Uždaryti

JAU VEIKIA PORTALO BETA VERSIJA!

Apsilankykite beta versijos Europos e. teisingumo portale ir išsakykite, ką apie jį manote!

 
 

Naršymo kelias

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Bendrosios kompetencijos teismai - Austrija

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (vokiečių) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

 

Oficialaus vertimo rodoma kalba nėra.
Čia galite susipažinti su šio teksto vertimu, atliktu mašininio vertimo priemone. Turėkite omenyje, kad jis skirtas tik padėti suprasti tekstą. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.

Šiame skyriuje sužinosite apie bendrosios kompetencijos teismus, Austrijoje nagrinėjančius civilines ir baudžiamąsias bylas.


Bendrosios kompetencijos teismai. Įžanga

Bendrosios kompetencijos teismų sistemą sudaro keturi lygmenys. Šiuo metu (2014 m. lapkričio mėn.) bylas nagrinėja šie teismai:

  • 116 apylinkės teismų (Bezirksgerichte),
  • 20 apygardos teismų (Landesgerichte),
  • 4 aukštesnieji apygardos teismai (Oberlandsgerichte) ir
  • Aukščiausiasis Teismas (Oberster Gerichtshof).

Nuo 2013 m. pradžios Aukštutinės Austrijos, Žemutinės Austrijos ir Štirijos žemėse apylinkės teismų skaičius buvo laipsniškai mažinamas – dabar jų yra 116 (2014 m. liepos 1 d. duomenys). 2016 m. liepos 1 d. apylinkės teismų skaičius sumažės iki 115.

Viešojo intereso apsaugą baudžiamosiose bylose užtikrina šios prokuratūros įstaigos:

  • 16 prokuratūrų (Staatsanwaltschaften),
  • Centrinė kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija prokuratūra (Zentrale Staatsanwaltschaft zur Verfolgung von Wirtschaftsstrafsachen und Korruption),
  • 4 aukštesniosios prokuratūros (Oberstaatsanwaltschaften) ir
  • Generalinė prokuratūra (Generalprokuratur).

Laisvės atėmimo nuosprendžius vykdo 27 kalėjimai.

A. Teismų organizacinė sistema. Civilinių ir baudžiamųjų bylų teismingumas

Pirmąja instancija ginčus sprendžia apylinkės arba apygardos teismai. Kompetencija nagrinėti civilines bylas paprastai nustatoma pagal bylos rūšį (rūšinis teismingumas), o kitais atvejais – pagal ginčo dalyko vertę (vertės teismingumas). Rūšinis teismingumas turi pirmumą vertės teismingumo atžvilgiu.

Baudžiamosiose bylose kompetencija nustatoma pagal sankcijų, gresiančių už padarytą nusikaltimą, dydį.

Apylinkės teismai (pirmasis lygmuo)

Apylinkės teismai yra pirmosios instancijos teismai. Jie kompetentingi:

  • nagrinėti civilines bylas, kai ginčo suma ne didesnė kaip 15 000 EUR (vertės teismingumas);
  • priimti sprendimą dėl tam tikrų rūšių ginčų (nesvarbu suma), visų pirma šeimos, nuomos ir teismo sprendimo vykdymo bylose (rūšinis teismingumas);
  • priimti nuosprendžius kai kuriose baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, už kurias skiriama tik bauda, bauda ir laisvės atėmimas ne daugiau kaip vienus metus arba tik toks laisvės atėmimas (pvz., dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo ar vagystės).

Apygardos teismai (pirmosios instancijos teismai) (antrasis lygmuo)

Apygardos teismai (baudžiamųjų bylų atveju) arba pirmosios instancijos teismai (civilinių bylų atveju) kompetentingi:

  • pirmąja instancija nagrinėti bylas, nepriklausančias apylinkės teismų kompetencijai. Be to, jiems pagal rūšį teismingi ginčai, nagrinėjami pagal Įstatymą dėl civilinės atsakomybės už atominę energiją ir medžiagas (Atomhaftpflichtgesetz), Įstatymą dėl valdžios institucijų ir jų pareigūnų atsakomybės (Amtshaftungsgesetz), Duomenų apsaugos įstatymą (Datenschutzgesetz), taip pat ginčai dėl konkurencijos ir autorių teisių;
  • antrąja instancija nagrinėti skundus dėl apylinkės teismų sprendimų.

Aukštesnieji apygardos teismai (antrosios instancijos teismai) – trečiasis organizacinės sistemos lygmuo.

Šie teismai – trečiasis organizacinės sistemos lygmuo. Jie yra Vienoje (kompetentingas Vienoje, Žemutinėje Austrijoje ir Burgenlande), Grace (kompetentingas Štirijoje ir Karintijoje), Lince (kompetentingas Aukštutinėje Austrijoje ir Zalcburge) ir Insbruke (kompetentingas Tirolyje ir Foralberge).

Šie teismai apeliacine tvarka (antrąja instancija) nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas.

Be to, šie teismai atlieka ypatingą vaidmenį administruojant teismų sistemą. Aukštesniojo apygardos teismo pirmininkas yra direktorius, atsakingas už visų teismų, esančių jo teismo apylinkėje, administravimą. Vykdydami šias funkcijas jie išimtinai ir tiesiogiai pavaldūs federaliniam teisingumo ministrui.

Aukščiausiasis Teismas (ketvirtasis lygmuo)

Vienoje veikiantis Aukščiausiasis Teismas aukščiausiąja instancija nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas. Kartu su Konstituciniu Teismu (Verfassungsgericht) ir Aukščiausiuoju administraciniu teismu (Verwaltungsgerichtshof) jis sudaro vadinamąjį Aukštąjį Teismą (Höchstgericht). Tai reiškia, kad jo sprendimų (šalies viduje) apskųsti nebegalima.

Aukščiausiojo Teismo praktika yra vienas pagrindinių veiksnių užtikrinant vienodą teisės taikymą visoje šalies teritorijoje.

Nors nėra įstatymo, pagal kurį žemesnieji teismai turi laikytis aukštesniųjų teismų sprendimų, paprastai jie vadovaujasi jų praktika.

B. Civilinis teismingumas

Civilinio proceso tvarka gali būti nagrinėjamos įprastinės civilinės bylos, darbo bylos, komercinės bylos ir ne ginčo (ypatingajai) teisenai priskiriamos bylos.

Įprastinio civilinio proceso tvarka sprendžiami privatinės teisės klausimai, kurie nepriklauso komercinių ar darbo teismų kompetencijai arba kurie yra nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka.

C. Teisminės instancijos

C.1. Teisminės instancijos civilinėse bylose

Įprasto civilinio proceso tvarka bylos nagrinėjamos pagal dvi teisminių instancijų schemas. Abi jos gali būti trijų pakopų. Pirmąja instancija ginčus sprendžia apylinkės arba apygardos teismai.

Jeigu pirmosios instancijos teismas yra apylinkės teismas, apeliacinis skundas pateikiamas apygardos teismui. Jį nagrinėja šio teismo apeliacinių bylų skyrius (Berufungssenat).

Jeigu pirmosios instancijos teismas yra apygardos teismas, apeliacinis skundas pateikiamas antrosios instancijos teismui, ir skundą nagrinėja jo apeliacinių bylų skyrius.

Antrosios instancijos teismai kompetentingi tik peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą. T. y., jie sprendžia bylą iš esmės tik pagal ieškinio reikalavimus ir faktines aplinkybes, nustatytas pirmosios instancijos teisme pabaigus žodinį bylos nagrinėjimą. Antrosios instancijos teismai gali išspręsti bylą iš esmės, t. y. patvirtinti arba pakeisti skundžiamą sprendimą. Tam, atsižvelgdami į pirmosios instancijos teisme pareikštus reikalavimus ir pagrindimus, jie gali iš naujo ar papildomai išnagrinėti visą bylą ar jos dalį arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti jam bylą nagrinėti iš naujo, arba skundą atmesti.

Bylose, kuriose turi būti priimamas sprendimas principiniais teisės klausimais, dar vienas skundas gali būti pateikiamas Aukščiausiajam Teismui.

Aukščiausiasis Teismas sprendžia tik teisės klausimus, todėl priimdamas sprendimą turi remtis ankstesnėje instancijoje nustatytais faktais. Jis vertina, ar remiantis šiais faktais buvo priimtas teisingas sprendimas arba nustato, kad sprendimas yra neteisėtas arba – su tam tikrais apribojimais – kad jį priimant buvo padaryta proceso pažeidimų. Aukščiausiasis Teismas veikia ne tik kaip kasacinė instancija. Jis taip pat gali išnagrinėti bylą iš esmės (patvirtinti arba pakeisti sprendimą), panaikinti ankstesnius sprendimus ir pavesti pirmosios ar antrosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo arba skundą atmesti.

Daugeliu atvejų sprendimą pirmąja instancija priima vienas teisėjas (ir tik bylos šalies prašymu, jei ginčo vertė yra didesnė kaip 100 000 EUR – trijų teisėjų kolegija). Antrąja instancija sprendžia trijų teisėjų kolegija, o Aukščiausiajame Teisme – penkių teisėjų kolegija. Jei sprendžiamoje byloje keliami esminę reikšmę turintys teisės klausimai (pvz., teismų praktikos keitimas), Aukščiausiajame Teisme sudaroma išplėstinė vienuolikos teisėjų kolegija.

C.2. Skundai baudžiamosiose bylose

Sprendimus baudžiamosiose bylose galima apskųsti tik vieną kartą.

Kai pirmąja instancija sprendimą priima apylinkės teismas, galima pateikti:

  • apeliacinį skundą, kuriuo prašoma sprendimą pripažinti negaliojančiu arba
  • apeliacinį skundą dėl inkriminuoto nusikaltimo ir bausmės.

Aukštesnės instancijos apygardos teisme apeliacinį skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Kai pirmąja instancija (dėl visų baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų, už kuriuos skiriama laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė, pvz., melagingų parodymų davimo teisme) sprendimą priima vienas apygardos teismo teisėjas, galima pateikti:

  • apeliacinį skundą, kuriuo prašoma sprendimą pripažinti negaliojančiu arba
  • apeliacinį skundą dėl inkriminuoto nusikaltimo ir bausmės.

Kompetentingame aukštesniajame apygardos teisme apeliacinį skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Jei pirmąja instancija apygardos teismo sprendimas priimtas teisės išsilavinimo neturinčių patarėjų kolegijos (Schöffengericht) arba prisiekusiųjų (Geschworenengericht), apeliacinis skundas, kuriuo prašoma sprendimą pripažinti negaliojančiu, pateikiamas Aukščiausiajam Teismui. Jeigu apeliacinis skundas yra susijęs tik su bausmės skyrimu, sprendimą priima kompetentingas aukštesnysis apygardos teismas.

D. Skundai

Įprasto civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimai gali būti apskųsti apeliacine tvarka teisės ir faktų klausimais (Berufung). Apeliacinis skundas teisės ir faktų klausimais gali būti pateikiamas visose bylose neteisėtumo ar neteisingo teisės aiškinimo pagrindais, o tam tikrose bylose arba kai ginčo vertė viršija 2 700 EUR – taip pat procesinių pažeidimų ar klaidingai nustatytų faktų pagrindu.

Antrąja instancija priimti sprendimai gali būti skundžiami kasacine tvarka. Tačiau tokiam skundui, kuris pateikiamas Aukščiausiajam Teismui, priklausomai nuo ginčijamo klausimo, taikomi įvairūs apribojimai. Visų pirma, Aukščiausiasis Teismas sprendžia tik reikšmingus teisės klausimus. Todėl Aukščiausiasis Teismas imasi peržiūrėti tik tas bylas, kuriose reikia spręsti tokį klausimą. Be to, tam tikrose srityse priimti antrosios instancijos teismų sprendimai negali būti apskųsti, kai ginčijama suma yra mažesnė kaip 5 000 EUR, o kai ginčo suma yra iki 30 000 EUR, reikia gauti antrosios instancijos teismo leidimą pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą teisės klausimais (tiesiogiai arba pateikus atskirą prašymą).

E. Teisinių duomenų bazės

Austrijos teisingumo ministerijos svetainėje(Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.justiz.gv.at/) pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Austrijos teismų sistemą.

Ar teisinių duomenų bazėmis galima naudotis nemokamai?

Taip, Austrijos teisingumo ministerijos interneto svetaine galima naudotis nemokamai.

Susijusios nuorodos

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeismų jurisdikcija. Austrija


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 18/12/2015