Visas tekstas

Civilinė byla Nr. 3K-3-556/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01644-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.1; 54.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Tez Tour“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G., M. S., D. G., J. V., R. Š., R. Š., A. V., R. V., S. L., I. V. ieškinį atsakovui UAB „Tez Tour“, trečiajam asmeniui BTA Insurance Company SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl turtinės ir neturtinės žalos už suteiktas turizmo paslaugas atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. G., M. S., D. G., J. V., R. Š., R. Š., A. V., R. V., S. L. ir I. V. prašė teismo priteisti kiekvienam ieškovui po 1000 Lt turtinės ir po 7500 Lt neturtinės žalos atlyginimo už atsakovo suteiktas netinkamos kokybės turizmo paslaugas.

Ieškovai nurodė, kad jie iš atsakovo įgijo turistines keliones Egipte „Kruizas Nilu“ laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 20 d., sudarę su atsakovu turizmo paslaugų sutartis, susitarę dėl kelionės programos, kiekvienas iš ieškovų už kelionę sumokėjo nuo 2618,20 Lt iki 2788,50 Lt.

Pagrindinis ieškovų tikslas, įsigyjant šią kelionę, jų teigimu, buvo ne poilsis viešbutyje per visą kelionės laiką o plaukimas kruiziniu laivu Nilo upe, aplankant sustojimo uostuose istorines bei pramogų vietas. Ieškovų teigimu, atsakovo parduota kelionė neatitiko jos aprašymo ir ieškovų lūkesčių. Kelionės pasirinkimą lėmė atsakovo interneto svetainėje (www.teztour.lt) kelionės aprašyme paskelbta kruizinio laivo nuotrauka, kurioje laivas atrodo prabangiai, komfortabiliai, jame siūloma nemažai įvairių pramogų.

Ieškovams su atsakovo suorganizuotu autobusu atvykus į Egiptą Nilo pakrantėje jiems buvo pasiūlyta įlipti ir plaukti burine valtimi, kurioje buvo 10 kajučių, apie 2,5 kv. m ploto, valties priekyje stovėjo aštuonvietis stalas (iš viso turistų: 16 lietuvių ir 4 latviai). Valtis buvo nešvari, blogo kvapo. Turistams paaiškinta, kad tai yra jų VIP valtis. Ieškovų teigimu, tai nebuvo 5 žvaigždučių kruizinis laivas, jie atsisakė valtimi plaukti. Tuomet ieškovai buvo informuoti, kad kruizinio laivo nėra ir nebus, jiems pasiūlyta vykti į kruizą autobusu, t. y. važiuoti aplankyti programoje numatytų turistinių apžvalgos vietų autobusu ir nakvoti skirtinguose viešbučiuose. Nuvažiavę į Luksorą trečią kelionės dieną ieškovai buvo atvežti į laivą, kuriame apsistojo, tačiau kuris neatitiko deklaruotų kelionės aprašyme penkių žvaigždučių lygio. Plaukimas šiuo laivu neatitiko kelionės programos. Ieškovams suteiktos kajutės prastomis apgyvendinimo sąlygomis: jautėsi vibracija ir dyzelino kvapas, nebuvo šilto vandens, gultų ir rankšluosčių viršutiniame denyje visiems neužteko, skurdus maisto pasirinkimas, laive vakarais nevyko pramoginių renginių. Atvykus į Hurgadą, kai kurie ieškovai apgyvendinti mažuose ir nešvariuose kambariuose, be muilo rankoms nusiplauti, su nuplyšusia dušo užuolaida, šalia laiptinės su vaizdu į dykumą neatsidarančiu langu, be terasos ar balkono, dvi dienas vonios kambariuose nebuvo jokio vandens. Ieškovų teigimu, tik pirma ir aštunta ieškovų kelionės dienos buvo tokios, kaip numatyta įsigytoje programoje.

Ieškovai turtinius nuostolius skaičiavo pagal kainų skirtumą kelionėse, kuriose tik ilsimasi viešbučiuose, ir kelionėse, kurios vadinamos kruizais Nilo upe. Atsakovo interneto svetainės duomenimis, šių kelionių skirtumas yra apie 1000 Lt. Ieškovai neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą grindė patirtais nepatogumais ir pažeminimu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas pakeistas ir nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš atsakovo UAB ,,Tez Tour“ ieškovams kiekvienam po 1000 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus – ieškovų ir atsakovo paaiškinimus, ieškovų pretenziją, Valstybės turizmo departamento išvadą byloje – nurodė, kad antrosios dienos pavakario – penktosios dienos kelionės programa nebuvo vykdoma taip, kaip buvo numatyta kelionės aprašyme. Iš viso kelionė truko 8 dienas, iš kurių pirmoji ir paskutinė buvo skirtos skrydžiams ir pervežimui. Taigi turistinės kelionės dalis, kuri buvo vykdoma ne pagal kelionės programą, sudarė didžiąją dalį kelionės.

CK 6.754 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prasidėjus kelionei paaiškėja, jog kelionės organizatorius negalės įvykdyti pagrindinės sutartų paslaugų dalies, tai jis privalo pasiūlyti turistui tinkamas alternatyvias paslaugas už tokią pačią kainą sutartyje nurodytam terminui ir kompensuoti turistui anksčiau pasiūlytų ir faktiškai suteiktų paslaugų kainos skirtumą. Jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvios kelionės arba dėl protingų priežasčių turistas jos atsisakė, kelionės organizatorius turi užtikrinti turisto grąžinimą atgal arba nuvežimą į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistas, taip pat grąžinti turistui pinigus už tokią kelionę. Teismas išaiškino, kad ši teisės norma įpareigoja kelionės organizatorių ne tik suteikti visas sutartyje nurodytas paslaugas, bet ir teikti jas tokiu būdu, kuris atitiktų protingus turisto lūkesčius. Teismo vertinimu, kelionė nebuvo vykdoma pagal protingus turistų lūkesčius. Ieškovai kelionės antrąją naktį nebuvo apgyvendinti kruiziniame laive, jie nuo trečios kelionės dienos visus kelionės programoje nurodytus objektus lankė paskubomis, nesilaikant kelionės programoje numatyto grafiko. Byloje nėra pakankamai įrodymų dėl netinkamų apgyvendinimo paslaugų, suteiktų šeštą ir septintą kelionės dienomis viešbučiuose bei kruiziniame laive.

Nustačius, kad viešbučiuose ir kruiziniame laive suteiktos apgyvendinimo paslaugos, kurių kokybė neatitiko priimančiosios šalies kategorijos reikalavimų ir protingų turistų lūkesčių, paremtų informacija apie apgyvendinimo paslaugas, kelionės organizatoriui kyla pareiga pagal CK 6.754 straipsnio 4 dalį atlyginti ieškovams kainos, kuri buvo sumokėta už apgyvendinimo paslaugas ir kainos, kurią turistai būtų pagrįstai mokėję už tokios kokybės apgyvendinimo paslaugas, kurios buvo suteiktos, skirtumą. Pagal CK 6.754 straipsnio 2 dalį, atsakovas privalo atlyginti ieškovams turtinę žalą dėl netinkamai suteiktų kitų nei apgyvendinimo (t. y. pervežimo, ekskursijų organizavimo, gido ir kt.) paslaugų. Teismas, nurodydamas ieškovų negalėjimą įrodyti tikslų turtinės žalos dydį, 1000 Lt įvertino kiekvienam ieškovui padarytą turtinę žalą dėl netinkamos kokybės turizmo paslaugų.

CK 6.754 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kelionių organizatoriaus pareiga vykdyti sutartį atsižvelgiant į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti, t. y. užtikrinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę. Turizmo paslaugų kokybė turi būti vertinama pagal tai, ar suteiktos paslaugos atitinka protingus turistų lūkesčius, ar jie lieka patenkinti kelione. Ieškovai įsigijo kelionę – kruizą Nilu, kurios metu apgyvendinimo paslauga kruizo metu turėjo būti suteikta 5 žvaigždučių kategorijos kruiziniame laive. Akivaizdu, kad vidutinis vartotojas, turintis bent minimalią keliavimo patirtį, tokiu atveju tikisi apsistoti kruiziniame laive, kurio patogumai atitiktų šią kategoriją. Iš ieškovų paaiškinimų ir nuotraukų teismas sprendė, kad gyvenimo sąlygos laive neatitiko elementarių sanitarinių ir higienos sąlygų ir 5 žvaigždučių lygio kruiziniam laivui keliamų reikalavimų.

Teismas pripažino, kad ieškovai kelionės metu pavargo, patyrė pažeminimą, neigiamas emocijas, dėl to jiems atlygintina neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis, 6.754 straipsnio 5 dalis). Visi ieškovai patyrė to paties pobūdžio dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jiems priteistinas vienodo dydžio 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 24 d. nutartimi netenkintas atsakovo UAB ,,Tez Tour“ apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas.

Teismas įvertino tai, kad atsakovas ieškovų įsigytą turistinę kelionę Nilu pristato kaip prabangią, ne ekonominės klasės kelionę, kurios metu viena iš svarbiausių suteikiamų paslaugų – plaukimas Nilo upe prabangiu 5 žvaigždučių kruiziniu laivu, kurios metu turistai neskubėdami gali susipažinti su žymiomis Egipto vietomis. Teismas nepripažino leistinu įrodymu Egipto turizmo ministerijos Plaukiojančių viešbučių generalinio direktorato 1996 m. kovo 12 d. rašto (sertifikato) apie plaukiojančio viešbučio priskyrimą 5 žvaigždučių viešbučiui, nes šis dokumentas nėra legalizuotas nustatyta tvarka. Tai, kad turizmo paslaugų sutarčiai įvykdyti atsakovas pasitelkė trečiuosius asmenis, neatleidžia jo nuo atsakomybės už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą (CK 6.747 straipsnio 2 dalis, 6.754 straipsnis).

Pagal CK 6.754 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą. Kadangi atostogos visada siejamos su maloniais, naujais įspūdžiais, galimybe pailsėti, kas iš esmės yra labai svarbu, tiek fizinei, tiek moralinei žmogaus savijautai, tai, atostogoms neįvykus, patiriami pakankamai dideli dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neviršijo CK 6. 754 straipsnyje nurodytos neturtinės žalos ribos, ji apskaičiuota įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Tez Tour“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 24 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais esminiais argumentais:

Kasatorius nesutinka su teismų vertinimu, kad ieškovams nesuteikta esminė kelionės paslauga – plaukimas 5 žvaigždučių kategoriją atitinkančiu kruiziniu laivu, ir kitos turizmo paslaugos, už kurias ieškovai sumokėjo kelionės kainą. Kartu su turizmo paslaugų paketu ieškovai įsigijo kelionę – ne tik kruizą Nilu pagal programą Nr. II su lankytinais objektais, bet ir pasyvų poilsį viešbučiuose: 3 nakvynes kruiziniame laive, 4 nakvynes viešbučiuose. Ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad reiškia nusiskundimus dėl kruizo, tačiau neturi nusiskundimų dėl apgyvendinimo viešbučiuose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. Š., D. Š. ir kt. v. UAB ,,Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008, konstatuota, kad tuo atveju, jei atsakovas (kelionės organizatorius) sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, ieškovams suteikė netinkamos kokybės paslaugas, tai patirtos turtinės žalos negalima sutapatinti su kelionės kaina, nes paslaugos buvo suteiktos, o turtinės žalos dydis turi būti įrodytas konkrečiais įrodymais.

Kadangi ieškovams suteiktos visos paslaugos, nurodytos turizmo paslaugų teikimo sutartyje, ginčas kilo tik dėl apgyvendinimo kruiziniame laive ir programos kokybės, tai ieškovai, jeigu patyrė turtinę žalą, privalėjo ją įrodyti (CPK 178 straipsnis). Taigi turtinė žala priteisiama tik tais atvejais, kai nesuteiktos sutartimi sulygtos paslaugos ar jų dalis, o ne tais atvejais, kai jos, ieškovų nuomone, suteiktos netinkamai.

CK 6.752 straipsnio 1 dalyje, šalių pasirašytos turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 3.1 punkte įtvirtinta, kad kelionės organizatorius dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turistą, gali pakeisti atitinkamas sutarties sąlygas; turistas turi teisę atsisakyti keisti sutartį. Ieškovai antrosios dienos vakare nebuvo apgyvendinti kruiziniame laive dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių, nes kruizinis laivas pardavė daugiau vietų, nei buvo galima jame apgyvendinti. Ieškovams pasiūlyta apsigyventi kitame kruiziniame laive, jiems nesutikus, pateikta kita alternatyvi (tos pačios kategorijos) apgyvendinimo paslauga – tokios pačios kategorijos kaip ir kruizinis laivas, apgyvendinimo paslauga 5 žvaigždučių kategorijos viešbutyje Sofitel Karnak Luxor. Ieškovai su tuo sutiko ir teismo posėdyje patvirtino, kad jie neturi jokių nusiskundimų dėl apgyvendinimo paslaugos šiame viešbutyje. Su ieškovais pasirašytose turizmo paslaugu teikimo sutartyse nebuvo nurodytas laivas, kuriame turėjo būti apgyvendinti ieškovai. Atsakovas turėjo teisę parinkti 5 žvaigždučių kategorijos kruizinį laivą savo nuožiūra ir dėl to negalėjo nukentėti ieškovų kelionės lūkesčiai.

Spręsdami priteisti ieškovams neturtinės žalos atlyginimą teismai rėmėsi vien ieškovų paaiškinimais, jų pateiktomis nuotraukomis ir neįvertino atsakovo įrodymų, t. y. kruizinio laivo, kuriuo plaukė ieškovai aprašymo, kelionės gidės paaiškinimų apie standartines kajutes, kuriose buvo apgyvendinti ieškovai ir tai, jog turizmo paslaugų teikimo sutartyse nebuvo detalizuota, kokio tipo kajutėse bus užtikrintas ieškovų apgyvendinimas. Teismai atmetė kaip įrodymą Egipto turizmo ministerijos plaukiojančių viešbučių generalinio direktorato 1996 m. kovo 12 d. raštą (sertifikatą), kuriame nurodyta, kad plaukiojantis viešbutis yra pripažintas penkių žvaigždučių viešbučiu. Vadovaujantis Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma atsakovas yra įpareigotas skelbti viešbučių kategorijas, nustatytas pagal priimančiosios valstybės taisykles. Ieškovai nedelsdami nepareiškė pretenzijų dėl kelionės paslaugų, pretenziją pateikė juos lydinčiam asmeniui tik paskutinę kelionės dieną, todėl jiems priteistina neturtinė žala turėjo būti mažinama (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis). Nesant būtinųjų subjektyviųjų ir objektyviųjų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, išdėstytų CK 6.754 straipsnio 5 dalyje, neturtinė žala ieškovams negalėjo būti priteisiama.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo kasacinio skundo trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE, veikiantis per Lietuvos filialą, sutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentais ir prašymu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai A. G., M. S., D. G., J. V., R. Š., R. Š., A. V., R. V., S. L. ir I. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovai nurodo šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

Tai, kad tam tikros paslaugos buvo suteiktos, ieškovų neginčijama. Ginčas kilo dėl jų vertės. Dėl to ieškovai ir nereikalavo visos sumos, sumokėtos už kelionę, pripažinimo turtine žala. Ieškovų turtinės žalos skaičiavimo pagrindu tapo kainų skirtumas tarp analogiškos trukmės kelionių kainos laivais ir ilsintis gyvenant viešbučiuose, bei tai, kad kelionės dalis laive vyko žemesnės kategorijos laive, nei buvo nurodyta kelionės aprašyme. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad žala turėtų būti skaičiuojama kitaip. Ieškovai buvo apgaule įvilioti į žemesnės kategorijos laivąpervedant juos per kelis prabangius laivus, stovėjusius krantinėje bortais vienas šalia kito. Ieškovai neturėjo pasirinkimo sutikdami apsigyventi tame laive. Pagal apgyvendinimo lygį ir paslaugų kokybę šis laivas negali būti laikomas 5 žvaigždučių plaukiojančiu viešbučiu (kruiziniu laivu). Kelionės sąlygas ieškovai įvertino kaip žeminančias jų orumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kelionės organizatoriaus atsakomybės už turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamą vykdymą

Byloje ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių, kuriomis kasatorius (kelionių organizatorius) įsipareigojo už atlyginimą ieškovams (turistams) užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę (kelionės paketą), vykdymo. Sutartinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo sutarties, reglamentuoja CK 6.747–6.755 straipsniai bei Turizmo įstatymas, kuriais įgyvendinama 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – Direktyva 90/314/EEB).

Pagal sudarytas su atsakovu turizmo paslaugų teikimo sutartis ieškovai įsigijo turistines keliones į Egiptą „Kruizas Nilu“ laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 20 d., sudarę su atsakovu turizmo paslaugų sutartis, susitarę dėl kelionės programos, kiekvienas iš ieškovų už kelionę sumokėjo nuo 2618,20 Lt iki 2788,50 Lt. Ilgesnioji turistinės kelionės dalis buvo vykdoma ne pagal kelionės programą. Ieškovų kelionės metu apgyvendinimo paslauga kruizo metu turėjo būti suteikta 5 žvaigždučių kategorijos kruiziniame laive. Ieškovai kelionės antrąją naktį nebuvo apgyvendinti kruiziniame laive, jie nuo trečios kelionės dienos visus kelionės programoje nurodytus objektus lankė paskubomis, nesilaikant kelionės programoje numatyto grafiko. Gyvenimo sąlygos laive neatitiko elementarių sanitarinių ir higienos sąlygų ir to, ką turistai, būdami vidutiniai vartotojai, suprato ir pagrįstai galėjo tikėtis iš 5 žvaigždučių kruizinio laivo lygio. Ieškovai prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo.

Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius, viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas (kelionių prospektai ar kitokia oficiali informacija), privalo teikti neklaidinančią įstatymų nustatytos formos ir turinio informaciją (nurodyti kelionės maršrutą, teikiamas kelionėje paslaugas, įsipareigojimus ir t. t.) (CK 6.748 straipsnio 1 dalis). CK 6.748 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kelionės organizatoriaus pareiga suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą.

Kelionių organizatorius privalo vykdyti sutartį atsižvelgdamas į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti (CK 6.754 straipsnio 1 dalis).

CK 6.754 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nėra vykdoma atsižvelgiant į turisto protingus lūkesčius, kelionės organizatorius privalo atlyginti turistui nuostolius. Kelionių organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionių organizatorius naudojasi, neatsako už netinkamą sutarties įvykdymą, jeigu:

1) dėl netinkamo sutarties įvykdymo kaltas turistas;

2) už netinkamą sutarties įvykdymą, kurio kelionių organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti, atsako trečiasis asmuo, kurio suteiktos paslaugos nesusijusios su kelionių organizatoriaus teikiamomis paslaugomis;

3) sutartis netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos arba dėl įvykio, kurio kelionių organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsižvelgiant į visą įmanomą jų apdairumą, nenumatė ir negalėjo numatyti.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pagal pirmiau įstatyme išvardytus kriterijus šalintų kelionių organizatoriaus atsakomybę turistams už jų patirtus nuostolius dėl kelionių organizatoriaus turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamą vykdymą.

Atsakovas (kelionių organizatorius) kasaciniame skunde išdėstė argumentus apie tai, kad jis turėjo teisę parinkti 5 žvaigždučių kategorijos kruizinį laivą savo nuožiūra ir dėl to negalėjo nukentėti ieškovų kelionės lūkesčiai. Turizmo paslaugų teikimo sutartyse nebuvo detalizuota, kokio tipo kajutėse bus užtikrintas ieškovų apgyvendinimas. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Egipto turizmo ministerijos Plaukiojančių viešbučių generalinio direktorato 1996 m. kovo 12 d. rašte (sertifikate) ieškovams kelionės metu apgyvendinimui skirtas laivas (plaukiojantis viešbutis) pripažintas penkių žvaigždučių viešbučiu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu atsakovas skelbia viešbučių kategorijas, nustatytas pagal priimančiosios valstybės taisykles.

Išnagrinėtoje kasacine tvarka kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl kelionių organizatoriaus pareigos suteikti informaciją ir užtikrinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę, išaiškino, kad vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. Teismas kelionių organizatoriaus argumentus, kad ieškovai, būdami vidutiniai vartotojai, turėjo patys gauti visą reikalingą papildomą informaciją apie kelionę, įvertino kaip nepagrįstus, nes vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti, be to, tokios pareigos nustatymas turistui nepagrįstai pasunkina jo padėtį, iškreipia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad informacijos išsamumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į turisto keliavimo patirtį, jo pageidavimus ir kitas individualias savybes (pvz., ar turistas keliauja pirmą kartą, kokie jo reikalavimai dėl apgyvendinimo, maitinimo, viešbučio aplinkos), ir negali būti tapatinamas vien su privalomos, imperatyviai įstatyme nustatytos informacijos pateikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P., R. P. ir kt. v. UAB ,,Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010).

Kaip ir aptartos bylos atveju, nagrinėjamoje byloje ieškovai suvokė kelionės apgyvendinimo kokybę, kitus patogumus ir susiformavo kelionės lūkesčius pagal tą informaciją, kurią jiems pateikė kelionių organizatorius ir kuri viešai buvo paskelbta jo organizuojamų kelionių užsakymo internetiniame tinklalapyje www.teztour.lt. Atsakovo kasacinio skundo teiginys, kad jis įvykdė sutartį, nes ieškovams suteiktos 5 žvaigždučių kategorijos kruizinio laivo paslaugos pagal priimančiosios šalies standartus, prieštarauja atsakovo su ieškovais sudarytos turizmo paslaugų sutarties sąlygoms ir kitai ieškovams pateiktai informacijai apie numatomą kelionę, būtent interneto tinklalapyje www.teztour.lt įdėtai kruizinio laivo nuotraukai ir aprašymui. Byloje neįrodyta, kad kelionių organizatorius (atsakovas) informavo ieškovus apie tai, kad numatomo suteikti kruizinio laivo paslaugos ir patogumai bus pagal priimančios valstybės (Egipto) įvertinimo standartus, iš esmės skirtingus nuo ieškovų suvokiamo 5 žvaigždučių kategorijos kruizinio laivo pagal jiems sutarties sudarymo metu pateiktą kelionių organizatoriaus informaciją, ir dėl to atsakovas suklaidino ieškovus, suteikė jų pagrįstų lūkesčių neatitinkančias paslaugas kelionės metu. Kelionės organizatorius, elgdamasis sąžiningai, ieškovams kaip vartotojams turėjo suteikti informaciją ne tik apie kruizinio laivo kategoriją, bet ir pagrindinius ypatumus, pvz., tai, kad Egipte kruizinių laivų 5 žvaigždučių kategorijai keliami mažesni reikalavimai, nei įprasta kitose valstybėse. Ši informacija, jei ji būtų suteikta nagrinėjamu atveju ieškovams, galėjo turėti esminę reikšmę jiems, planavusiems poilsinę kelionę, apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo.

Įstatyme nustatyta, kad jeigu prasidėjus kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti pagrindinės sutartų paslaugų dalies, tai jis privalo pasiūlyti turistui tinkamas alternatyvias paslaugas už tokią pačią kainą sutartyje nurodytam terminui ir kompensuoti turistui anksčiau pasiūlytų ir faktiškai suteiktų paslaugų kainos skirtumą (CK 6.754 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad negalėdamas užtikrinti sutarties sąlygas atitinkančių turizmo paslaugų kelionių organizatorius nepasiūlė ir nesuteikė ieškovams lygiaverčių alternatyvių paslaugų.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina kelionės organizatoriaus atsiradusią civilinę atsakomybę už netinkamą turizmo paslaugų sutarties vykdymą. Nustačius, kad ieškovų su atsakovu sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutartys nebuvo vykdomos atsižvelgiant į protingus turistų lūkesčius, taikytina CK 6.754 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta kelionės organizatoriaus pareiga atlyginti turistui nuostolius.

Ieškovai turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos (nuostolių) dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų konstatuota, kad ieškovai negali tiksliai įrodyti turtinės žalos konkretaus dydžio. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su nustatant ir priteisiant konkretų turtinės žalos atlyginimo dydį teismų įvertintomis aplinkybėmis – į tai, kokia turizmo paslaugų dalis ieškovams nesuteikta, į neatitikusį sutarties sąlygų kruizinį laivą, kuriuo plaukė ieškovai, bei į tai, už kokias paslaugas jie buvo sumokėję kelionės kainą. Įvertinę šias teisiškai reikšmingas aplinkybes teismai pagrįstai sprendė apskaičiuoti ir priteisti kiekvienam ieškovui po 1000 Lt turtinės žalos atlyginimą, konstatavus, kad tokios vertės turizmo paslaugos ieškovams nebuvo suteiktos.

CK 6.754 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą. Atlygintinos neturtinės žalos dydis negali viršyti trigubos kelionės kainos. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino ieškovams atsiradusius nepatogumus, sutrikdytą poilsį, patirtus emocinius išgyvenimus, lūkesčių neišsipildymą kelionės metu apskaičiuodami ir priteisdami ieškovams iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dydį, visiškai padengiantį už kelionę kiekvieno ieškovo turėtas išlaidas. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis dera su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteisiamais dydžiais, kai kompensuojama kelionės kaina dėl netinkamai įvykdytos turizmo paslaugų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. J., D. J. ir K. J. v. UAB ,,Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-524/2004; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š., D. Š. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008).

Apibendrinant pirmiau išdėstytus motyvus ir įvertinus kasacinio skundo argumentus konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies tenkinti ieškinį priteisiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą už netinkamai įvykdytą turizmo paslaugų sutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovai atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo. Iš pridėtų mokėjimo dokumentų (T. 3, b. l. 38–47) matyti, kad ieškovai kiekvienas sumokėjo po 200 Lt advokatui už suteiktas teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Šių išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovams iš atsakovo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) kasaciniame teisme sudaro 103,51 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo, kurio kasacinis skundas netenkinamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tez Tour“ (juridinio asmens kodas 111813515) ieškovams A. G., M. S., D. G., J. V., R. Š., R. Š., A. V., R. V., S. L. ir I. V. kiekvienam po 200 (du šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tez Tour“ (juridinio asmens kodas 111813515) valstybei 103,51 Lt (vieną šimtą tris litus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Janina Januškienė