Pereiti į pagrindinį turinį
lietuvių

Ar Chartija taikoma mano atveju?

Jei manote, kad pažeidžiamos jūsų pagrindinės teisės, šis skirsnis padės jums sužinoti, ar ES chartija gali jus apsaugoti.

Įvadas

Šis kontrolinis sąrašas jums gali padėti nustatyti, ar konkrečiu atveju taikoma ES pagrindinių teisių chartija.

Chartija taikoma tik:

  • ES įstaigų veiksmams arba
  • ES šalių nacionalinių įstaigų veiksmams, kai įgyvendinama ES teisė.

Kontrolinis sąrašas gali padėti jums nustatyti, ar nacionalinių institucijų veiksmais įgyvendinama ES teisė.

Reikia daugiau informacijos?

Atsakomybės ribojimas

Šis kontrolinis sąrašas yra tik rekomendacinio pobūdžio; juo neteikiamos teisinės konsultacijos asmenims ir neprisiimame jokios atsakomybės šiuo klausimu.

Jei jums reikia patarimų, kaip pradėti teismo procesą, dėl jūsų konkrečios situacijos turėtumėte kreiptis teisinės konsultacijos į specialistą.

Šiose gairėse kalbama tik apie tai, ar teoriškai Chartija gali būti taikoma konkrečiu atveju. Jeigu atsakymas į šį klausimą yra teigiamas, tai savaime nereiškia, kad Chartija buvo pažeista.

Kontrolinis sąrašas

Charterclick steps
Kas skundžiasi dėl pagrindinės teisės pažeidimo?
Informacijos apie asmenis, kuriems Chartija suteikiama apsauga, pateikiama vadovo II dalies 1 skirsnyje.
Ar atvejis susijęs su ES piliečiams suteikta pagrindine teise?
Susipažinkite su Chartijos nuostatų sąrašu.

Consider the following list of the Charter’s provisions

Atvejis gali būti susijęs su pagrindine teise, kuri Chartija ES piliečiams nesuteikiama (visų pirma teise į prieglobstį pagal Chartijos 18 straipsnį). Jis taip pat gali būti susijęs su teise, kuri pagal Chartiją nėra suteikiama kaip pagrindinė teisė.
Prieš darant išvadą, kad ES pagrindinės teisės nėra susijusios su atveju, reikia turėti omenyje, kad Chartija nėra vienintelis pagrindinių teisių apsaugos Europos Sąjungoje šaltinis. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio, kol nebuvo ES pagrindinių teisių chartijos, Europos Teisingumo Teismas užtikrino pagrindinių teisių apsaugą, pakylėdamas jas iki bendrųjų ES teisės principų. Lisabonos sutartimi tie principai buvo patvirtinti kaip vieni iš ES pagrindinių teisių šaltinių. Daugiau informacijos pateikiama vadovo I dalies 2.3 skirsnyje.
Jei atvejis gali būti susijęs su pagrindine teise, suteikiama kaip bendrasis ES teisės principas, pereikite prie kito kontrolinio sąrašo klausimo. Kaip ir Chartijos, taip ir ES bendrųjų principų privalo laikytis ES institucijos, įstaigos ir organai, taip pat valstybės narės, kai jos įgyvendina ES teisę.
Ir, priešingai, jei su atveju nesusijusios nei Chartija įtvirtintos teisės, nei bendrieji ES teisės principai, tikėtina, kad atvejis nesusijęs su ES pagrindinės teisės pažeidimu (arba apskritai su pagrindinės teisės pažeidimu).

Ar atvejis susijęs su ne ES piliečiams ES teise suteikta pagrindine teise?

Consider the following list of the Charter’s provisions. Does the case involve one of the following fundamental rights listed?

Atvejis gali būti susijęs su pagrindine teise, kuri Chartija ne ES piliečiams nesuteikiama (visų pirma teise balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose pagal Chartijos 39–40 straipsnius bei teise į diplomatinę ir konsulinę apsaugą pagal 46 straipsnį). Jis taip pat gali būti susijęs su teise, kuri pagal Chartiją nėra suteikiama kaip pagrindinė teisė.
Prieš darant išvadą, kad ES pagrindinės teisės nėra susijusios su atveju, reikia turėti omenyje, kad Chartija nėra vienintelis pagrindinių teisių apsaugos Europos Sąjungoje šaltinis. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio, kol nebuvo ES pagrindinių teisių chartijos, Europos Teisingumo Teismas užtikrino pagrindinių teisių apsaugą, pakylėdamas jas iki bendrųjų ES teisės principų. Lisabonos sutartimi tie principai buvo patvirtinti kaip vieni iš ES pagrindinių teisių šaltinių. Daugiau informacijos pateikiama vadovo I dalies 2.3 skirsnyje.
Jei atvejis gali būti susijęs su pagrindine teise, suteikiama kaip bendrasis ES teisės principas, pereikite prie kito kontrolinio sąrašo klausimo. Kaip ir Chartijos, taip ir ES bendrųjų principų privalo laikytis ES institucijos, įstaigos ir organai, taip pat valstybės narės, kai jos įgyvendina ES teisę.
Ir, priešingai, jei su nagrinėjamu atveju nesusijusios nei Chartija numatytos teisės, nei bendrieji ES teisės principai, tikėtina, kad toks atvejis nesusijęs su ES pagrindinės teisės pažeidimu (arba apskritai su pagrindinės teisės pažeidimu).

Ar atvejis susijęs su pagrindine teise, kurios apsauga taikoma ir juridiniams asmenims?
For information on the protection offered by the Charter to legal persons, see Section 1.1 Part IIof the Tutorial.

Atvejis susijęs su pagrindine teise, kurios apsauga suteikiama ir juridiniams subjektams pagal Chartijos formuluotę arba atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo pateiktą aiškinimą.
Atkreipkite dėmesį, kad naudojimasis šia pagrindine teise gali būti ribojamas – numatytas mažesnei juridinių asmenų kategorijai. Pavyzdžiui, 42, 43 ir 44 straipsniai taikomi tik juridiniams asmenims, kurių registruota buveinė yra valstybėse narėse. Kartais Teisingumo Teismo praktikoje šiuo klausimu pateikiama gairių: žr. bylą C-279/09 DEB dėl juridinių asmenų galimybės gauti teisinę pagalbą.
Jei į Chartiją įtraukta pagrindinė teisė atitinka Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) suteikiamą pagrindinę teisę, pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį gali būti naudinga atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką pasinaudojus duomenų baze „HUDOC“.
Pavyzdžiui, DEB byloje Teisingumo Teismas nagrinėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kad nustatytų, ar teisinės pagalbos prašyti gali bet kuris juridinis asmuo. Informacijos apie EŽTK ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos svarbą aiškinant Chartiją pateikiama vadovo III dalies 5.1 skirsnyje.

Susipažinkite su Chartijos nuostatų sąrašu. Ar atvejis susijęs su kuria nors iš išvardytų teisių?

Atvejis susijęs su pagrindine teise, kuri savaime suteikiama tik fiziniams asmenims. Atitinkamai pagal ES teisę juridiniams asmenims suteikta pagrindinė teisė nebuvo pažeista.

Susipažinkite su Chartijos nuostatų sąrašu. Ar atvejis susijęs su kuria nors iš išvardytų teisių?

Atvejis susijęs su Chartija suteikiama pagrindine teise, tačiau neaišku, ar pagal ES teisę tos teisės apsauga taikoma ir juridiniams asmenims. Galite pereiti prie kito klausimo, bet, jei nustatėte, kad atvejis patenka į ES teisės taikymo sritį, atminkite, kad tai savaime nereiškia, kad atitinkamas asmuo gali remtis ta pagrindine teise. Pereikite prie kito klausimo.

Atvejis nesusijęs su Chartija suteikiama pagrindine teise.
Tačiau, prieš darant išvadą, kad ES pagrindinės teisės nėra susijusios su atveju, reikia turėti omenyje, kad Chartija nėra vienintelis pagrindinių teisių apsaugos Europos Sąjungoje šaltinis. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio, kol nebuvo ES pagrindinių teisių chartijos, Europos Teisingumo Teismas užtikrino pagrindinių teisių apsaugą, pakylėdamas jas iki bendrųjų ES teisės principų. Lisabonos sutartimi tie principai buvo patvirtinti kaip vieni iš ES pagrindinių teisių šaltinių. Daugiau informacijos pateikiama vadovo I dalies 2.3 skirsnyje.
Jei atvejis gali būti susijęs su pagrindine teise, suteikiama kaip bendrasis ES teisės principas, pereikite prie kito kontrolinio sąrašo klausimo. Kaip ir Chartijos, taip ir ES bendrųjų principų privalo laikytis ES institucijos, įstaigos ir organai, taip pat valstybės narės, kai jos įgyvendina ES teisę.
Ir, priešingai, jei su atveju nesusijusios nei Chartija įtvirtintos teisės, nei bendrieji ES teisės principai, tikėtina, kad atvejis nesusijęs su ES pagrindinės teisės pažeidimu.

Kas, kaip įtariama, padarė pažeidimą?
Prieš pasirenkant atsakymą rekomenduojama susipažinti su atitinkamu toliau nurodytu vadovo skirsniu.
Įtariamas pažeidimas įvyko dėl:

Vykdydamos savo užduotis, ES institucijos, įstaigos ir organai priima teisės aktus (žr. SESV 288 straipsnį ir vadovo II dalies 2 skirsnį).
Jie yra teisiškai privalomi arba teisiškai neprivalomi.
Pagal SESV 288 straipsnį tipiniai teisiškai privalomi ES aktai yra reglamentai, direktyvos ir sprendimai; Sąjungos su ne ES valstybėmis narėmis arba kitomis tarptautinėmis organizacijomis sudaryti susitarimai taip pat turi teisiškai privalomų padarinių.
Pagal tą pačią nuostatą tipiniai teisiškai neprivalomi ES aktai yra rekomendacijos ir nuomonės.
Tačiau gali būti priimami ir kitų rūšių aktai. Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką jų padariniai vertinami kiekvienu konkrečiu atveju siekiant nustatyti, ar iš esmės juos galima prilyginti (taip pat ir formaliai) teisiškai privalomiems aktams.
Paprastai akto pobūdis netrukdo ES institucijoms, įstaigoms ir organams vykdyti pareigos laikytis Chartijos, taikomos visai jų veiklai. Vis dėlto turimi būdai reaguoti į pažeidimą, padarytą dėl ES priemonės, skiriasi priklausomai nuo akto pobūdžio ir padarinių.

Atsižvelgiant į vadovo II dalies 2.1 skirsnyje pateiktą paaiškinimą, įtariamą pagrindinės teisės pažeidimą sudaro:
Ar aktas įsigaliojo iki 2009 m. gruodžio 1 d., ar po šios dienos?

Chartija taikoma. Eikite prie kito klausimo, kad nustatytumėte galimas teisminės apsaugos priemones.

ES chartija tapo teisiškai privaloma šią dieną, kurią įsigaliojo Lisabonos sutartis.

Kada įvyko faktai, kaip įtariama, prilygstantys ES chartijos pažeidimui?

Kai buvo padarytas pažeidimas, Chartija nebuvo teisiškai privaloma. Tačiau tuo metu pagrindinės teisės buvo saugomos kaip bendrieji ES teisės principai. Gali būti naudinga patikrinti, ar Teisingumo Teismas suteikė tokį statusą šiuo atveju nagrinėjamoms pagrindinėms teisėms (daugiau informacijos pateikiama vadovo I dalies 2.3 skirsnyje). Jei taip, pereikite prie kito klausimo. Priešingu atveju tikėtina, kad pagrindinė teisė nebuvo pažeista.

Chartija taikoma. Eikite prie kito klausimo, kad nustatytumėte galimas teisminės apsaugos priemones.

Esminis elgesys, kuriuo, kaip įtariama, pažeidžiama Chartija, įvyko:

Kai buvo padarytas pažeidimas, Chartija nebuvo teisiškai privaloma. Tačiau tuo metu pagrindinės teisės buvo saugomos kaip bendrieji ES teisės principai. Gali būti naudinga patikrinti, ar Teisingumo Teismas suteikė tokį statusą šiuo atveju nagrinėjamoms pagrindinėms teisėms (daugiau informacijos pateikiama vadovo I dalies 2.3 skirsnyje). Jei taip, pereikite prie kito klausimo. Priešingu atveju tikėtina, kad pagrindinė teisė nebuvo pažeista.

Chartija taikoma. Eikite prie kito klausimo, kad nustatytumėte galimas teisminės apsaugos priemones.

Kada įvyko įtariamas pažeidimas?
The EU Charter has been legally binding since 1st December 2009, the date when the Lisbon Treaty entered into force. The alleged violation occurred:
Konkrečiau pažeidimas įvyko:

Faktinių aplinkybių metu Chartija nebuvo teisiškai privaloma. Tačiau pagrindinės teisės buvo saugomos kaip bendrieji ES teisės principai. Gali būti naudinga patikrinti, ar Teisingumo Teismas suteikė tokį statusą šiuo atveju nagrinėjamai pagrindinei teisei (-ėms) (daugiau informacijos apie bendruosius ES teisės principus pateikiama vadovo I dalies 2.3 skirsnyje).
Jei ne, tikėtina, kad ES pagrindinės teisės nebuvo pažeistos.
Jei taip, pereikite prie kito klausimo, kad nustatytumėte, ar atvejis patenka į ES teisės taikymo sritį: kaip ir Chartija, taip ir ES teisės bendrieji principai taikomi tik nacionaliniams aktams, kuriais įgyvendinama ES teisė.

Ar atvejis patenka į ES teisės taikymo sritį?
According to Article 51(1), the Charter states that the provisions thereof are binding on the Member States “only when they are implementing EU law”. The national provision at issue:

Kad būtų galima remtis Chartija suteikiama apsauga, tvirtinti, kad atvejis susijęs su Chartija suteikiamos pagrindinės teisės pažeidimu, nepakanka.
Privalu nustatyti, ar atvejui taikytina kuri nors kita ES pirminės arba antrinės teisės norma nei, kaip įtariama, pažeista Chartijos nuostata (-os) (kitaip tariant, atvejo faktai patenka į šios normos taikymo sritį asmenų, materialiniu ir laiko atžvilgiais). Tos normos taikymas lemia ir Chartijos taikymą.
Vadovo III dalies 2 skirsnyje pateikiama įprasčiausių situacijų, kurios patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, apžvalga, remiantis esama Teisingumo Teismo praktika.
Toliau pateikiamais klausimais siekiama suteikti praktinės pagalbos nustatant, ar atvejis patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį.
Atkreipkite dėmesį, kad jei atvejis nepatenka į ES teisės taikymo sritį, atitinkamas asmuo (-ys) vis tiek gali gauti, kaip įtariama, pažeistų pagrindinių teisių apsaugą, tačiau tos apsaugos turėtų būti siekiama remiantis nacionaliniais šaltiniais arba Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK), o ne Chartija.

Ar atvejis susijęs su teise, kuri asmenims suteikta ES teisės aktais?

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „nesant klausimą reglamentuojančių ES teisės nuostatų, kiekviena valstybė narė savo nacionalinės teisės sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti ieškinių, skirtų užtikrinti tiesiogiai iš ES teisės kylančių asmenų teisių apsaugą, išsamias procesines taisykles“ (žr., pavyzdžiui, bylos C-276/01 Steffensen 60 punktą).
Chartija (visų pirma 47 straipsnis dėl teisės į veiksmingą teisminę apsaugą) taikoma nacionalinėms procesinėms nuostatoms, kuriomis, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo priimtos būtent šiuo tikslu, reglamentuojamas naudojimasis nacionaliniuose teismuose teisėmis, asmenims suteiktomis ES teise.
Žr. pavyzdį, pateiktą vadovo III dalies 2 skirsnio 3 punkte.
Taigi turite patikrinti, ar nagrinėjamas atvejis susijęs su teise – kita negu, kaip įtariama, pažeista pagrindinė teisė, – kuri fiziniams asmenims suteikiama teisiškai privalomu ES aktu arba ES pirminės teisės nuostata (pvz., ES sutarčių nuostata, tokia kaip nuostatos dėl laisvo prekių, paslaugų, kapitalo, darbuotojų ir ES piliečių judėjimo).

Ar atvejis susijęs su ES teisėje nustatytos prievolės pažeidimu?

Vis dažniau ES teisės priemonėmis reikalaujama, kad valstybės narės numatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už konkrečių tais aktais arba jų įgyvendinimo teisės aktais nustatytų prievolių pažeidimą.
Valstybės narės gali vykdyti šią prievolę priimdamos konkrečias sankcijas, kurios turi atitikti Chartijoje nustatytus pagrindinių teisių apsaugos reikalavimus. Tačiau valstybės narės taip pat gali nuspręsti taikyti sankcijas, jau numatytas už (palyginamus) nacionalinius pažeidimus. Tokiu atveju Chartija galima remtis tik tais atvejais, kai tos sankcijos taikomos už iš ES teisės kylančios prievolės pažeidimą. Žr. pavyzdį, pateiktą vadovo III dalies 2 skirsnio 4 punkte.
Taigi turite patikrinti, ar nagrinėjamas atvejis susijęs su iš teisiškai privalomo ES akto arba ES pirminės teisės nuostatos kylančios prievolės pažeidimu.

See the explanation of this situation in Section 2 Part III of the Tutorial, no. 7.
Ar yra su atveju susijusi teisiškai privaloma ES priemonė?
Mr X is a third country national who has legally resided in the Member State Y since 2005. In 2016, his application for a housing benefit was rejected, on the ground that the funds for third-country nationals were exhausted. The national law concerning the housing benefit at issue foresees different criteria as regards the granting of the benefit, depending on the personal status of the applicant; in particular, the criteria applied to third-country nationals are less favorable than those applied to EU citizens. Whilst no EU measure concerning specifically the granting of housing benefits, Article 11(1) of on the status of third-country nationals who are long-term residents stipulates: “‘Long-term residents shall enjoy equal treatment with nationals as regards: (d) social security, social assistance and social protection as defined by national law”. If Mr X enjoys the status of long-term resident under Directive 2003/109/EC, this Directive is relevant to the case and may trigger the application of the Charter. This example draws on Case C-571/10 Kamberaj
Koks ES nuostatos ir nagrinėjamos nacionalinės nuostatos ryšys?
See the explanation of this situation in Section 2 Part III of the Tutorial, no. 1.
See the explanation of this situation in Section 2 Part III of the Tutorial, no. 2.
See the explanation of this situation in Section 2 Part III of the Tutorial, no. 8.
Nagrinėjama nacionaline nuostata apibrėžiama į atitinkamą ES priemonę įtraukta tam tikra sąvoka ir (arba) kategorija, kurios apibrėžtį Sąjungos teisės aktų leidėjas paliko valstybių narių kompetencijai.
Ši situacija paaiškinta vadovo III dalies 2 skirsnio 6 punkte.

IŠVADA
Chartija taikoma.
Tačiau tai savaime nereiškia, kad Chartija nagrinėjamu atveju buvo pažeista. Visų pirma, dauguma Chartija suteikiamų pagrindinių teisių nėra besąlyginės. Tai reiškia, kad teisė gali būti ribojama pagal Chartijos reikalavimus. Vadovo III dalies 4–6 skirsniuose pateikiama gairių, kurios naudingos bandant suprasti, ar Chartija iš tiesų buvo pažeista.
Vis dėlto Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra vienintelė institucija, galinti paskelbti, kad ES aktas arba jo nuostata yra nesuderinami su Chartija. Šią peržiūrą galima inicijuoti pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo arba pateikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo. Daugiau informacijos apie šias teisminės peržiūros priemones pateikiama vadovo I dalies 4 skirsnyje.
Jei manote, kad ES aktas arba jo nuostata yra nesuderinami su Chartija, turite patikrinti atitinkamo akto paskelbimo arba pranešimo apie jį datą. Jei jos nežinomos, patikrinkite, kada asmuo, tvirtinantis, kad buvo pažeista pagrindinė teisė, apie aktą sužinojo.
Jei nuo pažeidimo dienos praėjo daugiau kaip 2 mėnesiai, baigėsi ieškinio dėl akto panaikinimo pareiškimo terminas. Akto galiojimas gali būti užginčytas Teisingumo Teismui pateikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
Daugiau informacijos apie įvairias teisminės ir neteisminės apsaugos priemones, kuriomis galima naudotis įtarus pažeidimą, pateikiama vadovo I dalies 4 ir 5 skirsniuose.
Jei nuo pažeidimo dienos praėjo mažiau kaip 2 mėnesiai, ieškinio dėl akto panaikinimo pareiškimo terminas nesibaigė (SESV 263 straipsnis).
Patikrinkite, ar tenkinamos kitos sąlygos (visų pirma galiojančios taisyklės). Daugiau informacijos pateikiama I dalies 4 skirsnyje.
Jei jos netenkinamos, akto galiojimas gali būti užginčytas Teisingumo Teismui pateikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Daugiau informacijos taip pat pateikiama I dalies 4 skirsnyje.

IŠVADA
Įtariamas pažeidimas įvyko, kai ES teisė nebuvo taikoma atitinkamai valstybei narei, todėl netaikoma nei Chartija, nei pagrindinės teisės, saugomos kaip bendrieji ES teisės principai. Apsaugos reikėtų siekti remiantis nacionaliniais pagrindinių teisių apsaugos šaltiniais arba Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK).

IŠVADA
Tikėtina, kad Chartija taikytina.
Atminkite, kad šio kontrolinio sąrašo paskirtis – preliminariai nustatyti, ar Chartija taikytina konkrečiu atveju. Tačiau faktas, kad Chartija taikytina, nebūtinai reiškia, kad ji buvo pažeista. Informacijos, kaip nustatyti, ar Chartija buvo pažeista, pateikiama vadovo III dalies 4–6 skirsniuose.
Suteikti apsaugą Chartijos pažeidimo dėl nacionalinės nuostatos atveju yra kompetentingi nacionaliniai teismai. Daugiau informacijos, kokio pobūdžio apsaugą galėtų suteikti nacionalinis teismas, pateikiama vadovo III dalies 7 skirsnyje.

IŠVADA
Tikėtina, kad Chartija šiuo atveju netaikytina.
Atminkite, kad šis kontrolinis sąrašas pateikiamas tik informavimo tikslais. Jis nėra įpareigojantis patarimas. Be to, su Chartijos taikymo sritimi susijusi Teisingumo Teismo praktika yra nuolat papildoma.

IŠVADA
Pagal SESV 288 straipsnį Sąjungos institucijos gali priimti tokius teisiškai privalomus aktus: reglamentus, direktyvas ir sprendimus.
Kita teisiškai privalomų aktų kategorija yra pamatiniai sprendimai. Iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai (2009 m. gruodžio 1 d.) tokie aktai buvo naudojami priimant teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srities teisės aktus.
Lisabonos sutartimi ši kategorija buvo panaikinta, bet kai kurie pamatiniai sprendimai tebegalioja. Pavyzdžiui, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos ir 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis.
Pamatiniai sprendimai yra panašūs į direktyvas tuo, kad jais reikalaujama, jog valstybės narės pasiektų rezultatą nenurodant, kokiomis priemonėmis tai padaryti. Vis dėlto jų nuostatos negali turėti tiesioginio poveikio (jomis negalima remtis siekiant panaikinti prieštaraujančias nacionalines nuostatas).

IŠVADA
„Susijusi su atveju“ reiškia ES priemonę, kurios objektas yra atvejo dalykas. Privalu atkreipti dėmesį į visas atvejo aplinkybes. Prieš pasirinkdami atsakymą, susipažinkite su šiuo pavyzdžiu.
X yra ne ES pilietis, nuo 2005 m. teisėtai gyvenantis valstybėje narėje Y. 2016 m., remiantis tuo, kad buvo išnaudotas ne ES piliečiams numatytas biudžetas, buvo atmesta jo paraiška dėl paramos būstui. Nacionaliniu teisės aktu, kuriuo reglamentuojama tokia parama būstui, numatomi skirtingi paramos skyrimo kriterijai priklausomai nuo paraiškos teikėjo asmeninio statuso. Ne ES piliečiams taikomi kriterijai yra mažiau palankūs nei kriterijai, taikomi ES piliečiams.
Nors nė viena ES priemonė nėra konkrečiai skirta paramos būstui skyrimui, Direktyvos 2003/109/EB dėl ne ES piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso 11 straipsnio 1 dalyje nurodoma: „Ilgamečiai gyventojai kaip ir tos šalies piliečiai vienodai turi teisę: d) į socialinę apsaugą, socialinę pagalbą ir socialinį saugumą, kaip numatyta nacionalinėje teisėje“.
Jei X pagal Direktyvą 2003/109/EB turi ilgamečio gyventojo statusą, ši direktyva susijusi su atveju ir gali būti priežastis taikyti Chartiją.

IŠVADA
Jei nežinote, ar ES yra teisiškai privalomų taisyklių, taikytinų jūsų atvejui, apsilankykite oficialioje ES teisės duomenų bazėje EUR-Lex.
Rekomenduojama atlikti ES teisės aktų paiešką pasirinkus filtrą „Tema“ ir tada parinktį po juo „Tema“. Bus atverstas ES teisės aktų temų sąrašas. Siūlomas toks paieškos kelias:
„EUR-Lex“ → „ES teisė ir susiję dokumentai“ → „ES teisės aktai“ → „Paieška teisės aktuose“.
Tuomet slinkite žemyn iki filtro „Tema“ ir po juo vėl pasirinkite „Tema“. Įvairias temas rasite spustelėję mygtuką „+“. Pasirinkę temą (-as), spustelėkite mygtuką „Ieškoti“.
Atminkite, kad turite pasirinkti tik teisiškai privalomas ES priemones (reglamentus, direktyvas ir sprendimus) ir visada pasitikrinkite, ar pasirinkta priemonė galioja (po pasirinktos priemonės pavadinimu bus matyti žalia arba raudona piktograma – ji rodo, ar dokumentas paieškos metu tebegalioja; dieną, kurią dokumentas įsigaliojo, rasite vienoje iš jos galutinių nuostatų). Direktyvos atveju taip pat turėtumėte pasitikrinti, ar nepraėjo jos perkėlimo į nacionalines teisės sistemas terminas (šį terminą rasite vienoje iš galutinių direktyvos nuostatų).

IŠVADA
1. Pasirinkite atitinkamą pagrindinę teisę Chartijos tekste.
Pagalvokite apie ES priemonių, su kuriomis ypač susijusi pasirinkta nuostata, sąrašą: ar kuri nors iš jų taikytina atvejui?
Pagalvokite apie atitinkamą Teismo praktiką: ar yra kokia nors byla, susijusi su panašia kaip jūsų atvejo situacija?
2. Antra, toliau nurodytu būdu atlikite paiešką oficialioje Europos Teisingumo Teismo duomenų bazėje „Curia“: „Curia“, „Paieška“, tuomet paieškos formoje pasirinkite:
- prie „Bylos stadija“ – „Baigtos bylos“,
- prie „Teismas“ – „Teisingumo Teismas“,
- prie „Cituojama teismo praktika arba teisės aktai“ ir po „Kategorija“ – „Sutartis“, tuomet „Pagrindinių teisių chartija“, tuomet nurodykite ieškomą straipsnį.
Pagalvokite apie atitinkamą Teismo praktiką: ar yra kokia nors byla, susijusi su panašia kaip jūsų atvejo situacija?
3. Trečia, toliau nurodytu būdu atlikite paiešką ir oficialioje ES teisės duomenų bazėje „EUR-Lex“: „Eur-Lex“, „ES teisė ir susiję dokumentai“, „Teisės aktai“, „Paieška teisės aktuose“, „Tema“, „Tema“.

IŠVADA
Atvejis turėtų būti nagrinėjamas nacionaliniu lygmeniu.

Praneškite apie techninę ir (arba) turinio problemą arba pateikite atsiliepimų apie šį puslapį