Visas tekstas

BYLA EI-1619-596/2017

Dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėja UAB „LUKOIL BALTIJA“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016-10-20 nutarimą Nr. 12NKV-129 „Dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

4Nurodo, kad 2016-04-15 Tarnyba gavo skundą dėl nuolaidų taikymo „LUKOIL“ degalinėse. Tarnyba 2016-04-21 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl kainų nurodymo ir nuolaidų taikymo, kuriuos ji pateikė 2016-05-03. 2016-05-13 pradėta nagrinėjimo procedūra dėl pareiškėjos galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimo. Pareiškėja Tarnybai 2016-10-13 pateikė motyvuotus paaiškinimus dėl nuolaidų taikymo, tačiau Tarnyba 2016-10-20 priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjai paskyrė 4 344 Eur baudą. Mano, kad Tarnyba priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą, kadangi jame klaidingai įvertino pareiškėjos veiksmus vartotojų atžvilgiu, neteisingai taikė Įstatymą bei suklydo apskaičiuodama ir paskirdama baudą.

5Paaiškina, kad vykdydama prekybos veiklą laikėsi profesinio atidumo. Informacija apie kainas buvo pateikiama ne tik ant informacinio stendo, tačiau ir visose kitose vietose, kuriose nurodomos degalų kainos, prie kiekvieno degalų kolonėlės ekrano buvo užklijuoti lipdukai, informuojantys, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais ar bankine kortele yra taikoma kaina nurodyta ne kolonėlės ekrane, o degalinės stende. Atkreipia dėmesį, kad pati Tarnyba pripažįsta, jog kainų švieslentėje pavaizduota kaina rodo galutinę vartotojo mokamą kainą už vieną litrą degalų, joje yra aiškiai matomi užrašai, kokiu atveju taikoma nurodyta kaina. Nurodo, kad nesiekė iškreipti vartotojo ekonominio elgesio. Atkreipia dėmesį, jog mažmeninės degalų prekybos rinkoje toks kainų skelbimo būdas bei nuolaidų taikymo praktika nėra išskirtinė. Tuo atveju, jeigu atsakomybėn išskirtinai būtų traukiama tik pareiškėja, tokia veika prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos principui, būtų iškreiptos normalios konkuravimo sąlygos bei pažeistas valstybinės institucijos nešališkumo principas. Mano, kad tinkamai, aiškiai ir nedviprasmiškai vidutiniam vartotojui pateikė informaciją dėl kainų, kainos nėra klaidinančios, klientai nėra viliojami jokiomis neegzistuojančiomis nuolaidomis ar kitomis neteisėtomis priemonėmis.

6Teigia, kad Tarnyba pareiškėjos motyvus vertino atskirai nuo konteksto, nesilaikydama savo paties nustatytų principų. CASH&DRIVE principu veikiančiose degalinėse vartotojams, kurie moka ne grynaisiais pinigais ar bankine kortele, informacija apie galutinę prekės kainą yra pateikiama tiek prieš įsigyjant prekę, tiek prieš atsiskaitant už įsigytas prekes, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimo. Vien tai, kad kai kurios kainos nurodomos kainų stende, nesudaro pagrindo teigti, kad vartotojui nėra nurodomos kitos kainos. Pažymi, kad kainų stendas laikomas išorinės reklamos įrenginiu, kuriose ūkio subjektas turi teisę pateikti ne visų jo parduodamų, o tik reklamuojamų ir/ar kainų informaciją. Paaiškina, kad „LUKOIL plus“ kortelių turėtojų interesai nepažeidžiami, kadangi jiems suteikiama visa taikytina nauda.

7Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog pareiškėja visgi pažeidė vartotojų teises, prašo peržiūrėti Tarnybos paskirtą sankciją, atsižvelgti į objektyvumo ir proporcingumo principus bei į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba tyrimą pradėjo ne dėl vartotojo skundo, o dėl įmonės skundo. Šiuo metu pareiškėja yra nutraukusi tariamą pažeidimą, o tai taip pat turi būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

8Pateiktame atsiliepime Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipia dėmesį į Įstatymo nuostatas, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką ir paaiškina, kad komercinės veiklos subjekto vykdoma komercinė veikla yra vertinama vadovaujantis vidutinio vartotojo požiūriu. Vartotojas ekonomine prasme yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Jei informacija teisinga, vartotojas gali susidaryti nuomonę apie siūlomus produktus, nepakenkdamas savo ekonominiams interesams ir priešingai, jei informacija klaidinga – tai gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Pažymi, kad vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu.

9Pažeidimo metu pareiškėjos degalinės kainų stende pateikta informacija prieštaravo pareiškėjos interneto tinklalapyje pateiktai informacijai apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamą naudą. Tokiu būdu vartotojai buvo klaidinami dėl „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamos naudos ir rezultatų. Atkreipia dėmesį, kad 2016-06-03 rašte pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad CASH&DRIVE veiklos principu veikiančiose degalinėse nėra vykdomos akcijos, o 2016-09-29 rašte – LUKOIL lojalumo programos taisyklės nebuvo keičiamos. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pakeitė interneto tinklalapyje pateikiamą informaciją apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės naudą, nors anksčiau akcentavo, kad vartotojai, kiekvieną kartą pateikę „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę, degalinėse gaus asmeniškai sukauptą fiksuoto dydžio nuolaidą. Atkreipia dėmesį, kad CASH&DRIVE degalinėse „LUKOIL plus“ kortelės nuolaida degalams netaikoma. Atsižvelgiant į tai, vidutinis vartotojas pagrįstai galėjo tikėtis, jog ir CASH&DRIVE degalinėse bus taikoma „LUKOIL plus“ kortelės, jo asmeniškai sukaupta nuolaida, ir tokiu būdu buvo suklaidintas.

10Teigia, kad nusiskundimų dėl kitų degalinių operatorių analogiškų kainos skelbimo būdų bei nuolaidų taikymo praktikos negavo. Aplinkybė, kad ir kiti degalinių operatoriai taiko analogišką kainų skelbimo būdą, neleidžia teigti, kad jų veikla mažmeninėje rinkoje vykdoma nepažeidžiant Įstatymo nuostatų.

11Teigia, kad išsamiai vertino informaciją, pateikiamą „LUKOIL plus“ aprašyme, tyrimo metu atkreipė į žodžių „kaskart“ ir „visada“ reikšmę. Nagrinėjamu atveju buvo vertintina konkrečiai vartotojų, įsigijusių „LUKOIL plus“ kortelę ir vartotojų, neturinčių minimos kortelės, galimybė CASH&DRIVE degalinėse įsigyti degalus su nuolaida ir tokiu būdu, minimų vartotojų padėtis vieno kito atžvilgiu. Priešingai negu teigė pareiškėja paaiškinime, vartotojai, kurie įsigijo „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę, atsiduria blogesnėje padėtyje nei vartotojai, kurie nepirko šios kortelės, nes jiems nuolaida suteikiama bet kokiu atveju, net ir neinvestavus pinigų į galimą ateityje suteikiamą lojalumo kortelės naudą.

12Atkreipia dėmesį į Įstatymo 6 str. 1 d. 2 p., 3 str. 3 p, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-02 įsakymu Nr. 1-41 „Dėl prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41 p., teismų praktiką ir pažymi, kad pareiškėjos degalinių iškabose yra pateikiama informacija apie naftos produktų kainas tiems vartotojams, kurie ketina atsiskaityti grynaisiais arba bankine kortele, o vartotojai, kurie ketina atsiskaityti kitais mokėjimo būdais, degalinių iškabose nėra informuojami apie jiems taikomą galutinę naftos produktų kainą. Taigi vartotojai, kurie ketina atsiskaityti kitais būdais, degalų kainą sužino, kai išsuka iš kelio ir atvyksta prie degalinės. Vadovaujasi CK 6.2286 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 6 d., LVAT formuojama praktika ir nurodo, kad vartotojams būtina pateikti teisingą ir kitais aspektais neklaidinančią informaciją apie prekių ir paslaugų kainas.

13Pažymi, kad ir degalinės informaciniame stende turi būti nurodyta standartinė mažmeninė kaina, be to, bendrovė vartotojams turi nurodyti galutinę kainą arba didžiausią kainą. Tokiu būdu vartotojai galės apsvarstyti, palyginti pareiškėjos teikiamą pasiūlymą ir priimti informacija paremtą sprendimą.

14Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl paskirtos sankcijos taikymo, jos dydžio ir atsakomybę mažinančių aplinkybių, kadangi vadovavosi Įstatymo 13 str. 3 d., atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos vykdoma nesąžininga komercinė veikla atitinka Įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymius, į pažeidimo trukmę, į tai, kad procedūra pradėta Tarnybos iniciatyva, taip pat į tai, kad pareiškėja interneto tinklalapyje pateikė klaidinančią informaciją apie nuolaidų kortelės suteikiamą naudą, į galiojančias unikalias „LUKOIL plus“ nuolaidų korteles, ir į CASH&DRIVE principu veikiančių degalinių skaičių. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad realios žalos vartotojams nebuvo, kadangi būtent dėl klaidinančios informacijos įvyko realus vartotojų suklaidinimas. Pabrėžia, kad paaiškinimų teikimas Tarnybai nėra laikomas bendradarbiavimu, tai yra veiklos subjekto pareiga, bet ne atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjos interneto skiltyje vartotojai ir toliau yra klaidinami. Skundo pateikimo ir nagrinėjimo metu pareiškėja nėra nutraukusi veikos, kuri buvo pripažinta nesąžininga komercine veika bei toliau degalinėse veiklą vykdo CASH&DRIVE principu.

15Mano, kad pagrįstai skyrė mažesnę nei nustatyto nuo pradinio vidurkio dydžio baudą. Priešingu atveju, jei baudos dydis pareiškėjai neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, galėtų būti sudarytos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant Įstatymo prevenciją. Nuobaudos dydis yra adekvatus, individualizuotas ir proporcingas padarytam pažeidimui.

16Skundas atmestinas.

17Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnyba 2016-04-15 gavo R. L. skundą dėl pareiškėjos veiksmų. Prašyme nurodyta, kad Visagine esančios degalinės informaciniame stende teikiama klaidinga informacija apie naftos produktų kainas. Prašyme nurodyta, kad pilantis degalus kolonėlės ekrane pasirodo dyzelino kaina – 0,923 Eur už litrą, nors informaciniame stende nurodyta dyzelino kaina – 0,823 Eur už litrą. Spausdinant pirkimo kvitą yra nurodoma didesnė kaina ir tuomet skaičiuojama nuolaida (el. b., t. 2, b. l. 11).

18Tarnyba 2016-04-20 tarnybiniu pranešimu Nr. 3-639 nutarė pavesti kompetentingam specialistui atlikti patikrinimą, kaip UAB „LUKOIL BALTIJA“ degalinėje, esančioje Visagino mieste, vartotojams pateikia informaciją apie naftos produktų kainas, ir pateikti išvadas, o 2016-04-21 pranešimu informavo R. L., kad pradėtas tyrimas dėl pareiškėjos veiksmų (el. b., t. 2, b. l. 15, 25).

19Tarnyba 2016-04-21 raštu kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pateikti motyvuotus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl 2016-04-15 skunde nurodytų aplinkybių, pateikti motyvuotus paaiškinimus, kodėl skiriasi naftos produktų kainų dydžiai degalinės informaciniame stende ir pirkimo kvite, bei pateikti „LUKOIL“ nuolaidų kortelių (lojalumo programų) sąlygas, su kuriomis yra supažindinti vartotojai (el. b., t. 2, b. l. 20).

20Tarnybos 2016-04-27 pavedimu Tarnybos vyresniajai specialistei pavesta atlikti patikrinimą pagal 2016-04-20 tarnybinį pranešimą Nr. 3-639 (el. b., t. 2, b. l. 26).

21Pareiškėja 2016-05-03 Tarnybai pateikė paaiškinimus dėl R. L. skundo, kuriuose nurodė, kad degalinių kainų informaciniuose stenduose pavaizduota kaina rodo galutinę vartotojo mokamą kainą už vieną litrą degalų. R. L. pateiktoje stendo nuotraukoje yra aiškiai matoma, kokiu atveju yra taikoma nurodyta kaina. Stende nėra jokių klaidinančių ar galinčių suklaidinti teiginių ir/ar kainų dydžių. Nurodė, kad laikėsi profesinio atidumo nurodant degalų kainas ir greta kainų aiškiai pateikė informaciją, kokiomis mokėjimo priemonėmis galioja nurodytoji kaina. Pažymėjo, kad mažmeninės degalų prekybos rinkoje toks kainų skelbimo būdas nėra išskirtinis. Distributoriuje nurodoma standartinė mažmeninė kaina, kuri taikoma klientams, atsiskaitantiems ne grynaisiais ir ne banko kortelėmis, kadangi nėra iš anksto žinoma, kokį atsiskaitymo būda pasirinks vartotojas. Jam pasirinkus atsiskaitymo būdą – pritaikoma nuolaida, kad jo mokama galutinė prekės kaina būtų lygi stende nurodytai prekės kainai. Stende tiksliai ir aiškiai nurodyta, jog papildomos nuolaidos su nuolaidų kortelėmis nuo nurodytų kainų nėra suteikiamos, tačiau klientų prašoma pateikti „LUKOIL plus“ nuolaidų korteles, nes pagal pareiškėjos lojalumo programos taisykles kortelių turėtojai kaupia atitinkamus taškus į savo kortelės sąskaitą, kuriuos vėliau gali panaudoti. Tokiais veiksmais degalinės darbuotojai neklaidina vartotojų. Be to, pareiškėja nelaikytina vartotoja, kaip tai apibrėžia teisės aktai, dėl ko ji negalėjo kreiptis į Tarnybą (el. b., t. 2, b. l. 27–29).

22Tarnyba 2016-05-13 nutarimu nutarė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ veiksmų, galimai pažeidžiančių Įstatymo nuostatas (el. b., t. 2, b. l. 38–42). Apie priimtą nutarimą buvo informuota R. L. (el. b., t. 2, b. l. 63).

23Tarnyba 2016-05-02 atliko patikrinimą pareiškėjos degalinėje, esančioje ( - ), ir 2016-05-16 pateikė patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, jog degalinėje yra suteikta informacija apie atsiskaitymo būdus už pirktus degalus ir rašoma, kad nuolaidos su nuolaidų kortelėmis degalams netaikomos, tačiau informacija, pateikiama švieslentėje, klaidina vartotojus – švieslentėje nurodomos degalų kainos tik atsiskaitant grynais arba bankine kortele, nenurodoma kaina atsiskaitant kitais mokėjimo būdais. Patikrinimo aktu Tarnyba nurodė pareiškėjai teikti teisingą, išsamią ir neklaidinamą informaciją apie parduodamas prekes ir apie pašalintus trūkumus informuoti Tarnybą iki 2016-06-01 (el. b., t. 2, b. l. 44–45).

24Tarnyba, vadovaudamasi 2016-05-13 nutarimu ir Įstatymo 10 str. 1 d. 2 p., 2016-05-17 raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti papildomą informaciją (el. b., t. 2, b. l. 57). Tokius paaiškinimus pareiškėja pateikė 2016-06-03, juose nurodė, kokiais mokėjimo būdais vartotojai gali atsiskaityti, kiek laiko ir kuriose degalinėse vyksta paskelbta nuolaida, kur galima rasti lojalumo programos taisykles, taip pat nurodė, kad nėra gavusi daugiau vartotojų žodinių nusiskundimų ir/ar rašytinių skundų, o kaip tik priešingai – tik teigiamus žodinius atsiliepimus, bei pažymėjo, kad nurodytas kainos pateikimas ir informacija dėl kainos taikymo yra pateikta tinkamu ir vidutiniam vartotojui suprantamu būdu bei forma (el. b., t. 2, b. l. 69–71).

25Tarnyba 2016-09-14 raštu pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti papildomą informaciją (el. b., t. 2, b. l. 73). Pareiškėja, 2016-09-29 atsakydama į Tarnybos raštą, nurodė „LUKOIL plus“ kortelių galiojimo laiką, informaciją, kur su „LUKOIL plus“ sąlygomis ir taisyklėmis gali susipažinti vartotojai, duomenis, keik 2016 m. užregistruota kortelių, bei paaiškino, kad įvedant naujo tipo CASH&DRIVE degalinių darbo principą, „LUKOIL“ lojalumo programos taisyklės nebuvo keičiamos (el. b., t. 2, b. l. 75–76).

26Tarnyba 2016-09-30 pranešime padarė išvadą, kad buvo pažeista Įstatymo 3 str. 1 d. nuostata, kadangi pareiškėjos veikla laikytina nesąžininga pagal Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 5 str. 1 d. 2 p., 6 str. 1 d. 2 p. Tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 21.8 p., siūlė pranešimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (el. b., t. 2, b. l. 82–91).

27Tarnybos komisija 2016-10-04 nutarimu baigė tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų, galimai pažeidžiančių Įstatymo nuostatas, ir nutarė bylą nagrinėti Tarnybos komisijos posėdyje (el. b., t. 2, b. l. 93–94). Apie 2016-10-20 įvyksiantį posėdį pareiškėja buvo informuota (el. b., t. 2, b. l. 96–97).

28Pareiškėja 2016-10-13 pateikė Tarnybai paaiškinimus dėl Tarnybos 2016-09-30 pranešimo ir Tarnybos komisijos 2016-10-04 nutarimo, kuriuose iš esmės nurodė, kad pareiškėjos nurodytas kainos pateikimas bei išsami informacija dėl kainos taikymo atitinka teisingumo bei išsamumo požymius, yra pateikta tinkamu ir vidutiniam vartotojui suprantamu būdu ir forma, pareiškėjai nurodomos kainos nėra klaidinančios, klientai nėra viliojami jokiomis neegzistuojančiomis nuolaidomis ar kitomis neteisėtomis priemonėmis, visa su kainomis susijusi informacija yra aiški ir nedviprasmiška (el. b., t. 2, b. l. 110–113).

29Tarnyba 2016-10-20 priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo nutarė už Įstatymo 3 str. 1 d. pažeidimą skirti UAB „LUKOIL BALTIJA“ 4 344 Eur baudą (el. b., t. 1, b. l. 9–21). Apie priimtą Nutarimą pareiškėja ir R. L. informuoti 2016-10-24 raštais (el. b., t. 1, b. l. 28; el. b., t. 2, b. l. 143). Paskirtą 4 344 Eur baudą pareiškėja sumokėjo (el. b., t. 1, b. l. 26).

30Pareiškėja 2016-11-14 priėmė nurodymą dėl naujos kartos CASH&DRIVE degalinių darbo principo panaikinimo (el. b., t. 1, b. l. 42).

31Byloje ginčas yra kilęs dėl Tarnybos 2016-10-20 nutarimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d., kai komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 5 str. 1 d. 2 p. ir 6 str. 1 d. 2 p., ir pareiškėjai paskirta 4 344 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

32Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas. Įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad nesąžininga komercinė veikla draudžiama. Pagal Įstatymo 3 str. 4 d. nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Nesąžininga komercine veikla laikoma ir kita komercinė veikla, kuri atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. Minėto įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Taigi, komercinės veiklos subjekto vykdoma komercinė veikla yra vertinama, vadovaujantis vidutinio vartotojo atžvilgiu.

33Teismų praktikoje vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998-07-16 sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 p.; 2000-01-13 sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 p.; 2001-10-25 Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 p.; 2002-10-24 sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375, 31 p.; 2003-04-08 sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 p.). Įstatymo 2 str. 13 d. vidutinis vartotojas apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010). Be to, Įstatymo 2 str. 9 d. nustato, kad profesinis atidumas – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį reiškia vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (Įstatymo 2 str. 3 d.).

34Minėta, kad Įstatymo 3 str. 4 d. paaiškina, kad nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi, o pagal to paties įstatymo 4 straipsnį, klaidinanti komercinė veikla yra klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas. Įstatymo 5 str. 1 d. apibrėžia, jog klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Kaip vienas iš tokių elementų Įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nurodomas pagrindinių produkto savybių, pavyzdžiui, prieinamumo, naudingumo, pavojingumo, atlikimo, sudėties, priedų, pagalbos ir skundų nagrinėjimo vartotojui įsigijus produktą, pagaminimo ar pateikimo metodo ir datos, pristatymo, tinkamumo paskirčiai, vartojimo (naudojimo) sąlygų, kiekio, techninių reikalavimų, geografinės arba komercinės kilmės, rezultatų, kurių galima tikėtis jį vartojant (naudojant), arba produkto bandymų ar patikrų rezultatų elementas.

35Iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, kad pareiškėja pripažinta neatitikusi profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipusi vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, nes degalinės kainų stende pateikė informaciją, kuri prieštaravo bendrovės interneto tinklalapyje pateikiamai informacijai apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamą naudą. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d., kadangi veikla atitiko 3 str. 2 d. 1 p. ir 5 str. 1 d. 2 p. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju siekiant nustatyti, ar pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 5 str. 1 d. 2 p, būtina įvertinti, ar Tarnybos nagrinėti pareiškėjos veiksmai neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, ir jei tokių reikalavimų neatitinka, iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

36LVAT, aiškindamas Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., taip pat yra pažymėjęs, kad veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę. Kitaip tariant, nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs (LVAT 2010-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010; LVAT 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-284/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, jog vartotojai nepatyrė realios žalos, nėra duomenų, kad CASH&DRIVE degalinėse bent vienas vartotojas atsiskaitė kitais mokėjimo būdais, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

37Byloje nustatyta, kad pareiškėja suteikia vartotojams galimybę įsigyti „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę. Tarnyba 2016-05-03 nustatė, kad pareiškėja interneto tinklalapyje pateikia informaciją, jog kaskart įsipylus degalų LUKOIL degalinėje ir pateikus „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę bus suteikta 3 ct arba 3,5 ct nuolaida, o + 1 ct nuo kiekvieno įsipilto litro kaupsis „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelėje. Be to, interneto tinklalapyje taip pat nurodoma, kad su „LUKOIL plus“ nuolaidų kortele visada suteikiama pradinė nuolaida 3 ct kiekvienam litrui degalų, 20 proc. plovyklos paslaugoms, 2,5 ct kiekvienam litrui degalų 20 proc. plovyklos paslaugoms LUKOIL degalinėse Latvijoje; 2,3 ct kiekvienam litrui degalų partneriui UAB „Luktarna“, UAB „Baltic Petroleum“ degalinėse (išskyrus LUKTARNA degalines: ( - )). Taigi, iš pareiškėjos interneto tinklalapyje nurodytos informacijos matyti, kad CASH&DRIVE principu veikiančioje LUKOIL degalinėje, esančioje ( - ), su „LUKOIL plus“ nuolaidų kortele kortelės turėtojui, nepriklausomai nuo nuolaidų kortelės turėtojo atsiskaitymo būdo, būtų suteikiama atitinkama nuolaida kiekvienam litrui degalų.

38Tačiau kaip matyti iš Patikrinimo akto turinio, Tarnyba, 2016-05-02 atlikusi patikrinimą minėtoje degalinėje, nustatė, kad degalinės teritorijoje esančioje švieslentėje nurodomos degalų kainos tik atsiskaitant grynaisiais arba bankine kortele (toliau – ir kaina švieslentėje), o prie kasos esančiame degalų stende degalų kainos nurodomos dviem atsiskaitymo būdais – kaina švieslentėje bei kaina atsiskaitant kitais būdais. Švieslentėje ir stende pateikiama informacija, kad nuolaidos su nuolaidų kortelėmis netaikomos. Stende pateikta informacija – pateikus LUKOIL arba LSP nuolaidų kortelę, 1ct/LUKOIL pinigų kaupiami kortelėje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos interneto tinklalapyje nurodyta informacija apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės suteikiamas lengvatas yra prieštaraujanti informacijai, pateikiamai CASH&DRIVE principu veikiančioje LUKOIL degalinėje, esančioje ( - ). Tokiu būdu, vartotojas įsigydamas ar turėdamas „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę neinformuojamas, kad ne visose pareiškėjos degalinėse yra taikoma nuolaida ir kokios numatomos išimtys. Atvykęs į CASH&DRIVE principu veikiančią degalinę nuolaidų kortelės turėtojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad bus taikoma „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės teikiama nuolaida, tačiau degalinėje yra suklaidinamas, kad pradinės nuolaidos kiekvienam litrui degalų nėra taikomos. Dėl tokių aplinkybių nuolaidų kortelių turėtojų ekonominis elgesys naftos produktų atžvilgiu buvo arba galėjo būti iš esmės iškreiptas.

39Pareiškėja skunde argumentavo, jog interneto tinklalapyje yra aiškiai pažymėta, kokiais atvejais nuolaidos su „LUKOIL plus“ kortele yra netaikomos, tame tarpe ir nurodant CASH&DRIVE degalines, todėl mano, jog Tarnyba nepagrįstai vertino atskiras interneto tinklalapyje nurodytas informacinio pranešimo frazes. Be to, 2016-09-29 atsakyme Nr. 10AL/1385 į Tarnybos 2016-09-14 raštą Nr. 4-5367 pareiškėja pažymėjo, kad įvedant CASH&DRIVE degalinių darbo principą, LUKOIL lojalumo programos taisyklės nebuvo keičiamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Tarnyba 2016-09-30 nustatė, kad pareiškėjos interneto tinklalapyje yra pateikiama informacija apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad su „LUKOIL plus“ nuolaidų kortele visada suteikiama pradinė nuolaida 3 ct kiekvienam litrui degalų, 20 proc. plovyklos paslaugoms (išskyrus CASH&DRIVE degalines). Sulyginus pareiškėjos internetiniame tinklalapyje 2016-05-03 ir 2016-09-30 pateiktą informaciją matyti, kad informacija apie „LUKOIL plus“ kortelių teikiamą naudą CASH&DRIVE degalinėse nesutampa. Šiuo atveju 2016-05-03 apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės taikymo išimtis CASH&DRIVE degalinėse, kuomet Tarnyba 2016-05-03 patikrino pareiškėjos interneto tinklalapį, nebuvo nurodyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nenustatytą dieną pareiškėja interneto tinklalapyje pakeitė „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės taikymo sąlygas ir taisykles. Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad 2016-05-02 pareiškėjos degalinės kainų stende pateikta informacija prieštaravo pareiškėjos 2016-05-03 interneto tinklalapyje pateiktai informacijai apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamą naudą, dėl ko vartotojai buvo klaidinami dėl „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamos naudos ir rezultatų. Tai, kad pareiškėja vėliau interneto tinklalapyje pakeitė minėtą informaciją, negali pašalinti pareiškėjos atsakomybės kilimo sąlygų.

40Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja 2016-09-29 atsakyme Nr. 10AL/1385 į Tarnybos 2016-09-14 raštą Nr. 4-5367 nurodė, kad 2014–2016 m. su lojalumo kortelių „LUKOIL plus“ sąlygomis ir taisyklėmis vartotojai supažindinami iškabinus A4 formato plakatus degalinėse. Su taisyklėmis klientai taip pat gali susipažinti internetinėje svetainėje. Kartu su 2016-09-26 atsakymu pareiškėja Tarnybai taip pat pateikė 2014 m. ir 2015 m./2016 m. A4 plakatų degalinėse kopijas (el. b., t. 2, b. l. 77–78). 2015 m. / 2016 m. A4 plakate nurodoma, kad „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelė negalioja CASH&DRIVE tipo degalinėse, kurių sąrašą galima rasti internetiniame tinklalapyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad informacija internete yra prieinama žymiai didesnei daliai vartotojų negu spausdintuose leidiniuose, todėl pažeidimo mastas turi būti vertinamas kaip didelis (LVAT 2011-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2642/2011). Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjos interneto tinklalapyje nurodoma informacija apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės suteikiamas lengvatas yra prieštaraujanti informacijai, pateikiamai CASH&DRIVE principu veikiančioje LUKOIL degalinėje, esančioje ( - ), pareiškėjos Tarnybai nurodyta aplinkybė, jog A4 formato plakatuose buvo pateikiama informacija apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelių taikymo išimtis, šiuo atveju nepaneigė pareiškėjos pareigos interneto tinklalapyje (ne tik degalinėse) pateikti tokią informaciją.

41Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad vidutinis vartotojas, susipažinęs su interneto tinklalapyje nurodytomis „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės sąlygomis ir taisyklėmis, pagrįstai galėjo tikėtis, kad CASH&DRIVE principu veikiančiose degalinėse bus taikoma „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės teikiama nuolaida, ir tokiu būdu buvo suklaidintas. Vartotojai, įsigiję „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę ir nebūdami informuojami, kad ne visose pareiškėjos degalinėse yra taikoma nuolaida ir kokios numatomos išimtys, neteko didelės dalies žadėtos ir tikėtinos nuolaidų kortelės naudos. Tai, kad pareiškėjos teigimu, „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelių turėtojams užtikrinamos geresnės prekių ir paslaugų pardavimo sąlygos nei vartotojams, kurie neturi „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelių, šiuo atveju negali pateisinti pareiškėjos elgesio klaidinant vartotojus, nurodant viena kitai prieštaraujančią informaciją. Pažymėtina, kad pareiškėja yra verslo subjektas, parduodantis naftos produktus vartotojams, todėl jai keliami didesni atsakingumo, rūpestingumo ir profesinio atidumo reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos veikla, kai pareiškėjos degalinėse kainų stende pateikiama informacija prieštarauja bendrovės interneto tinklalapyje pateikiamai informacijai apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės teikiamą naudą, neabejotinai neatitinka profesinio atidumo reikalavimo. Būtent pareiškėja privalo tinkamai pateikti vartotojui visą būtiną informaciją. Todėl byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjos veikla neatitiko profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, dėl ko jos veiksmuose pagrįstai konstatuotas Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 5 str. 1 d. 2 p. pažeidimas.

42Tarnyba Nutarime taip pat konstatavo, kad vartotojams, atsiskaitantiems CASH&DRIVE principu veikiančiose degalinėse kitais mokėjimo būdais (ne grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele), esminė informacija apie degalų kainas yra nuslepiama, pateikiama neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, todėl konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d., kadangi veikla atitiko 6 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą draudimą.

43Įstatymo 6 str. apibrėžia, kas laikoma klaidinančios informacijos neatskleidimu. Minėto straipsnio 1 d. 2 p. nurodoma, kad, atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs – esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku. Jeigu neaišku pagal kitas aplinkybes, esmine laikoma ši komercinio pasiūlymo informacija – galutinė produkto kaina arba apskaičiavimo būdas (jeigu dėl produkto pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto), galimos papildomos vartotojo išlaidos, pristatymo ar pašto išlaidos arba informacija apie tai, kad gali tekti patirti tokių papildomų išlaidų (jeigu šios išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto) (Įstatymo 6 str. 3 d. 3 p.).

44CK 6.2286 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto – bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninių prekybos taisyklių 26.7 p., pagal kurį pardavėjas privalo prieš sudarydamas vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį CK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinamą informaciją apie parduodamas prekes. Pažymėtina, kad LVAT 2011-11-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-3030/2011 konstatavo, kad informacija apie paslaugos kainą neabejotinai yra esminė, daranti įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui. Be to, Taisyklių 41 p. nustato, kad degalinės iškabose, matomoje vietoje, valstybine kalba turi būti nurodyta ūkio subjekto pavadinimas, darbo laikas, parduodamų naftos produktų rūšys, markės ir kainos.

45Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, kad komercinės veiklos subjektas turi pareigą nurodyti esminę informaciją – galutinę produkto kainą matomoje vietoje. Tuo atveju, jeigu komercinės veiklos subjektas nesuteikia informacijos apie galutinę produkto kainą arba apskaičiavimo būdą, vartotojui nesudaroma galimybė priimti informacija paremto sprendimo dėl sandorio.

46Byloje nustatyta, kad klientai pareiškėjos degalinėse gali atsiskaityti: a) grynaisiais pinigais; b) bankine kortele; c) degalų mokėjimo kortele (kreditine, debetine); d) dovanų kortele; e) mobiliąja pinigine. Minėta, kad 2016-05-02 Tarnyba, atlikusi patikrinimą pareiškėjos degalinėje, nustatė, kad degalinės teritorijoje esančioje švieslentėje nurodomos degalų kainos tik atsiskaitant grynaisiais arba bankine kortele, o prie kasos esančiame degalų stende degalų kainos nurodomos dviem atsiskaitymo būdais – kaina švieslentėje bei kaina atsiskaitant kitais būdais. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja informaciją apie galutinę naftos produktų kainą vartotojams, kurie degalinėse ketina atsiskaityti grynais pinigais arba bankine kortele, pateikė, tačiau vartotojų, kurie degalinėse ketina atsiskaityti degalų mokėjimo kortele (kreditine, debetine), dovanų kortele, mobiliąja pinigine, neinformavo tinkamai. Vartotojai, kurie ketina atsiskaityti ne grynais pinigais ar banko kortele, informaciją apie galutinę naftos produktų kainą sužino tik prie kasos esančiame stende arba distributoriaus (kolonėlės) ekrane. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba ginčijamu Nutarimu pagrįstai pripažino, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja neaiškiai, dviprasmiškai ir ne laiku suteikė informaciją apie naftos produktų kainą. Pareiškėjos pateikiama informacija apie galutinę naftos produktų kainą švieslentėje pagrįstai galėjo paskatinti vartotojus, kurie ketina atsiskaityti ne grynais pinigais ar ne banko kortele, priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo, kurio esant kitoms aplinkybėms (tinkamai nurodžius informaciją apie naftos produktų kainą) vartotojas nesudarytų. Teismas taip pat sutinka su Nutarime Tarnybos padarytomis išvadomis, kad ir degalinės informaciniame stende turi būti nurodoma standartinė mažmeninė kaina, kuri taikoma visiems vartotojams, tam, kad jie galėtų priimti informacija paremtą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d., kadangi veikla atitinka 6 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą draudimą. Šiuo atveju pareiškėjos nurodyti argumentai, kad kainų stendas yra laikomas išorinės reklamos įrenginiu, kuriame jis galėjo pateikti ne visų jo parduodamų, o tik reklamuojamų prekių ir/ar kainų informaciją, bei tai, kad kiti degalinės operatoriai laikosi analogiškų kainos skelbimo būdų ir nuolaidų taikymo praktikos, negali panaikinti pareiškėjos pareigos nurodyti esminę informaciją (aiškią, nedviprasmišką, teisingą, suprantamą) apie galutinę produkto kainą matomoje vietoje.

47Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Tarnyba pagrįstai 2016-10-20 nutarime konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d., kai komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 5 str. 1 d. 2 p. ir 6 str. 1 d. 2 p.

48Pareiškėja skunde nurodė, kad paskirta sankcija yra per griežta, Tarnyba nevertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

49Įstatymo 13 str. 1 d. ir 3 d., be kita ko, nustatyta, kad už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą arba kai Tarnyba gavo iš už elgesio kodeksą atsakingo subjekto pagrįstą pranešimą, kad padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai nutraukė nesąžiningą komercinę veiklą.

50Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčijamu Nutarimu buvo paskirtas baudos dydis, mažesnis nei Įstatymo 13 str. 1 d. numatytos mažiausios ir didžiausios baudos vidurkis, ją skiriant buvo įvertinta tai, kad pareiškėja vykdė nesąžiningą komercinę veiklą, į pažeidimo trukmę, didelį pažeidimo mastą, išduotų „LUKOIL plus“ kortelių skaičių, degalinių, veikiančių CASH&DRIVE principu, skaičių.

51Nors pareiškėja teigia, kad nebuvo padaryta reali žala vartotojams, pažeidimo mastas nebuvo didelis, vartotojų, atsiskaitančių ne grynaisiais pinigais ar ne banko kortele, yra labai mažai, šiuos pareiškėjos argumentus paneigia anksčiau paminėta LVAT formuojama praktika administracinėse bylose Nr. A502-1684/2010, Nr. A525-284/2012, Nr. A-492-2642/2011. Pažymėtina, kad šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad pagrindo teigti, jog egzistuoja pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes ji bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, nėra, kadangi bendradarbiavimas su Tarnyba tyrimo metu reiškia subjekto savanorišką pagalbą tiriant pažeidimą, atskleidžiant bylos aplinkybes, bet ne Tarnybos nurodymų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjos bendradarbiavimą su atsakove.

52Be to, pareiškėja skunde teigė, kad skundo surašymo dieną buvo nutraukusi tariamą pažeidimą ir veiklos CASH&DRIVE principu degalinėse nevykdo, o tai turi būti vertinama kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybę. Kaip įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę, pateikė UAB „LUKOIL BALTIJA“ 2016-11-14 nurodymą Nr. 30 „Dėl naujos kartos „CASH & DRIVE („EXPRESS“) degalinių darbo principo panaikinimo“ ir Lukoil degalinės, adresu: ( - ), nuotraukas, panaikinus CASH&DRIVE veiklos modelį (el. b., t. 1, b. l. 22–23, 42). Teismas su minėtais pareiškėjos argumentais nesutinka, kadangi atsakovė teismui pateikė pareiškėjos interneto tinklalapio išrašą apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės privalumus bei specialius pasiūlymus, iš kurio matyti, kad pareiškėja nėra nutraukusi veiklos, kuri buvo pripažinta nesąžininga komercine veikla bei toliau degalinėse veiklą vykdo CASH&DRIVE principu (el. b., t. 1, b. l. 157–158).

53Atsižvelgdama į išdėstytą ir į tai, kad pareiškėjai buvo paskirtas baudos dydis, mažesnis nei Įstatymo 13 str. 1 d. numatytos mažiausios ir didžiausios baudos vidurkis, į pažeidimo pobūdį, pareiškėjos padarytų pažeidimų mastą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjai skirta 4 344 Eur bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

54Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Tarnyba tyrimą pradėjo ne dėl vartotojo skundo, o dėl įmonės skundo, todėl vartotojų suklaidinimo faktų nėra žinoma. Įstatymo 15 str. nustato subjektų ratą, kuriems suteikta iniciatyvos teisė kreiptis į Tarnybą dėl Įstatymo pažeidimo. Kadangi iš R. L. skundo turinio akivaizdu, kad skundą parengė ir Tarnybai pateikė fizinis asmuo, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad R. L. atstovauja individualią įmonę, darytina išvada, kad R. L. yra vartotoja Įstatymo prasme, dėl ko Tarnyba pagrįstai pradėjo tyrimą dėl jos skundo.

55Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Tarnybos 2016-10-20 nutarimas, kuriuo pareiškėjai yra skirta 4 344 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

56Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

Nutarė

57Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ skundą atmesti.

58Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.