Visas tekstas

BYLA EA-1239-822/2018

Dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AMIC Lietuva“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas UAB „Lukoil Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2016 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 12NKV-129 „Dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

72.

8Nurodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. Tarnyba gavo skundą dėl nuolaidų taikymo „LUKOIL“ degalinėse. Tarnyba 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimus, kuriuos jis pateikė 2016 m. gegužės 3 d. Pareiškėjas Tarnybai 2016 m. spalio 13 d. pateikė motyvuotus paaiškinimus dėl nuolaidų taikymo, tačiau Tarnyba 2016 m. spalio 20 d. priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskyrė 4 344 Eur baudą. Pareiškėjo manymu, Tarnyba klaidingai įvertino pareiškėjo veiksmus vartotojams, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą (toliau – ir Įstatymas) bei suklydo apskaičiuodama ir paskirdama baudą. Pareiškėjas paaiškino, kad vykdydamas prekybos veiklą laikėsi profesinio atidumo. Informacija apie kainas buvo pateikiama ne tik ant informacinio stendo, tačiau ir visose kitose vietose, kuriose nurodomos degalų kainos, prie kiekvieno degalų kolonėlės ekrano buvo užklijuoti lipdukai, informuojantys, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais ar bankine kortele yra taikoma kaina, nurodyta ne kolonėlės ekrane, o degalinės stende. Pati Tarnyba pripažino, jog kainų švieslentėje pavaizduota kaina rodo galutinę vartotojo mokamą kainą už vieną litrą degalų, joje yra aiškiai matomi užrašai, kokiu atveju taikoma nurodyta kaina. Pareiškėjas nesiekė iškreipti vartotojo ekonominio elgesio. Atkreipė dėmesį, jog mažmeninės degalų prekybos rinkoje toks kainų skelbimo būdas bei nuolaidų taikymo praktika nėra išskirtinė. Pareiškėjas manė, kad tinkamai, aiškiai ir nedviprasmiškai vidutiniam vartotojui pateikė informaciją dėl kainų. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba jo motyvus vertino atskirai nuo konteksto, nesilaikydama savo nustatytų principų. CASH&DRIVE principu veikiančiose degalinėse vartotojams, kurie moka ne grynaisiais pinigais ar banko kortele, informacija apie galutinę prekės kainą yra pateikiama tiek prieš įsigyjant prekę, tiek prieš atsiskaitant už įsigytas prekes, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimo. Vien tai, kad kai kurios kainos nurodomos kainų stende, nesudaro pagrindo teigti, kad vartotojui nėra nurodomos kitos kainos. Pažymėjo, kad kainų stendas laikomas išorinės reklamos įrenginiu, kuriose ūkio subjektas turi teisę pateikti ne visų jo parduodamų, o tik reklamuojamų kainų informaciją. Paaiškino, kad „LUKOIL plus“ kortelių turėtojų interesai nepažeidžiami, kadangi jiems suteikiama visa taikytina nauda. Pareiškėjas prašė, tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog pareiškėjas visgi pažeidė vartotojų teises, peržiūrėti Tarnybos paskirtą sankciją, atsižvelgti į objektyvumo ir proporcingumo principus bei į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba tyrimą pradėjo ne dėl vartotojo, o dėl įmonės skundo. Šiuo metu pareiškėjas yra nutraukęs tariamą pažeidimą.

93.

10Atsakovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

114.

12Paaiškino, kad pažeidimo metu pareiškėjo degalinės kainų stende pateikta informacija prieštaravo pareiškėjo interneto tinklalapyje pateiktai informacijai apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamą naudą. Tokiu būdu vartotojai buvo klaidinami dėl „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamos naudos ir rezultatų. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pakeitė interneto tinklalapyje pateikiamą informaciją apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės naudą, nors anksčiau akcentavo, kad vartotojai, kiekvieną kartą pateikę „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę, degalinėse gaus asmeniškai sukauptą fiksuoto dydžio nuolaidą. Atkreipė dėmesį, kad CASH&DRIVE degalinėse „LUKOIL plus“ kortelės nuolaida degalams netaikoma. Atsižvelgiant į tai, vidutinis vartotojas pagrįstai galėjo tikėtis, jog ir CASH&DRIVE degalinėse bus taikoma „LUKOIL plus“ kortelės, jo asmeniškai sukaupta nuolaida, ir tokiu būdu buvo suklaidintas. Teigė, kad nusiskundimų dėl kitų degalinių operatorių analogiškų kainos skelbimo būdų bei nuolaidų taikymo praktikos negavo. Teigė, kad išsamiai vertino informaciją, pateikiamą „LUKOIL plus“ aprašyme, tyrimo metu atkreipė į žodžių „kaskart“ ir „visada“ reikšmę. Nagrinėjamu atveju buvo vertintina konkrečiai vartotojų, įsigijusių „LUKOIL plus“ kortelę ir vartotojų, neturinčių minimos kortelės, galimybė CASH&DRIVE degalinėse įsigyti degalus su nuolaida ir tokiu būdu, minimų vartotojų padėtis vieno kito atžvilgiu. Vartotojai, kurie įsigijo „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę, atsiduria blogesnėje padėtyje nei vartotojai, kurie nepirko šios kortelės, nes jiems nuolaida suteikiama bet kokiu atveju, net ir neinvestavus pinigų į galimą ateityje suteikiamą lojalumo kortelės naudą. Atkreipė dėmesį į Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 3 punktą, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-41 „Dėl prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41 punktą, teismų praktiką ir pažymėjo, kad pareiškėjo degalinių iškabose yra pateikiama informacija apie naftos produktų kainas tiems vartotojams, kurie ketina atsiskaityti grynaisiais arba bankine kortele. Vartotojai, kurie ketina atsiskaityti kitais būdais, degalų kainą sužino, kai išsuka iš kelio ir atvyksta prie degalinės. Pažymėjo, kad ir degalinės informaciniame stende turi būti nurodyta standartinė mažmeninė kaina, be to, bendrovė vartotojams turi nurodyti galutinę kainą arba didžiausią kainą. Tokiu būdu vartotojai galės apsvarstyti, palyginti pareiškėjo teikiamą pasiūlymą ir priimti informacija paremtą sprendimą. Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl sankcijos dydžio, vadovavosi Įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo vykdoma nesąžininga komercinė veikla atitinka Įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymius, į pažeidimo trukmę, į tai, kad procedūra pradėta Tarnybos iniciatyva, taip pat į tai, kad pareiškėjas interneto tinklalapyje pateikė klaidinančią informaciją apie nuolaidų kortelės suteikiamą naudą, į galiojančias unikalias „LUKOIL plus“ nuolaidų korteles, ir į CASH&DRIVE principu veikiančių degalinių skaičių. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad realios žalos vartotojams nebuvo, kadangi būtent dėl klaidinančios informacijos įvyko realus vartotojų suklaidinimas. Pabrėžė, kad paaiškinimų teikimas Tarnybai nėra laikomas bendradarbiavimu, tai yra veiklos subjekto pareiga, bet ne atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo interneto skiltyje vartotojai ir toliau yra klaidinami. Skundo pateikimo ir nagrinėjimo metu pareiškėjas nėra nutraukęs veikos, kuri buvo pripažinta nesąžininga komercine veika bei toliau degalinėse veiklą vykdo CASH&DRIVE principu. Manė, kad pagrįstai skyrė mažesnę nei nustatyto nuo pradinio vidurkio dydžio baudą. Priešingu atveju, jei baudos dydis pareiškėjui neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, galėtų būti sudarytos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant Įstatymo prevenciją. Nuobaudos dydis yra adekvatus, individualizuotas ir proporcingas padarytam pažeidimui.

13II.

145.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

166.

17Teismas vadovavosi Įstatymo 3 straipsnio 1, 4 dalių, 2 dalies 1 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio nuostatomis. Iš ginčijamo Nutarimo turinio nustatė, kad pareiškėjas pripažintas neatitikęs profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipęs vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, nes degalinės kainų stende pateikė informaciją, kuri prieštaravo bendrovės interneto tinklalapyje pateikiamai informacijai apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamą naudą. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi veikla atitiko 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju siekiant nustatyti, ar pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, būtina įvertinti, ar Tarnybos nagrinėti pareiškėjo veiksmai neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, ir jei tokių reikalavimų neatitinka, iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

187.

19Teismas atsižvelgė į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, taip pat yra pažymėjęs, kad veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog vartotojai nepatyrė realios žalos, nėra duomenų, kad CASH&DRIVE degalinėse bent vienas vartotojas atsiskaitė kitais mokėjimo būdais, nagrinėjamu atveju neturėjo teisinės reikšmės.

208.

21Byloje nustatyta, kad pareiškėjas suteikia vartotojams galimybę įsigyti „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę. Tarnyba 2016 m. gegužės 3 d. nustatė, kad pareiškėjas interneto tinklalapyje pateikia informaciją, jog kaskart įsipylus degalų LUKOIL degalinėje ir pateikus „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę bus suteikta 3 ct arba 3,5 ct nuolaida, o + 1 ct nuo kiekvieno įsipilto litro kaupsis „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelėje. Be to, interneto tinklalapyje taip pat nurodoma, kad su „LUKOIL plus“ nuolaidų kortele visada suteikiama pradinė nuolaida 3 ct kiekvienam litrui degalų, 20 proc. plovyklos paslaugoms, 2,5 ct kiekvienam litrui degalų 20 proc. plovyklos paslaugoms LUKOIL degalinėse Latvijoje; 2,3 ct kiekvienam litrui degalų partneriui UAB „Luktarna“, UAB „Baltic Petroleum“ degalinėse (išskyrus tam tikras LUKTARNA degalines). Taigi, iš pareiškėjo interneto tinklalapyje nurodytos informacijos matyti, kad CASH&DRIVE principu veikiančioje LUKOIL degalinėje, esančioje Statybininkų g. 1, Visagine, su „LUKOIL plus“ nuolaidų kortele kortelės turėtojui, nepriklausomai nuo nuolaidų kortelės turėtojo atsiskaitymo būdo, būtų suteikiama atitinkama nuolaida kiekvienam litrui degalų.

229.

23Tačiau kaip matyti iš Patikrinimo akto turinio, Tarnyba, 2016 m. gegužės 2 d. atlikusi patikrinimą minėtoje degalinėje, nustatė, kad degalinės teritorijoje esančioje švieslentėje nurodomos degalų kainos tik atsiskaitant grynaisiais arba bankine kortele (toliau – ir kaina švieslentėje), o prie kasos esančiame degalų stende degalų kainos nurodomos dviem atsiskaitymo būdais – kaina švieslentėje bei kaina atsiskaitant kitais būdais. Švieslentėje ir stende pateikiama informacija, kad nuolaidos su nuolaidų kortelėmis netaikomos. Stende pateikta informacija – pateikus LUKOIL arba LSP nuolaidų kortelę, 1ct/LUKOIL pinigų kaupiami kortelėje. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjo interneto tinklalapyje nurodyta informacija apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės suteikiamas lengvatas yra prieštaraujanti informacijai, pateikiamai CASH&DRIVE principu veikiančioje LUKOIL degalinėje, esančioje Statybininkų g. 1, Visagine. Tokiu būdu, vartotojas įsigydamas ar turėdamas „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę neinformuojamas, kad ne visose pareiškėjo degalinėse yra taikoma nuolaida ir kokios numatomos išimtys. Atvykęs į CASH&DRIVE principu veikiančią degalinę nuolaidų kortelės turėtojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad bus taikoma „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės teikiama nuolaida, tačiau degalinėje yra suklaidinamas, kad pradinės nuolaidos kiekvienam litrui degalų nėra taikomos. Dėl tokių aplinkybių nuolaidų kortelių turėtojų ekonominis elgesys naftos produktų atžvilgiu buvo arba galėjo būti iš esmės iškreiptas.

2410.

25Atkreiptas dėmesys į tai, jog Tarnyba 2016 m. rugsėjo 30 d. nustatė, kad pareiškėjo interneto tinklalapyje yra pateikiama informacija apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad su „LUKOIL plus“ nuolaidų kortele visada suteikiama pradinė nuolaida 3 ct kiekvienam litrui degalų, 20 proc. plovyklos paslaugoms (išskyrus CASH&DRIVE degalines). Sulyginus pareiškėjo internetiniame tinklalapyje 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. pateiktą informaciją matyti, kad informacija apie „LUKOIL plus“ kortelių teikiamą naudą CASH&DRIVE degalinėse nesutampa. Šiuo atveju 2016 m. gegužės 3 d. apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės taikymo išimtis CASH&DRIVE degalinėse, kuomet Tarnyba 2016 m. gegužės 3 d. patikrino pareiškėjo interneto tinklalapį, nebuvo nurodyta. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad nenustatytą dieną pareiškėjas interneto tinklalapyje pakeitė „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės taikymo sąlygas ir taisykles. Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad 2016 m. gegužės 2 d. pareiškėjo degalinės kainų stende pateikta informacija prieštaravo pareiškėjo 2016 m. gegužės 3 d. interneto tinklalapyje pateiktai informacijai apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamą naudą, dėl ko vartotojai buvo klaidinami dėl „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamos naudos ir rezultatų. Tai, kad pareiškėjas vėliau interneto tinklalapyje pakeitė minėtą informaciją, negali pašalinti pareiškėjo atsakomybės kilimo sąlygų.

2611.

27Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakyme Nr. 10AL/1385 į Tarnybos 2016 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 4-5367 nurodė, kad 2014–2016 m. su lojalumo kortelių „LUKOIL plus“ sąlygomis ir taisyklėmis vartotojai supažindinami iškabinus A4 formato plakatus degalinėse. Su taisyklėmis klientai taip pat gali susipažinti internetinėje svetainėje. Kartu su 2016 m. rugsėjo 26 d. atsakymu pareiškėjas Tarnybai taip pat pateikė 2014 m. ir 2015 m./2016 m. A4 plakatų degalinėse kopijas. 2015 m./2016 m. A4 plakate nurodoma, kad „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelė negalioja CASH&DRIVE tipo degalinėse, kurių sąrašą galima rasti internetiniame tinklalapyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad informacija internete yra prieinama žymiai didesnei daliai vartotojų negu spausdintuose leidiniuose, todėl pažeidimo mastas turi būti vertinamas kaip didelis. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjo interneto tinklalapyje nurodoma informacija apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės suteikiamas lengvatas yra prieštaraujanti informacijai, pateikiamai CASH&DRIVE principu veikiančioje LUKOIL degalinėje, esančioje Statybininkų g. 1, Visagine, pareiškėjo Tarnybai nurodyta aplinkybė, jog A4 formato plakatuose buvo pateikiama informacija apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelių taikymo išimtis, šiuo atveju nepaneigė pareiškėjo pareigos interneto tinklalapyje (ne tik degalinėse) pateikti tokią informaciją.

2812.

29Teismas konstatavo, kad vidutinis vartotojas, susipažinęs su interneto tinklalapyje nurodytomis „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės sąlygomis ir taisyklėmis, pagrįstai galėjo tikėtis, kad CASH&DRIVE principu veikiančiose degalinėse bus taikoma „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės teikiama nuolaida, ir tokiu būdu buvo suklaidintas. Vartotojai, įsigiję „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę ir nebūdami informuojami, kad ne visose pareiškėjo degalinėse yra taikoma nuolaida ir kokios numatomos išimtys, neteko didelės dalies žadėtos ir tikėtinos nuolaidų kortelės naudos. Tai, kad pareiškėjo teigimu, „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelių turėtojams užtikrinamos geresnės prekių ir paslaugų pardavimo sąlygos nei vartotojams, kurie neturi „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelių, šiuo atveju negali pateisinti pareiškėjo elgesio klaidinant vartotojus, nurodant viena kitai prieštaraujančią informaciją. Pažymėta, kad pareiškėjas yra verslo subjektas, parduodantis naftos produktus vartotojams, todėl jam keliami didesni atsakingumo, rūpestingumo ir profesinio atidumo reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo veikla, kai jo degalinėse kainų stende pateikiama informacija prieštarauja bendrovės interneto tinklalapyje pateikiamai informacijai apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės teikiamą naudą, neabejotinai neatitinka profesinio atidumo reikalavimo. Būtent pareiškėjas privalo tinkamai pateikti vartotojui visą būtiną informaciją. Todėl byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtino, jog pareiškėjo veikla neatitiko profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, dėl ko jo veiksmuose pagrįstai konstatuotas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas.

3013.

31Tarnyba Nutarime taip pat konstatavo, kad vartotojams, atsiskaitantiems CASH&DRIVE principu veikiančiose degalinėse kitais mokėjimo būdais (ne grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele), esminė informacija apie degalų kainas yra nuslepiama, pateikiama neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, todėl konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi veikla atitiko 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą draudimą.

3214.

33Teismas, atsižvelgęs į aktualų teisinį reglamentavimą (Įstatymo 6 str. 1 d. 2 p., 6 str. 3 d. 3 p., CK 6.2286 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninių prekybos taisyklių 26.7 p., Taisyklių 41 p.) bei teismų praktiką, konstatavo, kad komercinės veiklos subjektas turi pareigą nurodyti esminę informaciją – galutinę produkto kainą matomoje vietoje. Tuo atveju, jeigu komercinės veiklos subjektas nesuteikia informacijos apie galutinę produkto kainą arba apskaičiavimo būdą, vartotojui nesudaroma galimybė priimti informacija paremto sprendimo dėl sandorio.

3415.

35Byloje nustatyta, kad klientai pareiškėjo degalinėse gali atsiskaityti: a) grynaisiais pinigais; b) bankine kortele; c) degalų mokėjimo kortele (kreditine, debetine); d) dovanų kortele; e) mobiliąja pinigine. 2016 m. gegužės 2 d. Tarnyba, atlikusi patikrinimą pareiškėjo degalinėje, nustatė, kad degalinės teritorijoje esančioje švieslentėje nurodomos degalų kainos tik atsiskaitant grynaisiais arba bankine kortele, o prie kasos esančiame degalų stende degalų kainos nurodomos dviem atsiskaitymo būdais – kaina švieslentėje bei kaina atsiskaitant kitais būdais. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas informaciją apie galutinę naftos produktų kainą vartotojams, kurie degalinėse ketina atsiskaityti grynais pinigais arba bankine kortele, pateikė, tačiau vartotojų, kurie degalinėse ketina atsiskaityti degalų mokėjimo kortele (kreditine, debetine), dovanų kortele, mobiliąja pinigine, neinformavo tinkamai. Vartotojai, kurie ketina atsiskaityti ne grynais pinigais ar banko kortele, informaciją apie galutinę naftos produktų kainą sužino tik prie kasos esančiame stende arba distributoriaus (kolonėlės) ekrane. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija darė išvadą, kad Tarnyba Nutarimu pagrįstai pripažino, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas neaiškiai, dviprasmiškai ir ne laiku suteikė informaciją apie naftos produktų kainą. Pareiškėjo pateikiama informacija apie galutinę naftos produktų kainą švieslentėje pagrįstai galėjo paskatinti vartotojus, kurie ketina atsiskaityti ne grynais pinigais ar ne banko kortele, priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo, kurio esant kitoms aplinkybėms (tinkamai nurodžius informaciją apie naftos produktų kainą) vartotojas nesudarytų. Teismas taip pat sutiko su Nutarime Tarnybos padarytomis išvadomis, kad ir degalinės informaciniame stende turi būti nurodoma standartinė mažmeninė kaina, kuri taikoma visiems vartotojams, tam, kad jie galėtų priimti informacija paremtą sprendimą. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi veikla atitinka 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą draudimą. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, kad kainų stendas yra laikomas išorinės reklamos įrenginiu, kuriame jis galėjo pateikti ne visų jo parduodamų, o tik reklamuojamų prekių ir/ar kainų informaciją, bei tai, kad kiti degalinės operatoriai laikosi analogiškų kainos skelbimo būdų ir nuolaidų taikymo praktikos, negalėjo panaikinti pareiškėjo pareigos nurodyti esminę informaciją (aiškią, nedviprasmišką, teisingą, suprantamą) apie galutinę produkto kainą matomoje vietoje.

3616.

37Teismas darė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai 2016 m. spalio 20 d. nutarime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kai komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3817.

39Dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos teismas atsižvelgė į Įstatymo 13 straipsnio 1–4 dalių nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Nutarimu buvo paskirtas baudos dydis, mažesnis nei Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos mažiausios ir didžiausios baudos vidurkis, ją skiriant buvo įvertinta tai, kad pareiškėjas vykdė nesąžiningą komercinę veiklą, į pažeidimo trukmę, didelį pažeidimo mastą, išduotų „LUKOIL plus“ kortelių skaičių, degalinių, veikiančių CASH&DRIVE principu, skaičių.

4018.

41Nors pareiškėjas teigė, kad nebuvo padaryta reali žala vartotojams, pažeidimo mastas nebuvo didelis, vartotojų, atsiskaitančių ne grynaisiais pinigais ar ne banko kortele, yra labai mažai, šiuos pareiškėjo argumentus paneigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika. Teismas sutiko su atsakovu, kad pagrindo teigti, jog egzistuoja pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, nėra, kadangi bendradarbiavimas su Tarnyba tyrimo metu reiškia subjekto savanorišką pagalbą tiriant pažeidimą, atskleidžiant bylos aplinkybes, bet ne Tarnybos nurodymų vykdymą. Atkreiptas dėmesys, jog byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo bendradarbiavimą su atsakovu.

4219.

43Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad skundo surašymo dieną buvo nutraukęs pažeidimą ir veiklos CASH&DRIVE principu degalinėse nevykdo, kadangi atsakovas teismui pateikė pareiškėjo interneto tinklalapio išrašą apie „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės privalumus bei specialius pasiūlymus, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nėra nutraukęs veiklos, kuri buvo pripažinta nesąžininga komercine veikla bei toliau degalinėse veiklą vykdo CASH&DRIVE principu.

4420.

45Atsižvelgdamas į išdėstytą ir į tai, kad pareiškėjui buvo paskirtas baudos dydis, mažesnis nei Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos mažiausios ir didžiausios baudos vidurkis, į pažeidimo pobūdį, pareiškėjo padarytų pažeidimų mastą, teismas sprendė, jog pareiškėjui skirta 4 344 Eur bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

4621.

47Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Tarnyba tyrimą pradėjo ne dėl vartotojo, o dėl įmonės skundo. Kadangi iš R. L. skundo turinio akivaizdu, kad skundą parengė ir Tarnybai pateikė fizinis asmuo, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad R. L. atstovauja individualią įmonę, daryta išvada, kad R. L. yra vartotoja Įstatymo prasme, dėl ko Tarnyba pagrįstai pradėjo tyrimą dėl jos skundo.

48III.

4922.

50Pareiškėjas UAB „AMIC Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą, o nenustačius pagrindų Nutarimo panaikinimui, sumažinti paskirtą sankciją.

5123.

52Pareiškėjas pažymi, kad realios žalos nebuvimas yra reikšminga aplinkybė skiriant sankciją pažeidėjui.

5324.

54Pareiškėjo teigimu, tiek Tarnyba, tiek teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje buvo talpinamas ne tik glaustas „LUKOIL plus“ lojalumo programos pristatymas, bet ir išsamios „LUKOIL plus“ lojalumo programos taisyklės, kurios nurodytos ir nuolaidų taikymo išimtys. Pažymi, kad pareiškėjas Tarnybos atliekamo tyrimo eigoje patikslino „LUKOIL plus“ lojalumo programos pristatymą, tačiau „LUKOIL plus“ lojalumo programos taisyklės nebuvo keičiamos. Pareiškėjo savo noru atlikti veiksmai – vartotojams pateiktos informacijos išdėstymas, turėjo būti vertinami kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

5525.

56Pareiškėjas nurodo, kad degalinės kainų stendas yra vertintinas kaip reklaminis įrenginys. Ūkio subjektai turi laisvę pasirinkti, kokias prekes ir (ar) pirkimo sąlygas reklamuoti išoriniuose reklamos įrenginiuose. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog degalinės kainų stende buvo aiškiai nurodyta, kad pateikiama ne standartinė, o speciali kaina, kuri taikoma tik atsiskaitant grynaisiais pinigais ar banko mokėjimo kortele.

5726.

58Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis nutraukė ginčijamo pobūdžio veiklą naujos kartos „CASH&DRIVE“ degalinėse, t. y. tose degalinėse, kuriose kainų stende buvo skelbiama speciali, o ne standartinė kaina. Kitose, įprastinėse „CASH&DRIVE“ degalinėse kainų stende yra skelbiama standartinė kaina, todėl šios degalinės net nėra ginčo objektu.

5927.

60Spręsdamas dėl sankcijos dydžio teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – žalos vartotojams nebuvimą, taip pat į aplinkybę, kad pareiškėjas savo noru ėmėsi priemonių pašalinti galimus pažeidimus bei nutraukė specialų kainų skelbimą. Pareiškėjas pažymi, jog paskirta bauda nebeatlieka jokios prevencinės įtakos, kadangi pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 22 d. nebeeksplotuoja nei vienos degalinės.

6128.

62Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

6329.

64Atsakovas pažymi, kad Įstatyme minimas lengvinančių aplinkybių sąrašas yra baigtinis. Įspėjimas gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis bei pažeidimu nepadaroma esminės žalos Įstatymo saugomiems vartotojų interesams. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad apeliantas klaidinančią informaciją apie nuolaidų kortelės suteikiamą naudą pateikė interneto tinklalapyje, apelianto degalinėse 2016 m. užregistruota (degalinėse atsiskaitymo metu panaudota) galiojančių 225723 vnt. unikalių „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelių, be to, iki 2016 m. birželio 2 d. net 20 degalinių veikė naujuoju „Cash & Drive“ principu. Atsižvelgiant į tai, apelianto pažeidimas negali būti vertintinas kaip mažareikšmis.

6530.

66Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokia pirminė informacija, vadovaujantis kuria vartotojui yra sudaromas pirminis įspūdis apie kortelės teikiamą naudą, vartotojui buvo suteikta. Pažymi, jog būtent apelianto nurodomas „glaustas „LUKOIL plus“ lojalumo programos pristatymas“ vartotojui yra pateikiamas iš karto interneto svetainėje. „LUKOIL plus“ kortelės aprašyme pateikta informacija skyrėsi nuo informacijos, pateiktos degalinėje, degalų kainų stende.

6731.

68Tarnyba nesutinka su apelianto argumentais, jog bylos nagrinėjimo metu interneto tinklalapyje www.lukoil.lt pateikiamos informacijos apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamą naudą, pakeitimas, laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tik bylos nagrinėjimo metu apeliantas pakeitė interneto tinklalapyje www.lukoil.lt pateikiamą informaciją apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamą naudą.

6932.

70Atsakovas pabrėžia, kad Tarnyba teismui pateikė apelianto interneto tinklalapio išrašą, kuriame pateikiamas „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelės aprašymas bei iš kurio matyti, kad apeliantas vis dar naudoja žodžius „kaskart“ ir „visada“, nors žemiau yra nurodoma išimtis „<...> išskyrus CASH&DRIVE degalines“ ir tokiu būdu vartotojai ir toliau yra klaidinami. Taip pat, buvo pateiktas apelianto interneto tinklalapio išrašas, patvirtinantis, kad apeliantas toliau degalinėse veiklą vykdo CASH&DRIVE principu.

7133.

72Pabrėžia, kad prekyba naftos produktais yra specifinė komercinės veiklos sritis, kuri be kita ko reglamentuojama specialiuoju teisės aktu, t. y. Taisyklėmis. Taisyklių 41 punkte įtvirtinama, jog degalinės iškabose, matomoje vietoje, valstybine kalba turi būti nurodyta ūkio subjekto pavadinimas, darbo laikas, parduodamų naftos produktų rūšys, markės ir kainos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, apelianto teikta informacija apie degalų kainą, laikytina pateikta degalinės iškaboje, kuriai taikomi Taisyklėse įtvirtinti reikalavimai. Reikalavimas degalinės kainų stende, t. y. degalinės iškaboje nurodyti parduodamų naftos produktų rūšis, markes ir kainą yra imperatyvus, teisės akte įtvirtintas reikalavimas.

7334.

74Atsakovo teigimu, apelianto argumentai, jog nagrinėjamu atveju yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra pagrįsti. Pažymi, kad paskirtos baudos dydžiui neturi reikšmės apelianto argumentai, kad apeliantas nuo 2016 m. gruodžio 22 d. nebeeksploatuoja nei vienos degalinės, kadangi bauda buvo paskirta už laikotarpį, kuriuo metu apeliantas vykdė komercinę veiklą. Taip pat pažymi, kad teisinės reikšmės neturi apelianto argumentai, jog paskirta bauda tik 3 procentais mažesnė už baudos vidurkį.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76IV.

7735.

78Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 12NKV-129 „Dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

7936.

80Nutarimu konstatuota, kad UAB „Lukoil Baltija“ pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus draudimus ir pareiškėjui skyrė 4 344 Eur baudą.

8137.

82Nutarime Įstatymo pažeidimai konstatuoti nustačius, kad: 1) UAB „Lukoil Baltija“ degalinės kainų stende pateikta informacija (nuolaidos su nuolaidų kortelėmis degalams netaikomos) prieštarauja bendrovės interneto tinklalapyje pateiktai informacijai apie „LUKOIL plus“ lojalumo kortelės teikiamą naudą (kaskart įsipylus degalų ir pateikus nuolaidų kortelę bus suteikiama 3 ct arba 3,5 ct nuolaida), taigi, informacijos pateikimo būdas vidutiniams vartotojams yra neiškus, nesuprantamas ir gali juos klaidinti; 2) degalinių iškabose yra pateikiama informacija apie naftos produktų kainas tiems vartotojams, kurie ketina atsiskaityti grynaisiais arba bankine kortele, o vartotojai, kurie ketina atsiskaityti kitais mokėjimo būdais, nėra informuojami apie jiems taikomą galutinę kainą, taigi, vartotojams, atsiskaitantiems degalinėse ne grynaisiais pinigais ar banko kortele, esminė informacija apie degalų kainas yra pateikiama neaiškiai.

8338.

84Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Nutarime nurodytas Įstatymo nuostatas, pareiškėjui skirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui ir jos mažinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

8539.

86Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Vadinasi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

8740.

88Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė visas esmines nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, sprendimą pagrindė išsamia įrodymų analize ir konkrečiomis teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.), pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str.) išsamiai, teisingai ir pagrįstai atsakė į visus pareiškėjo skunde išdėstytus esminius argumentus, o ginčui aktualias materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, be to, tinkamai vadovavosi administracinio teismo praktika, suformuota šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendime išdėstytiems argumentams ir padarytoms išvadoms, todėl iš naujo jų nekartoja.

8941.

90Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog degalinės internetiniame tinklalapyje buvo talpinamas ne tik glaustas „LUKOIL plus“ lojalumo programos pristatymas, bet ir išsamios šios lojalumo programos taisyklės, kuriose buvo nurodytos išimtys, kada su „LUKOIL plus“ lojalumo kortele nuolaida netaikoma, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Įstatymo pažeidimas buvo konstatuotas dėl vartotojų ekonominį elgesį iškreipiančio informacijos pateikimo būdo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-90/2013). Šiuo atveju pareiškėjo internetiniame tinklalapyje ginčo laikotarpiu skelbtame „LUKOIL plus“ lojalumo programos pristatyme (II t., b. l. 35–36), kuriame buvo pateikta esminė informacija apie šią lojalumo programą ir jos dalyviams teikiamas nuolaidas, nebuvo jokios informacijos apie nuolaidų taikymo išimtis ar konkrečios nuorodos, kad tokios išimtys yra nurodytos atskirose lojalumo programos taisyklėse. Toks „LUKOIL plus“ lojalumo programos pristatymas internetiniame tinklalapyje nesudarė pagrindo laikyti, kad jame pateikta informacija yra nepakankama ar netiksli. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad tokiu informacijos pateikimo būdu buvo apsunkinta vidutinio vartotojo galimybė suvokti, kad nepaisant internetiniame tinklalapyje pateiktame lojalumo programos „LUKOIL plus“ pristatyme nurodytų frazių „kaskart įsipylus degalų LUKOIL degalinėje ir pateikus „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę bus suteikta 3 ct arba 3,5 ct nuolaida“, „su „LUKOIL plus“ nuolaidų kortele visada suteikiama pradinė nuolaida 3 ct kiekvienam litrui degalų“, tokia nuolaida nebus taikoma CASH&DRIVE tipo degalinėse. Taigi tokiu informacijos pateikimo būdu pareiškėjas apsunkino vidutinio vartotojo galimybes suvokti informaciją apie „LUKOIL plus“ lojalumo programos teikiamas nuolaidas ir jos išimtis.

9142.

92Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad jis galėjo pasirinkti, ką reklamuoti ir kokią informaciją pateikti kainų stende, kuris yra reklaminis įrenginys, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertinama specifinė situacija, kai būtent kainų stendas yra tas objektas, kuris jau nulemia vartotojų elgesį, t. y. išsukimą iš kelio į degalinę. Atsižvelgiant į tai, esminė informacija apie degalų kainas kainų stende turėtų būti pateikiama aiškiai. Šiuo atveju kainų stende buvo nurodytos degalų kainos su nuolaidomis, kurios taikomos tik asmenims, mokantiems grynaisiais ar banko kortele, o asmenys, atsiskaitantys kitais būdais, iš kainų stende pateiktos informacijos negalėjo aiškiai suprasti, kokią kainą už degalus turės mokėti. Asmenys, atsiskaitantys už degalus ne grynaisiais ar banko kortele, apie jiems taikomas degalų kainas galėjo sužinoti tik atvykę į degalinę. Kaip buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas, Taisyklių 41 punkte nustatyta, jog degalinės iškabose, matomoje vietoje, valstybine kalba turi būti nurodyta ūkio subjekto pavadinimas, darbo laikas, parduodamų naftos produktų rūšys, markės ir kainos. Taigi, nors pareiškėjas buvo pasirinkęs reklamos būdą, nurodant mažesnes kainas, atsiskaitant grynaisiais ar banko kortele, tai nepaneigė jo pareigos aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti kainas, taikomas atsiskaitant ir kitais būdais. Nagrinėjamu atveju degalų kainos kainų stende skyrėsi nuo kainų, nurodytų kolonėlių ekranuose ir kasose, kas galėjo suklaidinti visus vartotojus apie tikrąją degalų kainą. Taigi atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė pareigą nurodyti esminę informaciją (aiškią, nedviprasmišką, teisingą, suprantamą) apie galutinę produkto kainą, taikomą visiems vartotojams, be kita ko – atsiskaitantiems ne grynaisiais ar banko kortele, matomoje vietoje.

9343.

94Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Pareiškėjui baudos dydis skirtas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, atsižvelgus į pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą.

9544.

96Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kai padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą arba kai Tarnyba gavo iš už elgesio kodeksą atsakingo subjekto pagrįstą pranešimą, kad padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai nutraukė nesąžiningą komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo padaryta žalos vartotojams, pareiškėjas ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimus, o šiuo metu pareiškėjas degalinių nebeeksploatuoja, nesudaro pagrindo Tarnybos pareiškėjui paskirtos 4 344 Eur dydžio baudos laikyti neproporcinga ir ją mažinti.

9745.

98Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

99Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

100Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AMIC Lietuva“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“) apeliacinį skundą atmesti.

101Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

102Nutartis neskundžiama.