas per posėdį kaip neskundžiamas.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Ieškovai pagal supaprastintą procedūrą, kaip ir pagal standartinę procedūrą, turi mokėti ieškinio pateikimo mokestį. Pagal supaprastintą procedūrą teisės normos dėl mokesčių už ieškinius grindžiamos 2005 m. liepos 28 d. Teismo mokesčių (civilinėse bylose) įstatyme nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis.

Taikant supaprastintą procedūrą, išlaidos šalims paskirstomos pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso 98–110 straipsniuose nustatytas taisykles. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti kitai šaliai jos prašymu su pagrįstu teisių įgyvendinimu ir pagrįsta gynyba teisme susijusias išlaidas. Teismas išlaidas priteisia kiekviename sprendime, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjimas konkrečioje instancijoje.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Pagal reglamentą priimti teismo sprendimai gali būti skundžiami apeliaciniam teismui (lenk. sąd apelacyjny). Jeigu sprendimą priėmė apylinkės teismas, apeliacinis skundas per tą teismą pateikiamas apygardos teismui, o jeigu sprendimą priėmė apygardos teismas, apeliacinis skundas per tą teismą pateikiamas apeliaciniam teismui (Civilinio proceso kodekso 367 ir 369 straipsniai, taikomi kartu su šio kodekso 505(26) ir 505(27) straipsniais).

Jeigu įgyvendinamos reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, teismas sprendimą priima už akių. Atsakovas gali skųsti už akių priimtą teismo sprendimą jį priėmusiam teismui. Jeigu bylos rezultatas yra nepalankus, skundą ieškovas gali paduoti pagal bendrąsias taisykles (Civilinio proceso kodekso 339 straipsnio 1 dalis, 342 straipsnis ir 344 straipsnio 1 dalis).