Civilinė byla Nr. 3K-3-211/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2; 42.3; 42.11.1; 42.11.3; 45.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko,
sekretoriaujant Aringui Kartanui, dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovei pirmininkei D. B. ir atstovui pagal įgaliojimą A. G.,
atsakovo AB „Grigiškės“ atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir atsakovo akcinės bendrovės „Grigiškės“ kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir Č. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Grigiškės“ dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovo įpareigojimo sudaryti (atnaujinti) tiesiogines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su butų savininkais, žalos atlyginimo ir kt.; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai, valstybės institucija, duodanti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba; ir atsakovo akcinės bendrovės „Grigiškės“ priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini)- ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – (duomenys neskelbtini)-oji DNSB arba Bendrija) ir Č. K. prašė:
1. Pripažinti atsakovo AB „Grigiškės“ 2005 m. birželio 1 d. įvykdytą faktinį 2001 m. gruodžio 20 d. AB „Grigiškės“ ir (duomenys neskelbtini)-osios DNSB elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. E-01-05 nutraukimą neteisėtu.
2. Sutartį modifikuoti (pakeisti) taip:
2.1 pripažinti negaliojančia nuo Sutarties pasirašymo momento šios Sutarties 4 punkto nuostatą „laiku nemokant už elektros energiją, jos tiekimas gali būti nutrauktas praėjus 10- čiai dienų po raštiško įspėjimo“;
2.2 pripažinti negaliojančia nuo Sutarties pasirašymo momento šios Sutarties 9 punkto nuostatą „Sutartis gali būti nutraukta vienai šaliai apie tai pranešus prieš 30 dienų“ ta apimtimi, kuria ji susijusi su tiekėjo teise nutraukti sutartį;
2.3 pripažinti negaliojančia nuo Sutarties pasirašymo momento šios Sutarties 4 punkto nuostatą „Už kiekvieną pradelstą dieną (vartotojas) mokės 0,05 proc. delspinigių nuo įsiskolinimo sumos“;
2.4 nuo ieškinio 3 punkte nurodytam reikalavimui įvykdyti nustatyto termino dienos laikyti pakeistu Sutarties 2 punktą „Tiekėjas įsipareigoja tiekti elektros energiją Vartotojui „buitinėms reikmėms 50 kW vartojimo galios ribose pagal trečią tiekimo patikimumo kategoriją“ taip: „2. Tiekėjas įsipareigoja tiekti elektros energiją šio daugiabučio namo butų savininkų bendroms reikmėms.“
3. Įpareigoti atsakovą AB „Grigiškės“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti (atnaujinti) tiesiogines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su kiekvieno namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininku.
4. Teismo iniciatyva ( ex officio) pripažinti niekinėmis sutarčių nuostatas ir jų teisines pasekmes: pirmiau nurodytas ginčo Sutarties 4 ir 9 punktų sąlygas; ieškovės Č. K. ir butų Nr. 6, 7, 13, 23 bei 32 savininkų sutarčių 5.3 punkto nuostatą ta apimtimi, kuria ji susijusi su tiekėjo teise nutraukti tokią sutartį.
5. Teismo iniciatyva ( ex officio) pripažinti galiojančiomis sutartis, sudarytas atsakovo AB „Grigiškės“ ir namo butų Nr. 4, 6, 7, 8, 11, 13, 14, 17, 18, 25, 26, 29, 31, 32, 36, 37, 43, 44 savininkų, kurių sutartiniai santykiai su atsakovu tebesitęsia nuo 2001 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., o jų nutraukimą, kurį AB „Grigiškės“ tariamai įvykdė nuo 2001 m. gruodžio 20 d., – niekiniu.
Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini)-oji DNSB name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įkurta 2001 m. rugsėjo mėn. Iki tol namą administravo atsakovas AB „Grigiškės“. Nuo 1994 metų namas buvo šios bendrovės bendrabutis, kurio patalpas 1999-2003 metais kaip atskirus butus bendrovė pardavė jas nuomojusiems gyventojams. Kol gyventojai buvo AB „Grigiškės“ nuosavybės teise valdomų butų nuomininkai, jie turėjo sudarę su bendrove Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios kartu buvo ir elektros energijos tiekimo bei komunalinių paslaugų (šiukšlių išvežimo ir kt.) teikimo sutartys. 2001 m. gruodžio 20 d., kai buvo sudaroma AB „Grigiškės“ ir (duomenys neskelbtini)-osios DNSB elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. E-01-05 (toliau – Sutartis), galiojo trylika tokių nuomos ir tiekimo sutarčių. Gyventojams nusipirkus butus, nuomos sutarys neteko galios, kartu formaliąja prasme nustojo galioti ir rašytinės elektros energijos tiekimo bei paslaugų teikimo sutartys, tačiau, ieškovų teigimu, AB „Grigiškės“ ir gyventojų elektros energijos tiekimo-vartojimo santykiai nenutrūko, nes jų (vartotojų) įrenginiai buvo prijungti prie AB „Grigiškės“ elektros tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). 2000 m. birželio – rugpjūčio mėn. AB „Grigiškės“ ir gyventojai, kurie tuo metu jau buvo tapę butų savininkais, sudarė neterminuotas Komunalinių ir kitų paslaugų tiekimo sutartis, pagal kurias buvo tiekiama ir elektros energija. Tai yra vartojimo sutartys, todėl šių sutarčių 5.3 punkto nuostata ta apimtimi, kuris ji susijusi su tiekėjo teise nutraukti tokią sutartį, yra niekinė, ir tą teismas turėtų konstatuoti ex officio. 2001 m. gruodžio 20 d. sudarius AB „Grigiškės“ ir (duomenys neskelbtini)-osios DNSB elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. E-01-05, ieškovų teigimu, pasikeitė tik atsiskaitymų tvarka (dabar jie vyksta per Bendriją), o tiekimo-vartojimo santykiai liko tie patys: elektros energijos tiekėju liko AB „Grigiškės“, o vartotojais – butų savininkai (fiziniai asmenys). Dėl to ginčo Sutarčiai taikytini CK 1.39, 6.188 straipsniai ir kitos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus. Nuo to laiko, kai atsakovas AB „Grigiškės“ 2004 m. lapkričio 23 d. dėl dalies gyventojų įsiskolinimų pirmą kartą nutraukė elektros energijos tiekimą visiems namo gyventojams, Bendrija ir namo gyventojai, ieškovų teigimu, atliko viską, kad galima būtų inicijuoti namo įrenginių prijungimą prie visuomeninio tiekėjo (AB Rytų skirstomieji tinklai) elektros tinklų, tačiau atsakovas AB „Grigiškės“ ir toliau reikalauja organizuoti namo įrenginių perjungimą. Namo gyventojams tai būtų nepakeliama finansinė našta. Ieškovų manymu, toks atsakovo reikalavimas yra neteisėtas, nes būtent jis suinteresuotas elektros energijos tiekimo nutraukimu. Tuo tarpu Bendriją ir namo gyventojus esamas elektros energijos tiekėjas (AB „Grigiškės“), jeigu jis laikysis teisės aktų reikalavimų ir savavališkai nebenutraukinės elektros energijos tiekimo, visiškai tenkina. 2005 m. birželio 1 d., nepateikus dėl to jokio pranešimo ir nenurodžius jokio pagrindo, elektros energijos tiekimas namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams buvo atjungtas antrą kartą, nors grafiko, pagal kurį buvo įsipareigota atsiskaityti už pateiktą elektros energiją, buvo laikomasi, didžioji skolos dalis buvo sumokėta, o Bendrija buvo padariusi viską, kad atskirų butų savininkų skolos už elektrą būtų išieškotos, ir atsakovo bendrovės vadovams apie tai buvo žinoma. Taip atsakovas, nutraukdamas Sutartį, pažeidė CK 6.390 straipsnio 5 dalį, kurioje draudžiama nutraukti elektros tiekimą daugiabučiams gyvenamiesiems namams dėl namo atskirų butų savininkų skolų už sunaudotą energiją, todėl Sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, o Sutarties 4 ir 9 punkto sąlygos dėl Sutarties nutraukimo ta apimtimi, kuria jos susijusios su tiekėjo teise nutraukti Sutartį, kaip prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo normoms – niekinėmis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sutarties 4 punkto sąlygos dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių neteisėtumą ieškovai grindė šios sąlygos neatitiktimi 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ nuostatoms, pagal kurias už kiekvieną pradelstą dieną mokėtini 0,04 proc. dydžio delspinigiai. Laikydami nesąžininga (bloginančia vartotojų padėtį) Sutarties 2 punkto nuostatą (2. Tiekėjas įsipareigoja tiekti elektros energiją) „Vartotojui buitinėms reikmėms 50 kW vartojimo galios ribose pagal trečią tiekimo patikimumo kategoriją“, nes ginčo Sutartis, kurioje nustatyta tokia nuostata, yra sudaryta su Bendrija, ir pagal ją elektros energija tiekiama ne į butus, o bendroms reikmėms, tuo tarpu sutartys dėl energijos tiekimo individualioms buitinėms reikmėms turi būti sudarytos tiesiogiai su kiekvienu buto savininku, ieškovai prašė pripažinti dalį Sutarties 2 punkto negaliojančiu ir užpildyti atsiradusią sutarties spragą (CK 6.195 straipsnis), pakeičiant ir išdėstant šį punktą taip: „2. Tiekėjas įsipareigoja tiekti elektros energiją šio daugiabučio namo butų savininkų bendroms reikmėms.“ Kadangi namo gyventojai siekia, kad atsakovas AB „Grigiškės“ ir toliau tiektų elektros energiją butų savininkų individualioms buitinėms reikmėms, tačiau toks tiekimas, ieškovų vertinimu, nėra ginčo Sutarties dalykas, tai atsakovas įpareigotinas sudaryti su visais butų savininkais naujas arba atnaujinti (ieškovės Č. K. ir kai kurių kitų butų savininkų atveju) esamas tiesiogines (rašytines arba konkliudentiniais veiksmais sudarytas) elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Faktiškai tokie tiekimo-vartojimo santykiai ir egzistuoja tarp šalių: atsakovas tiekia, o namo gyventojai vartoja elektros energiją. Įforminus tuos santykius tiesioginėmis sutartimis, pasikeistų tik atsiskaitymo tvarka: atsakovas pats susirinktų mokesčius už butuose sunaudotą elektros energiją. Tokiomis aplinkybėmis, kai daugiabutis namas yra prijungtas prie atsakovo įmonės, kurios bendrabutis jis buvo, elektros tinklų, santykiai tarp įmonės ir daugiabučio namo gyventojų pagal CK 6.389 straipsnį kvalifikuotini kaip abonento ir subabonentų. Tokiai veiklai, kai abonentas (atsakovas) perduoda, o subabonentai (namo butų savininkai) priima ir vartoja elektros energiją, vykdyti licencija nereikalinga. Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą ieškovai nurodė, kad elektros energijos tiekimo namo gyventojams nutraukimas lėmė tiek turtinės, tiek moralinės žalos jiems padarymą, todėl ši žala turi būti atlyginta. Nurodydami, kad apsiriboja tik reikalavimu atlyginti nuostolius, jų dydį ieškovai skaičiavo pagal negautos elektros energijos kainą už laikotarpį nuo neteisėto antrojo elektros energijos atjungimo gyvenamojo namo patalpų savininkams pradžios (2005 m. birželio 1 d.) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2005 m. birželio 22 d.).
Atsakovas AB „Grigiškės“ buvo pareiškęs priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios DNSB 4853,26 Lt skolos, delspinigius ir metines palūkanas, tačiau teismo posėdyje priešieškinio reikalavimų atsisakė, nurodydamas, kad Bendrija sumokėjo jam visą skolą už sunaudotą elektros energiją.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino:
pripažino atsakovo AB „Grigiškės“ ir ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios DNSB 2001 m. gruodžio 20 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. E-01-05 nutraukimą 2005 m. birželio 1 d. atsakovo iniciatyva neteisėtu;
pripažino negaliojančiomis šios Sutarties 4 punkto sąlygas: „Už kiekvieną pradelstą dieną mokės 0,05 procento delspinigių nuo įsiskolinimo dienos. Laiku nemokant už elektros energiją, jos tiekimas gali būti nutrauktas praėjus 10 dienų nuo raštiško įspėjimo“ ir 9 punkto sąlygą: „Sutartis gali būti nutraukta vienai šaliai apie tai pranešus prieš 30 kalendorinių dienų“ ta apimtimi, kuria ji susijusi su tiekėjo teise nutraukti sutartį;
atmetė ieškinio reikalavimą dėl Sutarties 2 punkto sąlygos: „butų savininkų individualioms buitinėms reikmėms 50 kW vartojimo galios ribose pagal trečią tiekimo patikimumo kategoriją“ pripažinimo negaliojančia ir reikalavimą laikyti Sutarties 2 punktą pakeistu taip: „2. Tiekėjas įsipareigoja tiekti elektros energiją šio daugiabučio namo butų savininkų bendroms reikmėms.“;
atmetė reikalavimą dėl atsakovo AB „Grigiškės“ įpareigojimo per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti (atnaujinti) tiesiogines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su kiekvieno namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininku;
atmetė reikalavimą dėl 1620 Lt žalos atlyginimo priteisimo;
netenkino reikalavimų teismo iniciatyva pripažinti niekinėmis kai kurias ginčo Sutarties ir butų savininkų sutarčių nuostatas bei jų teisines pasekmes, pripažinti galiojančiomis atsakovo sutartis su butų Nr. 7, 13, 32, 8, 18, 26, 37, 4, 11, 14, 17, 25, 29, 31, 36, 43, 44 savininkais, o šių sutarčių nutraukimą – niekiniu;
bylos dalį dėl atsakovo AB „Grigiškės“ priešieškinio reikalavimų nutraukė.
Atsižvelgęs į tai, kad šalių pasirašyta 2001 m. gruodžio 20 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. E-01-05 yra neterminuota, nustatęs, kad dauguma gyvenamojo namo savininkų buvo atsiskaitę už suvartotos elektros energijos tiekimą, o dėl likusios skolos grąžinimo buvo sudarytas mokėjimo grafikas, teismas konstatavo, kad nebuvo įstatyme nustatytų pagrindų Sutarčiai nutraukti, todėl pripažino jos nutraukimą neteisėtu. Teismas laikė, jog nutraukiant Sutartį buvo pažeistos daugumos namo gyventojų (butų savininkų), laiku ir sąžiningai vykdžiusių sutartinius įsipareigojimus, teisės ir teisėti interesai. Sutarčiai teismas taikė CK normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių ypatumus, bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, taip pat butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 4.76, 4.82, 6.188 straipsniai ir kt.). Teismas netenkino ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovą AB „Grigiškės“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti (atnaujinti) tiesiogines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su kiekvieno namo buto savininku, nes laikė, kad šiems veiksmams atlikti nėra įstatyminio pagrindo: atsakovas AB „Grigiškės“ nėra elektros energiją tiekianti įmonė ir neturi licencijos šiai veiklai; elektros energija atsakovo bendrovei tiekiama pagal jos ir AB Rytų skirstomieji tinklai sudarytą sutartį, o iš bendrovės elektros energiją vartoti gauna namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai pagal AB „Grigiškės“ ir (duomenys neskelbtini)-osios DNSB 2001 m. gruodžio 20 d. sudarytą Sutartį, kuri yra neterminuota; tokia padėtis tęsiasi dar nuo tada, kai atsakovo bendrovė buvo ginčo namą (buvusį bendrabutį) eksploatuojanti ir prižiūrinti įmonė; ši Sutartis yra galiojanti ir šalių vykdoma, jos nutraukimas buvo laikinas, vėliau sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo atnaujintas. Teismas pažymėjo, kad, išsprendus klausimą dėl namo gyventojų prisijungimo prie elektros energijos tiekėjo – trečiojo asmens AB Rytų skirstomųjų tinklų, bus išspręsti elektros energijos tiekimo, sutarčių pasirašymo ir kiti su tuo susiję klausimai. Be to, Bendrijai nesuteikta teisės reikšti ieškinį ir namo gyventojų vardu reikalauti sudaryti ar atnaujinti su jais tiesiogines sutartis dėl elektros energijos tiekimo. Konstatavęs, kad Sutarties 4 punkto sąlyga dėl jos nutraukimo praėjus 10 dienų po raštiško įspėjimo bei nuostata, kad už pavėluotą atsiskaitymą bus mokami 0,05 proc. dydžio delspinigiai, taip pat Sutarties 9 punkto sąlyga dėl jos nutraukimo vienai šaliai apie tai pranešus prieš 30 dienų ta apimtimi, kuria ji susijusi su tiekėjo teise nutraukti Sutartį, prieštarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms sutarčių nutraukimo tvarką ir sąlygas, atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, bei pažeidžia vartotojų teises (CK 1.39, 6.188, 6.217 straipsniai, Vartotojų teisių gynimo įstatymo 11 straipsnis, Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnis), teismas tenkino ieškovų reikalavimą dėl nurodytų Sutarties 4 ir 9 punktų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Pažymėjęs, kad elektros energijos vartotojai pagal Sutartį yra fiziniai asmenys, teismas sprendė, kad Sutartyje nustatyta jos nutraukimo tvarka ir tiekėjo galimybė vienašališkai nutraukti Sutartį prieštarauja įstatymams, nes situacija, kai už suvartotą elektros energiją dalis vartotojų neatsiskaito, tačiau didžioji dalis šį įsipareigojimą vykdo sąžiningai, negali būti laikoma esminiu Sutarties pažeidimu. Leistinu delspinigių dydžiu teismas laikė 0,04 proc. už pradelstą dieną nuo įsiskolinimo sumos. Toks dydis nustatytas įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Kadangi teismas netenkino ieškovų reikalavimo dėl atsakovo AB „Grigiškės“ įpareigojimo sudaryti (atnaujinti) tiesiogines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su kiekvieno namo buto savininku, tai netenkino ir reikalavimo pakeisti Sutarties 2 punkto sąlygas taip, kad elektros energija pagal Sutartį būtų tiekiama namo gyventojų bendroms reikmėms. Reikalavimą atlyginti turtinę žalą pripažinęs neatitinkančiu CK 6.645, 6.249 straipsnių (nei Bendrijai, nei namo gyventojams nereikėjo mokėti už nepatiektą elektros energiją; nenustatyta, kad dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo atsakovas būtų gavęs naudos), teismas atmetė ir šį ieškovų reikalavimą. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo, kad teismas savo iniciatyva pripažintų niekinėmis tam tikrų sutarčių nuostatas ir jų teisines pasekmes (Sutarties 4, 9 punktus, ieškovės Č. K. ir butų Nr. 6, 7, 13, 23, 32 savininkų sutarčių 5.3 punkto nuostatą tiek, kiek ji susijusi su tiekėjo teise nutraukti tokią sutartį) bei pripažinti galiojančiomis atsakovo AB „Grigiškės“ ir kai kurių namo butų savininkų, kurių sutartiniai santykiai su atsakovu tęsiasi nuo 2001 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., sutartis, o jų nutraukimą – niekiniu, teismas nustatė, kad butų savininkai 2000 m. birželio – rugpjūčio mėn. buvo sudarę su AB „Grigiškės“ komunalinių ir kitų paslaugų tiekimo sutartis (dėl šalto ir karšto vandens tiekimo buitiniams poreikiams ir jo kanalizavimo, šilumos tiekimo, buitinių šiukšlių rinkimo, kiemo teritorijos valymo, elektros energijos tiekimo), kurių 2.1.5 punkte nurodyta, jog elektros energija tiekiama pagal tiekėjo (AB „Grigiškės“) patvirtintą tarifą, ir šis punktas taikomas tik tiems vartotojams, kurie neturi įsirengę atskiro elektros energijos apskaitos prietaiso. Įsteigus bendriją, su tiekėjais buvo sudarytos tiesioginės sutartys dėl karšto ir šalto vandens, šilumos tiekimo. Dėl elektros energijos tiekimo buvo sudaryta 2001 m. gruodžio 20 d. AB „Grigiškės“ ir (duomenys neskelbtini)-osios DNSB sutartis Nr. E-01-05. Teismas laikė, kad taip gyventojų ir AB „Grigiškės“ 2000 m. pasirašytos komunalinių ir kitų paslaugų tiekimo sutartys faktiškai nebuvo vykdomos nuo 2001 m. gruodžio mėn., o 2001 m. gruodžio 20 d. Sutartis yra galiojanti, vykdoma ir sutartiniai santykiai tarp šalių jos pagrindu tęsiasi iki šiol. Pažymėjęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus, tačiau konstatavęs, kad šios bylos nagrinėjimo metu toks (akivaizdus) atskirų sutarčių sąlygų ir jų pasekmių pripažinimo negaliojančiomis pagrindas nebuvo nustatytas ir ieškovai jo neįrodė, bei nurodęs, kad pripažinimo niekinėmis sutarčių sąlygų ir jų teisinių pasekmių, taip pat sutarčių pripažinimo galiojančiomis, o jų nutraukimo – niekiniu klausimai teismo iniciatyva nenagrinėtini, teismas ieškovų reikalavimo šiais klausimais netenkino. Teismas laikė, kad šiuo atveju turėtų būti pareikštas ieškinys, pateikti įrodymai ir byla nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka, laikantis CPK nustatytos tvarkos, dispozityvumo ir rungimosi principų. Be to, teismo nuomone, ieškovas (duomenys neskelbtini)-oji DNSB neturi teisės teikti teismui ir reikalauti nagrinėti teismo iniciatyva klausimų, susijusių su gyventojų sudarytų sutarčių nutraukimu, jų galiojimu ar negaliojimu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė, atsakovo – iš dalies patenkino; Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančia Sutarties 4 punkto sąlygą „Už kiekvieną pradelstą dieną mokės 0,05 procento delspinigių nuo įsiskolinimo dienos“, pakeitė ir šią sutarties sąlygą išdėstė taip: „Už kiekvieną pradelstą dieną mokės 0,04 procento delspinigių nuo įsiskolinimo dienos.“; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad elektros energijos tiekėjas tiesiogine to žodžio prasme ginčo atveju yra trečiasis asmuo byloje – AB Rytų skirstomieji tinklai, o atsakovas AB „Grigiškės“, tiesiogiai susijęs elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiais su AB Rytų skirstomaisiais tinklais, CK 6.383 straipsnio 1 dalies prasme yra abonentas (vartotojas). Tačiau atsakovas, gaudamas elektros energiją iš tiekėjo (trečiojo asmens), ginčo Sutartimi, sudaryta su ieškovu (duomenys neskelbtini)-ąja DNSB, o anksčiau – ir sutartimis, tiesiogiai sudarytomis su namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojais, įsipareigojo šiems tiekti jiems gaunamą iš AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energiją, ir taip, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pagal savo veiklos pobūdį ir nebūdamas subjektu, užsiimančiu energijos tiekimo bei paskirstymo veikla, prisiėmė kitiems vartotojams įsipareigojimus, kurie savo esme yra gautos energijos pardavimas. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas AB „Grigiškės“, išlikdamas abonentu (vartotoju) tiekėjo AB Rytų skirstomųjų tinklų atžvilgiu, pagal ginčo teisinį santykį pats tapo tiekėju savo abonentų (namo gyventojų) atžvilgiu, ir tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, yra galima pagal CK 6.389 straipsnio 1 dalį. Įstodamas į šį teisinį santykį, buvęs abonentas tampa tiekėju subabonentų atžvilgiu ir prisiima prieš juos iš esmės tokius pačius įsipareigojimus, kokius jo atžvilgiu turi tiesioginis tiekėjas, o įsipareigojimų apimtis apibrėžia sutartis dėl subtiekimo (šiuo atveju – ginčo Sutartis). Spręsdama dėl ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios DNSB statuso šiame ginče, teisėjų kolegija laikė, kad ieškovas, remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 257-oji DNSB su UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilniaus energija“, bylos Nr. 3K-3-579/2003, duotais išaiškinimais, veikia ne kaip paslaugos vartotojas (nors tokiu ir įvardytas sutartyje), o kaip tarpininkas, įgyvendinantis namo savininkų bendrąsias teises, tuo tarpu prekę (elektros energiją) gauna daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, vartojantys ją savo buitinėms reikmėms tenkinti. Pripažindama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ginčo Sutartį kaip vartojimo sutartį, teisėjų kolegija pažymėjo, jog remiantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi, 6.383 straipsnio 4 dalimi, vertinant sutartį pagal vartojimo požymį, akcentuojamas ne prekių (paslaugų) pardavėjo (teikėjo), o būtent paslaugų gavėjo statusas ir tikslai, kuriems įgyvendinti įsigyjama prekė (paslauga). Dėl to, nors atsakovas AB „Grigiškės“ pagal savo veiklos pobūdį ir nėra nei elektros energiją gaminanti, nei ją paskirstanti įmonė, savo abonentų (kurie AB Rytų skirstomųjų tinklų atžvilgiu yra subabonentai) atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra energijos tiekėjas (pardavėjas), o ne analogiškas tarpininkas, kaip kad ginčo atveju yra Bendrija. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo Sutarties, kaip vartojimo sutarties, 4 punkto sąlyga, nustatanti tiekėjo (AB „Grigiškės“) teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, laiku nemokant už elektros energiją, praėjus 10 dienų po raštiško įspėjimo, ir 9 punkto sąlyga, nustatanti šalių teisę nutraukti sutartį pranešus apie tai kitai šaliai prieš 30 dienų, tiek, kiek ji susijusi su atsakovo, kaip energijos tiekėjo, teise, pažeidžia vartotojų teises, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Sutarties nutraukimas ginčo situacijoje, kai nėra išspręstas alternatyvus elektros energijos tiekimo klausimas, prieštarauja CK 6.188 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 6.383 straipsnio, 6.390 straipsnio 3 dalies ir 5 dalių nuostatoms. Laikydama, kad CK 6.390 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas nutraukti elektros bei kitokios energijos tiekimą daugiabučiams gyvenamiesiems namams dėl namo atskirų butų savininkų (nuomininkų) skolų galioja nepriklausomai nuo to, kokia gyventojų dalis – didesnioji ar mažesnioji – yra įsiskolinusi, teisėjų kolegija nereikšminga laikė atsakovo Sutarties nutraukimui pagrįsti nurodomą faktinę aplinkybę, kad dauguma gyventojų buvo įsiskolinę už elektros energiją. Atmesdama kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Sutarties sąlygas, suteikiančias AB “Grigiškės“ teisę nutraukti Sutartį, negaliojančiomis, o Sutarties nutraukimą – neteisėtu bei įpareigodamas atnaujinti elektros energijos tiekimą namo gyventojams, pažeidė sutarčių laisvės principą ir sudarė situaciją, kurioje atsakovas neterminuotai, nepriklausomai nuo to, ar kita sutarties šalis vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, yra priverstas užsiimti veikla, neatitinkančia jo bendrovės veiklos pobūdžio, kuri yra nuostolinga ir kuriai, be to, jis neturi licencijos, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas, būdamas susijęs specifiniais santykiais su vartotojais, nors ir vertintinas kaip tiekėjas šių vartotojų atžvilgiu, tačiau nėra energijos tiekimo įmonė Elektros energetikos įstatymo požiūriu, todėl šiame įstatyme nustatytas veiklos licencijavimo reikalavimas atsakovui netaikytinas, nes šie santykiai reglamentuojami ne Elektros energetikos įstatymo, o CK 6.389 straipsnio plotmėje.
III. Kasacinių skundų dalykas ir pagrindai, atsiliepimo į atsakovo kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas (duomenys neskelbtini)-oji DNSB prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nutarties dalis, kuriomis atmesti ieškovų reikalavimai, panaikinti ir šiuos reikalavimus patenkinti:
1) įpareigoti atsakovą AB „Grigiškės“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti (atnaujinti) tiesiogines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su kiekvieno namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininku;
2) Sutartį modifikuoti (pakeisti) taip: nuo prieš tai nurodytam reikalavimui įvykdyti nustatyto termino dienos laikyti Sutarties 2 punktą pakeistu taip: „2. Tiekėjas įsipareigoja tiekti elektros energiją šio daugiabučio namo butų savininkų bendroms reikmėms“;
3) nekeičiant iš esmės ieškinio pagal antrojo reikalavimo 2.1 ir 2.2 punktus (t. y. reikalavimų dėl Sutarties 4 ir 9 punktų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis) išsprendimo, savo iniciatyva ( ex officio) nurodyti, kad Sutarties 4 ir 9 punktų nuostatos pripažįstamos niekinėmis.
Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovų reikalavimus dėl tiesioginių sutarčių su butų savininkais sudarymo (atnaujinimo) ir ginčo Sutarties modifikavimo, pakeičiant ją tuo aspektu, kad pagal Sutartį elektros energija būtų tiekiama tik bendroms butų savininkų reikmėms, pažeidė sutarties galią ir sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriaus (ieškovo) teigimu, vertinant ginčo Sutartį kaip sutartį dėl elektros energijos tiekimo, atsižvelgtina į tai, kad, remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, Bendrija neturėjo teisės sudaryti sutarties dėl elektros energijos tiekimo butų savininkų individualioms reikmėms. Dėl to šia apimtimi ginčo Sutartis yra neteisėta, nes, sudarydamas Sutartį, Bendrijos pirmininkas veikė ultra vires, t. y. viršydamas savo įgalinimus, nustatytus įstatyme. Tinkamas ginčo Sutarties aiškinimas būtų toks, kad prievolė atsakovui tiekti elektros energiją namo buitiniams vartotojams kildinama ne iš ginčo Sutarties, o iš rašytinių ar konkliudentiniais veiksmais sudarytų atsakovo ir namo gyventojų sutarčių (CK 6.384 straipsnio 1 dalis), o ginčo Sutartimi yra sprendžiami tik Bendrijos paslaugų (mokesčio iš gyventojų surinkimo ir pervedimo tiekėjui, mokėjimų apskaitos vedimo, skolininkų išaiškinimo ir skolų iš jų išieškojimo) tiekimo elektros energijos tiekėjui (atsakovui) klausimai. Dėl to, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, gyventojai nėra ginčo Sutarties šalis. Reikalaudama modifikuoti ginčo Sutartį taip, kad pagal ją elektros energija būtų tiekiama tik bendroms gyventojų reikmėms, Bendrija siekia atsisakyti dalies pagal Sutartį šiuo metu vykdomų prievolių (t. y. prievolių, susijusių su elektros energijos tiekimu individualioms atskirų namo gyventojų reikmėms), ir ji tokią teisę turi (CK 6.228 straipsnio 1 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 2 dalis).
2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė įvertinti ginčo Sutarties 4 ir 9 punktų nuostatas atitikties niekinio sandorio sampratai aspektu. Pirmosios instancijos teismas net nenurodė konkrečių imperatyviųjų teisės normų (CK 6.390 straipsnis, 6.157 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4 dalis), o apeliacinės instancijos teismas nors jas ir išvardijo, tačiau išvados, kad nurodytos Sutarties sąlygos yra niekinės, nepadarė. Bylą nagrinėję teismai, atsisakydami tenkinti ieškovų reikalavimą dėl tam tikrų sutarčių sąlygų pripažinimo niekinėmis teismo iniciatyva ( ex officio) bei dėl pripažinimo galiojančiomis atsakovo su butų savininkais sudarytų paslaugų tiekimo sutarčių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai ieškovas, išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą arba iš viso materialinės teisės normos nenurodo, teismas privalo taikyti normą, atitinkančią ieškovo išdėstytą faktinį ieškinio pagrindą.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios DNSB kasacinio skundo ieškovė Č. K. prašo ieškovo kasacinį skundą patenkinti. Prisidėjime ieškovė nurodo, kad daugelis namo butų savininkų turi įsirengę individualius elektros energijos apskaitos prietaisus, kiti tokius prietaisus turi įsirengę dviem arba trims butams, vienu atveju yra įrengtas elektros skaitiklis penkiems butams. Ieškovės vertinimu, individualios kiekvieno buto sunaudotos elektros energijos apskaitos neturėjimas šiuo atveju nėra kliūtis individualioms sutartims su kiekvieno buto savininku sudaryti, nes elektros skaitiklius butuose dar iki ginčo Sutarties sudarymo turėjo įrengti tiekėjas, kuriuo ne tik pagal sutartis, bet ir pagal galiojusius teisės aktus (Ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 319 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5 punktas) buvo atsakovas AB „Grigiškės“.
Kasaciniu skundu atsakovas AB „Grigiškės“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nutarties ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkintas ieškovų ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami ginčo Sutartį vartojimo sutartimi tik tuo pagrindu, kad galutiniai elektros energijos gavėjai yra fiziniai asmenys, kurie elektros energiją naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti, netinkamai aiškino ir taikė vartojimo sutarčių požymius reglamentuojančias materialinės teisės normas, ir tai lėmė neteisėto sprendimo byloje priėmimą. Remiantis CK 1.39 straipsnio 1 dalies, 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik nurodyto požymio nepakanka sutarčiai pripažinti vartojimo sutartimi. Būtina, kad kita sutarties šalis būtų verslininkas – prekių pardavėjas ar paslaugų tiekėjas, kuriam ši veikla būtų verslas, o ne atsitiktinis (arba kaip ginčo atveju – susidėjusių aplinkybių nulemtas) vienkartinis sandoris. AB „Grigiškės“ niekada nebuvo elektros energijos tiekėja (energijos tiekimo įmonė), ji nėra juridinis asmuo (verslininkas), parduodantis elektros energiją visiems, kas į jį kreipiasi (CK 6.161 straipsnio 1 dalis), elektros energijos pardavimas nėra AB „Grigiškės“ verslas. Dėl to santykiai, susiklostę tarp AB „Grigiškės“ ir Bendrijos, negali būti vertinami kaip energijos tiekimo įmonės ir vartotojo santykiai, o ginčo Sutartis negali būti pripažinta vartojimo sutartimi. Tokiomis aplinkybėmis ginčo santykiams taikytinos ne vartojimo sutarčių ypatumus, o kitos paskirties (viešųjų paslaugų teikimą) reglamentuojančios teisės normos; taip pat netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 257-oji DNSB su UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilniaus energija“, bylos Nr. 3K-3-579/2003, duoti išaiškinimai, nes šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Be to, pagal Elektros energetikos įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus visi elektros energiją vartoti perkantys asmenys, ją naudojantys tiek asmeniniams, tiek verslo reikmėms, taigi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, vadinami vartotojais. Dėl to Bendrijos įvardijimas ginčo Sutartyje vartotoju neturi nieko bendra su CK apibrėžtais vartojimo santykiais ir CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo sutarties sąvoka bei neduoda pagrindo pripažinti ginčo Sutartį vartojimo sutartimi.
2. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad AB „Grigiškės“ jokiomis aplinkybėmis neturi teisės nutraukti ginčo Sutartį, ir pripažindami negaliojančiomis Sutarties 4 ir 9 punktų sąlygas dėl jos nutraukimo, kaip prieštaraujančias Elektros energetikos įstatymo 47 straipsniui, CK 1.39 straipsniui, 6.188 straipsniui, 6.217 straipsniui, netinkamai aiškino ir taikė šias materialinės teisės normas. Kadangi ginčo Sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, tai CK 1.39 ir 6.188 straipsniai Sutarčiai netaikytini. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Sutarties 9 punkte nustatyta kiekvienos iš šalių teisė nutraukti Sutartį pranešus apie tai kitai šaliai prieš 30 dienų. Taigi kiekviena iš šalių turėjo teisę nutraukti Sutartį net ir nesant Sutarties pažeidimų, ir tokia Sutarties sąlyga atitiko CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas. Bendrijai nuolat pažeidinėjus Sutartį ir sistemingai nemokėjus už tiekiamą elektros energiją, Sutarties nutraukimas, apie tai informuojant Bendriją daugiau kaip prieš pusę metų, kasatoriaus (atsakovo) teigimu, buvo teisėta AB „Grigiškės“ pažeistų teisių ir interesų gynybos priemonė. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas atsakovo ir ieškovo santykius kaip abonento ir subabonento santykius, kuriuose abonentas (atsakovas AB „Grigiškės“) tampa elektros energijos tiekėju subabonento (ieškovo) atžvilgiu ir jam (abonentui) priskirtini visi elektros energijos tiekėjo įsipareigojimai, nepaisant to, kad tai neatitinka abonento veiklos pobūdžio bei tikslų ir kad jis neturi elektros energijos tiekėjo licencijos, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.389 straipsnio 1 dalies ir Elektros energetikos įstatymo nuostatas. Kadangi abonentas pagal CK 6.389 straipsnio 1 dalį turi teisę, o ne pareigą tiekti subabonentui iš elektros energijos tiekėjo gautą elektros energiją, tai teismas, pripažindamas, kad tarp atsakovo ir ieškovo susiklostė abonento- subabonento teisiniai santykiai, kartu turėjo pripažinti ir tokių santykių dispozityvumą bei abonento teisę nutraukti juos Sutartyje nustatyta tvarka. Kadangi jokių imperatyviųjų teisės normų, pagrindžiančių pirmiau nurodytų Sutarties 4 ir 9 punkto nuostatų negaliojimą, nenustatyta (CK 6.156 straipsnio 4 dalis), tai Sutarties sąlygų panaikinimas prieštarauja sutarties laisvės principui (CK 6.165 straipsnio 1 dalis), pažeidžia teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus.
3. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad Sutarties 4 punkte nustatytas 0,05 proc. delspinigių dydis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, netinkamai aiškino ir taikė delspinigių dydį elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyse reglamentuojančias materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismui sutikus su AB „Grigiškės“ apeliacinio skundo argumentais ir pripažinus, kad 1995 m. sausio 26 d. įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ atsakovo bendrovei netaikytinas, tačiau, nepaisant to, pritarus pirmosios instancijos teismo motyvams, kad Sutarties 4 punkte nustatytas 0,05 proc. dydžio delspinigių dydis yra per didelis, nes prieštarauja nurodytame įstatyme nustatytam 0,04 proc. delspinigių dydžiui, įstatymas, kurį pats apeliacinės instancijos teismas pripažino netaikytinu atsakovo bendrovei, tapo imperatyviąja teisės norma, įgalinančia panaikinti Sutarties nuostatą. Toks teismo sprendimas, kasatoriaus (atsakovo) teigimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Imperatyvioji norma, kuria remiantis sutarties nuostata pripažįstama negaliojančia, privalo būti taikytina tiek sutarties šaliai, tiek sutarties reglamentuojamiems teisiniams santykiams. Priešingu atveju tokia teisės norma nėra imperatyvioji. Kadangi nagrinėjamu atveju joks įstatymas nereglamentuoja delspinigių dydžio, tai taikytinos CK normos, suteikiančios šalims teisę nustatyti delspinigių dydį šalių susitarimu. 0,05 proc. dydžio delspinigiai, kasatoriaus (atsakovo) teigimu, nėra nei per dideli, nei neprotingi, tokio dydžio delspinigiai yra įprastiniai daugelyje sutarčių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia Sutarties 4 punkto sąlygą dėl 0,05 proc. delspinigių dydžio.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas (duomenys neskelbtini)-oji DNSB prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino ginčo Sutartį vartojimo sutartimi. 1980 m. Romos konvencijoje „Dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės“, kurios dalyvė yra ir Lietuva, pateiktoje vartojimo sutarties apibrėžtyje neįvardijamas joks subjektas, sudarantis sutartį, o akcentuojami tik sutarties tikslai. Dėl to nesvarbu, kas sudarė sutartį (pats vartotojas ar jo atstovas) ir su kuo ji sudaryta (su verslininku, užsiimančiu tuo verslu, kaip pagrindiniu, ar tai yra šalutinis jo verslas, nebūdingas tam subjektui), svarbu, kad būtų (1) dėl fizinio asmens aprūpinimo produktais ar paslaugomis ir (2) kad įsigijimo tikslas nebūtų susijęs su to fizinio asmens verslu ar profesija. Abonentas (AB „Grigiškės“) negali nutraukti elektros energijos tiekimo subabonentams (namo gyventojams) ne tik pagal bendrąją CK 6.390 straipsnio 5 dalies normą, bet ir pagal specialiąją normą, pagal kurią abonentas negali atjungti subabonentų, kurie prijungti prie jam priklausančių tinklų ir vykdo sutartinius įsipareigojimus, kol jie neprijunti prie operatoriaus elektros tinklų (Ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 326 patvirtintų Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (elektros tinklų, elektros įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų 43 punktas).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
2000 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai ir AB „Grigiškės“ (tuo metu – nurodyto gyvenamojo namo administratorius) buvo sudarę neterminuotas komunalinių ir kitų paslaugų tiekimo sutartis, kuriose, be kitų sąlygų, buvo nurodyta, kad AB „Grigiškės“, sutartyse įvardyta tiekėju, įsipareigoja tiekti vartotojui elektros energiją pagal tiekėjo patvirtintą tarifą, o vartotojas – mokėti už paslaugas pagal tiekėjo išduotą knygelę į tiekėjo kasą. 2001 m. rugsėjo 26 d. buvo įkurta (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Įkūrus Bendriją, buvo pasirašytos tiesioginės tiekėjų ir namo gyventojų vandens, šilumos tiekimo sutartys. Dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo buvo sudaryta atsakovo AB „Grigiškės“, sutartyje įvardyto tiekėju, ir ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios DNSB, sutartyje įvardyto vartotoju, 2001 m. gruodžio 20 d. sutartis Nr. E-01-05. Elektros energija pagal Sutartį tiekiama namo gyventojų individualiems poreikiams tenkinti ir gyvenamojo namo bendroms reikmėms.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinių skundų argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Vartojimo sutarties samprata pateikta CK 1.39 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą vartojimo sutarčiai būdingi du požymiai: 1) prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti ne dėl savo ūkinės-komercinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Šie požymiai reikalauja, kad, teisiškai vertinant sutartį, būtų nustatyta, koks asmuo – fizinis ar juridinis – yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami ginčo Sutartį vartojimo sutartimi, akcentavo, kad, nors Sutartis sudaryta su Bendrija, kuri joje įvardyta elektros energijos vartotoju, galutinis elektros energijos vartotojas yra ne Bendrija, o butų savininkai, t. y. fiziniai asmenys, naudojantys elektros energiją savo namų ūkio reikmėms. Būtent butų savininkai, o ne Bendrija moka už tiekiamą elektros energiją. Vadinasi, sutarties objekto – elektros energijos – vartotojai yra fiziniai asmenys, o ne Bendrija. Atitinkamai asmuo, tiekiantis elektros energiją butų savininkams, kuriems už patiektą elektros energiją sumoka butų savininkai, yra AB „Grigiškės“, o ne Bendrija. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybė, ar konkreti sutartis yra vartojimo sutartis, nustatoma ne pagal prekių (paslaugų) pardavėjo (tiekėjo), o būtent pagal prekių (paslaugų) gavėjo statusą ir tikslus, kuriems įgyvendinti įsigyjama prekė (paslauga). Dėl to atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad jo įmonė niekada nebuvo elektros energijos tiekėja, kad ji nėra juridinis asmuo, parduodantis elektros energiją visiems (CK 6.161 straipsnis), ir elektros energijos pardavimas nėra jos verslas, yra teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia išvados, kad ginčo Sutartis yra elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.383 straipsnio 4 dalis, 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.188 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai ginčo Sutartį teisine prasme pagrįstai laikė vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis), ir jai taikytinos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus (CK 6.383 straipsnio 4 dalis).
Bylą nagrinėję teismai, pripažindami ginčo Sutartį vartojimo sutartimi, pagrįstai pripažino negaliojančiomis Sutarties 4 ir 9 punktų sąlygas dėl jos nutraukimo. Elektros energija visiems gyvenamojo namo butams buvo nutraukta už tai, kad dalis gyvenamojo namo butų savininkų laiku neatsiskaitė su Bendrija, o ši – su elektros energijos tiekėju AB „Grigiškės“. CK 6.390 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas nutraukti elektros energijos tiekimą daugiabučiams gyvenamiesiems namams dėl namo atskirų butų savininkų (nuomininkų) skolų už nesumokėtą energiją – Sutarties 4 punkto sąlyga, kad, laiku nemokant už elektros energiją, jos teikimas gali būti nutrauktas praėjus dešimčiai dienų po raštiško įspėjimo, prieštarauja šiai imperatyviajai teisės normai. Kadangi ginčo Sutartis, minėta, yra vartojimo sutartis, tai jos 9 punkto nuostata, kad sutartis gali būti nutraukta vienai šaliai pranešus apie tai prieš 30 dienų, prieštarauja CK 6.188 straipsnio 2 dalies 6 punktui, nes ši Sutarties sąlyga yra nesąžininga ir pažeidžia vartotojų teises.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovo kasacinio skundo antrąjį argumentą. Teismai, pripažinę ginčo Sutartį vartojimo sutartimi, o jos 4 ir 9 punktuose nurodytas sąlygas – prieštaraujančiomis imperatyviosioms įstatymų normoms, turėjo pripažinti jas niekinėmis ex officio. Kadangi teismai pripažino jas negaliojančiomis kitais pagrindais, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šios priežasties nekeistina, tik pakeistini nurodytų Sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis motyvai.
Atsakovas taip pat ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria Sutartyje nurodytas delspinigių dydis buvo sumažintas nuo 0,05 proc. iki 0,04 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai, kaip sutartinės atsakomybės forma, gali būti nustatomi sutartimi arba įstatymu (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnius delspinigius negu nustatyta įstatyme. 1996 m. rugpjūčio 13 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnyje nustatyti 0,04 proc. dydžio delspinigiai, todėl ginčo Sutartyje jie negalėjo būt nustatyti didesni.
Dėl išdėstytų motyvų atsakovo kasacinio skundo pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
Iš teismų nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad elektros energijos tiekimo sutartis de jure yra sudaryta su Bendrija, kuri Sutartyje įvardyta elektros energijos vartotoju, tačiau de facto elektros energija tiekiama butų savininkams, kurie yra galutiniai elektros energijos vartotojai, vartojantys ją namų ūkio reikmėms Tokia padėtis yra ne tik šiuo metu, bet ir buvo prieš Bendrijai ir atsakovui pasirašant ginčo Sutartį. Tai, kad nėra sudaryta tiesioginių rašytinių atsakovo ir butų savininkų elektros energijos tiekimo sutarčių, nereiškia, jog tokios nurodytų asmenų sutartys neegzistuoja. Šioje byloje iš atsakovo ir butų savininkų konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų seniai yra susiklostę elektros energijos teikimo sutartiniai santykiai: atsakovas tiekia elektros energiją butų savininkams tokia apimtimi, kiek reikalinga jų namų ūkio poreikiams tenkinti, o butų savininkai priima elektros energiją ir už sunaudotą jos kiekį per Bendriją sumoka atsakovui. Bendrija nėra elektros energijos vartotoja, todėl ji neprivalo rinkti iš butų savininkų mokesčio už jų butuose suvartotą elektros energiją, nes už ją atsakovui turi atsiskaityti tiesioginiai jos vartotojai – butų savininkai (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, būdamas elektros energijos butų savininkams pardavėjas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Bendrija ir butų savininkais, turėtų imtis tam tikrų organizacinių priemonių mokesčiams iš butų savininkų už sunaudotą elektros energiją surinkti. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymuose nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, todėl jai nebūdinga funkcija rinkti iš butų savininkų mokesčius už jų butuose sunaudotą elektros energijos kiekį, atsiskaitinėti su elektros energijos pardavėju, o butų savininkams pavėlavus atsiskaityti ar nemokant elektros energijos pardavėjui už suvartotą energiją, bylinėtis su bendrijos nariais, mokėti elektros energijos pardavėjui delspinigius, nors bendrija neturi tam lėšų. Bylos duomenimis, už elektros energijos kiekį, reikalingą bendrojo naudojimo reikmėms (koridorių, laiptinių apšvietimui, rūsyje esančio punkto cirkuliacinių siurblių pavaroms varyti ir kt.), Bendrija moka ir ateityje sutinka teikti atsakovui šią paslaugą, kurios teikimo prievolę ji prisiėmė laisva valia, ir įstatyme jai to nedraudžiama daryti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiomis aplinkybėmis teismai padarė pagrįstą išvadą, jog modifikuoti Sutarties 2 punktą nėra teisinio pagrindo, nes elektros energija tiekiama tiek namo bendroms reikmėms, tiek konkretiems butams.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentu, kad atsakovo prievolė tiekti elektros energiją namo gyventojų buitinėms reikmėms kyla iš atsakovo ir butų savininkų konkliudentiniais veiksmais sudarytų elektros energijos tiekimo sutarčių (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Tokios sutartys laikomos sudarytomis neterminuotam laikui. Teismai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti su butų savininkais rašytines tiesiogines elektros energijos tiekimo sutartis, nes tokios atsakovo ir butų savininkų sutartys, minėta, sudarytos konkliudentiniais veiksmais ir galioja neterminuotai. Be to, teismai neturėjo procesinės galimybės įpareigoti atsakovą sudaryti su butų savininkais rašytines elektros energijos tiekimo sutartis, nes butų savininkai nebuvo įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis. Teismams patenkintus šį ieškovo reikalavimą, būtų nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 14 straipsnio 3 dalis), o tai būtų absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Kiti tiek ieškovo, tiek atsakovo kasacinių skundų argumentai nesudaro kasacijos pagrindo, nes yra susiję su fakto klausimais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas iš esmės ieškovo (Bendrijos) naudai, atitinkamai keistini tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis priteista atsakovui iš ieškovo 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 42,25 Lt pašto išlaidų valstybei, naikintinos. Ieškovui priteista iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma didintina nuo 150 Lt iki 350 Lt, o iš atsakovo valstybei priteista pašto išlaidų suma didintina iki 84,50 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnius, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 18 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.
Sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis priteista atsakovui AB „Grigiškės“ iš ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 42,25 Lt pašto išlaidų valstybei, panaikinti.
Padidinti ieškovui (duomenys neskelbtini)- ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovo AB „Grigiškės“ priteistą 150 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 350 Lt.
Padidinti į valstybės pajamas iš atsakovo AB „Grigiškės“ priteistą 42,25 Lt pašto išlaidų sumą iki 84,50 Lt.
Kitas sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Pranas Žeimys
Dangutė Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas