1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Natural Pharmaceuticals“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Natural Pharmaceuticals“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4I.
51.
6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Natural Pharmaceuticals“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 12NKV-116 (toliau – ir Nutarimas) arba sumažinti juo paskirtą sankciją.
72.
8Skunde pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad UAB „Natural Pharmaceuticals“ veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintą nuotolinės sutarties apibrėžimą bei CK 6.2288 straipsnio 5 dalyje pateiktą situaciją. Pagal CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 9 punktą sutartims dėl dažno ir reguliaraus maisto produktų, gėrimų ar kitų prekių, skirtų einamajam vartojimui namų ūkyje, tiekimo vartotojui netaikomos CK 6.2288 straipsnio 5 dalies nuostatos. Maisto papildas yra maisto produktas, reguliariai vartojamas papildant mitybos racioną, o tarp vartotojų ir Bendrovės buvo sudarytos sutartys dėl maisto produkto reguliaraus tiekimo (120 kapsulių pakuotes tiekiant kas du mėnesius). Jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta, jog tam, kad būtų taikoma minėta išimtis, vartotojas ir komercinės veiklos subjektas turėtų būti iš anksto sudarę sutartį, pagal kurią prekės turėjo būti pristatinėjamos praeityje. Pasak pareiškėjo, jis vartotojoms pateikė visą teisės aktų reikalaujamą, reikšmingą ir išsamią informaciją, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog egzistavo objektyvi galimybė iškreipti vartotojų ekonominį elgesį. Tarnyba nepagrįstai konstatavo, jog vien vartotojų skundo pateikimas, nesant objektyvių suklaidinimo galimybių, leidžia daryti išvadą, kad įvyko konkretus suklaidinimo faktas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su tuo, kad jo veiksmai vertinti kaip agresyvi komercinė veikla. Atkreipė dėmesį, jog vartotoja K. R. O. sutiko su UAB „Natural Pharmaceuticals“ pateiktu pasiūlymu, tačiau tik po kurio laiko nusprendė pasiūlymo atsisakyti. Tarp vartotojos ir pareiškėjo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pareiškėjas įsipareigojo pateikti prekę vartotojai, o vartotoja įsipareigojo priimti prekę ir atlikti sutartus mokėjimus, todėl visiškai nepagrįsta Tarnybos išvada, jog mokėjimo raginimai buvo siunčiami dėl prekių, kurios nebuvo užsakytos. Pareiškėjas pabrėžė, kad jokių skambučių iš vartotojos nesulaukė, o vartotojos atsisakymą gauti maisto papildus pareiškėjas gavo tik E. O. pateikus 2016 m. sausio 22 d. pranešimą, po kurio 2016 m. sausio 25 d. E. O. buvo informuotas, jog sąskaita anuliuota, o skolų išieškojimas yra nutrauktas. Kaip įrodymą, jog vartotoja K. R. O. telefonu atsisakė gauti maisto papildus, Tarnyba įvardija E. O. prašyme pateiktas aplinkybes, tačiau subjektyvi vartotojo pozicija negali pagrįsti atitinkamos aplinkybės egzistavimo fakto. Pokalbio garso įrašas aiškiai patvirtina, jog ir vartotoja J. K. sutiko su Bendrovės pasiūlymu, o net ir gavusi terminus ir sąlygas su pirmąją sąskaita, atitinkamą sąskaitą apmokėjo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog prašė suorganizuoti susitikimą su Tarnybos direktoriumi, kurio metu būtų detaliai aptartos galimybės tinkamai įgyvendinti CK 6.2288 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisės normą, tačiau nesuorganizavus susitikimo buvo pateiktas pranešimas dėl bylos nagrinėjimo, kuriame ir toliau dėstomos išvados dėl neva agresyvių komercinių veiksmų atlikimo. Tarnyba netinkamai bendradarbiavo su komercinės veiklos subjektu, todėl į šias aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama vertinant Tarnybos veiksmus šioje byloje bei paskirtos baudos dydį. Pareiškėjo teigimu, paskirta bauda yra per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Tarnyba kaip lengvinančią aplinkybę turėjo vertinti tai, kad Bendrovė geranoriškai teikė visą prašomą informaciją, pati inicijavo susitikimą su Tarnybos atstovais, pateikė vartotojams visą teisės aktų reikalaujamą informaciją. Be to, turi būti atsižvelgta į tai, kad CK 6.2288 straipsnio nuostatos įsigaliojo tik nuo 2014 metų, vis dar nėra teismų praktikos, išaiškinančios nagrinėjamų nuostatų taikymo apimtį.
93.
10Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
114.
12Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo veiklą nagrinėjo ne CK, o Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) požiūriu. Veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, nebūtinai turi sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę. Taip pat nebūtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Šiuo atveju yra gautas E. O., atstovaujančio vartotojos K. R. O. interesus, ir vartotojos J. K. prašymas dėl pareiškėjo veiksmų, todėl laikytina, kad yra reali šių vartotojų ekonominio elgesio iškreipimo galimybė. Be to, dėl pareiškėjo veiksmų galėjo būti iškreiptas ir kitų, Tarnybai nesiskundusių asmenų, ekonominis elgesys. Tarnyba pažymėjo, kad UAB „Natural Pharmaceuticals“ atstovai vartotojoms skambino telefonu, siekdami sudaryti nuotolinę sutartį dėl vartotojų dalyvavimo sveikatinimo programoje ir maisto papildų įsigijimo, o tokie veiksmai atitinka CK įtvirtintą nuotolinės sutarties apibrėžimą bei CK 6.2288 straipsnio 5 dalyje pateiktą situaciją, todėl laikytina, kad pareiškėjas turėjo įgyvendinti CK 6.2288 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pareigas, t. y. vartotojui sutikus sudaryti nuotolinę sutartį, patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvarioje laikmenoje, o tokią nuotolinę sutartį laikyti sudaryta nuo tada, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tarp jo ir vartotojų K. R. O. bei J. K. buvo sudarytos nuotolinės sutartys. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodyta CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostata yra perkelta iš 2011 m. spalio 25 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EBB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (toliau – ir Vartotojų teisių direktyva), 3 straipsnio 3 dalies (j) punkto, kuris įtvirtina, kad Vartotojų teisių direktyva nėra taikoma sutartims dėl maisto produktų, gėrimų ar kitų prekių, skirtų iš karto vartoti namų ūkyje, kurias prekiautojas fiziškai dažnai ir reguliariai tiekia į vartotojo namus, gyvenamąją vietą ar darbotvarkę, tiekimo. Teisingumo generalinio direktorato rekomendaciniame dokumente dėl 2011 m. spalio 25 d. Vartotojų teisių direktyvos (toliau – ir Gairės) įtvirtinta, kad taikant minėtą Vartotojų teisių direktyvos išimtį, turi būti tenkinamos dvi konkrečios sąlygos: 1) prekiautojas turi dažnai ir reguliariai pristatyti prekes; ir 2) šios prekės turi būti skirtos iš karto vartoti namų ūkyje. Šiuo atveju pareiškėjo atstovai vartotojoms skambino dėl pirmo maisto papildo užsakymo ir sutartinių santykių sukūrimo, prieš UAB „Natural Pharmaceuticals“ atstovų skambutį Bendrovės ir vartotojų nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas dažnai ir reguliariai pristatinėjo prekes vartotojoms. Be to, pareiškėjas maisto papildus vartotojoms pateikė ne fiziškai, t. y. ne konkrečiam asmeniui pristatant prekę vartotojui (perduodant tiesiogiai), o siunčiant siuntą paštu. Verslininkui skambinant vartotojui telefonu ir siekiant sudaryti nuotolinę sutartį, vartotojas nėra pasirengęs deryboms, yra netikėtai užkluptas ir negali palyginti pasiūlymo kokybės ir kainos su kitais pasiūlymais, todėl yra dar labiau susilpninama vartotojo padėtis bei sąmoningumas priimti informacija paremtą sprendimą. Raginimo susimokėti tariamą skolą, kai vartotojas jau yra atsisakęs gauti prekes, pateikimas vienareikšmiškai laikytinas agresyvia Bedrovės veikla vidutinio vartotojo atžvilgiu. Tai, kad pareiškėjas kilusius ginčus su vartotojais išsprendė taikiu būdu, negali turėti įtakos vertinant vykdomą komercinę veiklą agresyvumo požiūriu. Pareiškėjo teiginiai dėl bendradarbiavimo stokos yra nepagrįsti. Bendrovė Tarnybos raštais buvo informuota apie CK įtvirtintas nuostatas, pateikė rekomendaciją, kad pareiškėjo veiksmai bei veiklos modelis nepažeistų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, tačiau pareiškėjas ir toliau tęsė veiksmus, galbūt pažeidžiančius Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas bei vartotojų teises ir teisėtus interesus. Be to, Tarnyba ne kartą siūlė pareiškėjo atstovams susitikti su atsakingais, vykdančiais tyrimą dėl tikėtino Įstatymo pažeidimo, darbuotojais bei Tarnybos direktorių pavaduojančiu asmeniu, tačiau pareiškėjas kategoriškai nesutiko. Pareiškėjui skirta ženkliai mažesnė nei pradinis vidurkis bauda, jos dydis proporcingas padarytam Įstatymo nuostatų pažeidimui. Teisės aktuose nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas, o pareiškėjas neatliko nė vieno veiksmo, kuris galėtų būti laikomas lengvinančia aplinkybe.
13II.
145.
15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
166.
17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
186.1.
19E. O., atstovaujantis savo dukrai vartotojai K. R. O., skunde Tarnybai nurodė, kad jo dukra iš Bendrovės sulaukė pasiūlymo pirkti žuvies taukų kapsules – pirma pakuotė nemokama (sumokėti reikia tik už pašto išlaidas), o pasiūlymo galima bet kada atsisakyti. Vartotoja sutiko su pateiktu pasiūlymu, atsiėmė pirmąjį siuntinį, paskambino Bendrovei ir nurodė, kad nutraukia žuvies taukų kapsulių pirkimą, ir buvo informuota, jog, jei ateityje gautų pranešimą apie kitą siuntinį, galėtų jo neatsiimti. Po kurio laiko vartotoja pradėjo gauti pranešimus iš pašto apie naują žuvies taukų kapsulių siuntą iš Bendrovės ir šiuos pranešimus ignoravo, tačiau po kurio laiko savo pašto dėžutėje rado antrą Bendrovės žuvies taukų kapsulių pakuotę ir 26,05 Eur sąskaitą. Vėliau vartotoja gavo „Lindorff Oy“ filialo laišką dėl įsiskolinimo, delspinigių ir išieškojimo išlaidų išieškojimo.
206.2.
21J. K. Tarnybai pranešė, kad 2016 metų sausio mėnesį gavo reklaminę Bendrovės maisto papildų pakuotę. 2016 metų vasarį Bendrovė atsiuntė maisto papildų pakuotę, kurios vartotoja neužsakė, todėl kitą dieną maisto papildų pakuotė buvo grąžinta, tačiau Bendrovė po kelių savaičių atsiuntė raginimą susimokėti už šią pakuotę.
226.3.
23Tarnyba už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį, 2016 m. rugsėjo 15 d. Nutarimu skyrė pareiškėjui 4 000 Eur baudą. Konstatavo, kad Bendrovės komercinė veikla neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir galėjo iš esmės iškreipti vartotojų elgesį dėl siūlomo produkto, nes Bendrovė nesilaikė CK 6.2288 straipsnio 5 dalies reikalavimų; Bendrovės veiksmus tiesiogiai ar per skolų išieškojimo bendrovę pateikiant grasinančio pobūdžio raginimus susimokėti, nors nebuvo sudaryta nuotolinė sutartis, Tarnyba vertino kaip agresyvią komercinę veiklą.
247.
25Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino Bendrovės teiginius, kad jos veiklai dėl CK 6.2283 str. 2 d. 9 p. nustatytos išimties netaikomos CK 6.2288 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nors maisto papildai patenka į maisto prekių apibrėžimą, tačiau Bendrovės vykdomas maisto papildų tiekimas negali būti laikomas dažnu ir reguliariu maisto produktų tiekimu. Pareiškėja vartotojoms dažnai ir reguliariai nepristatinėjo prekių – vartotojoms maisto papildų pakuotės siųstos tik du kartus, be to, ginčo prekių tiekimas kas du mėnesius nelaikytinas dažnu.
268.
27Vartotojos, pagal kurių skundus buvo priimtas ginčijamas Nutarimas, telefoninio pokalbio metu sutiko su Bendrovės pasiūlymu, tačiau pasiūlymas vartotojoms nebuvo patvirtintas patvarioje laikmenoje, be to, Bendrovė sutartį laikė sudaryta, nors vartotojos nei pasirašė pasiūlymą, nei išsiuntė savo rašytinį sutikimą. Taigi teismas darė išvadą, kad Bendrovės ir vartotojų nesiejo jokie sutartiniai santykiai, tačiau Bendrovė vartotojoms vis tiek siuntė savo prekes, už kurias reikalavo susimokėti. Aplinkybės, kad Bendrovė vartotojoms su pirmąja maisto papildų pakuote atsiuntė dalyvavimo sveikatingumo programoje sąlygas, teismas nelaikė tinkamu pasiūlymu patvarioje laikmenoje, nes minėtos sąlygos pateiktos iš karto su preke ir iš jų turinio matyti, kad vartotojoms ne siūloma įsigyti maisto papildus, o konstatuojamas jų dalyvavimas sveikatinimo programoje ir išdėstomos tokio dalyvavimo sąlygos.
289.
29Pirmosios instancijos teismas sutiko su Tarnybos vertinimu, kad nurodyti pareiškėjo veiksmai neatitinka profesinio atidumo reikalavimų. Verslininkui skambinant vartotojui telefonu ir siekiant sudaryti nuotolinę sutartį, vartotojas nėra pasirengęs deryboms, yra netikėtai užkluptas ir negali palyginti pasiūlymo kokybės ir kainos su kitais pasiūlymais, todėl tokie Bendrovės veiksmai sudaro galimybes iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį, t. y. įsigyti Bendrovės prekes tinkamai neįvertinus visų pasiūlymo sąlygų. Siekiant, kad vartotojas turėtų galimybes tinkamai apsvarstyti pasiūlymą, ir yra įtvirtinta CK 6.2288 straipsnio 5 dalies nuostata dėl pasiūlymo patvirtinimo vartotojui patvariojoje laikmenoje ir rašytinio vartotojo pareiškimo dėl sutarties sudarymo. Pareiškėjas šių veiklos reikalavimų nesilaikė ir netgi gavęs vartotojų atsisakymus toliau gauti Bendrovės prekes, vis tiek siuntė vairuotojoms maisto papildus bei reikalavo už juos susimokėti. Tokie pareiškėjos veiksmai nesuderinami su verslo subjektui, parduodančiam prekes vartotojams, keliamais atsakingumo, rūpestingumo ir profesinio atidumo reikalavimais.
3010.
31Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas, nurodydamas, jog vartotoja K. R. O. telefonu atsisakė dalyvauti Bendrovės sveikatingumo programoje, remiasi prielaidomis, pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai. Pažymėjo, kad Bendrovės vartotojams siųstų terminų ir sąlygų 15 punkte nurodyta, kad vartotojas gali sustabdyti dalyvavimą sveikatos programoje, susisiekęs su Bendrove nurodytais kontaktais; nuo vartotojo pranešimo gavimo, dalyvavimas sveikatos programoje bus nutrauktas ir maisto papildai nebebus siunčiami. Toks dalyvavimo sveikatingumo programoje nutraukimo būdas nurodomas ir Bendrovės atstovės telefoniniame pokalbyje. Taigi sudarydama vartotojams galimybę apie nenorą gauti maisto papildus pranešti telefonu ir vartotojui teigiant, kad šiuo būdu pasinaudojo, pati Bendrovė turėtų įrodyti, jog toks vartotojo pareiškimas nebuvo gautas.
3211.
33Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Tarnyba tinkamai įvertino Bendrovės veiklą ir pagrįstai nustatė skundžiamame Nutarime nurodytus pažeidimus. Skirdama pareiškėjui 4 000 Eur baudą Tarnyba vertino pažeidimo trukmę (nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki posėdžio Tarnyboje dienos pareiškėjas tęsė pažeidimą) bei mastą (Tarnyboje gauti dviejų vartotojų prašymai, be to, dėl Bendrovės veiksmų galėjo būti iškreiptas ir nesiskundusių asmenų ekonominis elgesys), taip pat tai, kad Bendrovė neatsižvelgė į Tarnybos pateiktas pastabas bei rekomendaciją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmuose nebuvo Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytų atsakomybę švelninančių aplinkybių. Tai, kad Bendrovė siekė susitikti su Tarnybos vadovu, nelaikytina tinkamu bendradarbiavimu su Tarnyba tyrimo metu, nes Bendrovė nereagavo į Tarnybos rekomendacijas dėl CK 6.2288 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymo. Teismas atkreipė dėmesį, jog Bendrovei buvo paskirta mažesnė už baudų vidurkį bauda, kuri atitinka Įstatymo 13 straipsnio reikalavimus ir yra individualizuota, adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.
34III.
3512.
36Pareiškėjas UAB „Natural Pharmaceuticals“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
3713.
38Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad:
3913.1.
40Maisto papildas yra maisto produktas, taigi tarp vartotojų ir Bendrovės buvo sudarytos sutartys dėl reguliaraus maisto produkto tiekimo). Dėl šios priežasties, vadovaujantis CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nagrinėjamu atveju netaikytinos CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ nuostatos, išskyrus 6.2284 straipsnį. Nei CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 9 punkte, nei kitose CK nuostatose aiškiai nenurodyta, koks prekių tiekimas laikytinas dažnu ir reguliariu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime savo išvadų, jog ginčo atveju maisto papildų tiekimas nelaikytinas dažnu ir reguliariu, nepagrindė jokiais motyvais. Bendrovė ir vartotojos buvo sutarusios ne dėl maisto papildų pakuočių siuntimo du kartus, o dėl maisto papildų siuntimo kas du mėnesius, iki tol, kol vartotojos pasinaudos teise bet kuriuo metu sustabdyti dalyvavimą sveikatos programoje. Taigi Bendrovė ir vartotojos buvo sutarusios dėl pasikartojančio prekių tiekimo. Be to, priekių tiekimas kas du mėnesius, t. y. vienodais intervalais, laikytinas reguliariu. Vadinasi, ginčo prekių tiekimas buvo dažnas ir reguliarus.
4113.2.
42Pareiškėjas negali būti baudžiamas neteisėtų veiksmų atlikimą grindžiant vien tik prielaidomis. Tarnybos Nutarime bei pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytas joks pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti, jog net ir po K. R. O. atsisakymo Bendrovė ir toliau jai siuntė maisto papildus bei raginimus už juos susimokėti. Šios vartotojos atsisakymas gauti maisto papildus buvo gautas ne telefonu, o 2016 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu, po kurio vartotojai išrašyta sąskaita buvo anuliuota, o išieškojimas nutrauktas.
4313.3.
44J. K. buvo suteikta išsami informacija apie pardavėją, prekes, kainą, pristatymo sąlygas ir terminus, sveikatos programos nutraukimo sąlygas ir tvarką, prekių grąžinimo sąlygas ir terminus ir t. t. Vartotoja su sąlygomis sutiko bei išreiškė sutikimą dalyvauti programoje. K. R. O. taip pat sutiko su Bendrovės pateiktu pasiūlymu ir tik po kurio laiko nusprendė jo atsisakyti. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo objektyvios aplinkybės galimybei iškreipti vartotojų ekonominį elgesį. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta išimtis, t. y. būtų laikoma, kad nuotolinės sutartys nebuvo sudarytos, nes vartotojos nepasirašė pasiūlymo ir neišsiuntė rašytinių sutikimų, Bendrovės veiksmai Įstatymo prasme negali būti traktuojama kaip nesąžininga ar agresyvi komercinė veikla. Kaip minėta, K. R. O. sutiko su jai pateiktu pasiūlymu ir tik vėliau jo atsisakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad raginimai susimokėti jai buvo siunčiami dėl prekių, kurių vartotoja neužsakė. Jokių vartotojos skambučių Bendrovė nesulaukė, o atsisakymas gauti maisto papildus elektroniniu paštu gautas 2016 m. sausio 22 d. J. K. pirmąją maisto papildų pakuotę gavo 2016 metų sausio mėnesį, antroji pakuotė kartu su sąskaita jai buvo išsiųsta 2016 m. vasario 3 d., o mokėjimo raginimas išrašytas 2016 m. kovo 16 d., t. y. po to, kai vartotojai buvo pateiktos prekės ir sąskaitos. Taigi vartotoja taip pat sutiko su Bendrovės pasiūlymu ir apmokėjo pirmąją sąskaitą, t. y. patvirtino savo sutikimą su programos sąlygomis.
4514.
46Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.
47Teisėjų kolegija
konstatuoja:
48IV.
4915.
50Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nutarimo Nr. 12NKV-116, kuriuo UAB „Natural Pharmaceuticals“ paskirta 4 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
5116.
52Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Nutarimo panaikinimo arba nutarimu skirtos sankcijos sumažinimo atmetė, konstatavęs, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo veiklą ir pagrįstai nustatė skundžiamame Nutarime nurodytus pažeidimus; pareiškėjui paskirta sankcija atitinka Įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, yra individualizuota, adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.
5317.
54Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia nesutikdamas su materialiosios teisės normų aiškinimu ir taikymu, taip pat mano, jog teismas pareiškėjo skundą atmetė formaliais pagrindais, sprendimo nemotyvavo, o iš esmės rėmėsi Tarnybos pateiktomis išvadomis.
5518.
56Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
5719.
58Iš bylos medžiagos matyti, kad sankcija Tarnybos nutarimu pareiškėjui paskirta už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nesąžininga komercinė veikla draudžiama (3 str. 1 d.). Įstatymo 8 straipsnio, apibrėžiančio agresyvią komercinę veiklą, 1 dalyje nurodyta, kad komercinė veikla laikoma agresyvia, jeigu ji priekabiavimu, prievarta, įskaitant fizinės jėgos panaudojimą arba pernelyg didelę įtaką, labai apriboja arba gali labai apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį produkto atžvilgiu ir jeigu taip vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.
5920.
60Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu įgyvendinama 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL 2005 L 149, p. 22) (Įstatymo 1 str. 4 d.).
6121.
62Direktyvos preambulės nuostatos atskleidžia jos tikslą įvesti tokį reglamentavimą, kuris užtikrintų komercinės veiklos sąžiningumą ir būtų taikomas iš esmės visai komercinei veiklai, kuri gali paveikti vartotojų ekonominį elgesį. Šia direktyva nustatytas bendras draudimas apima nesąžiningą komercinę veiklą, iškreipiančią vartotojų ekonominį elgesį (Direktyvos preambulės 13 p.). Įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu – bet kuris prekybininko atliekamas veiksmas, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, komercinis pranešimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susijęs su produkto pirkimo skatinimu, padavimu arba teikimu vartotojams (Direktyvos 2 str. d punktas, Įstatymo 2 str. 4 d.). Pagal Direktyvos 2 straipsnio c punktą, produktas – bet kurios prekės arba paslaugos, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas. Tiek Direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje, tiek Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nesąžiningos komercinės veiklos draudimas, šių straipsnių 2 dalyse apibrėžiant, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu prieštarauja profesinio atidumo reikalavimams ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo, kurį produktas pasiekia arba kuriam yra skirtas, arba, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę, vidutinio grupės nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ši direktyva taikoma nesąžiningai įmonių komercinei veiklai vartotojų atžvilgiu, kaip nustatyta šios direktyvos 5 straipsnyje, prieš ir po komercinio sandorio dėl produkto sudarymo bei jo metu. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad šis įstatymas taikomas komercinei veiklai iki sandorio dėl produkto sudarymo, šio sandorio sudarymo metu ir jį sudarius, ginant vartotojų ekonominius interesus. Direktyvos preambulės 13 punkte taip pat pažymėta, kad siekiant sustiprinti vartotojo pasitikėjimą, reikėtų bendrąjį draudimą (nesąžiningos komercinės veiklos, iškreipiančios vartotojų ekonominį elgesį) vienodai taikyti nesąžiningai komercinei veiklai, pasitaikančiai bet kokių prekybininko ir vartotojo nesutartinių santykių srityje arba sudarius sutartį bei jos vykdymo metu.
6322.
64Pagal Direktyvos 2 straipsnio d punktą „įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu“ apibrėžiama, kaip bet kuris prekybininko atliekamas veiksmas, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, komercinis pranešimas, įskaitant reklamą ir prekybą, tiesiogiai susijęs su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams. Ši nuostata pagal savo esmę analogiška išdėstytai Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.
6523.
66Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę. Kitaip tariant, nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-284/2012; 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-90/2013). Sąvoką „iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį“ įstatymų leidėjas aiškina, kaip vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (Įstatymo 2 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-551/2013).
6724.
68Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad UAB „Natural Pharmaceuticals“ atstovai skambino K. R. O. ir J. K. telefonu, siūlydami dalyvauti sveikatinimo programoje, kuri pasireiškė maisto papildų ,,OmegaMarineForte+“ įsigijimu, už pirmąją – 60 kapsulių pakuotę sumokėjus tik pristatymo paštu išlaidas, bei galėjimu bet kada atsisakyti dalyvavimo minėtoje programoje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek telefoniniuose pokalbiuose, tiek ir pareiškėjo vartotojams kartu su maisto papildų pakuote siųstų raštų ,,Terminai ir sąlygos“ 15 punkte nurodyta: ,,Jūs galite bet kuriuo metu sustabdyti savo dalyvavimą ,,Omega-3 sveikatos programoje“ susisiekę su mumis žemiau nurodytais kontaktais. Nuo Jūsų pranešimo gavimo Jūsų dalyvavimas sveikatos programoje bus nutrauktas ir maisto papildai Jums nebebus siunčiami“. Šio dokumento 5 punkte, be kita ko nurodyta, kad kiekviena siunta yra išsiunčiama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo užsakymo gavimo. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi priešingai savo išdėstytoms sąlygoms, t. y. gavęs K. R. O. ir J. K. atsisakymus telefonu nuo tolimesnio dalyvavimo sveikatinimo programoje ir pareiškus apie nepageidavimą daugiau gauti maisto papildų, ,,OmegaMarineForte+“ pakuotės (tik jau didesnio turinio) joms vis tiek buvo siunčiamos, pateikiant apmokėti ir sąskaitas faktūras.
6925.
70Įvertinusi minėtas faktines aplinkybes bei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad toks pareiškėjo elgesys neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį dėl siūlomo produkto, taip pat liudija apie tai, kad pareiškėjas nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, sąlygojusių iškreiptą vidutinio vartotojo elgesį dėl parduodamo produkto. Tokia situacija, kuri susiklostė nagrinėjamoje byloje, negali būti vertinama dažnu ir reguliariu maisto prekių tiekimu CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 9 punkto prasme.
7126.
72Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad K. R. O. paskambinus ir informavus pareiškėją, kad ji nutraukia platinamų maisto papildų pirkimą bei jų atsisako, pareiškėjas ne tik nevykdė įsipareigojimų nutraukti sveikatingumo programos vykdymą, vartotojui pageidaujant, bet priešingai, ir toliau siuntė žuvies taukų kapsulių pakuotę su išrašyta PVM sąskaita faktūra bei priminimu apie K. R. O. sutikimą dalyvauti sveikatos programoje. K. R. O. nesumokėjus už prekę, kurios ji nebuvo užsisakiusi, pareiškėjas lėšų išieškojimą perdavė Lindorff Oy filialui, kaip kredito perėmėjui, kuris K. R. O. siuntė grasinamo pobūdžio laišką bei skambino jos močiutei, ,,informuodamas apie paieškomą skolininkę“. Vartotojai J. K. grąžinus jos neužsakytą maisto papildų pakuotę ir telefonu informavus apie atsisakymą dalyvauti programoje, pareiškėjas taip pat siuntė raginimus sumokėti už ją. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neneigia, tik jas interpretuoja sau palankia forma.
7327.
74Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nustatytų aplinkybių pagrindu Tarnyba visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, jog pareiškėjo veiksmai, kai, vartotojoms aiškiai ir konkrečiai atsisakius joms siunčiamų prekių ir pačiam pareiškėjui pripažįstant buvus tokį atsisakymą, prekės toliau yra siunčiamos, papildomai pateikiant iš dalies grasinančio pobūdžio priminimus apie įsiskolinimą, nors prekių asmenys nepirko ir jų neužsakė, negali būti vertinami niekaip kitaip kaip agresyvi komercinė veikla, atitinkanti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Tokie veiksmai akivaizdžiai apriboja arba gali labai apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį dėl produkto, o vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Pabrėžtina ir tai, jog nustatytos aplinkybės patvirtina, jog agresyvaus pobūdžio veiksmai, pareiškėjui vykdant veiklą, negali būti vertinami kaip vienkartiniai.
7528.
76Apibendrindama išdėstytus argumentus bei atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad atsakovas bei pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką bei priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
7729.
78Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
79Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Nutarė
80Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Natural Pharmaceuticals“ apeliacinį skundą atmesti.
81Nutartis neskundžiama.
