Skaitmeninimo reglamentas. Valstybių narių pranešimai

1. Nacionaliniai IT portalai ryšiams su teismais ar kitomis institucijomis palaikyti

Nacionalinis teismų IT portalas vadinamas e. teisingumo portalu (Portal e-Sodstvo).

Nuoroda į portalą: https://evlozisce.sodisce.si/esodstvo/index.html

Portalas suteikia prieigą skirtingo lygio naudotojams:

1. Registruoti naudotojai. Teikti paraiškas gali bet kuris asmuo (registracijai reikalingas tik el. pašto adresas), o šio lygio naudotojai turi prieigą prie tam tikros viešosios informacijos (pvz., žemės registro).
2. Kvalifikuoti naudotojai. Registracijai reikalingas Slovėnijos institucijos išduotas kvalifikuotas skaitmeninis sertifikatas, tačiau Slovėnijos pilietybė tam nebūtina.

Portalas naudojamas įvairiais tikslais, atsižvelgiant į naudotojo tipą. Reikalavimai gali būti teikiami elektroniniu būdu vykdymo užtikrinimo, žemės registro ir nemokumo bylose. Reikalavimai taip pat gali būti teikiami elektroniniu būdu neteisminiuose šeimos procesuose, tačiau tai gali daryti tik socialiniai paslaugų centrai ir kompetentingi teismai tarpusavyje.

Naudodami e. teisingumo portalą registruoti naudotojai patvirtina savo tapatybę įvesdami naudotojo vardą (el. pašto adresą) ir slaptažodį. Registruotiems naudotojams nereikalingas kvalifikuotas skaitmeninis sertifikatas ar saugi elektroninė pašto dėžutė.

Registruoti naudotojai e. teisingumo portale gali atlikti šiuos veiksmus:

• e. žemės registro (e-ZK) užduotis, t. y. gauti valstybinio žemės registro išrašus ir pranešimus. Kad galėtų atlikti kitas užduotis elektroniniu būdu, naudotojas turi turėti kvalifikuoto naudotojo statusą;
• e. vykdymo užtikrinimo (e-Izvršba) užduotis, t. y. pateikti prašymo pradėti vykdymo užtikrinimą remiantis autentišku dokumentu, papildyti prašymą pradėti vykdymo užtikrinimą remiantis autentišku dokumentu (galima tik tuo atveju, jei prašymas buvo pateiktas elektroniniu būdu ir pareiškėjas gavo teismo nurodymą jį papildyti). Kad galėtų atlikti kitas užduotis elektroniniu būdu, naudotojas turi turėti kvalifikuoto naudotojo statusą.

Išorės kvalifikuoti naudotojai skirstomi į nepriklausomus išorės kvalifikuotus naudotojus ir asmenis, įgaliotus veikti nepriklausomų išorės naudotojų vardu.

Nepriklausomi išorės kvalifikuoti naudotojai dar skirstomi į profesionalius naudotojus, naudotojus ir išorės administratorius.

Naudotojas gali turėti išorės kvalifikuoto naudotojo statusą, jei jis turi kvalifikuotą sertifikatą ir saugią elektroninę pašto dėžutę. Naudotojas, paskirtas veikti nepriklausomo naudotojo vardu, (paskyrimu įgaliotas asmuo) neprivalo turėti saugios elektroninės pašto dėžutės. Užduoties, kurią naudotojas gali atlikti elektroniniu būdu konkrečioje elektroninėje procedūroje, rūšis priklauso nuo naudotojų grupės, kurioje naudotojas yra užregistruotas saugumo sistemoje.

Profesionalūs naudotojai yra naudotojai, turintys (profesinio) atstovo ar teisminės institucijos statusą civilinėse teisminėse bylose. Tai gali būti notarai, advokatai, antstoliai, administratoriai, Slovėnijos prokuratūra, valstybiniai prokurorai, nekilnojamojo turto bendrovės ir vietos valdžios institucijų advokatai.

Naudotojai yra šalys, turinčios šalies statusą civilinėje teisminėje byloje. Tai gali būti juridiniai asmenys, fiziniai asmenys, valstybės valdžios institucijos ir vietos valdžios institucijos.

Išorės administratoriai yra naudotojai, valdantys profesionalių naudotojų grupių naudotojus saugumo sistemoje.

Asmuo, įgaliotas atstovauti nepriklausomam išorės kvalifikuotam naudotojui (paskyrimu įgaliotas asmuo), yra fizinis asmuo, kuris, kai nepriklausomas išorės kvalifikuotas naudotojas pagal teisinę organizacinę formą veikia kaip juridinis asmuo arba registruotas advokatas, yra paskyrimu įgaliotas to naudotojo vardu atlikti elektronines užduotis civilinėse teisminėse bylose, arba kuris, kai nepriklausomas kvalifikuotas naudotojas yra centrinės valdžios arba vietos valdžios institucija, atlieka funkciją ar užduotis, suteikiančias jam teisę tos institucijos vardu atlikti elektronines užduotis civilinėse teisminėse procedūrose.

Nepriklausomo naudotojo įgaliotas asmuo atlieka elektronines užduotis nepriklausomo išorės kvalifikuoto naudotojo, kuriam jis atstovauja, vardu. Fizinis asmuo gali būti įtrauktas į saugumo sistemą tik kaip vieno bet kurioje naudotojų grupėje esančio nepriklausomo išorės kvalifikuoto naudotojo įgaliotas asmuo.

e. vykdymo užtikrinimo (e-Izvršba) antrinis portalas

e. vykdymo užtikrinimo antriniame portale galite užsiregistruoti kaip:

• registruotas naudotojas – tokiu atveju galite pateikti prašymą pradėti vykdymo užtikrinimą remiantis autentišku dokumentu ir papildomą prašymą pradėti vykdymo užtikrinimą remiantis autentišku dokumentu;
• išorės kvalifikuotas naudotojas – tokiu atveju galite teikti elektroninius prašymus (pagal savo naudotojų grupę), pvz., prašymus, teisių gynimo priemones, prašymus sustabdyti vykdymo užtikrinimą, pašalinti prašymus ir teikti kitus prašymus.

e-ZK (e. žemės registro) antrinis portalas

e. žemės registro antriniame portale galite užsiregistruoti kaip:

• registruotas naudotojas – tokiu atveju galite ieškoti informacijos žemės registre ir gauti žemės registro išrašus;
• išorės kvalifikuotas naudotojas – tokiu atveju galite ne tik gauti informaciją ir išrašus iš žemės registro, bet ir teikti elektroninius žemės registro prašymus, pranešimus ir kitus elektroninius prašymus e. žemės registro procedūrose.

Žemės registro procedūrose visi teisminiai dokumentai pristatomi į saugią elektroninę pašto dėžutę.

„e-INS“ (e. nemokumo) antrinis portalas

Elektronines užduotis nemokumo bylose („eINS“ užduotis) gali atlikti toliau nurodytos kvalifikuotų naudotojų grupės.

Profesiniai naudotojai:

• advokatai (kaip šalių atstovai);
• administratoriai;
• valstybės advokatai (prokuratūra kaip valstybės atstovas);
• prokurorai (Aukščiausioji prokuratūra).

Šalys:

• juridiniai asmenys (juridinis asmuo, veikiantis savo vardu kaip nemokumo bylos šalis);
• fiziniai asmenys (vartotojai, verslo asmenys ir privatūs asmenys savo vardu kaip nemokumo bylos šalys).

Advokatai, valstybės advokatai ir šalys (juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys) atlieka toliau nurodytas „eINS“ užduotis:

teikia šiuos elektroninius prašymus:

• elektroninį prašymą pradėti nemokumo procedūrą;
• elektroninį reikalavimą nemokumo procedūroje;
• kitus elektroninius prašymus, kuriuos teikia nemokumo bylos šalys (prašymus pirminėje ir pagrindinėje nemokumo byloje, taip pat įprastas ir išimtines teisių gynimo priemones);
• prašymą leisti susipažinti su byla, t. y. peržiūrėti elektroninius dokumentus konkrečioje „eINS“ procedūroje;
• peržiūri pateiktus prašymus.

Administratoriai gali pateikti elektroninį prašymą ir vykdyti užklausas, įskaitant:

• visų klausimų, dėl kurių jiems pavesta vykdyti administratoriaus pareigas, apžvalgos sudarymą ir
• elektroninių dokumentų peržiūrą konkrečioje „eINS“ procedūroje, kurioje jie vykdo administratoriaus pareigas.

Prokurorai gali pateikti elektroninį prašymą arba išimtinę teisių gynimo priemonę bei peržiūrėti elektroninius dokumentus konkrečioje „eINS“ procedūroje.

Nemokumo bylose administratoriai ir advokatai visus prašymus turi pateikti elektroniniu būdu. Valstybės advokatai, prokurorai ir šalys (juridiniai ir fiziniai asmenys) nemokumo bylose gali pateikti prašymus elektroniniu būdu, tačiau neprivalo to daryti.

Dokumentai nemokumo bylose administratoriams ir advokatams elektroniniu būdu pristatomi į saugias elektronines pašto dėžutes. Kitoms naudotojų grupėms dokumentai taip pat pristatomi paštu, jei naudotojai neturi saugios teisminio saugumo sistemoje registruotos elektroninės pašto dėžutės.

e-Vloga (e. prašymas) civilinių bylų antriniame portale

e. prašymas civilinių bylų antriniame portale naudojamas elektroniniu būdu teikiant prašymus bylose dėl šeimos santykių ir asmeninių situacijų įteisinimo, nagrinėjamose apylinkių teismuose (okrožna sodišča), taip pat paveldėjimo bylose, nagrinėjamose vietos teismuose (okrajna sodišča), ir teikiant elektroninį prašymą leisti pateikti skundą pagal Civilinio proceso įstatymo (Zakon o pravdnem postopku) nuostatas.

2. Nacionalinė teisė dėl vaizdo konferencijų naudojimo civilinėse ir komercinėse bylose

Civilinio proceso įstatymo (Uradni list RS (UL RS; Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys) Nr. 26/99 114a straipsnyje numatyta, kad teismas, šalių sutikimu, gali leisti šalims ir jų atstovams teismo posėdžio metu būti kitoje vietoje ir toje vietoje vykdyti procesinius veiksmus, jeigu iš tos vietos, kurioje vyksta teismo posėdis, užtikrinama garso ir vaizdo transliacija į vietą arba vietas, kuriose yra šalys ir (arba) atstovai, ir atvirkščiai (vaizdo konferencijos). Tokiomis pačiomis sąlygomis teismas gali nuspręsti surinkti parodymus atlikdamas tyrimą, nagrinėdamas dokumentus, apklausdamas šalis ir liudytojus bei surinkdamas parodymus iš liudytojų ekspertų. Šiuo klausimu teismo sprendimo skųsti negalima.

Teismo posėdžiai gali būti įrašomi. To teisinis pagrindas yra Civilinio proceso įstatymo 125a straipsnis, kuriame numatyta, kad teisėjų kolegijos pirmininkas gali įsakyti daryti visų arba dalies teismo posėdžių garso arba audiovizualinius įrašus. Apie savo įsakymą šalims ir kitiems dalyviams jis praneša posėdžio metu. Įraše turi būti pateikta ši informacija: teismo adresas ir sudėtis, posėdžio vieta, data ir laikas, ginčo objektas, dalyvaujančių šalių ar kitų asmenų ir jų juridinių atstovų ar įgaliotųjų asmenų vardai ir pavardės. Be to, įraše turi būti nurodyta asmens, kurio pareiškimas įrašomas, tapatybės informacija ir tai, kokiu įgaliojimu šis asmuo daro pareiškimą. Jei įrašomi kelių asmenų pareiškimai, įraše turi būti aiškiai nurodyta, kas padarė pareiškimą. Posėdžio protokole turėtų būti pažymėta, kad posėdis buvo įrašytas garso arba garso ir vaizdo įrašymui skirtu įrenginiu, taip pat nurodyta, kas užsakė įrašymą, pareikšta, kad šalims ir kitiems dalyviams apie įrašymą posėdžio metu buvo pranešta, nurodyta, kur įrašas saugomas ir kaip su juo galima susipažinti. Garso įrašo stenograma parengiama per penkias dienas nuo jo sukūrimo. Šalis turi teisę susipažinti su įrašu ir teisę paprieštarauti bet kokiam stenogramoje esančiam netikslumui per penkias dienas nuo kopijos pristatymo. Dėl prieštaravimo sprendimą priima teisėjų kolegijos pirmininkas nerengdamas teismo posėdžio. Įrašas automatiškai užregistruojamas ir saugomas informacinėje sistemoje tiek laiko, kiek ir byla.

Civilinio proceso įstatyme įtvirtintas reikalavimas užtikrinti, kad posėdžių įrašai būtų laikomi saugiai ir nebūtų vieši. 125a straipsnyje numatyta, kad posėdžio įrašas turi būti automatiškai užregistruojamas ir saugomas teismo informacinėje sistemoje tiek laiko, kiek ir byla. Tai reiškia, kad posėdžių įrašai laikomi užtikrinant jų saugumą ir apribojant prieigą prie jų, kad jie nebūtų vieši. 332c straipsniu reglamentuojamas prašymų, parodymų ir sprendimų, kuriuose yra įslaptintos informacijos, nagrinėjimas ir numatoma, kad teismas turi saugoti šią informaciją užtikrindamas jos saugumą – suteikdamas prieigą tik tokiose teismo patalpose, kurios atitinka saugumo reikalavimus. Tai dar vienas patvirtinimas, kad posėdžių įrašai, kuriuose gali būti slaptos arba įslaptintos informacijos, laikomi užtikrinant jų saugumą ir apribojant jų prieinamumą visuomenei.

Teismai naudoja vaizdo konferencijų sistemą „Polycom“ su papildomomis išplėstinėmis sistemos „Pexip“ licencijomis. Ši sistema naudojama nacionalinių institucijų tinklo nacionalinėje infrastruktūroje.

Prieiga prie šios vaizdo konferencijų sistemos papildoma sistema „Pexip“, prie kurios dalyviai taip pat gali prisijungti jiems priklausančiais mobiliaisiais įrenginiais, o norint per ją dalyvauti vaizdo konferencijoje nereikia specialios techninės įrangos.

Su techniniu vaizdo konferencijų įgyvendinimu susijusia informacija bylos šalys tarpusavyje keičiasi vykstant atitinkamam teismo procesui. Už veiksmingą įgyvendinimą atsako teismas, kuriame vyksta procesas (įskaitant išankstinį bandymą, jei to reikia).

Civilinio proceso įstatymą galima rasti paspaudus šią nuorodą: https://pisrs.si/pregledPredpisa?id=ZAKO1212

Nuoroda į įstatymų vertimus anglų kalba: https://pisrs.si/aktualno/zakonodaja-v-anglescini

3. Nacionalinė teisė dėl vaizdo konferencijų naudojimo baudžiamosiose bylose

Baudžiamojo proceso įstatymu (Zakon o kazenskem postopku) (UL RS Nr. 63/94 su pakeitimais) reglamentuojamas ir tam tikromis sąlygomis leidžiamas ikiteisminių posėdžių, pagrindinių posėdžių, parodymų davimo, posėdžių ir kitų procesinių veiksmų vykdymas per vaizdo konferencijas. Vaizdo konferencijas galima naudoti, jeigu su tuo sutinka bylos šalys arba jeigu tai būtina siekiant užtikrinti, kad baudžiamasis procesas būtų vykdomas tinkamai atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Teismas leidžia arba neleidžia naudoti vaizdo konferencijų motyvuotu sprendimu. Sprendimas šalims ir kitiems dalyviams pristatomas kartu su kvietimu į teismo posėdį, pateikiant instrukcijas dėl vaizdo konferencijų sistemos naudojimo ir dalyvio tapatybės patvirtinimo būdo. Šis sprendimas negali būti apskųstas.

Posėdis taip pat gali būti rengiamas per vaizdo konferenciją bylose, kuriose dalyvauja saugomi arba anoniminiai liudytojai, jeigu jų fiziškas buvimas posėdį vykdančioje įstaigoje keltų rimtą pavojų jų gyvybei arba asmenybei, arba jeigu to paprašė kitos šalies kompetentinga institucija. Kartu su apklausiamu asmeniu turi būti kompetentingas posėdį vykdančios įstaigos asmuo arba kitas įgaliotas asmuo, kad tinkamai patvirtintų apklausiamo asmens tapatybę. Tam tikromis sąlygomis vaizdo konferencijos taip pat gali būti naudojamos renkant parodymus iš liudytojų ekspertų.

Teisinį vaizdo konferencijų naudojimo baudžiamosiose bylose pagrindą sudaro Baudžiamojo proceso įstatymo 244, 304a ir 84a straipsniai, kuriuose nustatytos tokių posėdžių vykdymo sąlygos ir tvarka, įskaitant dalyvių tapatybės patvirtinimo ir saugaus ryšio užtikrinimo būdą. Vaizdo konferencijų naudojimas prisideda prie greito teisminio proceso vykdymo, mažina išlaidas ir didina liudytojų saugumą.

Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis užtikrinama, kad įtariamieji galėtų dalyvauti per vaizdo konferenciją vykdomame posėdyje naudodamiesi vaizdo konferencijų infrastruktūra. Suteikiama vaizdo konferencijų įranga, leidžianti interaktyviai bendrauti vienu metu perduodant vaizdus ir garsą, gali būti teismo salės įranga arba nešiojamoji vaizdo konferencijų įranga. Vieta, su kuria teismas ar teisėjas yra sujungiamas, gali būti kita teismo salė, saugus kambarys, kalėjimas, vieta užsienyje ir kt. Per vaizdo konferencijas vykdomos apklausos leidžia išklausyti kaltinamuosius, liudytojus ir (tam tikromis sąlygomis) ekspertus, kartu užtikrinant liudytojams didesnį saugumo jausmą, nes nėra tiesioginio kontakto su kaltinamuoju.

Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo ir jo advokato tarpusavio bendravimo konfidencialumas prieš ir per apklausą vaizdo konferencijos metu užtikrinamas pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kaip numatyta Baudžiamojo proceso įstatymo 74 straipsnyje, jeigu kaltinamasis yra suimtas, jo advokatas gali jam laisvai ir be priežiūros rašyti ir su juo kalbėtis. Tai reiškia, kad turi būti užtikrintas kaltinamojo ir jo advokato tarpusavio bendravimo konfidencialumas, taip pat jiems bendraujant vaizdo konferencijos metu. 244a straipsnyje taip pat numatyta, kad tam tikromis sąlygomis kaltinamojo arba liudytojo apklausa taip pat gali būti vykdoma per vaizdo konferenciją, jeigu apklausiamo asmens tapatybė yra tinkamai patvirtinta. Jeigu kaltinamasis, liudytojas arba ekspertas yra apklausiamas per vaizdo konferenciją vykstant nacionaliniam baudžiamajam procesui kitos šalies teritorijoje, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad kartu su kaltinamuoju, liudytoju arba ekspertu būtų tos šalies kompetentingos institucijos kompetentingas asmuo, kad būtų patvirtinta apklausiamo asmens tapatybė. Apklausos metu taip pat gali dalyvauti advokatas – tai taip pat padeda užtikrinti kaltinamojo ir jo advokato tarpusavio bendravimo konfidencialumą. Tokia tvarka užtikrinama, kad kaltinamojo ir jo advokato tarpusavio bendravimas būtų apsaugotas ir konfidencialus net jei jis vyksta vaizdo konferencijos būdu.

Su techniniu vaizdo konferencijų įgyvendinimu susijusia informacija bylos šalys tarpusavyje keičiasi vykstant atitinkamam teismo procesui. Už veiksmingą įgyvendinimą atsako teismas, kuriame vyksta procesas (įskaitant išankstinį bandymą, jei to reikia).

Tėvai turi būti nedelsiant informuojami apie jų vaiko apklausą naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijomis iš karto po to, kai vaikas informuojamas apie savo teises. Kompetentinga institucija turi nedelsdama pranešti tėvams arba globėjams apie vaiko teises, įskaitant teisę proceso metu būti lydimam tėvų arba globėjo. Šis pranešimas turi būti pateikiamas suprantamai, žodžiu ir raštu, ir patvirtintas vaiko parašu. Užtikrinant, kad vaiko atsakymai būtų įrašinėjami audiovizualinėmis priemonėmis, kai tai proporcinga bylos aplinkybėms, turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Jei yra priežasčių, dėl kurių vaiko tėvai arba globėjas negali jo lydėti vykstant baudžiamajam procesui, vaikas gali pasirinkti kitą suaugusį asmenį, kuriuo jis pasitiki, kitu atveju kompetentinga institucija arba kompetentingas socialinių paslaugų centras, deramai atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali nedelsdamas paskirti kitą suaugusį asmenį. To teisinis pagrindas yra Baudžiamojo proceso įstatymas, konkrečiai 452c, 84a, 304a ir 452c straipsniai.

Vadovaujantis Vaikų apsaugos baudžiamosiose bylose ir jų visapusiškos priežiūros vaikų namuose įstatymu (Zakon o zaščiti otrok v kazenskem postopku in njihovi celostni obravnavi v hiši za otroke) (UL RS Nr. 54/21, ZZOKPOHO), tėvai ar kiti tinkami suaugusieji turi būti informuoti apie vaiko apklausą naudojant vaizdo konferenciją ar kitas nuotolinio ryšio technologijas taip, kad būtų užtikrinti vaiko interesai. Pagal ZZOKPOHO 24 straipsnį teismas gali leisti apklausoje dalyvauti vaiko teisiniam atstovui, nepilnamečio nukentėjusiojo asmens advokatui, socialinių paslaugų centro profesinio personalo nariui, vaiko patarėjui, įstaigos techniniam darbuotojui ir kitiems asmenims, kurių buvimą leidžia teismas, taip pat pačiam vaikui ir ekspertui, padedančiam vykdyti apklausą. Būtina užtikrinti, kad šie asmenys dalyvautų atskirose patalpose, sujungtose garso ir vaizdo įranga, kuri leidžia tėvams ar kitiems tinkamiems suaugusiems asmenims būti informuojamiems ir stebėti teismo posėdį nedarant neigiamo poveikio vaikui. Teismas gali įsakyti asmeniui laikinai palikti patalpas, jeigu šio asmens buvimas prieštarautų ikiteisminio ar baudžiamojo proceso interesams ir siekiant užtikrinti, kad posėdžio metu visada būtų atsižvelgiama į vaiko interesus.

Teismo posėdžių baudžiamosiose bylose įrašymo teisinis pagrindas pateiktas Baudžiamojo proceso įstatymo 314 straipsnyje, kuriame numatyta, kad pirmininkaujantis teisėjas gali įsakyti visą teismo procesą arba atskiras jo dalis įrašyti naudojant atitinkamą techninę garso arba audiovizualinio įrašymo įrangą. Įrašymas vykdomas pagal Baudžiamojo proceso įstatymo 84 straipsnio nuostatas. Šalys gali peržiūrėti / perklausyti įrašą ir gauti jo kopiją iš e. teisingumo (e-Sodstvo) informacinės sistemos kai tik tai tampa techniškai įmanoma. Šalių prašymu arba teisėjo sprendimu gali būti sukurtas viso arba dalies teismo posėdžio protokolas.

Baudžiamojo proceso įstatymą galima rasti paspaudus šią nuorodą: https://pisrs.si/pregledPredpisa?id=ZAKO362

Vaikų apsaugos baudžiamosiose bylose ir jų visapusiškos priežiūros vaikų namuose įstatymą galima rasti paspaudus šią nuorodą: https://pisrs.si/pregledPredpisa?id=ZAKO8216

Nuoroda į įstatymų vertimus anglų kalba: https://pisrs.si/aktualno/zakonodaja-v-anglescini

4. Mokesčiai už procedūras civilinėse ir komercinėse bylose

Pagal Europos mokėjimo įsakymą taikomi teismo mokesčiai yra nustatyti Teismo mokesčių įstatyme (Zakon o sodnih taksah) (UL RS Nr. 37/08, su pakeitimais, ZST‑1), kuris yra pagrindinis įstatymas, kuriuo reglamentuojami teismo mokesčiai.

Už visą Europos mokėjimo įsakymo procedūrą taikomas vienas teismo mokestis. Mokėjimas turi būti atliktas pateikus prašymą teismui.

Teismo mokesčio, kurį ieškovas turi sumokėti pateikdamas prašymą teismui, dydis pagal Europos mokėjimo įsakymo procedūrą priklauso nuo reikalavimo vertės. Mokestis apskaičiuojamas pagal ZST‑1 16 straipsnyje pateiktą lentelę. Teismo mokestis už reikalavimą, kurio vertė yra iki 300 EUR, yra 18 EUR – nuo šios sumos jis didėja atsižvelgiant į reikalavimo vertę. Šio didėjimo sumos nustatytos ZST‑1 16 straipsnyje, kurį galima rasti paspaudus šią nuorodą: https://pisrs.si/pregledPredpisa?id=ZAKO4729.

Už bylas, susijusias su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimą, už bylas, susijusias su prašymu paskelbti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą vykdytinu, už bylas, susijusias su prieštaravimu sprendimui paskelbti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą vykdytinu, už bylas, susijusias su prašymu išduoti Europos vykdomąjį raštą arba išduoti vykdytinumo nebuvimo ar apribojimo pažymą, arba už bylas, susijusias su prašymu ištaisyti ar panaikinti Europos vykdomąjį raštą, taikomas 16 EUR teisinis mokestis.

Mokesčiai už nacionalines nemokumo bylas skirstomi į mokesčius už procedūras prieš įmones ir juridinius asmenis bei į mokesčius už procedūras prieš vartotojus.

1. Juridinio asmens bankroto bylos, privalomo atsiskaitymo bylos ir privalomo likvidavimo bylos:

• su prašymu iškelti bankroto bylą susijusi procedūra: 246 EUR;
• su prašymu iškelti privalomo atsiskaitymo bylą susijusi procedūra: 164 EUR;
• su prašymu iškelti privalomo likvidavimo bylą susijusi procedūra: 82 EUR;
• prieštaravimas privalomo atsiskaitymo bylai: 50 EUR;
• sprendimo dėl pirmojo paskirstymo apskundimo procedūra: 410 EUR;
• kito sprendimo apskundimo procedūra: 82 EUR.

Mokestis už prašymą iškelti bankroto bylą nėra mokamas, jeigu šį prašymą pateikia darbuotojai prieš darbdavį, kuris daugiau nei du mėnesius vėluoja sumokėti atlyginimą iki minimalaus darbo užmokesčio arba moka mokesčius ir įmokas, kuriuos mokėtojas privalo apskaičiuoti arba sumokėti kartu su darbo užmokesčiu darbuotojams, ir tokia padėtis išlieka dieną prieš pateikiant prašymą iškelti bankroto bylą.

2. Fizinių asmenų ir paveldėto turto bankroto bylos:

su prieštaravimu atleidimui nuo atsakomybės asmens bankroto atveju susijusios bylos: 20 EUR.

Fizinių asmenų ir paveldimo turto bankroto bylose mokėtini mokesčiai yra lygūs ketvirtadaliui mokesčio, nustatyto juridinio asmens bankroto byloms, privalomo atsiskaitymo byloms ir privalomo likvidavimo byloms (žr. pirmiau pateiktą 1 punktą).

Mokestis už prašymą iškelti bankroto bylą nėra mokamas, jeigu šį prašymą pateikia mirusiojo skolininkas arba įpėdinis. Mokestis pagal tarifo numerį 5201 nėra mokamas, jeigu administratorius pateikia prieštaravimą.

ZST-1 nėra nustatytas teismo mokestis už fizinių ar juridinių asmenų arba jų atstovų bendravimą su centrinėmis institucijomis pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1111 arba su kompetentingomis institucijomis pagal Tarybos direktyvos 2003/8/EB IV skyrių.

Teismo mokesčių įstatymą galima rasti paspaudus šią nuorodą: https://pisrs.si/pregledPredpisa?id=ZAKO4729

Nuoroda į įstatymų vertimus anglų kalba: https://pisrs.si/aktualno/zakonodaja-v-anglescini

5. Elektroniniai mokėjimo būdai

Teismo mokesčių įstatyme numatyta, kad teismo mokesčiai turi būti mokami grynaisiais pinigais, elektroniniais pinigais arba kita tinkama mokėjimo priemone.

Paprastai teismo mokestį už visas teisines procedūras galima sumokėti elektroniniu pavedimu (SEPA). Mokestis sumokamas vadovaujantis pagal konkrečią procedūrą išduotu įsakymu sumokėti arba į internete paskelbtą atitinkamo teismo einamąją sąskaitą.

Teismo mokestį galima sumokėti elektroniniu būdu per internetinės bankininkystės paslaugas (internetinį banką), tiesiogiai per mokėjimo paslaugų teikėjus (pvz., „Petrol“, „Pošta Slovenije“) ir mokėjimo kortele teismo kasoje.

6. Pranešimas apie ankstesnį decentralizuotos IT sistemos naudojimą

Netaikoma

7. Pranešimas apie ankstesnį vaizdo konferencijų naudojimą civilinėse ir komercinėse bylose

Netaikoma

8. Pranešimas apie ankstesnį vaizdo konferencijų naudojimą baudžiamosiose bylose

Netaikoma