Informacija pagal 17 straipsnio 1 dalį
a) Nacionaliniai IT portalai ryšiams su teismais ar kitomis institucijomis palaikyti
Švedija nacionalinio IT portalo, lygiaverčio tokiam, koks nustatytas Skaitmeninimo reglamentu, neturi. Švedijos valdžios institucijos turi savo skaitmenines platformas, kuriose teikia paslaugas ir informaciją. Pavyzdžiui, Švedijos nacionalinė teismų administracija (šved. Domstolsverket), Švedijos vykdymo institucija (šved. Kronofogdemyndigheten) ir Švedijos mokesčių administratorius (šved. Skatteverket) savo interneto svetainėse teikia elektronines paslaugas, kuriomis asmenys ir įmonės gali naudotis bendraudami su valdžios institucijomis.
Pavyzdžiui, Švedijos nacionalinės teismų administracijos teikiama e. paslauga suteikia galimybę visuomenės nariams pateikti dokumentus jų nepasirašius. Ji taip pat gali būti naudojama kaip kontaktinė forma ir užtikrina saugesnį ryšį nei įprastas e. paštas. Taip pat veikia e. paslauga, skirta dokumentams skaitmeniniu būdu pasirašyti ir pateikti, kuria naudodamiesi visuomenės nariai gali pasirašyti dokumentus skaitmeniniu būdu ir skaitmeniniu būdu juos pateikti Švedijos teismų sistemos teismams ir taryboms. E. paslauga galima naudotis per portalą domstol.se, jai reikalinga elektroninė atpažintis. Kitas pavyzdys – Švedijos vykdymo institucija, teikianti e. paslaugą, per kurią galima atlikti elektroninius banko pavedimus tarptautiniams mokėjimams. Informacija apie tokio pobūdžio mokėjimus pateikiama Švedijos vykdymo institucijos interneto svetainėje. Švedijos mokesčių administratorius taip pat teikia e. paslaugą, per kurią galima atlikti elektroninius banko pavedimus tarptautiniams mokėjimams, pavyzdžiui, mokėjimams už Europos paveldėjimo pažymėjimą. Informaciją apie tokio pobūdžio mokėjimus galima rasti Švedijos mokesčių administratoriaus interneto svetainėje. Daugiau informacijos pateikiama d punkte „Elektroniniai mokėjimo būdai“.
Vienos e. paslaugos, skirtos visoms institucijoms, nėra. Vietoj to kiekviena paslauga teikiama per konkrečios institucijos interneto svetainę, kuri yra prieinama visiems, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jie yra. Tačiau išankstinės sąlygos naudotis įvairiomis e. paslaugomis gali skirtis priklausomai nuo atvejo kategorijos ir paslaugos paskirties. Informacija apie galimybę naudoti vaizdo konferencijas tarpvalstybiniuose procesuose pateikiama toliau išdėstytuose atsakymuose.
b) Nacionalinė teisė dėl vaizdo konferencijų naudojimo civilinėse ir komercinėse bylose
Kai teismo posėdis turi būti rengiamas teisme pagal kurį nors iš teisės aktų, kuriems taikomas 5 straipsnis, be reglamentuose nustatytų tiesiogiai taikomų taisyklių, procesui dar taikomos Teismo proceso kodekso ir Teismo bylų įstatymo (1996:242) procesinės normos.
a)
Civilinėms byloms, t. y. civiliniams ir komerciniams ginčams, nagrinėti taikomas Teismo proceso kodeksas. Iš Teismo proceso kodekso 5 skyriaus 10 straipsnio matyti, kad teismas gali nuspręsti, jei tam yra pagrindo, kad asmuo, kuris turi dalyvauti teismo posėdyje, gali dalyvauti garso arba garso ir vaizdo perdavimo būdu. Vertindamas, ar yra priežasčių nurodyti dalyvauti garso arba garso ir vaizdo perdavimo būdu, teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į išlaidas ir nepatogumus, kurie atsirastų, jei posėdyje dalyvaujantis asmuo turėtų atvykti į teismo salę. Tai, kad bylos šalis arba posėdyje dalyvaujantis asmuo gyvena ne Švedijoje, yra tipiška priežastis, dėl kurios teismas leidžia dalyvauti per vaizdo konferenciją, atsižvelgdamas į išlaidas ir nepatogumus, kurie susidarytų, jeigu reikėtų atvykti asmeniškai. Šį klausimą galiausiai išsprendžia teismas. Be to, šioje nuostatoje nurodyta, jog laikoma, kad asmuo, dalyvaujantis teismo posėdyje garso arba garso ir vaizdo perdavimo būdu, fiziškai atvyko į teismo salę. Tai reiškia, kad teismo posėdyje per vaizdo konferenciją dalyvaujančiam asmeniui taikomos tos pačios procesinės normos, kurios būtų taikomos, jei asmuo fiziškai būtų atvykęs į teismo salę.
Teismo proceso kodekso 5 skyriaus 10 straipsnio nuostatos taip pat reiškia, kad bendrosios nacionalinės normos dėl procesinių teisių ir pareigų taikomos vaizdo konferencijos būdu dalyvaujančiam asmeniui, taip pat ir dėl dokumentų bei šaukimų įteikimo (be kita ko, žr. Teismo proceso kodekso 9 skyrių ir Dokumentų įteikimo įstatymo 3 straipsnį), dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas (žr. Teismo proceso kodekso 5 skyriaus 6 straipsnį ir 33 skyriaus 9 straipsnį), dėl teisės į kompensaciją už dalyvavimą posėdžiuose (Teismo proceso kodekso 36 skyriaus 24 straipsnis ir 37 skyriaus 3 straipsnis), dėl sankcijų, baudų ir išieškojimo, kai nedalyvaujama teismo posėdyje (žr., be kita ko, Teismo proceso kodekso 9 skyriaus 7–10 straipsnius ir 32 skyrių) ir dėl teismo sprendimų apskundimo apeliacine tvarka (žr. Teismo proceso kodekso 49 skyrių).
Teismo bylų įstatyme (1996:242), kuris taikomas tam tikrų bylų, kurios neturi būti nagrinėjamos pagal Teismo proceso kodeksą, nagrinėjimui, iš esmės nurodomos Teismo proceso kodekso nuostatos, susijusios su procesinėmis teisėmis ir pareigomis, įskaitant klausimus dėl sankcijų, baudų ir išieškojimo (43 straipsnis) ir vertimo žodžiu bei raštu (48 straipsnis). Įstatyme taip pat nurodyta, kad Teismo proceso kodekso 5 skyriaus 10 straipsnis taikomas dalyvavimui garso arba garso ir vaizdo perdavimo būdu (21 straipsnis).
Daugiau informacijos apie į teismą šaukiamo asmens teises ir pareigas ir apie tai, kaip teismo posėdis vyksta praktiškai, galima rasti Švedijos teismų sistemos interneto svetainėje.
Reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose įgyvendintas, be kita ko, Įstatymu (2015:197), kuriame įtvirtintos ES reglamentą dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose papildančios nuostatos. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį Teismo bylų įstatymas (1996:242) taikomas procedūroms dėl apsaugos priemonių pakeitimo pagal 11 straipsnį ir procedūroms dėl atsisakymo pripažinti arba vykdyti apsaugos priemones pagal ES reglamento 13 straipsnį.
b)
Pagal Įstatymo, kuriame įtvirtintos ES reglamentą dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose papildančios nuostatos, 3 straipsnį teismas, turintis jurisdikciją bylose pagal Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose, yra apylinkės teismas.
c)
Formalių kliūčių teismui sušaukti posėdį savo iniciatyva nėra. Tačiau praktiškai posėdžiai dažnai rengiami šalių prašymu arba konsultuojantis su jomis.
d)
Turimos vaizdo konferencijų priemonės yra „Cisco“ ir „Mividas“.
Daugiau informacijos pateikiama Švedijos teismų sistemos interneto svetainėje.
e)
Prašymą surengti vaizdo konferenciją teismui galima pateikti bet kuriuo metu prieš posėdį. Tokio pobūdžio prašymo formai netaikomi jokie reikalavimai. Todėl prašymą teismui galima pateikti žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu. Paprastai teismas priima nutartį dėl prašymo likus pakankamai laiko iki teismo posėdžio, tačiau įstatyme nustatytų terminų nėra. Teismo nutartį dėl to, kaip asmuo turi dalyvauti, ginčyti galima ne proceso metu, o tik skundžiant galutinį sprendimą byloje.
f)
Visų posėdžių garso ir vaizdo įrašai daromi taip, kad juos būtų galima perklausyti / peržiūrėti aukštesnės instancijos teismuose, jei sprendimas byloje apskundžiamas (Teismo proceso kodekso 6 skyriaus 6 straipsnis). Kadangi posėdžiai įrašomi, dalyvaujantys asmenys paprastai neprivalo atvykti į aukštesnės instancijos teismą, kad galėtų dar kartą duoti parodymus. Garso rinkmena yra viešas dokumentas, kuris paprašius gali būti prieinamas visuomenei, jei nėra priežasčių užtikrinti konfidencialumą. Vaizdo rinkmena paliekama visuomenei neprieinama. Priėmus sprendimą byloje, vaizdo įrašai sunaikinami. Teismo posėdžių įrašymo taisyklės taip pat taikomos tarpvalstybinėms byloms.
g)
Konfidencialumas užtikrinamas techninėmis ir praktinėmis priemonėmis, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, advokatas gali kalbėti su savo klientu atskirai, naudodamasis ryšiu gretimoje teismo patalpoje.
h)
Tam tikrą bendro pobūdžio informaciją apie tai, kaip dalyvauti, kai daromi garso ir vaizdo įrašai, galima rasti Švedijos teismų sistemos interneto svetainėje (domstol.se). Už išsamias praktines priemones kiekvienoje byloje atsako jurisdikciją turintis teismas. Sakytinės kalbos konvertavimu į tekstą nesinaudojama.
i)
Informacija apie tai, kaip vyks vaizdo konferencija, pateikiama bylos šalims kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas taip pat yra atsakingas už vaizdo konferencijos būdu dalyvaujančio asmens informavimą, kaip tai daryti. Informavimas apima viską, ką asmuo turi žinoti, kad galėtų prisijungti ir dalyvauti posėdyje. Klausos sutrikimų turintys asmenys gali gauti klausos aparatus.
j-m)
Teismo posėdyje per vaizdo konferenciją dalyvaujančiam asmeniui taikomos tos pačios procesinės normos, kurios būtų taikomos, jei asmuo fiziškai atvyktų į teismo salę. Daugiau informacijos žr. a punkte. Išsamios praktinės priemonės kiekvienoje byloje nustatomos konsultuojantis su bylos šalimis.
n)
Vaizdo konferencijos duomenų srautas, vaizdo konferencijų infrastruktūra ir vaizdo konferencijų sistemos, be kita ko, saugomi šifravimo ir užkardų priemonėmis.
b) Nacionalinė teisė dėl vaizdo konferencijų naudojimo baudžiamosiose bylose
Kai teismo posėdis turi būti rengiamas teisme pagal kurį nors iš teisės aktų, kuriems taikomas 6 straipsnis, be reglamentuose nustatytų tiesiogiai taikomų taisyklių, procesui dar taikomos Teismo proceso kodekso ir Teismo bylų įstatymo (1996:242) procesinės normos.
a)
Baudžiamosioms byloms nagrinėti taikomas Teismo proceso kodeksas. Iš Teismo proceso kodekso 5 skyriaus 10 straipsnio matyti, kad teismas gali nuspręsti, jei tam yra pagrindo, kad asmuo, kuris turi dalyvauti teismo posėdyje, gali dalyvauti garso ar audiovizualinio perdavimo būdu. Vertindamas, ar yra priežasčių nurodyti dalyvauti garso arba garso ir vaizdo perdavimo būdu, teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į išlaidas ir nepatogumus, kurie atsirastų, jei posėdyje dalyvaujantis asmuo turėtų atvykti į teismo salę. Tai, kad bylos šalis arba posėdyje dalyvaujantis asmuo gyvena ne Švedijoje, yra tipiška priežastis, dėl kurios teismas leidžia dalyvauti per vaizdo konferenciją, atsižvelgdamas į išlaidas ir nepatogumus, kurie susidarytų, jeigu reikėtų atvykti asmeniškai. Šį klausimą galiausiai išsprendžia teismas. Be to, šioje nuostatoje nurodyta, jog laikoma, kad asmuo, dalyvaujantis teismo posėdyje garso arba garso ir vaizdo perdavimo būdu, fiziškai atvyko į teismo salę. Tai reiškia, kad teismo posėdyje per vaizdo konferenciją dalyvaujančiam asmeniui taikomos tos pačios procesinės normos, kurios būtų taikomos, jei asmuo fiziškai būtų atvykęs į teismo salę.
Teismo proceso kodekso 5 skyriaus 10 straipsnio nuostatos taip pat reiškia, kad bendrosios nacionalinės normos dėl procesinių teisių ir pareigų taikomos vaizdo konferencijos būdu dalyvaujančiam asmeniui, be kita ko, dėl dokumentų bei šaukimų įteikimo (žr. Teismo proceso kodekso 9 skyrių ir Dokumentų įteikimo įstatymo 3 straipsnį ir kt.), dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas (žr. Teismo proceso kodekso 5 skyriaus 6 straipsnį ir 33 skyriaus 9 straipsnį), dėl teisės į kompensaciją už dalyvavimą posėdžiuose (Teismo proceso kodekso 36 skyriaus 24 straipsnis ir 37 skyriaus 3 straipsnis), dėl sankcijų, baudų ir išieškojimo, kai nedalyvaujama teismo posėdyje (žr., be kita ko, Teismo proceso kodekso 9 skyriaus 7–10 straipsnius ir 32 skyrių) ir dėl teismo sprendimų apskundimo apeliacine tvarka (žr. Teismo proceso kodekso 49 skyrių).
Teismo bylų įstatyme (1996:242), kuris taikomas tam tikrų bylų, kurios neturi būti nagrinėjamos pagal Teismo proceso kodeksą, nagrinėjimui, iš esmės nurodomos Teismo proceso kodekso nuostatos, susijusios su procesinėmis teisėmis ir pareigomis, be kita ko, įskaitant klausimus dėl sankcijų, baudų ir išieškojimo (43 straipsnis) ir vertimo žodžiu bei raštu (48 straipsnis). Įstatyme taip pat nurodyta, kad Teismo proceso kodekso 5 skyriaus 10 straipsnis taikomas dalyvavimui garso ar audiovizualinio perdavimo būdu (21 straipsnis).
Daugiau informacijos apie į teismą šaukiamo asmens teises ir pareigas ir apie tai, kaip teismo posėdis vyksta praktiškai, galima rasti Švedijos teismų sistemos interneto svetainėje.
- 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendintas, be kita ko, Įstatymu (2003:1156) dėl perdavimo iš Švedijos pagal Europos arešto orderį. Teismo posėdžiams pagal Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio 18 ir 19 straipsnius taikomos tos pačios procesinės nuostatos, kurios taikomos atliekant nacionalinius ikiteisminius tyrimus ir kurios iš esmės įtvirtintos Teismo proceso kodekse.
- 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, įgyvendintas, be kita ko, Įstatymu (2015:96) dėl laisvės atėmimo bausmių pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje. Pagal šį įstatymą byloms, kuriose vyksta teismo posėdis pagal Skaitmeninimo reglamento 6 straipsnį, taikomas Teismo bylų įstatymas (1996:242).
- 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą įgyvendintas, be kita ko, Įstatymu (2015:650) dėl lygtinių bausmių pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje. Pagal šį įstatymą byloms, kuriose vyksta teismo posėdis pagal Skaitmeninimo reglamento 6 straipsnį, taikomas tiek Teismo proceso kodeksas, tiek Teismo bylų įstatymas (1996–242).
- 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui įgyvendintas, be kita ko, Įstatymu (2015:485) dėl sprendimų dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungoje pripažinimo ir kontrolės. Pagal šį įstatymą byloms, kuriose vyksta teismo posėdis pagal Skaitmeninimo reglamento 6 straipsnį, taikomas Teismo proceso įstatymas.
- 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio įgyvendinta, be kita ko, Įstatymu (2015:642) dėl Europos apsaugos orderio. Pagal šį įstatymą byloms, kuriose vyksta teismo posėdis pagal Skaitmeninimo reglamento 6 straipsnį, taikomas Teismo bylų įstatymas (1996:242).
- 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo įgyvendintas, be kita ko, Įstatymu (2020:968), kuriame išdėstytos ES reglamentą dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą papildančios nuostatos. Pagal šį įstatymą byloms, kuriose vyksta teismo posėdis pagal Skaitmeninimo reglamento 6 straipsnį, taikomas Teismo bylų įstatymas (1996:242).
b)
Prašymą surengti vaizdo konferenciją teismui galima pateikti bet kuriuo metu prieš posėdį. Tokio pobūdžio prašymo formai netaikomi jokie reikalavimai. Todėl prašymą teismui galima pateikti žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu. Paprastai teismas priima nutartį dėl prašymo likus pakankamai laiko iki teismo posėdžio, tačiau įstatyme nustatytų terminų nėra. Teismo nutartį dėl to, kaip asmuo turi dalyvauti, ginčyti galima ne proceso metu, o tik skundžiant galutinį sprendimą byloje.
c)
Informacija apie tai, kaip vyks vaizdo konferencija, pateikiama bylos šalims kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas taip pat yra atsakingas už vaizdo konferencijos būdu dalyvaujančio asmens informavimą, kaip tai daryti. Informavimas apima viską, ką asmuo turi žinoti, kad galėtų prisijungti ir dalyvauti posėdyje. Klausos sutrikimų turintys asmenys gali gauti klausos aparatus.
d)
Konfidencialumas užtikrinamas techninėmis ir praktinėmis priemonėmis, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, advokatas gali kalbėti su savo klientu atskirai, naudodamasis ryšiu gretimoje teismo patalpoje.
e)
Pagal įstatymą, jeigu 18 metų nesulaukęs asmuo šaukiamas dalyvauti teismo posėdyje, apie šaukimą turi būti pranešta nepilnamečio globėjui ar kitam asmeniui, atsakingam už nepilnamečio priežiūrą ir auklėjimą, išskyrus atvejus, kai yra ypatingų priežasčių to nedaryti. Tokios ypatingos priežastys gali būti, pavyzdžiui, tai, kad pranešimas globėjui gali būti laikomas labiau žalingu negu naudingu nepilnamečiui arba kad pranešimas globėjui akivaizdžiai neatliktų jokios funkcijos. Panaši pareiga informuoti globėją taikoma baudžiamajame procese, kai nepilnametis šaukiamas dėl to, kad jam pareikšti kaltinimai nusikaltimu. Pareiga informuoti globėjus ir kitus asmenis taikoma neatsižvelgiant į tai, kaip vyksta teismo posėdis, įskaitant atvejus, kai posėdis vykdomas vaizdo konferencijos būdu.
f)
Visų posėdžių garso ir vaizdo įrašai daromi taip, kad juos būtų galima perklausyti / peržiūrėti aukštesnės instancijos teismuose, jei sprendimas byloje apskundžiamas (Teismo proceso kodekso 6 skyriaus 6 straipsnis). Kadangi posėdžiai įrašomi, dalyvaujantys asmenys paprastai neprivalo atvykti į aukštesnės instancijos teismą, kad galėtų dar kartą duoti parodymus. Garso rinkmena yra viešas dokumentas, kuris paprašius gali būti prieinamas visuomenei, jei nėra priežasčių užtikrinti konfidencialumą. Vaizdo rinkmena paliekama visuomenei neprieinama. Priėmus sprendimą byloje, vaizdo įrašai sunaikinami. Teismo posėdžių įrašymo taisyklės taip pat taikomos tarpvalstybinėms byloms.
g)
Nutartis dėl dalyvavimo vaizdo konferencijos būdu gali būti apskųsta skundžiant galutinį sprendimą ar nuosprendį visose bylose, susijusiose su pamatiniais sprendimais 2008/909/TVR, 2008/947/TVR, 2009/829/TVR, Direktyva 2011/99/ES ir Reglamentu (ES) 2018/1805. Teikdamas apeliacinį skundą, kaltinamasis, įtariamasis, nuteistasis ar nukentėjusysis pagal Reglamentą (ES) 2018/1805 gali teigti, kad buvo pažeistos jo teisės pagal Skaitmeninimo reglamento 6 straipsnį. Jeigu teismas sutinka su vertinimu, jis gali pakeisti sprendimą pareiškėjo naudai, grąžinti bylą nagrinėti žemesnės instancijos teismui arba surengti naują posėdį, kad būtų ištaisyta žemesnės instancijos teismo padaryta klaida.
Prokuroras gali nurodyti surengti apklausą pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio 18 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį. Prokuroro elgesys ir neteisingi nutarimai ikiteisminio tyrimo metu gali būti peržiūrimi vykdant Švedijos prokuratūros priežiūros veiklą. Švedijos teismai teisminio nagrinėjimo posėdžiuose Švedijoje taiko laisvo įrodymų vertinimo principą (Teismo proceso kodekso 35 skyriaus 1 straipsnis). Todėl pagal Švedijos teisę paprastai leidžiama pateikti visų formų įrodymus. Tai, kad, pavyzdžiui, įrodymai buvo gauti pažeidžiant tam tikrą teisės normą, iš esmės netrukdo juos pateikti teismo procese. Jeigu teismas, atlikdamas laisvą įrodymų vertinimą, nustato priežastis, dėl kurių įrodymų gavimo būdas yra ginčytinas, teismas gali nuspręsti, kad informacija turi mažai įrodomosios galios arba jos visai neturi. Taip pat galima skirti kompensaciją už pažeidimą, dėl kurio įrodymai buvo gauti netinkamai, pavyzdžiui, sutrumpinant bausmę. Todėl informacija, gauta pažeidžiant Skaitmeninimo reglamento 6 straipsnį, gali turėti mažai įrodomosios galios arba jos visai neturėti, arba dėl jos gali būti sumažinta bausmė.
Jei buvo pažeistos Skaitmeninimo reglamento 6 straipsnyje numatytos asmens teisės, jis gali reikalauti atlyginti žalą už netinkamą viešosios valdžios funkcijų vykdymą (žr. Deliktinės atsakomybės įstatymo (1972:207) 3 skyrių).
h)
Turimos vaizdo konferencijų priemonės yra „Cisco“ ir „Mividas“.
Daugiau informacijos pateikiama Švedijos teismų sistemos interneto svetainėje.
i)
Tam tikrą bendro pobūdžio informaciją apie tai, kaip dalyvauti, kai daromi garso ir vaizdo įrašai, galima rasti Švedijos teismų sistemos interneto svetainėje (domstol.se). Už išsamias praktines priemones kiekvienoje byloje atsako jurisdikciją turintis teismas. Teismas taip pat yra atsakingas už vaizdo konferencijos būdu dalyvaujančio asmens informavimą, kaip tai daryti. Informavimas apima viską, ką asmuo turi žinoti, kad galėtų prisijungti ir dalyvauti posėdyje.
j)
Sakytinės kalbos konvertavimu į tekstą nesinaudojama.
k-m)
Teismo posėdyje per vaizdo konferenciją dalyvaujančiam asmeniui taikomos tos pačios procesinės normos, kurios būtų taikomos, jei asmuo fiziškai atvyktų į teismo salę. Daugiau informacijos žr. a punkte.
n)
Vaizdo konferencijos duomenų srautas, vaizdo konferencijų infrastruktūra ir vaizdo konferencijų sistemos, be kita ko, saugomi šifravimo ir užkardų priemonėmis.
c) Mokesčiai už procedūras civilinėse ir komercinėse bylose
Informacija apie teismo bylų mokesčius išdėstyta Potvarkyje (1987:452) dėl bendrosios kompetencijos teismų mokesčių. Informacija apie kitų institucijų taikomus mokesčius, kai tinkama, toliau pateikiama atitinkamuose punktuose.
Europos mokėjimo įsakymas
Bylose, nagrinėjamose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, prašymo mokestis yra 300 SEK, Potvarkio (1992:1094) dėl mokesčių Švedijos vykdymo institucijai (FAK) 1 straipsnis. Prašymo mokestį pareiškėjas turi sumokėti iš anksto pagal Europos mokėjimo įsakymo procedūros įstatymo (2008:879) 5 straipsnį. Jei dokumentai įteikiami kitoje ES šalyje, ta kita šalis kai kuriais atvejais gali imti mokestį už įteikimą. Mokestį sumoka pareiškėjas.
Bylose dėl informacijos apie banko sąskaitą gavimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, imamas 300 SEK mokestis (FAK 17 straipsnis).
Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra
Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taikomas tik vienas pareiškimo mokestis, kuris sumokamas, kai pareiškimas teikiamas teismui. Už procedūrą arba procesines priemones jokie kiti mokesčiai netaikomi. Bendra suma už procedūrą yra prašymo mokestis, kuris po 2014 m. liepos 1 d. yra 900 SEK (Potvarkio (1987:452) dėl bendrosios kompetencijos teismų mokesčių priedas).
Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas
Nuostatos dėl žyminių mokesčių išdėstytos Potvarkyje (1987:452) dėl bendrosios kompetencijos teismų mokesčių. Prašymo išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą pateikimo mokestis yra 2 800 SEK. Mokestis turi būti sumokamas tada, kai prašymas teikiamas teismui.
Paveldėjimo reglamentas
Švedijos mokesčių administratorius pagal Potvarkio (2015:422), kuriame išdėstytos ES paveldėjimo reglamentą papildančios nuostatos, 2 straipsnį ir Potvarkio (1992:191) dėl mokesčių 10 straipsnį taiko šiuos mokesčius:
- už paveldėjimo pažymėjimo prašymą – 1 660 SEK prašymo mokestį;
- už prašymą išduoti naują patvirtintą paveldėjimo pažymėjimo kopiją arba jau išduoto paveldėjimo pažymėjimo dublikatą – 320 SEK prašymo mokestį;
- už prašymą pratęsti paveldėjimo pažymėjimo patvirtintos kopijos galiojimo terminą – 320 SEK prašymo mokestį.
Kiti reglamentai
Kitų reglamentų, t. y. Nemokumo reglamento, reglamentų dėl sutuoktinių turto teisinių režimų, Reglamento „Briuselis II“ ir Išlaikymo reglamento, atveju jokių mokesčių nenustatyta.
Švedijos vykdymo institucijos mokesčiai už vykdymą
Skolų išieškojimo ir kitose vykdymo bylose pagrindinis mokestis yra 600 SEK, FAK 5–6 straipsniai. Atskirais arešto atvejais už kiekvienus bylos metus taikomas bazinis mokestis.
Priverstinio kilnojamojo turto pardavimo atveju taikomas pardavimo mokestis. Pardavimo mokestis sudaro 4 proc. pirkimo kainos (FAK 11 straipsnis).
Priverstinio nekilnojamojo turto pardavimo atveju taikomi parengimo ir pardavimo mokesčiai.
Parengimo mokestis yra 1 proc. įvertintos turto vertės. Pardavimo mokestis yra 4 proc. pirkimo kainos. Parengimo mokesčio ir pardavimo mokesčio suma neturi būti mažesnė nei 20 proc. arba didesnė nei 150 proc. bazinės kainos sumos (FAK 12 straipsnis).
Pagal FAK 13 straipsnį specialus mokestis taikomas, kai dėl byloje taikomos priemonės valstybė patiria ypatingų išlaidų. Mokestis yra toks pat kaip ir išlaidos. Pavyzdžiui, specialus mokestis gali būti mokestis už sandėliavimą po iškeldinimo. Specialus mokestis už valstybės išlaidas, pavyzdžiui, už dokumentų įteikimą arba už vertėjų žodžiu paslaugas, pagal FAK 14 straipsnį netaikomas.
Dėl mokesčių kitose bylose žr. FAK 17 straipsnį.
Pareiškėjo atsakomybė už išlaidų sumokėjimą
Paprastai Švedijos vykdymo institucija išlaidas išieško iš atsakovo (skolininko). Jeigu iš atsakovo (skolininko) išlaidų išieškoti neįmanoma, išlaidas paprastai privalo sumokėti ieškovas, žr. Vykdymo kodekso 17 skyriaus 2–4 straipsnius.
Bylose dėl išlaikymo išmokų arešto ir dėl žalos, patirtos dėl nusikaltimo, ieškovas vykdymo išlaidų sumokėti neprivalo, žr. Vykdymo kodekso 17 skyriaus 3 straipsnio antrą pastraipą ir 7 skyriaus 14 straipsnio 1 ir 4 dalis.
Švedijos vykdymo institucija gali paprašyti pareiškėjo sumokėti mokestį iš anksto, žr. Vykdymo kodekso 17 skyriaus 5 straipsnį ir FAK 4 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas.
d) Elektroniniai mokėjimo būdai
Pagal Potvarkį (1987:452) dėl bendrosios kompetencijos teismų mokesčių taikomiems pareiškimo mokesčiams sumokėti yra du alternatyvūs mokėjimo būdai. Vienas – su debeto arba kredito kortele, kitas – į Švedijos teismų sistemos banko žiro sąskaitą. Abiem mokėjimo būdais galima pasinaudoti per Švedijos teismų sistemos interneto svetainę. Mokėjimai debeto arba kredito kortele gali būti atliekami ne Švedijoje. Panašiai informacija apie IBAN ir BIC pateikiama mokėjimo dokumentuose, sukuriamuose teikiant mokėjimo paslaugą. Naudodamiesi šia informacija užsieniečiai gali atlikti mokėjimus Švedijos teismų sistemai. Informaciją, reikalingą dėl debeto arba kredito kortelių, galima rasti naudojantis mokėjimo paslauga. Banko žiro sąskaitos duomenys ir referencinė informacija apie mokėjimą parodomi teikiant mokėjimo paslaugą, kai atliekamas mokėjimas.
Švedijos mokesčių administratorius suteikia elektroninių banko pavedimų galimybę tarptautiniams mokėjimams, pavyzdžiui, mokėjimams už Europos paveldėjimo pažymėjimą, atlikti. Informacija apie tokius mokėjimus pateikiama Švedijos mokesčių administratoriaus interneto svetainėje.
Švedijos vykdymo institucija suteikia elektroninių banko pavedimų galimybę tarptautiniams mokėjimams atlikti. Informacija apie tokius mokėjimus pateikiama Švedijos vykdymo institucijos interneto svetainėje.
17 straipsnio 2 dalis. Pranešimas apie ankstesnį decentralizuotos IT sistemos naudojimą
Švedija nėra pasirengusi pradėti anksčiau naudoti decentralizuotą sistemą vykdydama bendradarbiavimą, nustatytą Skaitmeninimo reglamente.
17 straipsnio 2 dalis. Pranešimas apie ankstesnį vaizdo konferencijų naudojimą civilinėse ir komercinėse bylose
Švedija nėra pasirengusi pradėti anksčiau taikyti Skaitmeninimo reglamento 5 straipsnį.
17 straipsnio 2 dalis. Pranešimas apie ankstesnį vaizdo konferencijų naudojimą baudžiamosiose bylose
Švedija nėra pasirengusi pradėti anksčiau taikyti Skaitmeninimo reglamento 6 straipsnį.