Visas tekstas

1.7. Dėl pardavėjo įsipareigojimo perduoti pirkėjui pagal vartojimo sutartį atitinkančią prekę ir su tuo susijusios garantijos; dėl vartotojo teisės rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą

CK 6.350 straipsnio 2 dalyje draudžiamos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos, pasunkinančios vartotojų padėtį. Pažymėtina, kad CK 6.362 straipsnio 1 dalyje nustatytas keturiolikos dienų terminas vartotojui pakeisti (grąžinti) įgytą ne maisto prekę nuo prekės perdavimo dienos nėra siejamas su paaiškėjusiais daikto kokybės trūkumais, dėl to šią teisę pirkėjas gali įgyvendinti ir nesant daikto kokybės trūkumų, jeigu daiktas nebuvo naudojamas, nesugadintas, išsaugotos jo vartojamosios savybės ir nepraradęs prekinės išvaizdos bei pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktą pirko iš to pardavėjo (CK 6.362 straipsnio 2 dalis). Kai vartojimo prekės pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma naudojant ryšio priemones, tai pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį) apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per septynias dienas nuo daikto pristatymo dienos, jeigu nupirktas daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė (CK 6.367 straipsnio 1, 5 dalys). Dėl šios priežasties pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, leidžianti įgyvendinti vartotojui teisę pakeisti (grąžinti) prekę per keturiolika dienų tik esant daikto kokybės trūkumams, neprivaloma vartotojui, nes jis pareikšdamas valią per nurodytą įstatymo terminą pakeisti (grąžinti) prekę neturi pareigos įrodinėti pardavėjui prekės trūkumų fakto, vartotojui pakanka nurodyti prekės netinkamumą jo poreikiams.

Tais atvejais, kai vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas mažesnio termino garantinis laikotarpis, garantijai taikyti nustatomos papildomos vartotoją suvaržančios sąlygos, taip pat kai apribojamos vartotojo teisės į kokybišką daiktą jo perdavimo metu, į išaiškėjusių daikto kokybės trūkumų šalinimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalis) ir tai suvaržo įstatymuose nustatytas vartotojo teises į kokybišką daiktą, garantiją bei šių teisių įgyvendinimą, teismas taiko ne sutartyje, o įstatymuose nustatytą vartotojo teisių apsaugą. Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per Vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Pardavėjui nepaneigus nurodytos prezumpcijos, darytina išvada, kad daikto perdavimo momentu jau egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėjas (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

Civilinė byla Nr. 3K-3-252/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03913-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 45.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skytech.lt“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skytech.lt“ dėl vartotojo teisių gynimo, vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo; institucija, duodanti išvadą byloje, – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl vartotojo teisių gynimo šiam nusipirkus vartojimo prekę, turinčią kokybės trūkumų.

Ieškovas J. P. prašė teismo nutraukti 2010 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą su atsakovu UAB ,,Skytech.lt“ monitoriaus-televizoriaus ,,Philips 321T1SB“ pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo UAB ,,Skytech.lt“ sumokėtos prekės kainos 832 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas reikalavimą atsakovui grindė tuo, kad interneto elektroninės prekybos svetainėje www.skytech.lt nusipirko monitorių–televizorių, kuriam atsakovas suteikė 24 mėnesių komercinę garantiją. Ieškovui naudojantis preke po kelių mėnesių monitorius nebeveikė. Atsakovas atsisakė grąžinti ieškovui pinigus už sumokėtą prekę. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri 2010 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte konstatavo, kad televizorius yra techniškai netvarkingas, vartotojas garantijos sąlygų nepažeidė, vartotojo prašymas grąžinti už prekę sumokėtus pinigus pagrįstas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė nutraukti 2010 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo UAB ,,Skytech.lt“ ieškovui 832 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo sprendime nustatyta, kad prekei ieškovas suteikė dvidešimt keturių mėnesių garantiją, prekės trūkumai išaiškėjo praėjus mažiau kaip keturiems mėnesiams nuo prekės perdavimo. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2010 m. gruodžio 31 d. akte nurodyta, kad monitorius nefunkcionuoja dėl maitinimo šaltinio gedimo, monitoriaus garantinių sąlygų pažeidimų nenustatyta. Atsakovas nesutiko, kad monitoriaus trūkumai buvo daikto perdavimo metu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad trūkumų atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad jis pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad ieškovui parduotas netinkamos kokybės daiktas. Atsakovo nurodytą garantijos skirstymą į keturiolikos dienų teisinę kokybės garantiją ir dvidešimt keturių mėnesių gamintojo garantiją teismas įvertino teisiškai nereikšmingu, nes Vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytas teisinis reglamentavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą, tarp jų – ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Ieškovas už prekę sumokėjo 832 Lt, todėl, nutraukus sutartį, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsakovo UAB ,,Skytech.lt“ apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirkėjui parduotas netinkamos kokybės daiktas, o aplinkybių, šalinančių pardavėjo atsakomybę, byloje nenustatyta (CPK 177–178 straipsniai). CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Remiantis CK 6.327 straipsnio 3 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokią prekės kokybės neatitiktį, kuri buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu ta neatitiktis paaiškėja vėliau. Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos sprendimuose patvirtintas daikto kokybės trūkumas, šie sprendimai yra galiojantys, atsakovas jų neginčijo. Nors atsakovas ieškovui buvo suteikęs taip pat ir keturiolikos dienų kokybės garantiją, tačiau taikytinas bendrasis gaminio dvidešimt keturių mėnesių garantijos terminas, nes daikto kokybės trūkumai buvo užslėpti ir paaiškėjo tik jį eksploatuojant.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Skytech.lt“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ieškovo įsigytai prekei suteikė keturiolikos dienų kokybės garantiją pagal CK 6.335 straipsnio 1 dalį, taip pat dvidešimt keturių mėnesių pardavėjo (gamintojo) komercinę garantiją (pirkimo–pardavimo sutarties 9.4 punktas), kurios sąlygos pateiktos garantinės priežiūros sutartyje, ji yra neatskiriama pirkimo–pardavimo sutarties dalis (pirkimo–pardavimo sutarties 9.8 punktas). Pardavėjo (gamintojo) dvidešimt keturių mėnesių komercinė garantija negali būti prilyginama atsakovo suteiktai keturiolikos dienų kokybės garantijai, kuri reglamentuojama CK 6.335 straipsnio 1 dalyje. Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų arba paslaugų kokybės trūkumus, išaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Kadangi sutartyje buvo nustatytas keturiolikos dienų kokybės garantijos terminas, o daikto (monitoriaus) trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pagal CK 6.338 straipsnio 5 dalį pardavėjas atsako už daikto trūkumus tik tuo atveju, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas. Tačiau byloje nenustatyti daikto trūkumai ar jų priežastys, atsiradę iki daikto perdavimo.

Teismai nepagrįstai taikė Vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąjį garantijos terminą, nes monitorius perdavimo ieškovui metu trūkumų neturėjo. Monitoriaus gedimo priežastis buvo jo maitinimo blokas, kuris yra vientisas su monitoriumi įrenginys, dėl to, jeigu monitorius turėtų trūkumą, jis būtų išaiškėjęs nuo pat naudojimo pradžios. Teismai pripažino ieškovo teisę pasirinkti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisių gynimo būdą, nepagrindę, kodėl kitų priemonių (pakeitimo tinkamos kokybės daiktu, trūkumų pašalinimo) nepakaktų pažeistoms ieškovo teisėms apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB ,,Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008; 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB ,,Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Atsakovo teigimu, jis geranoriškai bendradarbiavo su ieškovu siūlydamas pašalinti prekės gedimą, o jei tai pasirodytų neįmanoma, pakeisti prekę nauja; pirkėjui pageidaujant jam būtų suteiktas pakaitinis monitorius. Atsakovas sutiko sugedusį monitoriaus maitinimo bloką pakeisti nauju arba ji pataisyti, dėl to ieškovas nepatirtų jokių nepatogumų. Maitinimo bloko remonto vertė 270 Lt, ši suma yra gerokai mažesnė už bendrą prekės kainą – 832 Lt. Visais atvejais turi būti išlaikyta pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra, įvertinant, ar vartotojo, įsigijusio nekokybišką prekę, reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą laikytinas pagristu.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pardavėjo įsipareigojimo perduoti pirkėjui pagal vartojimo sutartį atitinkančią prekę ir su tuo susijusios garantijos

Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nustatytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius.

Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sąlygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę garantija pagal įstatymą. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, Vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 straipsnyje.

Pardavėjo teikiama kokybės garantija negali varžyti vartotojo teisių, kurios, įsigijus netinkamos kokybės prekę, nustatomos teisės aktuose (Vartotojų teisių gynimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Kokybės garantija paprastai galioja laiko atžvilgiu. Garantijos sąlygos nustatomos garantijos dokumente ar su tuo susijusiame kartu su prekės pirkimo–pardavimo sutartimi pridėtame dokumente nustatytomis sąlygomis. Paprasta, suprantama kalba išdėstomas garantijos turinys ir detali informacija: garantijos trukmė, pretenzijos pareiškimo tvarka, garanto pavadinimas ir adresas, kitos aplinkybės.

Nagrinėjamos bylos atveju prekė vartotojo įgyta elektroninės prekybos būdu pagal pirkimo–pardavimo sąlygas, nurodytas atsakovo interneto tinklalapyje www.skytech.lt, t. y. viešosios ofertos būdu. Šiame interneto tinklalapyje paskelbta prekių pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 9.2 ir 9.3 punktuose išdėstytos perkamų prekių garantijos sąlygos: pardavėjas garantuoja pirkėjui, kad sutarties sudarymo metu visi perduodami daiktai neturi paslėptų trūkumų ir atitinka kokybės reikalavimus, t. y. turi tas savybes, kurių pirkėjas gali protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui tam, kad juo būtų galima naudotis pagal įprastinę ar specialią paskirtį; pirkėjas privalo patikrinti perduotus daiktus ir apie pastebėtus prekės trūkumus arba neatitiktis kokybės reikalavimams pranešti pardavėjui per pardavėjo suteiktą daiktų kokybės garantijos terminą nuo daiktų perdavimo datos, t. y. nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento; jeigu neįrodoma kitaip, neakivaizdūs prekės trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo pirkėjui metu, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su prekės ar jos trūkumo pobūdžiu; visoms www.skytech.lt parduodamoms prekėms nustatomas keturiolikos dienų daiktų kokybės garantijos terminas; pasibaigus šiam terminui pardavėjo atsakomybė už daiktų trūkumus ir jų šalinimo tvarką reglamentuojama tik pardavėjo suteikiamoje gamintojo garantijoje, jeigu pirkėjas neįrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.

Ar šios sutarties nuostatos dėl kokybės garantijos nesuvaržo vartotojų teisių, kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako teismų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Byloje pagal surinktus įrodymus nustatyta, kad vartotojui (ieškovui) nusipirkus televizorių jo monitoriaus maitinimo bloko gedimas paaiškėjo praėjus trims mėnesiams nuo daikto įsigijimo. Byloje esminis šalių ginčas yra dėl to, ar šiam gedimui galiojo pardavėjo suteikta garantija.

Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovas ieškovo įsigytai prekei suteikė keturiolikos dienų kokybės garantiją pagal CK 6.335 straipsnio 1 dalį, taip pat dvidešimt keturių mėnesių pardavėjo (gamintojo) komercinę garantiją (pirkimo–pardavimo sutarties 9.4 punktas). Kadangi ieškovo nusipirkta prekė sugedo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo jos įsigijimo, kasatoriaus teigimu, praleistas nurodytas keturiolikos dienų terminas.

Įvertindama išdėstytą kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi tai, kad vartojimo prekių pirkimo–pardavimo sutartyse negali būti nustatomos sąlygos, suvaržančios teisės aktuose įtvirtintas vartotojo teises. Kai sutarties sąlygomis vartotojo teisės į kokybišką daiktą jo perdavimo metu, į išaiškėjusių daikto kokybės trūkumų šalinimą, į daikto kokybės garantiją, jų apimtis, įgyvendinimas nepagrįstai susiaurinamas, suvaržomas palyginti su teisės aktuose nustatytais vartotojų teisių standartais, tokios sutarties sąlygos netaikomos ir turi būti taikomos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės aktų nuostatos. CK 6.350 straipsnio 2 dalyje draudžiamos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos, pasunkinančios vartotojų padėtį. Dėl to negali būti pripažįstamas privalomu pardavėjo nustatytas keturiolikos dienų daikto kokybės garantinis terminas, nes CK 6.362 straipsnio 1 dalimi nustatytas keturiolikos dienų terminas vartotojui pakeisti (grąžinti) įgytą ne maisto prekę nuo prekės perdavimo dienos nėra siejamas su paaiškėjusias daikto kokybės trūkumais, dėl to šią teisę pirkėjas gali įgyvendinti ir nesant daikto kokybės trūkumų, jeigu daiktas nebuvo naudojamas, nesugadintas, išsaugotos jo vartojamosios savybės ir nepraradęs prekinės išvaizdos bei pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktą pirko iš to pardavėjo (CK 6.362 straipsnio 2 dalis). Kai vartojimo prekės pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma naudojant ryšio priemones, tai pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį) apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per septynias dienas nuo daikto pristatymo dienos, jeigu nupirktas daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė (CK 6.367 straipsnio 1, 5 dalys). Dėl šios priežasties pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, leidžianti įgyvendinti vartotojui teisę pakeisti (grąžinti) prekę per keturiolika dienų tik esant daikto kokybės trūkumams, neprivaloma vartotojui, nes jis pareikšdamas valią per nurodytą įstatymo terminą pakeisti (grąžinti) prekę neturi pareigos įrodinėti pardavėjui prekės trūkumų fakto, vartotojui pakanka nurodyti prekės netinkamumą jo poreikiams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas mažesnio termino garantinis laikotarpis, garantijai taikyti nustatomos papildomos vartotoją apsunkinančios sąlygos, taip pat kai apribojamos vartotojo teisės į kokybišką daiktą jo perdavimo metu, į išaiškėjusių daikto kokybės trūkumų šalinimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalis) ir tai suvaržo įstatymuose nustatytas vartotojo teises į kokybišką daiktą, garantiją bei šių teisių įgyvendinimą, teismas taiko ne sutartyje, o įstatymuose nustatytą vartotojo teisių apsaugą.

Bylos duomenimis, vartotojo nusipirkto televizoriaus gedimas paaiškėjo praėjus trims mėnesiams nuo jo įsigijimo. Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per Vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Aptariamo šešių mėnesių termino veikimo nepakeičia ir neapriboja sutartyje nurodytas keturiolikos dienų terminas, nes pagal CK 6.334 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Per šešių mėnesių terminą paaiškėjus daikto kokybės trūkumams, byloje buvo pagrindas preziumuoti daikto neatitiktį kokybės reikalavimams, atsakovas neįrodė priešingai, t. y. kad kokybės trūkumai neegzistavo daikto perdavimo metu. Pardavėjui nepaneigus nurodytos prezumpcijos, darytina išvada, kad daikto perdavimo momentu jau egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėjas (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai šalims paskirstė daikto trūkumo pobūdžio įrodinėjimo pareigą, pagrįstai konstatavę, kad pardavėjas (atsakovas) nenuginčijo įstatyme įtvirtintos daikto kokybės neatitikties šešių mėnesių termino prezumpcijos.

Konstatavus vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą ir tai, kad ieškovas turėjo teisę pasinaudoti vartotojo teisių gynimu, spręstina, ar vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas proporcingas jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui.

Dėl vartotojo teisės rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdo (CK 6.363 straipsnio 8 dalies taikymo)

CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. Šiomis nacionalinės teisės nuostatomis įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gegužės 25 d. direktyva Nr. 1999/44/EB, kuria įtvirtinta vartotojo teisė nutraukti sutartį. Direktyvos 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu prekės neatitiktis yra nedidelė. Direktyvos teisinis reglamentavimas perkeltas į nacionalinę teisę, suteikiančią vartotojui aukštesnį jo teisių apsaugos laipsnį, nes joje nenustatyta tokio pobūdžio draudimo. Ši teisė nutraukti sutartį nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu ar pažeidimo mastu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vartotojų teisių bylose konstatuota, kad įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynybos būdai nediferencijuojami vien pagal kriterijų, ar vartotojo teisės buvo pažeistos tuo, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Vartotojas disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti, arba parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą. CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Jo, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Reikalavimus daikto kokybei reglamentuoja šio straipsnio 1–3 dalys. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir netinkama daikto kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB ,,Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008).

Tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis.

Nagrinėjamos bylos atveju vartotojas pasirinko daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, pareikalaudamas grąžinti sumokėtą kainą už daiktą, ir nesutiko su pardavėjo pasiūlytu prekės keitimu ar jos remontu. Teismas, spręsdamas, ar vartotojui nesukels jokių didelių nepatogumų prekės keitimas ar remontas, kaip tai siūlo pardavėjas, turi paisyti tam tikrų kriterijų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendime, priimtame sujungtose bylose Gebr. Weber GmbH v. Jürgen Wittmer ir Ingrid Putz v. Medianess Electronics GmbH, bylų Nr. C‑65/09 ir C‑87/09, konstatavo, kad pirmiau nurodytos Direktyvos 3 straipsniu siekiama užtikrinti tinkamą vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, visišką ir veiksmingą apsaugą tais atvejais, kai pardavėjas blogai vykdo sutartinius įsipareigojimus, kartu leidžiant atsižvelgti į pardavėjo nurodomus ekonominio pobūdžio argumentus; todėl, spręsdamas klausimą, ar pagrindinėje byloje reikia apriboti vartotojo teisę į netinkamos kokybės prekės išlaidų atlyginimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės atsižvelgti, pirma, į vertę, kurią prekė turėtų, jeigu atitiktų sutartį, ir neatitikties reikšmingumą ir, antra, – į direktyvos tikslą užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį; galimybė apriboti šią teisę neturi praktiškai atimti iš vartotojo teisės į šių išlaidų atlyginimą tais atvejais, kai laikydamasis jos pobūdžio ir naudojimo paskirties jis sąžiningai ją sumontavo prieš paaiškėjant trūkumui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. UAB ,,Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB ,,Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009).

Išdėstyti kriterijai taikytini sprendžiant dėl teisinių priemonių proporcingumo vartotojui pasirenkant savo teisių gynimo būdą. Nagrinėjamoje byloje pardavėjas nesutiko taikiu būdu spręsti klausimo, siūlė neadekvačią priemonę praėjus vos trims mėnesiams nuo daikto įsigijimo – keisti tik vartotojo įgyto televizoriaus dalį – maitinimo bloką, todėl vartotojo pasirinkimu sutarties nutraukimą kolegija pripažįsta proporcinga teisių gynimo priemone šios bylos atveju.

Išdėstytais motyvais konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentais nenuginčytas byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas, dėl to ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš atsakovo priteistina 17,04 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2013 m. balandžio 26 d. pažyma apie procesinių dokumentų įteikimo išlaidas) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Skytech.lt“ (juridinio asmens kodas 302419473) 17,04 Lt (septyniolika litų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas