1. Nacionaliniai IT portalai ryšiams su teismais ar kitomis institucijomis palaikyti
Sistema „Santra“:
Sistemą „Santra“ naudoja profesionalios skolų išieškojimo įstaigos. Civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimo sistema elektroninius šaukimus iš specialistų gauna per „Santra“ duomenų sistemos jungtį. „Santra“ yra elektroninė supaprastinta tvarka nagrinėjamų bylų sistema, kuria naudojasi didžiausi pareiškėjai / kreditoriai. Sistema „Santra“ neturi sąsajos; veikiau tai yra prisijungimo prie civilinių ir komercinių bylų sistemos „Tuomas“ priemonė.
Sistema „Riivel“:
„Riivel“ yra elektroninė bylų nagrinėjimo sistema, skirta supaprastinta tvarka nagrinėjamoms byloms, susijusioms su neginčytinais mokėjimo reikalavimais. Joje galima pateikti neginčijamus mokėjimo reikalavimus. Sistema „Riivel“, kaip ir sistema „Santra“, yra elektroninė priemonė, per kurią supaprastinti bylos iškėlimo dokumentai siunčiami į sistemą „Tuomas“. Sistema „Riivel“ naudojasi mažos skolų išieškojimo agentūros, verslo subjektai, asociacijos ir privatūs asmenys. „Riivel“ sudaro e. paslaugos ir netiesioginio aptarnavimo paslaugos. E. paslaugos veikia per teisminių administravimo institucijų bylų nagrinėjimo platformą adresu asiointi.oikeus.fi. Paslauga gali naudotis ir privatūs, ir verslo klientai. Reikalavimus galima pateikti kaip ieškovui arba kaip atstovui. Tapatumui nustatyti naudojama valdžios institucijoms skirta bendra tapatumo nustatymo sistema „Suomi.fi“.
2. Nacionalinė teisė dėl vaizdo konferencijų naudojimo civilinėse ir komercinėse bylose
Teismo proceso kodekso 12 skyriaus 8 straipsnyje numatyta ginčo šalies teisė dalyvauti posėdyje vaizdo konferencijos būdu. Dalyvavimas posėdyje vaizdo konferencijos būdu laikomas lygiaverčiu asmeniniam atvykimui. Dėl dalyvavimo teismas visada sprendžia savo nuožiūra. Teismo proceso kodekso 17 skyriaus 52 straipsnyje išdėstytos liudytojų ir liudytojų ekspertų apklausos vaizdo konferencijos būdu taisyklės. Jame taip pat nustatyti reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti, kad būtų galima naudotis vaizdo konferencijomis. Šią teismo posėdžio formą teismas taip pat nustato savo nuožiūra. Vyriausybė pasiūlė abiejų nuostatų pakeitimus ir pasiūlymas teikiamas svarstyti parlamentui.
Suomijos teismai naudoja vyriausybės IRT centro „Valtori“ parengtą vaizdo konferencijų sprendimą. Šiuo metu naudojamas sprendimas vadinamas „Polycom“. Rengiamasi pradėti taikyti naują sprendimą („Pexip“). Sprendimams taikoma Suomijos vyriausybės bendroji informacijos saugumo politika ir praktika. Įvedinių ir išvedinių „iš teksto į tekstą“ technologija nenaudojama.
Dėl nuotolinės prieigos teismas visada sprendžia savo nuožiūra. Teismas gali imtis iniciatyvos, tačiau atitinkama šalis turi sutikti būti apklausiama vaizdo konferencijos būdu. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar vaizdo konferencija ir (arba) nuotolinė prieiga yra tinkama tai bylai nagrinėti. Sprendžiant, ar naudoti vaizdo konferenciją, įvertinamas bylos tinkamumas. Atliekant šį vertinimą gali būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, į bylos pobūdį ir svarbą, taip pat į bylos įrodymų svarbą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas apsvarsto tinkamą dalyvavimo procese būdą (dalyvavimas asmeniškai, dalyvavimas teisme in situ). Dalyvavimas nuotoliniu būdu laikomas lygiaverčiu dalyvavimui asmeniškai ir nekeičia klausimų uždavimo būdo ar kitų dalyvavimo aspektų. Vertimas žodžiu organizuojamas neatsižvelgiant į tai, ar asmuo dalyvauja asmeniškai, ar nuotoliniu būdu.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus liudytojų, liudytojų ekspertų ir šalių, kurios turi būti apklaustos įrodinėjimo tikslais, apklausos turi būti įrašomos (Teismo proceso kodekso 22 skyriaus 6 straipsnis). Ateityje įrodymų tikslais turi būti daromas liudytojų, liudytojų ekspertų ar kitų šalių apklausų vaizdo ir garso įrašas. Įstatymo įsigaliojimas nustatytas atskiruose įgyvendinimo teisės aktuose. Pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas (Teismo proceso kodekso 22 skyriaus 10 straipsnis) garso įrašas turi būti saugomas bent šešis mėnesius po to, kai byla išsprendžiama. Jeigu pateikiamas apeliacinis skundas, garso įrašas turi būti saugomas, kol teismo sprendimas tampa galutinis. Iš dalies pakeitus Teismo proceso kodeksą, vaizdo ir garso įrašai turės būti saugomi dar 30 dienų nuo tos dienos, kai teismo sprendimas taps galutinis.
Pagal šiuo metu galiojančio Teismo proceso viešinimo įstatymo 13 straipsnį procesinio dokumento išdavimo būdui taikomos įstatymo 16 straipsnio nuostatos. Pagal naująjį įstatymą, kuris turi būti įgyvendintas atskirais įgyvendinimo teisės aktais, procesinio dokumento išdavimo procedūros nustatytos Įstatymo dėl vyriausybės veiklos atvirumo 16 straipsnyje. Informacija apie apylinkės teismuose padarytus vaizdo ir garso įrašus gali būti pateikiama tik perduodant įrašą teismui peržiūrėti. Tačiau informacija apie apylinkės teismuose padarytus vaizdo ir garso įrašus gali būti teikiama pagal Įstatymo dėl vyriausybės veiklos atvirumo 16 straipsnį. Informacija apie vaizdo ir garso įrašus, išskyrus nurodytuosius 2 poskirsnyje, gali būti teikiama tik perduodant įrašą peržiūrėti teisme, jei, atsižvelgiant į įrašo turinį, yra priežasčių manyti, kad informacijos pateikimas kitu atveju galėtų pažeisti įraše esančių asmenų privatumą.
Konfidencialus advokato ir kliento bendravimas: bendravimui įtakos turi tai ir bendravimas priklauso nuo to, ar advokatas ir klientas yra toje pačioje patalpoje, ar atskirose patalpose. Jei jie yra atskirose patalpose, jie gali naudoti įvairius bendravimo būdus, pvz., telefoną, e. paštą, vaizdo ryšį. Tačiau teismas šių bendravimo būdų neorganizuoja. Fiziniai daiktai ir fizinių daiktų pateikimas teismo procesuose yra reti atvejai. Dažniausiai pateikiami daiktai yra nuotraukos, kurios bylos šaliai arba teismui gali būti parodomos nuotoliniu būdu.
Šiuo metu dalyvaujant teismo procese tapatumo nustatymas nenaudojamas. Teismas patikrina, ar tinkamas asmuo dalyvauja, pagal tai, ar asmuo atvyko ir pagal tai, ką asmuo sako bylos nagrinėjimo metu. Jokia elektronine atpažintimi pagrįsta sistema šiuo metu nenaudojama.
3. Nacionalinė teisė dėl vaizdo konferencijų naudojimo baudžiamosiose bylose
Baudžiamojo proceso įstatymo 8 skyriaus 13 straipsnyje išdėstytos baudžiamosios bylos šalies dalyvavimo teismo procese vaizdo konferencijos būdu taisyklės. Dalyvavimas posėdyje vaizdo konferencijos būdu laikomas lygiaverčiu asmeniniam atvykimui. Vis dėlto dėl dalyvavimo teismas visada sprendžia savo nuožiūra. Prievartos priemonių įstatyme išdėstytos nuostatos dėl procedūrų, kurių reikia laikytis prievartos taikymo atvejais. Teismas gali imtis iniciatyvos, tačiau atitinkama šalis turi sutikti būti apklausiama vaizdo konferencijos būdu. Sutikimas naudoti nuotolinį ryšį visada turi būti registruojamas raštu bylos dokumentuose. Teismo proceso kodekso 17 skyriaus 52 straipsnyje išdėstytos liudytojų ir liudytojų ekspertų apklausos vaizdo konferencijos būdu taisyklės. Jame taip pat nustatyti reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti, kad būtų galima naudotis vaizdo konferencijomis. Šią teismo posėdžio formą teismas taip pat nustato savo nuožiūra. Praktiškai vaikus apklausia tik policija; jaunesni nei 15 metų vaikai teisme neapklausiami. Tokiais atvejais teismas prireikus peržiūri policijos padarytą įrašą.
Suomijos teismai naudoja vyriausybės IRT centro „Valtori“ parengtą vaizdo konferencijų sprendimą. Šiuo metu naudojamas sprendimas vadinamas „Polycom“. Rengiamasi pradėti taikyti naują sprendimą („Pexip“). Sprendimams taikoma Suomijos vyriausybės bendroji informacijos saugumo politika ir praktika. Įvedinių ir išvedinių „iš teksto į tekstą“ technologija nenaudojama.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus liudytojų, liudytojų ekspertų ir šalių, kurios turi būti apklaustos įrodinėjimo tikslais, apklausos turi būti įrašomos (Teismo proceso kodekso 22 skyriaus 6 straipsnis). Ateityje įrodymų tikslais turi būti daromas liudytojų, liudytojų ekspertų ar kitų šalių apklausų vaizdo ir garso įrašas. Įstatymo įsigaliojimas nustatytas atskiruose įgyvendinimo teisės aktuose. Pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas (Teismo proceso kodekso 22 skyriaus 10 straipsnis) garso įrašas turi būti saugomas bent šešis mėnesius po to, kai byla išsprendžiama. Jeigu pateikiamas apeliacinis skundas, garso įrašas turi būti saugomas, kol teismo sprendimas tampa galutinis. Iš dalies pakeitus Teismo proceso kodeksą, vaizdo ir garso įrašai turės būti saugomi dar 30 dienų nuo tos dienos, kai teismo sprendimas taps galutinis. Dalyvavimas nuotoliniu būdu laikomas lygiaverčiu dalyvavimui asmeniškai ir nekeičia klausimų uždavimo būdo ar kitų dalyvavimo aspektų. Vertimas žodžiu organizuojamas neatsižvelgiant į tai, ar asmuo dalyvauja asmeniškai, ar nuotoliniu būdu.
Pagal šiuo metu galiojančio Teismo proceso viešinimo įstatymo 13 straipsnį procesinio dokumento išdavimo būdui taikomos įstatymo 16 straipsnio nuostatos. Pagal naująjį įstatymą, kuris turi būti įgyvendintas atskirais įgyvendinimo teisės aktais, procesinio dokumento išdavimo procedūros nustatytos Įstatymo dėl vyriausybės veiklos atvirumo 16 straipsnyje. Informacija apie apylinkės teismuose padarytus vaizdo ir garso įrašus gali būti pateikiama tik perduodant įrašą teismui peržiūrėti. Tačiau informacija apie apylinkės teismuose padarytus vaizdo ir garso įrašus gali būti teikiama pagal Įstatymo dėl vyriausybės veiklos atvirumo 16 straipsnį. Informacija apie vaizdo ir garso įrašus, išskyrus nurodytuosius 2 poskirsnyje, gali būti teikiama tik perduodant įrašą peržiūrėti teisme, jei, atsižvelgiant į įrašo turinį, yra priežasčių manyti, kad informacijos pateikimas kitu atveju galėtų pažeisti įraše esančių asmenų privatumą.
Konfidencialus advokato ir kliento bendravimas: bendravimui įtakos turi tai ir bendravimas priklauso nuo to, ar advokatas ir klientas yra toje pačioje patalpoje, ar atskirose patalpose. Jei jie yra atskirose patalpose, jie gali naudoti įvairius bendravimo būdus, pvz., telefoną, e. paštą, vaizdo ryšį. Tačiau teismas šių bendravimo būdų neorganizuoja. Fiziniai daiktai ir fizinių daiktų pateikimas teismo procesuose yra reti atvejai. Dažniausiai pateikiami daiktai yra nuotraukos, kurios bylos šaliai arba teismui gali būti parodomos nuotoliniu būdu.
Šiuo metu dalyvaujant teismo procese tapatumo nustatymas nenaudojamas. Teismas patikrina, ar tinkamas asmuo dalyvauja, pagal tai, ar asmuo atvyko ir pagal tai, ką asmuo sako bylos nagrinėjimo metu. Jokia elektronine atpažintimi pagrįsta sistema šiuo metu nenaudojama.
4. Mokesčiai už procedūras civilinėse ir komercinėse bylose
Informaciją apie žyminius mokesčius ir mokėjimo būdus galima rasti teismų interneto svetainėje naudojantis šia nuoroda.
5. Elektroniniai mokėjimo būdai
Suomijos teismų sistema gauna mokėjimą tik banko pavedimu į teismų sistemos banko sąskaitą. Tai taikoma visiems teismų sistemos sąskaitose faktūrose nurodytiems mokėjimams ir bet kokiam kitam atlygiui, kurio teismų sistema pareikalauja mokėtojo prašomu būdu.
Visus taikomus mokesčius teismas nurodo klientui pateikiamoje pardavimo sąskaitoje faktūroje, visų pirma išduodamas internetinę sąskaitą faktūrą, parengtą pagal PEPPOL standartą, arba popierinę sąskaitą faktūrą, siunčiamą paštu.
Teismų sistemos pajamų sąskaitos:
Danske Bank
IBAN: FI40 8129 9710 0114 95
BIC: DABAFIHH
Nordea
IBAN: FI97 1804 3000 0167 58
BIC: NDEAFIHH
6. Pranešimas apie ankstesnį decentralizuotos IT sistemos naudojimą
Decentralizuota sistema Suomijoje dar nenaudojama.
7. Pranešimas apie ankstesnį vaizdo konferencijų naudojimą civilinėse ir komercinėse bylose
–
8. Pranešimas apie ankstesnį vaizdo konferencijų naudojimą baudžiamosiose bylose
–